Civilinė byla Nr. e3K-3-287-684/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36868-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.3; 3.2.4.8.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų inžinerinės paslaugos“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų inžinerinės paslaugos“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei firmai „Viti“ dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių kitoje byloje priimto teismo sprendimo prejudicinę galią, ir civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 9412,05 Eur žalos atlyginimo, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad su trečiuoju asmeniu UAB „Vilniaus vandenys“ 2014 m. gegužės 30 d. sudarė sutartį (toliau – ir 2014 m. gegužės 30 d. sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti techninės priežiūros ir administravimo paslaugas, įgyvendinant projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Vilniaus mieste ir rajone (Šalčininkuose)”. Pagal 2014 m. gegužės 30 d. sutarties 9.2 punktą ieškovė pateikė trečiajam asmeniui besąlyginę 10 procentų sutarties vertės sutarties įvykdymo garantiją, kurią 2014 m. gegužės 2 d. išdavė Danske Bank A/S Lietuvos filialas, įsipareigodamas besąlygiškai sumokėti garantijos gavėjui ne daugiau kaip 9262,05 Eur. Garantijai padengti ieškovė deponavo banko sąskaitoje 9262,05 Eur.
4. Pagal 2014 m. gegužės 30 d. sutartį ieškovė teikė techninės priežiūros ir administravimo paslaugas, vykdant atsakovės ir trečiojo asmens 2014 m. birželio 9 d. sudarytą rangos sutartį „Nuotekų tinklų plėtra Baltupių gyvenamajame rajone“ (toliau – ir Rangos sutartis). Atsakovė 2016 m. rugsėjo mėn. parengė suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr. 5 (toliau – ir Darbų užbaigimo aktas Nr. 5), kurio 4.6. punkte nurodė, kad pagal Rangos sutartį buvo pastatyta elektros stotis su triukšmą slopinančiu, atmosferos poveikį izoliuojančiu konteineriu su antivandaliniu skydu, kurios kaina 10 136,70 Eur. Iš tikrųjų nurodyti darbai nebuvo atlikti, ši aplinkybė yra nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2?10676?859/2017. Ieškovė Darbų užbaigimo aktą Nr. 5 su tikrovės neatitinkančia informacija pasirašė 2016 m. rugsėjo 28 d., o trečiasis asmuo – 2016 m. rugsėjo 30 d. Trečiasis asmuo 2016 m. lapkričio 25 d. patvirtino ieškovės ir atsakovės darbų baigimo ataskaitas ir su sutarčių šalimis atsiskaitė. Kadangi atsakovei buvo sumokėta ir 10 136,70 Eur suma už darbus, kurie nebuvo atlikti, tai trečiasis asmuo pareikalavo, jog atsakovė grąžintų jam 10 136,70 Eur. Atsakovei atsisakius, trečiasis asmuo pasinaudojo besąlygine banko garantija. Ieškovės deponuota 9262,05 Eur suma buvo nurašyta. Ieškovė pagal 2014 m. gegužės 30 d. sutartį taip pat sumokėjo bankui papildomą 150 Eur. Dėl nurodytų atsakovės veiksmų (neturėdama pagrindo Darbų užbaigimo akto Nr. 5 4.6 punkte nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją) ieškovė patyrė 9412,05 Eur turtinę žalą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 14 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priteisė ieškovei UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ iš atsakovės AB firmos „Viti“ 4706,03 Eur žalos atlyginimą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4706,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
6. Teismas nurodė, kad pagal ieškovės ir trečiojo asmens 2014 m. gegužės 30 d. sutartį Nr. 447-05/102-1/2013(2.3.2.2-56) ieškovė teikė techninės priežiūros ir administravimo paslaugas, įgyvendinant projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Vilniaus mieste ir rajone (Šalčininkuose)”. Trečiojo asmens ir atsakovo 2014 m. birželio 9 d. rangos sutarties Nr. 447?11(23.2.2?56) „Nuotekų tinklų plėtra Baltupių gyvenamajame rajone“ pagrindu atsakovė vykdė rangos darbus. Trečiasis asmuo patvirtino atsakovę viešo konkurso nugalėtoju projektui vykdyti, priėmęs atsakovės pasiūlymą atlikti projekto sutarties inžinerinių tyrinėjimo, projektavimo ir statybos darbus ir ištaisyti atsiradusius defektus.
7. Remiantis Banko garantijos suteikimo sutartimi Nr. IG201401-0058 bei Sutarties sąlygų įvykdymo garantija Nr. IGL405485V ieškovė pateikė trečiajam asmeniui besąlyginę 10 procentų sutarties vertės (be PVM) sutarties įvykdymo garantiją Nr. IGL405485V, kurią išdavė 2014 m. gegužės 2 d. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, įsipareigodamas besąlygiškai sumokėti garantijos gavėjui ne daugiau 9262,05 Eur. Trečiajam asmeniui pagal jo 2017 m. sausio 30 d. reikalavimą iš ieškovės sąskaitos buvo išmokėta 9262,05 Eur suma. 2017 m. rugpjūčio 1 d. nuo ieškovės sąskaitos buvo nurašytas 150 Eur mokėjimo pagal garantiją mokestis.
8. Byloje esantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-10676-859/2017, kuris yra įsiteisėjęs, patvirtina, kad tarp ieškovės ir UAB „Vilniaus vandenys“, dalyvaujant trečiuoju asmeniu AB firmai „Viti“, vyko ginčas dėl banko garantijos išmokėjimo. Nurodytoje byloje buvo vertinami nagrinėjamoje ir nurodytoje byloje pateikti dokumentai: konkrečios sutarties sąlygos, sunumeruotos nuo 46-70, trečiojo asmens 2016 m. lapkričio 25 d. raštas Nr. S-10343, projekto vadovybės 2016 m. gruodžio 2 d. protokolas Nr. 57, ieškovo 2016 m. gruodžio 5 d. atmetimas Nr. 759, ieškovo 2016 m. gruodžio 30 d. raštas Nr. 830 bei 2017 m. sausio 9 d. raštas Nr. 16, atsakovo 2017 m. sausio 3 d. raštas Nr. 0424-6-016 bei 2017 m. sausio 11 d. raštas Nr. 0424-6-020, trečiojo asmens 2017 m. sausio 30 d. reikalavimas išmokėti garantiją. Šalys savo pozicijas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10676-859/2017 konstatuota, kad faktas, jog Rangos sutartis ir 2014 m. gegužės 30 d. sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir trečiojo asmens, įvykdytos, su atsakove ir ieškove pagal sutartis atsiskaityta, nepatvirtina ieškovės prievolių tinkamo įvykdymo ir nepaneigia to, kad atsakovė nepagrįstai Darbų užbaigimo akto Nr. 5 4.6 pozicijoje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie neatliktus darbus ir tai įtraukė į sąskaitą, pagal kurią buvo atliktas galutinis atsiskaitymas su atsakove (sprendimo 42 punktas). Šio sprendimo 43 punkte konstatuota, kad atsakovė pripažino, jog darbai nebuvo atlikti. Sprendimo 44 punkte konstatuota, kad ieškovės atstovas Darbų užbaigimo aktą Nr. 5 pasirašė pasitikėdamas atsakove. Sprendimo 46 punkte konstatuota, kad trečiasis asmuo atsakovei 10 136,70 Eur išmokėjo nepagrįstai. Sprendimo 49 punkte konstatuota, kad ieškovė pažeidė 2014 m. gegužės 30 d. sutartį, nes nevykdė sutarties 4.6 punktu prisiimtos prievolės, ir taip sudarė sąlygas atsakovei nesilaikyti konkrečių Rangos sutarties 13.1 ir 14.1 punktuose aptartų sąlygų dėl apmokėjimo pagal Rangos sutartį, o trečiajam asmeniui nepagrįstai apmokėti atsakovei 10 136,70 Eur už neatliktus darbus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10676-859/2017 nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai nagrinėjamoje byloje.
10. Kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad atsakovė nesilaikė Konkrečių Rangos sutarties 13.1 ir 14.1 punktų reikalavimų, todėl 10 136,70 Eur jam išmokėta nepagrįstai, tai yra pagrindas išvadai, kad atsakovo veiksmai – neteisingų duomenų įrašymas į dokumentus, esančius sudedamąją Rangos sutarties dalimi pagal šios sutarties 2 punktą, ir tokiu būdu sudarymas sąlygų išmokėti jai pinigus už darbus, kurių jis neatliko, yra draudžiami, nesąžiningi, todėl neteisėti veiksmai (CK 6. 246 straipsnio 1 dalis). Atsakovei atlikus draudžiamus veiksmus pagal ieškovės banko garantiją trečiajam asmeniui buvo išmokėta 9262,05 Eur, ieškovė sumokėjo bankui 150 Eur mokesčių, taigi dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė 9412,05 Eur žalą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), nes atsakovė į būtinas ataskaitas ir aktus įtraukė neteisingus duomenis apie atliktus darbus (CK 6.247 straipsnis).
11. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-313/2017, nes dėl sutarties kainos, šalių veiksmų yra pasisakyta įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-10676-859/2017, kurioje dalyvavo ir atsakovė, ir dėl to, kad šioje byloje ginčas kilęs ne tarp Rangos sutarties šalių.
12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10676-859/2017 konstatuota, kad ieškovė netinkamai vykdė savo prievoles, sudarydama sąlygas atsakovei nesilaikyti Konkrečių Rangos sutarties sąlygų dėl apmokėjimo pagal Rangos sutartį, todėl yra ir ieškovės kaltė (CK 6.248 straipsnio 2, 3 dalys) dėl to, kad trečiasis asmuo atsakovei išmokėjo 10 136,70 Eur, tačiau tai neeliminuoja atsakovės kaltės ir nesąžiningumo, vykdant sutartį, bei nepateisina jos neteisėtų veiksmų – siekio gauti apmokėjimą už neįrengtą daiktą (6.248 straipsnio 1, 2 dalys).
13. Kadangi atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu veikimu, o ieškovės veiksmai yra neteisėtas neveikimas, pasireiškęs atsakovės neteisėtų veiksmų savalaikiu nepastebėjimu, tai ieškovė savo neteisėtu neveikimu prisiėmė dalį rizikos dėl nuostolių atsiradimo, todėl vadovaujantis CK 6.248 straipsnio 4 dalimi yra pagrindas ieškovės patirtus nuostolius mažinti proporcingai jos kaltei arba atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės. Esant atsakovės tyčiai, jos argumentai nesudaro pagrindo vadovautis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi ir atleisti ją nuo atsakomybės, tačiau yra pagrindas ieškovės patirtus nuostolius mažinti proporcingai ieškovės kaltei. Byloje dalyvaujantys asmenys neišdėstė argumentų, kurie leistų įvertinti šalių kaltės laipsnį dėl ieškovės patirtų nuostolių dydžio, todėl dėl ieškovės patirtų nuostolių šalys kaltos po lygiai, iš atsakovės ieškovei priteistina 50 procentų dydžio patirtos žalos atlyginimo, t. y. 4706,03 Eur.
14. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2019 m. kovo 5 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
15. Kolegija nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ (perkančioji organizacija) 2014 m. gegužės 30 d. su ieškove sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė (tiekėja) įsipareigojo teikti techninės priežiūros ir administravimo paslaugas, įgyvendinant projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Vilniaus mieste ir rajone „Šalčininkuose“. Šios sutarties tinkamam įvykdymui užtikrinti ieškovė pateikė trečiajam asmeniui besąlyginę 10 proc. sutarties vertės garantiją. Trečiasis asmuo (užsakovė) 2014 m. birželio 9 d. su atsakove (rangove) sudarė rangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti inžinerinių tyrinėjimų, projektavimo ir statybos darbus bei ištaisyti atsiradusius defektus, o užsakovė įsipareigojo sumokėti rangovei už atliktus darbus 996 233,29 Lt (288 529,11 Eur). Rangos sutarties techninės priežiūros ir administravimo paslaugas teikė ieškovė. Atsakovė, atlikusi darbus pagal Rangos sutartį, 2016 m. rugsėjo mėnesį parengė Darbų užbaigimo aktą Nr. 5, pagal kurį visų atliktų darbų suma – 288 529,11 Eur. Šio Darbų užbaigimo akto Nr. 5 4.6 punkte atsakovė nurodė, kad buvo įrengta elektros stotis, kurios kaina – 10 136,70 Eur. Šis aktas buvo suderintas ir patvirtintas atsakovės, ieškovės ir trečiojo asmens atstovų parašais 2016 m. rugsėjo 29 d. Trečiasis asmuo atsiskaitė su atsakove už atliktus darbus pagal Rangos sutartį, tačiau 2016 m. gruodžio 2 d. vykusio projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Vilniaus mieste“ vadovybės susirinkimo, kuriame dalyvavo ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens atstovai, metu buvo nutarta, jog atsakovė privalo grąžinti trečiajam asmeniui 10 136,70 Eur ir pataisyti Darbų užbaigimo aktą Nr. 5 bei PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė ragino atsakovę vykdyti susirinkime priimtą nutarimą ir grąžinti trečiajam asmeniui 10 136,70 Eur, tačiau atsakovė atsisakė vykdyti šį nutarimą, teigdama, jog Rangos sutarties 6 punktu susitarta dėl fiksuotos darbų kainos, sutarties vykdymo metu nebuvo padaryti jokie jos pakeitimai, vadinasi užsakovė prisiėmė riziką dėl galutinės sutarties kainos. Kadangi atsakovė negrąžino 10 136,70 Eur, tai trečiasis asmuo 2017 m. sausio 30 d. pareikalavo išmokėti garantiją. Bankas trečiajam asmeniui iš ieškovės sąskaitos išmokėjo 9262,05 Eur, taip pat iš ieškovės sąskaitos buvo nurašytas 150 Eur mokėjimo pagal garantiją mokestis. Ieškovė ginčijo teisme banko garantijos išmokėjimo pagrįstumą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10676-859/2017 ieškovės ieškinį atmetė. Todėl ieškovė nagrinėjamoje byloje pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 9412,05 Eur žalos atlyginimo.
16. Pirmos instancijos teismas nepasisakė ir nevertino atsakovės argumentų, jog pagal Rangos sutarties sąlygas, CK nuostatas bei teismų praktiką ji turinti teisę į visą fiksuotą Rangos sutartyje numatytą 288 529,11 Eur sumą, kuri nebuvo viršyta, įrašius klaidingus duomenis apie elektros stoties įrengimą.
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10676-859/2017 sprendė dėl ieškovės atsakomybės užsakovei (trečiajam asmeniui nagrinėjamoje byloje) pagal 2014 m. gegužės 30 d. sutartį. Teismas vertino ir atsakovės veiksmus, vykdant Rangos sutartį, bei Rangos sutarties sąlygas, tačiau tik tokia apimtimi, kiek tai leido nustatyti ieškovės neteisėtus veiksmus bei kaltę, dėl kurių jai teko mokėti garantijoje nustatytą sumą. Nors nurodomo sprendimo 32 punkte buvo cituojamos tam tikros Konkrečios sutarties sąlygos dėl Rangos sutarties kainos, tačiau nebuvo analizuojama jų visuma, šios sąlygos nebuvo aiškinamos sistemiškai kartu su pačioje Rangos sutartyje įtvirtintomis nuostatomis dėl sutarties kainos. Taip pat teismas 43 ir 46 punktuose konstatavo nepagrįstą 10 136,70 Eur vertės darbų įrašymą į Darbų užbaigimo aktą Nr. 5, tačiau neanalizavo šios aplinkybės įtakos užsakovės pareigai mokėti rangovei visą sutartyje nustatytą sumą.
18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10676-859/2017 49 punkte padarė išvadą dėl ieškovės kaltės, pažeidus sutartį, nevykdant 2014 m. gegužės 30 d. sutarties 4.6 punktu prisiimtos prievolės ir sudarė sąlygas AB firmai „Viti“ nesilaikyti Konkrečių Rangos sutarties 13.1 ir 14.1 punktuose aptartų sąlygų dėl apmokėjimo pagal Rangos sutartį, o atsakovei (nagrinėjamoje byloje – trečiajam asmeniui) nepagrįstai sumokėti AB firmai „Viti“ 10 136,70 Eur už neatliktus darbus. Tačiau ši Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada negali būti vertinama, kaip patvirtinanti, jog atsakovės veiksmai ir nagrinėjamoje byloje turi būti pripažįstami neteisėtais ir tiesiogiai nulėmusiais 9412,05 Eur žalos padarymą ieškovei. Tokį teisinį faktą galima tinkamai nustatyti ir įvertinti tik atlikus išsamią Rangos sutarties sąlygų, nustatančių rangovui mokėtiną kainą, analizę, atsakant į klausimą, ar atsakovė turėjo teisę į visą 288 529,11 Eur Rangos sutartyje nustatytą užmokestį už darbus. Tokios analizės nei Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-10676-859/2017, nei pirmos instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neatliko.
19. Pagal Rangos sutarties 4 punktą perkančioji organizacija įsipareigoja sumokėti sutarties kainą (paryškinta sutartyje) rangovui už tinkamai atliktus ir laiku užbaigtus, sutartyje numatytus darbus. Pagal Rangos sutarties 6 punktą „priimtą sutarties sumą“ (be PVM) sudaro 823 333,30 Lt, su PVM – 996 233,29 Lt. Pridėtinės vertės mokestis skaičiuojamas ir apmokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Rangos sutarties 1 punktu šalys susitarė, kad šioje sutartyje žodžiai ir išsireiškimai (frazės) turi tokias pačias reikšmes, kokios jiems suteiktos Konkrečiose ir Bendrose sutarties sąlygose.
20. Rangos sutarties 8 punktu šalys susitarė, jog Rangos sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai ir tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog Rangos sutarties sąlygos būtų pakeistos pagal Rangos sutarties ir Konkrečių sutarties sąlygų nuostatas. Todėl, nustatant šalių sutartą darbų kainos dydį, reikia vadovautis nutarties 25-26 punktuose cituotomis sutarties sąlygomis. Pažymėtina, jog tiek Rangos sutarties 6 punkte, tiek Konkrečių sutarties sąlygų 14.1 punkte minima ta pati „priimta sutarties suma“, kuri turi apimti visus pagal sutartį reikalingus atlikti darbus. Rangos sutarties 6 punkte yra aiškiai nurodyta, jog visą (su PVM) priimtą sutarties sumą sudaro 996 233,29 Lt (288 529,11 Eur). Taigi ši suma atitinka CK 6.653 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą konkrečios darbų kainos sąvoką.
21. Konkrečių sutarties sąlygų 14.1 punktas susideda iš kelių dalių ir numato dvejas viena kitai prieštaraujančias apmokėjimo už atliktus darbus sąlygas. Viena dalis numato, kad sutartyje nurodžius fiksuotą kainą (bendrą sumą), rangovas turi įvertinti sutarties vykdymo išlaidas bei prisiimti riziką dėl šių išlaidų dydžio, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Tuo pačiu metu yra numatoma, jog sutarties vykdymo metu, užsakovas pasilieka teisę apmokėti už faktiškai atliktus darbus, priklausomai nuo turimo finansavimo apimčių, o negavus finansavimo atsisakyti tam tikrų darbų grupių arba darbų dalių. Jeigu užsakovas atsisako darbų grupės arba darbų dalies, numatytos sutartyje, sutarties kaina atitinkamai sumažinama. Taigi nustatyta kaina gali būti mažinama esant tam tikroms sąlygoms: 1) užsakovas turi negauti finansavimo; 2) dėl negauto finansavimo užsakovas turi atsisakyti tam tikrų darbų; 3) sutarties kaina turi būti sumažinta.
22. Pagal aptartas Rangos sutarties ir Konkrečių sutarties sąlygų nuostatas šalys Rangos sutarties 6 punktu susitarė dėl galutinės konkrečios ir fiksuotos 996 233,29 Lt (288 529,11 Eur) darbų kainos, kurios užsakovas negali sumažinti. Ši kaina apibrėžta tiksliu skaičiumi, sutartyje jokių nuorodų, kad tai – apytikrė ar orientacinė sutarties kaina, nėra, nenurodyta jokių kainos apskaičiavimo kriterijų. Šalys nepateikė jokių duomenų, jog užsakovė nebūtų gavusi tam tikros, Rangos sutarties 6 punkte numatytą 288 529,11 Eur kainą sudarančios sumos, ir dėl to būtų atsisakyta tam tikrų darbų bei būtų pakeistas Rangos sutarties 6 punktas.
23. Konkrečių sutarties sąlygų 14.16 punkte yra nustatyta, kad rangovas privalo grąžinti užsakovui per 45 dienas bet kokią sumą, kuria buvo viršyta tarpinė suma ar galutinė suma, nurodyta rangovo pateiktuose mokėjimo dokumentuose, kai tik bus pareikalauta tai padaryti. Tačiau ši sąlyga iš esmės prieštarauja aukščiau aptartam Konkrečiųjų sutarties sąlygų 14.1 punktui, nustatančiam, jog nurodžius fiksuotą kainą (bendrą sumą), užsakovas neturi teisės reikalauti jos sumažinti. Tam, kad būtų taikomas kainos mažinimas, šalys turėjo įvykdyti Konkrečių sutarties sąlygų 14.1 punkte aptartas sąlygas (21 punktas). Tačiau jos neįvykdytos, Rangos sutarties kaina nesumažinta, o Darbų užbaigimo akte Nr. 5 nurodyta visų darbų kaina – 288 529,11 Eur – neviršija Rangos sutarties 6 punkte nurodytos konkrečios darbų kainos. Todėl atsakovė pagrįstai atsisakė grąžinti trečiajam asmeniui 10 136,70 Eur sumą, nes turėjo teisę gauti visą Rangos sutarties 6 punkte nustatytą darbų kainą. Toks Rangos sutarties ir atsakovės veiksmų teisėtumo aiškinimas atitinka ir kasacinio teismo praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-313/2017).
24. Aplinkybė, kad atsakovė Darbų užbaigimo akte Nr. 5 nurodė neatliktus darbus, nepatvirtina atsakovės veiksmų neteisėtumo, kadangi 10 136,70 Eur gauta už šiuos neatliktus darbus neviršijo konkrečios Rangos sutartyje numatytos darbų kainos. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-10676-859/2017 nustatyti ieškovės padaryti 2014 m. gegužės 30 d. sutarties pažeidimai bei netinkamas rangovės veiksmų kontroliavimas nėra pagrindas pripažinti, jog dėl to atsakovė turi atlyginti ieškovei jos patirtus nuostolius.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
25. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkinta dalis ieškinio ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovė pagrįstai atsisakė grąžinti trečiajam asmeniui 10 136,70 Eur, nors įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10676-859/2017 nustatyta, kad UAB „Vilniaus vandenys“ nepagrįstai sumokėjo AB firmai „Viti“ 10 136,70 Eur (be PVM) sumą už elektros generatorių, kurio AB firma „Viti“ neįrengė. Taigi buvo paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, faktiškai apeliacinės instancijos teismas peržiūrėjo apeliacine tvarka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10676-859/2017. Be to, buvo pažeistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius kitoje byloje. Apeliacinės instancijos teismo sprendimu yra iš esmės pažeidžiamas CPK 182 straipsnio 2 punktas, kuriame nustatyta, jog prejudicinių faktų įrodinėti nebereikia. Apeliacinės instancijos teismas suteikė atsakovei teisę iš naujo įrodinėti savo veiksmų teisėtumą ir netgi pripažino šią aplinkybę įrodyta, nors civilinėje byloje Nr. e2-10676-859/2017 jau nustatytas priešingas prejudicinis faktas – atsakovės veiksmų neteisėtumas. Atsakovė apeliaciniame skunde kvestionavo įsiteisėjusiu teismo sprendimu nurodytoje byloje nustatytus faktus, nors apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10676-859/2017 nereiškė, sutikdamas su įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus išnagrinėjo, iš esmės pakeisdamas ne tik pirmosios instancijos teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, tačiau ir įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10676-859/2017, nurodydamas, kad UAB „Vilniaus vandenys“ pagrįstai sumokėjo 10 136,70 Eur atsakovei ir jokių neteisėtų veiksmų atsakovė neatliko. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10676-859/2017 konstatuota, kad atsakovė, neturėdama teisinio pagrindo, neteisėtai į griežtos apskaitos dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbų, kurie nebuvo atlikti, atlikimą ir tuo pagrindu nepagrįstai gavo apmokėjimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiais prejudiciniais faktais nesivadovavo, išnagrinėjo ne šią bylą, kurioje buvo pateikti apeliaciniai skundai, o Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-10676-859/2017 ir padarė priešingą išvadą, kad atsakovo veiksmai buvo teisėti. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovės veiksmų teisėtumas galėjo būti nustatytas tik atlikus išsamią Rangos sutarties sąlygų analizę. Rangos sutarties sąlygos buvo išanalizuotos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-10676-859/2017 ir pagal šioje byloje padarytą Rangos sutarties analizę, teismas priėmė sprendimą, kad atsakovė 10 136,70 Eur gavo nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovė pagrįstai atsisakė grąžinti UAB „Vilniaus vandenys“ 10 136,70 Eur, reikštų, jog UAB „Vilniaus vandenys“ pagrįstai sumokėjo atsakovei šią sumą. Tačiau tokia išvada negalima, nes jos priėmimo metu buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame aiškiai nurodyta, kad ši suma atsakovei sumokėta nepagrįstai.
25.2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, formuojamos dėl CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2015). Nagrinėjamu atveju egzistavo visos sąlygos šiai teisės normai taikyti: faktas, jog atsakovė nepagrįstai negrąžino UAB „Vilniaus vandenys“ 10 136,70 Eur nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10676-859/2017; byloje dalyvauja visos šalys, kurios dalyvavo ir civilinėje byloje Nr. e2-10676-859/2017; atsakovės teisė gauti 10 136,70 Eur buvo įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje Nr. e2-10676-859/2017 (ši aplinkybė buvo pagrindinis ankstesnės bylos įrodinėjimo dalykas, kadangi jeigu atsakovė būtų turėjusi teisę gauti 10 136,70 Eur iš UAB „Vilniaus vandenys“, tai ši būtų pripažinta neteisėtai ir nepagrįstai pasinaudojusia ieškovės pateikta banko garantija, tačiau teismas sprendė priešingai).
25.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.248 straipsnio 4 dalį, nes nesivadovavo šią teisės normą detalizuojančia specialiąja teisės norma - CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, kuri įtvirtina mišrios kaltės principą deliktinės atsakomybės atveju. CK 6.248 straipsnio 4 dalis taikoma bendraisiais civilinės atsakomybės atvejais, yra bendroji, kurią detalizuoja specialiosios teisės normos, nustatančios mišrios kaltės principą atskirai sutartinės (CK 6.259 straipsnis) ir deliktinės (CK 6.282 straipsnis) civilinės atsakomybės atvejais. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalos atlyginimas gali būti mažinamas, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti. Šios teisės normos taikymas negalimas tik formaliai nustačius faktą, kad tam tikri žalą patyrusio asmens veiksmai galėjo turėti įtakos žalai atsirasti. Doktrinoje aiškinama, kad ši teisės norma taikytina tada, kai, pavyzdžiui, asmuo padarė žalos, tačiau dėl nukentėjusiojo kaltės ji padidėjo dvigubai (V. Mikelėnas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė. Vilnius, Justitia, 2003, p. 391). Ieškovo veiksmai jokios įtakos atsakovės sukeltos žalos dydžiui neturėjo, todėl ir sumažinti atlygintiną žalos dydį nebuvo pagrindo. Pagal kasacinio teismo praktiką dėl CK 6.259 straipsnio 2 dalies taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150-469/2017) mišrios kaltės principas taikytinas tada, kai atlygintinos žalos dydis padidėja dėl paties kreditoriaus, o ne skolininko veiksmų tam, kad būtų apsaugoti skolininko interesai ir jam nekiltų pareiga atlyginti daugiau žalos, negu lėmė jo kalti veiksmai. Kadangi tokį mišrios kaltės aiškinimą patvirtina kasacinio teismo praktika, suformuota dėl to paties instituto taikymo sutartinės atsakomybės atveju, nėra pagrindo netaikyti tokių pat mišrios kaltės padarinių ir deliktinėje atsakomybėje, t. y. taikant CK 6.282 straipsnio 1 dalį. Ieškovės žala nepadidėjo dėl jos pačios veiksmų. Žala atsirado išimtinai tik dėl neteisėtų ir netgi nusikalstamų atsakovės veiksmų, kai teikdama sąskaitas UAB „Vilniaus vandenys“ nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis ir gavo užmokestį už faktiškai neatliktus darbus, o UAB „Vilniaus vandenys“ didžiąją dalį šios sumos atgavo pasinaudodamas ieškovės suteikta banko garantija. Priešingas mišrios kaltės padarinių aiškinimas šiuo konkrečiu atveju reikštų atsakovės nepagrįstą praturtėjimą - ji nepagrįstai gavo iš UAB „Vilniaus vandenys“ 10 136,70 Eur už darbus, kurie realybėje nebuvo atlikti. Ieškovė prašė atlyginti 9412,05 Eur nuostolius, todėl net ir atlyginus ieškovės nuostolius visa apimtimi atsakovė bet kokiu atveju gavo dar 724,65 Eur naudą.
26. Trečiasis asmuo pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo sutinka su kasaciniu skundu ir jo argumentais.
27. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
27.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-10676-859/2017 nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais, kadangi šios bylos ir bylos Nr. e2-10676-859/2017 įrodinėjimo dalykas nesutampa. Bylos Nr. e2-10676- 859/2017 ginčo dalyką sudarė tai, ar UAB „Vilniaus vandenys“ teisėtai gavo banko garantiją, buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės atsakomybės užsakovei (trečiajam asmeniui nagrinėjamoje byloje) pagal sutartį. Nurodytoje byloje teismas vertino ir atsakovės veiksmus, vykdant Rangos sutartį, bei pačios Rangos sutarties sąlygas, tačiau tik tokia apimtimi, kiek tai leido nustatyti ieškovės neteisėtus veiksmus bei kaltę, dėl kurių jai teko mokėti garantijoje numatytą sumą. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo 32 punkte buvo cituojamos tam tikros Konkrečios sutarties sąlygos dėl Rangos sutarties kainos, tačiau nebuvo analizuojama jų visuma, šios sąlygos nebuvo aiškinamos sistemiškai kartu su pačioje Rangos sutartyje numatytomis nuostatomis dėl sutarties kainos. Taip pat teismas konstatavo nepagrįstą 10 136,70 Eur vertės darbų įrašymą į Darbų užbaigimo aktą Nr. 5, tačiau neanalizavo šios aplinkybės įtakos užsakovės pareigai mokėti rangovei visą sutartyje numatytą sumą.
27.2. AB firmos „Viti“ veiksmai, susiję su sutartyje nustatyto dydžio atlygio už atliktus rangos darbus gavimu, apskritai negali būti kvalifikuojami kaip neteisėti. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje pagrįstai konstatavo, kad, nurodžius fiksuotą kainą (bendrą sumą), užsakovas neturi teisės reikalauti jos sumažinti. Tam, kad būtų taikomas kainos mažinimas, šalys turėjo įvykdyti Rangos sutartyje aptartas sąlygas, tačiau jos nebuvo įvykdytos, Rangos sutarties kaina nebuvo sumažinta, o Darbų užbaigimo akte Nr. 5 nurodyta visų darbų kaina – 288 529,11 Eur – neviršija Rangos sutarties 6 punkte nurodytos konkrečios darbų kainos. Todėl pripažintina, kad atsakovė pagrįstai atsisakė grąžinti trečiajam asmeniui 10 136,70 Eur, nes turėjo teisę gauti visą Rangos sutarties 6 punkte nustatytą darbų kainą. Toks Rangos sutarties ir atsakovės veiksmų teisėtumo aiškinimas atitinka ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-313/2017).
27.3. Pati ieškovė atsakinga dėl patirtų išlaidų apmokėjus garantiją. Tai, kad nebus įrenginėjama elektros stotis, ieškovei buvo žinoma jau pradinėje statybos darbų stadijoje (t. y. projektavimo metu). Ieškovės konfliktą su trečiuoju asmeniu veikiausiai išprovokavo tai, kad ji tinkamai nevykdė su UAB „Vilniaus vandenys“ 2014 m. gegužės 30 d. pasirašytos sutarties 4.3 punkto įsipareigojimų elgtis lojaliai ir nešališkai kaip trečiojo asmens patarėja, t. y. sužinojusi apie pasikeitusias rangos darbų apimtis atitinkamai pranešti bei priimti sprendimus (inicijuoti sutarties kainos pakeitimą ir pan.). Ieškovės tiesioginė funkcija buvo kontroliuoti rangovę (atsakovę), taigi – ir tikrinti rangos darbų apimtis bei dokumentaciją, teikti užsakovės vardu pastabas (Rangos sutarties Konkrečių sutarties sąlygų 3.1, 14.6 punktai). Ieškovė ne tik nevykdė su UAB „Vilniaus vandenys“ pasirašytoje sutartyje numatytų įsipareigojimų, bet ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 78 dalies, 19 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų, todėl veikė savo rizika.
27.4. Taikant lingvistinį CK 6.248 straipsnio 4 dalies ir CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimą yra akivaizdu, kad atsakomybė yra mažinama ne tik tais atvejais, kai dėl nukentėjusio asmens veiksmų žala padidėja, bet ir tuomet, kad žala atsiranda (kyla) dėl nukentėjusio asmens veiksmų (neveikimo). Taigi yra aiškiai sureguliuota, kad atsakomybė mažintina ir tuomet, kai nukentėjęs asmuo prisidėjo prie žalos atsiradimo, todėl taikyti teisės analogiją nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl kitoje byloje priimto teismo sprendimo prejudicinės galios, sprendžiant dėl atsakovės veiksmų (ne)teisėtumo
28. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad bylos šalims nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.
29. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę galią, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 31 punktas).
30. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas res judicata principo reikšmę teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, kurią reglamentuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, aspektu, yra nurodęs, jog vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio tikrumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, teismų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimas byloje DRAFT-OVA a.s. prieš Slovakiją, peticijos Nr. 72493/10; 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimas byloje Amirkhanyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 22343/08). Situacija, kai faktai, jau nustatyti galutiniu sprendimu vienoje byloje, teismų yra nepaisomi kitoje byloje tarp privačių asmenų, gali kelti teisinio tikrumo principo pažeidimo riziką (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Esertas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 50208/06). Nukrypimas nuo teisinio tikrumo principo gali būti suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, tik jei tas pateisinama primygtiniu socialiniu poreikiu (sprendimas byloje Esertas prieš Lietuvą).
31. Ieškovė, nesutikdama su nagrinėjamoje byloje priimtu apeliacinės instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10676-859/2017 nustatyti faktai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų turi prejudicinę galią šioje byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą atmesti ieškinio reikalavimą priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės, pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punktą, res judicata principą. Teisėjų kolegija nurodytus kasacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.
32. Remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimu, kuris apeliacine tvarka nebuvo skųstas ir yra įsiteisėjęs, civilinėje byloje Nr. e2-10676-859/2017 skirtingais procesiniais statusais dalyvavo tie patys asmenys kaip ir nagrinėjamoje byloje. Be to, civilinėje byloje Nr. e2-10676-859/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas dėl UAB „Vilniaus vandenys“ veiksmų teisėtumo, t. y. ar ši bendrovė turėjo teisę į 9262,05 Eur garantiją, įvertino ir AB firmos „Viti“ veiksmų (ne)teisėtumą, nes būtent pastarosios veiksmai, kaip teismo nustatyta nurodytoje civilinėje byloje, lėmė UAB „Vilniaus vandenys“ veiksmus (kreipimąsi į banką dėl garantijos išmokėjimo iš ieškovės sąskaitos), kurių teisėtumą ieškovė ginčijo nurodytoje civilinėje byloje. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-10676-859/2017 analizavo AB firmos „Viti“ veiksmų teisėtumą, nuo ko priklausė išvada sprendžiant dėl UAB „Vilniaus vandenys“ veiksmų teisėtumo, t. y. AB firmos „Viti“ veiksmų (ne)teisėtumas buvo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-10676-859/2017 nagrinėjimo dalyko dalis, šis faktas buvo reikšmingas abiejose bylose, AB firmos „Viti“ veiksmai buvo analizuojami vertinant ir Rangos sutarties sąlygas.
33. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10676-859/2017 nustatyti faktai neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai, yra nepagrįsta, prieštarauja res judicata principui. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo vertindamas nagrinėjamoje byloje AB firmos „Viti“ veiksmų (ne)teisėtumą, netinkamai taikė CPK 182 straipsnio 2 punktą, 279 straipsnio 4 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.
Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų
34. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas).
35. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
36. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019, 31 punktas).
37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10676-859/2017 nustatė, jog AB firma „Viti“ neįrengė elektros generatoriaus pagal Rangos sutartį ir Darbų užbaigimo akto Nr. 5 4.6 pozicijoje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie elektros generatoriaus įrengimą, šie duomenys buvo įtraukti į sąskaitą ir pagal šią sąskaitą UAB „Vilniaus vandenys“ nepagrįstai sumokėjo atsakovei 10 136,70 Eur (be PVM). Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimu konstatuota, kad AB firma „Viti“ nesilaikė Rangos sutarties Konkrečių sutarties sąlygų 13.1 ir 14.1 punktų dėl apmokėjimo pagal Rangos sutartį. Rangos sutarties Konkrečių sutarties sąlygų 13.1 punkte nustatyta, kad inžinierius, rangovas (atsakovė) ir užsakovas, prieš išduodamas Statybos darbų perdavimo–priėmimo aktą, turi teisę inicijuoti ir siūlyti pakeitimus, kurie yra neišvengiami sutartyje nurodytiems tikslams pasiekti; 14.1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad jeigu užsakovas atsisako darbų grupės arba darbų dalies, nustatytos sutartyje, sutarties kaina atitinkamai sumažinama. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10676-859/2017 konstatuota, kad, AB firmai „Viti“ pažeidus šias nuostatas ir Darbų užbaigimo akto Nr. 5 4.6 pozicijoje nurodžius tikrovės neatitinkančius duomenis apie elektros generatoriaus statybą bei juos įtraukus į sąskaitą, o UAB „Vilniaus vandenys“ atlikus mokėjimą, pastaroji patyrė žalą, sumokėdama AB firmai „Viti“ 10 136,70 Eur (be PVM) už neatliktus darbus. Šie faktai nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, todėl nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią ir iš naujo neįrodinėtini (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
38. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Rangos sutarties 6 punkte nurodyta galutinė konkreti sutarties kaina, kuri negali būti mažinama, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė grąžinti UAB „Vilniaus vandenys“ 10 136,70 Eur (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Rangos sutarties kaina nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės, nepagrįstai šios veiksmų teisėtumą grindė Rangos sutarties kainos dydžiu.
39. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė 2014 m. gegužės 30 d. sutarties tinkamam įvykdymui užtikrinti Banko garantijos suteikimo sutartimi Nr. IG201401-0058 bei Sutarties sąlygų įvykdymo garantija Nr. IGL405485V pateikė trečiajam asmeniui besąlyginę 10 proc. sutarties garantiją, kurią išdavė 2014 m. gegužės 2 d. „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas, įsipareigodamas besąlygiškai sumokėti garantijos gavėjui ne daugiau kaip 9262,05 Eur. Atsakovei atlikus nutarties 37 punkte nurodytus neteisėtus veiksmus ir atsisakius UAB „Vilniaus vandenys“ grąžinti už neatliktus darbus šios sumokėtą užmokestį, UAB „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į banką ir pagal jos 2017 m. sausio 30 d. reikalavimą iš ieškovės sąskaitos buvo išmokėta 9262,05 Eur, o 2017 m. rugpjūčio 1 d. iš ieškovės sąskaitos buvo nurašytas 150 Eur mokėjimo pagal garantiją mokestis, t. y. ieškovė, netekdama šių lėšų, patyrė atitinkamo dydžio žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė patyrė 9412,05 Eur žalą, šią ir prašė šioje byloje priteisti iš atsakovės, taigi priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos byloje nustatytas.
40. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nurodytų nutarties 37 punkte, trečiasis asmuo įgijo teisę pasinaudoti banko garantija, dėl to ieškovė neteko 9412,05 Eur. Atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė dėl atsakovės veiksmų patyrė žalą.
41. Nustačius neteisėtus AB firmos „Viti“ veiksmus, kartu konstatuotina ir jos kaltė, sąmoningai griežtos atskaitomybės dokumentuose nurodžius tikrovės neatitinkančius duomenis ir pažeidus Rangos sutarties Konkrečių sutarties sąlygų 13.1, 14.1 punktų nuostatas, kaip nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10676-859/2017 (CK 6.248 straipsnis).
42. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos pirmosios instancijos teismo buvo konstatuotos pagrįstai (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Dėl mišrios atsakomybės taikymo
43. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties nustatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (2 dalis).
44. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šioje normoje yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai deliktinės civilinės atsakomybės atveju, ir ji įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomos priteisti žalos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 36 punktas).
45. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10676-859/2017 konstatuoti ne tik atsakovės, bet ir ieškovės neteisėti veiksmai, dėl kurių UAB „Vilniaus vandenys“ nepagrįstai sumokėjo AB firmai „Viti“ 10 136,70 Eur už neatliktus darbus. Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad ieškovė galimai buvo neatidi, nes nuo 2015 m. žinojo apie techninį darbo projektą, rengtą pagal „Lesto“ sąlygas dėl prisijungimo, kuriame elektros stoties (generatoriaus) nebuvo nurodyta; ieškovė netinkamai vykdė techninės priežiūros ir administravimo paslaugų sutartį, nes pasirašė atliktų darbų aktą, į kurį atsakovė buvo įtraukusi darbus, kurių realiai neatliko. Taigi ieškovė, vykdydama su UAB „Vilniaus vandenys“ 2014 m. gegužės 30 d. sudarytą sutartį, t. y. būdama UAB „Vilniaus vandenys“ atstovė vykdant Rangos sutartį, neįvykdė 2014 m. gegužės 30 d. sutarties 4.6 punkte nustatytos pareigos (apsaugoti UAB „Vilniaus vandenys“ nuo nuostolių, kylančių iš bet kokio tiekėjo (ieškovės) veiksmo ar aplaidumo teikiant paslaugas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai taip pat turintys prejudicinę reikšmę šioje byloje faktai, kurių nereikia papildomai įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
46. Teisėjų kolegija, remdamasi nutarties 45 punkte nurodytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir pačios ieškovės kaltę dėl patirtos 9412,05 Eur žalos, nes ieškovė, netinkamai vykdydama 2014 m. gegužės 30 d. sutartyje nustatytas pareigas, nepastebėjo atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų, o tai lėmė, kad UAB „Vilniaus vandenys“ nepagrįstai išmokėjo atsakovei 10 136,70 Eur. Taigi yra pagrindas spręsti, kad pačios ieškovės didelis neatsargumas, pasireiškęs neteisėtu neveikimu (pareigų pagal sutartį neatlikimu), padėjo žalai atsirasti (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas mažinti ieškovės patirtų nuostolių atlyginimą.
47. Teisėjų kolegija nurodo, kad, nagrinėjamos bylos atveju sprendžiant dėl skolininkės deliktinės atsakomybės, nėra pagrindo atsižvelgti į kasaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-150-469/2017 išaiškinimus dėl CK 6.259 straipsnio, kuris reglamentuoja skolininko atsakomybės sumažinimą ar atleidimą nuo jos sutartinės atsakomybės atveju, taikymo.
48. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso ir materialiosios teisės normas, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, todėl yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kasaciniu skundu prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys dėl 9412,05 Eur žalos atlyginimo atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Teisėjų kolegijai nusprendus patenkinti 1/2 dalį kasacinio skundo – panaikinti apeliacinės instancijos sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, byloje yra patenkinta 1/2 dalis ieškinio, atitinkamai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
50. Bylos duomenimis, abi šalys byloje teikė apeliacinius skundus ir atsiliepimus į apeliacinius skundus. Kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, tai apeliacinės instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos (CPK 93 straipsnis).
51. Pagal pateiktus duomenis už kasacinį skundą ieškovė sumokėjo 212 Eur žyminio mokesčio, turėjo 2420 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.13 punktu, tenkintina dalis ieškovės prašymo – jai priteistina iš atsakovės 1/2 dalis 2038,74 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginti, t. y. 1019,37 Eur. Taip pat ieškovei iš atsakovės priteistina 106 Eur žyminio mokesčio.
52. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ši byla kasaciniame teisme išnagrinėta 2019 m. rugsėjo 11 d., o kasaciniam teismui prašymą priteisti iš ieškovės 936,54 Eur atsakovė pateikė 2019 m. rugsėjo 19 d., t. y. praleidusi įstatyme nustatytą terminą, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal atmesto ieškovės reikalavimo dalį atsakovei nepriteistinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimą.
Priteisti ieškovei UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ (j. a. k. 111678149) iš atsakovės AB firmos „Viti“ (j. a. k. 221504240) 1125,37 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt penkis Eur 37 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas