Civilinė byla Nr. 2A-637-372/2014

                                 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00756-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.5.; 11.9.13.; 18.2.2.;

99.9.; 121.21

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 3 d.

Šiauliai 

           Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laisvės Aleknavičienės, Danutės Matiukienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kelmės lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-57-471/2014pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui Kelmės lopšeliui-darželiui „Ąžuoliukas“ ir trečiajam asmeniui Kelmės rajono savivaldybės Tarybai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir darbo užmokesčio priteisimo.

Kolegija išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovė A. B. 2013-10-11 iškėlė bylą teisme darbdaviui Kelmės lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ administracijai prašydama pripažinti jos atleidimą iš (duomenys neskelbtini) pareigų pagal 2013-09-05 įsakymą Nr. 3P-190 neteisėtu, grąžinti ją į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Papildomai prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad dirbo Kelmės vaikų darželyje „Ąžuoliukas“ (duomenys neskelbtini), o nuo 2001m. – (duomenys neskelbtini). Įvykus reorganizacijai nuo 2013m. rugsėjo 01d. pradinių klasių mokykla iš darželio buvo iškelta, dėl to nebeliko vieno (duomenys neskelbtini) etato. Iki to laiko (duomenys neskelbtini) dirbusi N. M. buvo įspėjusi, kad ji gali būti atleista iš darbo, nes pagal 2011m. Švietimo ir mokslo ministerijos įsakymą (duomenys neskelbtini) užimti reikalingas aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas, kurio A. B. neturi. Buvo pasiūlytas (duomenys neskelbtini) darbas, kurio ji atsisakė. (duomenys neskelbtini) darbo jai niekas nesiūlė, dirbti šį darbą ji būtų sutikusi, nes turi reikiamą išsilavinimą ir didelę praktinio darbo patirtį. Darželis liko veikti kaip ir anksčiau, todėl (duomenys neskelbtini) A. B. atleidimo iš darbo klausimas negalėjo būti sprendžiamas. Apie būsimą atleidimą ji turėjo būti įspėta prieš 2 mėnesius. Per laikotarpį iki jos atleidimo buvo ir kitų laisvų etatų – 3 (duomenys neskelbtini) etatai, kurių ieškovei niekas nesiūlė, todėl pažeista atleidimo iš darbo tvarka. Sprendimą dėl jos atleidimo iš darbo priėmė laikinai (duomenys neskelbtini) pareigas einanti R. M., t.y. tokia pat (duomenys neskelbtini) kaip ir ieškovė.

Atsakovas Kelmės lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Atsakovo atstovė nurodė, kad sprendimą dėl pradinio ugdymo grupės darželyje 2013m. kovo mėn. priėmė Kelmės rajono savivaldybės Taryba, o darželio (duomenys neskelbtini) buvo tik pavesta jį vykdyti. Direktorė N. M. įspėjo abi (duomenys neskelbtini) apie galimą atleidimą iš darbo. Ieškovė A. B. ir iki tol negalėjo dirbti (duomenys neskelbtini), nes neturi pagal ankstesniu (duomenys neskelbtini) N. M. įsakymu patvirtintus pareigybinius nuostatus būtino aukštojo išsilavinimo. R. M. įsakymo nustatyta tvarka ieškovė neskundė, todėl jis laikomas teisėtu. Panaikinus pradinę mokyklą iš dviejų (duomenys neskelbtini) etatų buvo paliktas tik vienas, t.y. etatų sumažinimas vyko realiai. Prieš atleidžiant iš darbo ieškovei buvo siūlomas (duomenys neskelbtini) darbas, kurio ji atsisakė, kitų laisvų etatų nebuvo, apie galimą atleidimą ji buvo įspėta direktorės N. M. 2013-06-11 įspėjimu, t.y. daugiau kaip prieš 2 mėn., todėl ją atleidžiant nustatyta tvarka nebuvo pažeista. 

Trečiasis asmuo Kelmės rajono savivaldybės Taryba prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad sprendimas reorganizuoti lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ veiklą buvo priimtas dėl objektyvių priežasčių. Buvo nustatytas maksimalus etatų skaičius, o toliau visus sprendimus priėmė darželio direktorė. Ieškovė iš darbo atleista pagrįstai, nes neturėjo šiai pareigybei reikiamo išsilavinimo ir jos kvalifikacija žemesnė nei R. M., jos atleidimo tvarka nebuvo pažeista.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas ieškinį tenkino visiškai. Pripažino neteisėtu A. B. atleidimą iš Kelmės lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ (duomenys neskelbtini) pareigų pagal 2013m. rugsėjo 05 d. l. e. p. direktorės įsakymą Nr. 3P-190. Nustatė, kad darbo sutartis su A. B. nutraukiama teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Priteisė A. B. iš Kelmės lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ vidutinį (duomenys neskelbtini) darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;  3630 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taip pat priteisė iš Kelmės lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ 22,45 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas nurodė, kad nors ieškovė ir atsisakė priimti 2013-09-05 įsakymą tą pačią dieną, tačiau iš darbo buvo atleista 2013 m. rugsėjo 19 d., o ieškinį teismui pateikė 2013 m. spalio 11d., todėl spręsti ieškinio senaties praleidimo ar atnaujinimo klausimą nėra pagrindo. Teismas manė, kad atsakovo struktūriniai pertvarkymai priimti kompetentingo valdymo organo sprendimu, jie buvo realūs ir dėl jų sumažėjo (duomenys neskelbtini) funkcijos. Teismas nustatė, kad A. B. ir R. M. buvo įdarbintos tik (duomenys neskelbtini), nenurodant, mokyklai ar darželiui, jos dirbo analogišką darbą. Dėl struktūrinių pertvarkymų atsisakant vieno (duomenys neskelbtini) etato atsakovas sprendė, kuri (duomenys neskelbtini) turi būti palikta dirbti ir pagrįstai nustatė, kad R. M. išsilavinimas yra aukštesnis ir ji turi pirmenybę likti dirbti pagal Lietuvos DK 135straipsnio 1dalies 3punktą. Teismas sprendė, kad 8 metus (duomenys neskelbtini) dirbusiai ir 0,25 etato (duomenys neskelbtini) tebedirbančiai ieškovei atsisakius (duomenys neskelbtini) pareigų turėjo būti siūlomos ir (duomenys neskelbtini) pareigos. To nebuvo padaryta, dėl to pripažino, kad ieškovė atleista iš darbo pažeidžiant Lietuvos DK 129 straipsnio 1dalyje nustatytą tvarką. Teismas konstatavo, kad ieškovės, kaip (duomenys neskelbtini), darbo vieta yra panaikinta, laisvų (duomenys neskelbtini) etatų atsakovas neturi, todėl darbo sutarties su ieškove nutraukimą pripažino neteisėtu ir nustatė, kad darbo sutartis nutraukiama teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisiant vidutinį darbo užmokestį  už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu atsakovas Kelmės lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-04-08 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas. Priimti naujus įrodymus. Nutarus apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, leisti apklausti liudytojus.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1. LR DK 297straipsnio galiojanti redakcija neturi jokių dalių ir reglamentuoja darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo terminus. Ieškovė nesikreipė į darbo ginčų komisiją, todėl teismas netinkamai pritaikė tokią įstatymo analogiją ieškiniui tenkinti. Šiuo pagrindu savo sprendime net nepasisakė, nors LR CPK 270 straipsnio 4dalies l punktas, 3 punktas numato tokią pareigą. Pasikeitus pačioms Darbo kodekso normoms, taikyti analogiją buvusioms, tačiau dabar negaliojančioms teisės normoms nėra įstatyminio pagrindo, todėl teismas neteisingai pritaikė bei išaiškino LR DK 297straipsnio nuostatų taikymą ieškovės ieškiniui patenkinti, kai straipsnis nebegalioja nuo 2011 metų. Teismas be teisinio pagrindo biudžetinėse įstaigose naudojamą darbo santykių įforminimo pabaigą įsakymu bei darbo sutarties nutraukimo įrašą darbo sutartyje laikė skirtingais dokumentais, t.y. įsakymų nelaikė dokumentais LR DK 300 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas netinkamai pasinaudojo LR DK 10 straipsnio leidimu aiškinti Kodekso normas tuo atveju, kai įstatyme yra imperatyviai įtvirtinta nuostata dėl senaties. Jei teismas įsakymą bei jo pagrindu padarytą įrašą darbo sutartyje tą pačią dieną, kaip išleistas įsakymas nelaiko dokumentu, pagal kurį buvo atleista ieškovė, tai turėjo būti nurodyti pagrįsti motyvai ir įstatyminė norma (LR CPK 270 straipsnio 4dalis, 4punktas). Teismo argumentas, netyrus darbo sutarties įrašo padarymo aplinkybių ir laiko bei tvirtinimas, kad kol nebuvo padarytas įrašas darbo sutartyje, tol ieškovė galėjo tikėtis būti palikta darbe, yra tik prielaida, kas aiškiai rodo teismo šališkumą ieškovės naudai. Pagal CK 1.5 straipsnio nuostatas teismas privalėjo vertinti ieškovės elgesį LR DK 35straipsnio aspektu, tai yra kaip nenorą vykdyti savo pareigas – susipažinti su darbdavio teikiamais dokumentais, duoti savo darbo sutarties egzempliorių užpildyti reikiamu įrašu. Teismas nevykdė pareigos, numatytos LR CPK 185 straipsnyje, t. y. vertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos   proceso  metu, išnagrinėjimu. Teismas nevykdė LR CPK 410straipsnyje, 418straipsnyje įtvirtintos nuostatos būti aktyviam, LR CPK I85straipsnyjeįtvirtintos nuostatos visapusiškai įsigilinti į ieškinio esmę ir atsikirtimus, neteisingai išaiškino178straipsnio,179straipsnio 2dalies  taikymą.

2. Teismas nevykdė LR CPK 141straipsnio 2dalies normos reikalavimo bei pareigos būti aktyviam. Ieškovė tik žodžiu ieškinio pagrindu nurodė dar vieną faktinę aplinkybę, kad jai nebuvo pasiūlyta laisva auklėtojos pareigybė. Teismas, būdamas aktyvus, turėjo pareigą pareikalauti iš šalių įrodymų, susijusių su šiuo ieškinio pagrindu. Teismas nevykdė LR CPK 185 straipsnyje įtvirtintos nuostatos – visapusiškai ir objektyviai ištirti šalių nurodytas aplinkybes.

3. Teismas nesigilino ir į priteisiamų išlaidų dydį. Teismas priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidas, nors iš byloje esančių atstovavimo sutarties ir Kelmės rajono švietimo profsąjungos atlikto apmokėjimo advokatui matosi, kad buvo apmokėta pagal kitą atstovavimo sutartį, nei pateikta A. B. atstovavimo sutartis.

Ieškovė A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-04-08 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad vieno mėnesio ieškinio senaties terminas prasideda kitą dieną po darbuotojo atleidimo iš darbo dienos. Šią išvadą teismas padarė remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 12 29 nutarime Nr. 44 formuojama teismų praktika. Apeliacinio skundo mo­tyvai, kuriais grindžiama kitokia ieškinio senaties skaičiavimo tvarka, grindžiami teismų praktika, suformuota sprendžiant ieškinio senaties taikymo klausimus pagal LR CK ir kitus teisės aktus, tačiau ne pagal LR DK. Atsakovas neteisus, teigdamas, kad nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 12 29 nutarimo ­priėmimo ir jame pateiktų LR DK nuostatų aiškinimo pasikeitė teismų praktika ir teisės aktai. Ieškovės nuomone, nepriklausomai  kada priimamas įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo, visais atvejais, jeigu darbo sutarties nutraukimo momentas yra nukeliamas į ateitį, kaip buvo ir šiuo atveju, išlieka hipotetinė galimybė, kad darbuotojui bus pasiūlyta laisva darbo vieta, nors įsakymas jau ir priimtas, tačiau darbo sutartis dar nenutraukta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad įstatymas nenustato privalomos rašytinės formos kito darbo pasiūlymui, taip pat darbuotojo atsisakymui nuo pasiūlymo. Pareiga teisme įrodyti tokių faktų buvimą tenka darbdaviui. Jokių įrodymų apie tai, kad ieškovei buvo siūlomos laisvos darbo vietos, išskyrus (duomenys neskelbtini) vietą, byloje nėra. Iš 2013 08 29 pasitarimo protokolo turinio galima daryti išvadą, kad buvo laisvų darbo vietų. Dėl bylinėjimosi išlaidų, pavedime, kuriuo buvo apmokėtos ieškovės atstovavimo išlaidos, nurodoma ne atstovavimo sutarties, o PVM Sąskaitos-faktūros numeris ir nurodoma pavedimo paskirtis – sąskaita-faktūra už teisinę pagalbą HM Nr.0126-2013 A. B. apmokėjimas. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad buvo apmokėta pagal kitą atstovavimo sutartį.

Trečiasis asmuo Kelmės rajono savivaldybės Taryba prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-04-08 sprendimą. Nurodo, kad ieškovė informaciją iš darbdavio apie atleidimą iš darbo gavo 2013-09-06, todėl, kreipdamasi į teismą su ieškiniu 2013 m. spalio 9 d. buvo praleidusi vieno mėnesio ieškininės senaties terminą. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ir neįrodė, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Kelmės lopšelis-darželis „Ąžuoliukas" nutraukdamas darbo sutartį su ieškove nepažeidė LR DK 129 straipsnio. Teismas turėjo svarstyti atstovavimo išlaidų atlyginimą ieškovei tik tokių atliktų veiksmų kontekste ir tik patikrinus, ar pateikti įrodymai patvirtina, kad tokioms atstovavimo paslaugoms buvo patirtos išlaidos ir kokio dydžio buvo šios išlaidos, bei šias išlaidas palyginus su Rekomendacijose nurodytais maksimaliais dydžiais. Kadangi ieškovė pateikė neaiškius ir nedetalius įrodymus dėl atstovavimo išlaidų, todėl jais remtis nustatant teisingą priteistinos sumos atstovavimo išlaidų atlyginimui dydį teismas negalėjo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

ir teisiniai argumentai

         Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).  

Dėl žodinio nagrinėjimo.

Apeliantas  prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321straipsnio  1 dalis), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai.

Dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnio 1 dalį teisėtumo, atleidžiant ieškovę A. B. 2013 m. rugsėjo 5 d. iš (duomenys neskelbtini) pareigų, nukeliant atleidimo datą į 2013 m. rugsėjo 19 d. ir išmokant šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką pagal DK 140 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovę A. B. ir atsakovą Kelmės lopšelį–darželį „Ąžuoliukas“ nuo 1972 metų rugpjūčio 25 dienos sieja darbo teisiniai santykiai – ieškovė ir šiuo metu dirba lopšelyje–darželyje „Ąžuoliukas“ (duomenys neskelbtini), 0,25 etato darbo krūviu. Šią bylai reikšmingą aplinkybę patvirtina bylos medžiaga ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus į bylą pateikti duomenys apie darbdavio Kelmės lopšelio–darželio „Ąžuoliukas“ ieškovei A. B. išmokėtą darbo užmokestį iki 2014-08-31 (2 t., 197–199 b. l.).

Iš byloje pateiktų Darbo sutarties Nr.172 ir Darbo sutarties Nr.173 matyti, kad pirminėje ieškovės darbo sutartyje nustatyta, jog ji įdarbinta (duomenys neskelbtini), vėliau jos pareigos keitėsi – 2004 m. sausio 13 d. (duomenys neskelbtini) pareigybė pakeista į (duomenys neskelbtini) pareigybę, o nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. sumažintas darbo krūvis (duomenys neskelbtini) pareigoms iki 0,75 etato, nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. ieškovei pavestas atlikti papildomas darbas –0,25 etato (duomenys neskelbtini), nuo 2005 rugsėjo 1 d. papildomas darbo krūvis sumažintas iki 0,22 etato, nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. darbo sutartis papildyta padidinant iki 0,25 etato darbo krūvį (duomenys neskelbtini) ir tai visada buvo įforminama kaip darbo sutarties sąlygų pakeitimai, nepriklausomai nuo to, kad darbdavys sudarė dvi darbo sutartis (1 t., 5–9 b. l.).

              Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą darbą. Toje pačioje darbovietėje dirbamas kitas darbas turėtų būti vadinamas papildomu darbu, o ne darbu pagal kitą darbo sutartį. Antraeilių pareigų sutartimi susitariama dėl darbo kitoje darbovietėje ir jis gali būti atliekamas tik laisvu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje laiku. Papildomo darbo sutartimi susitariama dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo toje pačioje darbovietėje ir jis gali būti atliekamas tiek per normalų darbo laiką pagrindinėje darbovietėje, tiek kitu laiku. DK119 straipsnyje, įtvirtinančiame reikalavimą susitarti dėl papildomo darbo ar pareigų, nurodyta, kad toks susitarimas turi būti išreiškiamas ne sudarant naują darbo sutartį, o aptariant tai galiojančioje darbo sutartyje (darbo sutarties modifikavimas). Į esamą darbo sutartį reikia įtraukti naują sąlygą, kad viso sutarties galiojimo metu (arba tam tikrą laikotarpį) darbuotojas greta pagrindinių pareigų ar pagrindinio darbo eis tam tikras papildomas pareigas ar dirbs tam tikrą papildomą darbą ir gaus už tai papildomą darbo užmokestį. Susitarime gali būti numatomas ir jo galiojimo terminas ar nutraukimo sąlygos. Iš DK nustatytų darbo sutarčių rūšių išplaukia, kad ieškovės, be pagrindinių – 0,75 etato (duomenys neskelbtini) pareigų, 0,25 etato (duomenys neskelbtini) darbas galėtų būti laikomas tik papildomu darbu toje pačioje darbovietėje, o ne darbu pagal atskirą darbo sutartį, jų atlikimas nelaikytinas ir antraeilėmis pareigomis (DK114 straipsnio 2 dalis). Tai, kad nagrinėjamu atveju darbo sutartis su ieškove nebuvo nutraukta, o pakeistos esminės darbo sutarties sąlygos perkeliant į kitas pareigas ir sumažinant darbo krūvį, įrodo Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 29 d. Sprendimo Nr. T-68 „Dėl Kelmės darželio–mokyklos „Ąžuoliukas“ organizacinės veiklos pakeitimų“ turinys (1 t., 68 b. l.). Minėtu Sprendimu Kelmės darželio–mokyklos „Ąžuoliukas“ (duomenys neskelbtini) įpareigota informuoti darželio–mokyklos darbuotojus apie darbo sąlygų pasikeitimus, o ne darbo sutarties nutraukimą ( Sprendimo 3. 2. p.).

              Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbo sutarties keitimo galimybių, yra išaiškinęs, kad darbo sutarties šalys savo susitarimu, išreikšdamos suderintą valią, gali pakeisti bet kurią sutarties sąlygą, tačiau jos turi laikytis nustatytos darbo sutarties sąlygų keitimo tvarkos, kuri užtikrina, jog būtų teisiškai realizuota darbo teisės apsauginė (socialinė) funkcija – užtikrinti žmogaus teises darbo procese.  Darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, taip pat ir sumažinus darbo krūvį, sprendžiamas darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnį klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. Kėdainių rajono G. P. R. pagrindinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-265/2005).

              Jau minėta, kad darbdavys nagrinėjamu atveju darbo santykių su ieškove nenutraukė, ji tebedirba toje pačioje darbovietėje, tik pakeistos esminės darbo sutarties sąlygos. Aplinkybė, kad darbdavys 2013 m. rugsėjo 19 d. darbo sutarties sąlygų pakeitimą su ieškove A. B., kai ji buvo perkelta dirbti 0,25 etato darbo krūviu (duomenys neskelbtini), įformino kaip darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 straipsnio 1 dalį, nepaneigia susiklosčiusio darbo teisinio santykio esmės, todėl tarp šalių kilęs ginčas turėjo būti sprendžiamas pagal DK 120 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias darbo sutarties sąlygų pakeitimą. Dėl šių aplinkybių teismas pritaria pirmosios instancijos sprendimui pripažinti darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 straipsnio 1 dalį neteisėtu, tačiau esminių darbo sutarties sąlygų pakeitimo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija su tuo susijusių aplinkybių neanalizuoja. Be to, pagal galiojančią DK 285 straipsnio redakciją tarp šalių kilęs ginčas yra individualus darbo, kuris nagrinėjamas DK XIX skyriuje nustatyta tvarka. Individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka reglamentuojama DK 285–304 straipsniuose. Šio kodekso 286 straipsnyje nustatyta, jog individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas (Akto redakcija 2012-06-26, XI-21217, žin. 80-4138, galiojanti nuo 2013-01-01). Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, tai numato DK 287 str. 1 p. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog DK 299 str. nustatyti atvejai, kuomet nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai. Asmuo be išankstinio kreipimosi į darbo ginčą nagrinėjantį organą gali tiesiogiai kreiptis į teismą: dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo; kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nors DK 299 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotė ir parodo, jog išimtinių tiesioginio kreipimosi į teismą atvejų sąrašas nėra baigtinis, papildomi šį sąrašą galintys išplėsti atvejai privalo būti tiesiogiai įvardinti įstatyme. LR Darbo kodekso  299 straipsnio 1 dalis numato, kad teismuose nagrinėjami šio Kodekso 296 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimai, o antroje šio straipsnio dalyje numatyti atvejai, kai individualūs darbo ginčai betarpiškai nagrinėjami teismuose.

Kadangi darbo ginčų nagrinėjimo komisija yra privalomas darbo ginčų nagrinėjimo organas, ieškovė dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo į teismą turėjo teisę kreiptis tik  pasinaudojusi ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Tik išnagrinėjus šį ginčą Darbo ginčų nagrinėjimo komisijoje ir ieškovei pilnai ar iš dalies nesutinkant su jos sprendimu, ginčas gali būti nagrinėjamas teisme. Pripažintina, kad ieškovė yra praleidusi LR DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie galimai pažeistas jos teises, kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl individualaus darbo ginčo nagrinėjimo. Tačiau privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ieškovė dar gali pasinaudoti, pateikiant Darbo ginčų komisijai motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą prašymo nagrinėti individualų darbo ginčą pateikimo terminą, nes šis terminas nėra naikinamasis terminas. Apibendrinant tai kas pasakyta, ieškovės reikalavimai, susiję su esminių darbo sutarties sąlygų pakeitimo teisėtumu nenagrinėtini, vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis – nesilaikyta DK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir esant galimybei ja pasinaudoti.

Bylos medžiaga leidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad pirmosios instancijos teismas suklydo taikydamas DK 129 straipsnio 1 dalies, 130 straipsnio ir 300 straipsnio 4 dalies nuostatas (skundžiamame sprendime nurodyta nebegaliojančio DK 297 straipsnio 4 dalies redakcija). Dėl nustatytų materialinės teisės normų pažeidimų Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimas keistinas, pašalinant iš sprendimo motyvų argumentus, susijusius su  DK 129, 130, 140 ir 300 straipsnių nuostatų taikymu, ieškinį tenkinant iš dalies, pripažįstant ieškovės A. B. atleidimą iš Kelmės lopšelio–darželio „Ąžuoliukas“ 2013 m. rugsėjo 5 d. pagal direktorės įsakymą Nr. 3P-190 neteisėtu (DK 93 str., 120 str., CK 1.5 str., CPK 263 str.). A. B. ieškinio reikalavimai, susiję su esminių darbo sutarties sąlygų pakeitimo teisėtumu paliktini nenagrinėti, o reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo atmestinas (CPK 296 str. 1 d. 1 p., 326 str. 1 d. 3 p., 5 p., DK 287 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje, ieškinys tenkintas iš dalies. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į patenkintų reikalavimų proporcingumą, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, protingumo ir sąžiningumo principus, priteisia iš atsakovo Kelmės lopšelio–darželio „Ąžuoliukas“ ieškovei A. B. 600,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CK 1.5 straipsnis, CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

             Pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą ir išdėstyti jį taip:

           „Ieškinį tenkinti iš dalies.

            Pripažinti neteisėtu 2013 rugsėjo 5 d. Kelmės lopšelio–darželio „Ąžuoliukas“ direktoriaus įsakymu Nr. 3P-190 įformintą ieškovės A. B. darbo sutarties nutraukimą nuo 2013 m. rugsėjo 19 d. pagal DK 129 straipsnio 1 dalį.

           Ieškovės A. B. reikalavimą grąžinti ją dirbti (duomenys neskelbtini) palikti nenagrinėtą.

            Likusius ieškinio reikalavimus atmesti.

            Priteisti iš Kelmės lopšelio–darželio „Ąžuoliukas“ (į. k. 190113212, buveinė Birutės g. Nr. 9, Kelmė, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini)) 22, 45 Lt (dvidešimt du litus 45 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

           Priteisti iš Kelmės lopšelio–darželio „Ąžuoliukas“ (į. k. 190113212, buveinė: Kelmė, Birutės g. Nr. 9, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini)) A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini)) 600 Lt (šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti“.