Civilinė byla Nr. e2A-754-210/2019
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02312-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1.; 2.6.8.10.; 2.6.10.5.1.; 3.3.1.20.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 26 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4613-769/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei E. S. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės E. S. 450,89 Eur skolos, 335,23 Eur palūkanų, 60,35 Eur palūkanų delspinigių, 3,12 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė E. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Gelvora“ iš atsakovės E. S. 450,89 Eur skolos, 1,69 Eur palūkanų, 72,12 Eur delspinigių, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. balandžio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11,76 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas atlikęs formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą pripažino, kad atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 450,89 Eur skolą tenkino.
5. Teismas vertino tai, kad vartojimo kredito sutartimi buvo nustatyta 15 procentų dydžio metinių palūkanų norma, negrąžinta kredito suma yra 450,89 Eur, ieškovė prašo priteisti 335,23 Eur palūkanų, t. y. prašoma priteisti palūkanų suma beveik lygi pagrindinei skolai. Ieškovė, perėmusi reikalavimo teises 2009 metais, į teismą dėl skolos išieškojimo kreipėsi tik 2019 metais, prašydama priteisti iš atsakovės ir palūkanas už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. kovo 15 d. – 333,54 Eur. Reikalavimą dėl 333,54 Eur palūkanų, kaip atlyginimo kreditoriui už skolininkės naudojimąsi kreditu, teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes ieškovės vykdoma veikla yra skolų išieškojimas, bet ne kreditų už palūkanas davimas, t. y. pajamų iš pinigų skolinimo bendrovė neuždirba, paskolų neišduoda. Be to, teismas akcentavo reikalavimo kildinamą iš vartojimo sutarties ir atsakovės, kaip silpnesniosios sutarties šalies, padėtį. 2009 m. spalio 1 d. „Swedbank“ siųstame pranešime atsakovei nurodyta, kad jos skola 1547,88 Lt (448,29 Eur) ir nuo tos sumos skaičiuojami delspinigiai iki galutinio atsiskaitymo. Pranešime duomenų apie palūkanų už naudojimąsi kredito likučiu skaičiavimą iki galutinio atsiskaitymo nėra, todėl įvertinęs pirmiau išdėstytą, teismas atmetė reikalavimą dėl 333,54 Eur palūkanų priteisimo. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės ir reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytą palūkanų sumą – 1,69 Eur. Įvertinęs, kad reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09-20-54 ieškovei buvo perleista apskaičiuota 1,69 Eur palūkanų suma, šią skolą teismas priteisė iš atsakovės.
6. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 0,1 procento dydžio delspinigius, t. y. 82,52 Eur delspinigių, iš kurių 1,36 Eur paskaičiuota už laikotarpį iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo (2009 m. gegužės 21 d.) bei 81,16 Eur už 180 dienų už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. kovo 15 d., taip pat 60,35 Eur palūkanų delspinigių, 0,006 Eur perleistų reikalavimo perleidimo sutartimi, ir 60,34 Eur, skaičiuojamų nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. kovo 15 d. Nagrinėjamu atveju sutartyje nustatyti 0,1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau, atsižvelgdamas į susiklosčiusią teismų praktiką, kad tokio dydžio netesybos visuomet laikytinos aiškiai per didelėmis CK 6.73 ir 6.258 straipsnių prasme, siekdamas užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį iki 0,05 procento, taip ieškovės apskaičiuotus delspinigius mažino per pusę, prie jų pridedant reikalavimo sutartimi perleistus pradinės kreditorės apskaičiuotus delspinigius ir iš atsakovės priteisė iš viso 72,12 Eur delspinigių (1,36+40,58 +30,18).
7. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 15 proc. palūkanų nuo 450,89 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes ieškovės vykdoma veikla yra skolų išieškojimas, pradinis kreditorius 2009-10-01 pranešime skolininkei dėl 15 proc. palūkanų skaičiavimo nuo 450,89 Eur skolos likučio nėra informavęs. Be to, ieškiniu yra prašoma priteisti nuo visos priteistinos sumos 5 procentus metinių palūkanų, įstatyme įvardijamų kaip minimalūs nuostoliai. Teismui nepateikti ir jokie įrodymai apie patirtus didesnius nei minimalūs nuostolius dėl atsakovės prievolės nevykdymo
8. CK 6.37 straipsnio 2 dalis yra numatyta skolininko pareiga mokėti procesines palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl teismas iš atsakovės priteisė įstatymo nustatytas 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos skolos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. balandžio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9. Nesant jokių įrodymų, patvirtinančių, kad E. S. siųsti pranešimai ieškovei kainavo 3,12 Eur, teismas jų nepriteisė. Įvertinęs, kad patenkinta apie 56 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovei teismas priteisė 11,76 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Gelvora“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo už akių dalis, kuriose sumažintos sutartinės palūkanos nuo 335,23 Eur iki 1,69 Eur bei nepriteistos 15 proc. sutartinės palūkanos, ir dėl jų priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės 333,54 Eur dydžio sutartines palūkanas ir 15 proc. sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo pagrindinės skolos sumos (450,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantė tvirtina, kad šiuo atveju šalys susitarė, kad palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos, mokamos pagal patvirtintą grafiką, o skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Ši sutartinė nuostata patvirtina, kad atsakovės pareiga po sutarties nutraukimo mokėti pelno palūkanas išlieka. Pagal LR CK 6.101 str. bei reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54 apeliantė įgijo reikalavimo teise ne tik į pagrindinę skolą, bet ir papildomą teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Nepaisant to, kad tarp šalių sudaryta kredito sutartis ir atsakovė kaip vartotoja yra silpnesnioji sandorio šalis, ši aplinkybė nėra pagrindas mažinti kredito sutartyje numatytas palūkanas. Aplinkybė, kad apeliantė į teismą kreipėsi 2019 metais, negali būti laikoma pagrindu mažinti palūkanas, kadangi susikaupusiu palūkanų dydį lėmė ne procentais išreikštas palūkanų dydis, o aplinkybė, kad atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę kreditorei.
10.2. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje nepriteistas 15 proc. sutartinių palūkanų skaičiavimas nuo pagrindinės 450,89 Eur skolos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliantės nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (CK 6.101 straipsnis, 6.872 straipsnis), tai sąlygojo neteisingą bylos išsprendimą. Materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino (CPK 330 straipsnis). Be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų (kredito sutarties ir reikalavimo perleidimo sutarčių) vertinimą – nevertino ir neanalizavo byloje esančių įrodymų visapusiškai, t. y. pažeidė CPK 185 straipsnį.
11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Faktinės bylos aplinkybės
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. vasario 21 d. AB „Swedbank“ ir atsakovė sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-016525-EG, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas kreditas, atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, delspinigius bei kitas sutartyje numatytas sumas AB „Swedbank“ naudai (1 t., 9–12 e. b. l.). Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė. 2009 m. gegužės 21 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09-20-54 pirminis kreditorius AB „Swedbank“ bankas perleido naujajam kreditoriui UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises į atsakovę pagal Sutartį. Ieškovė, perėmusi reikalavimo teises 2009 metais, į teismą dėl skolos išieškojimo kreipėsi tik 2019 metais, prašydama priteisti iš atsakovės ir palūkanas už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. kovo 15 d. – 333,54 Eur. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės ir reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytą palūkanų sumą –1,69 Eur. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų grąžinus ieškovei visą ar dalį suteikto kredito ar būtų pareiškusi pretenzijas dėl skolos apskaičiavimo, jos dydžio, byloje nėra.
14. Pirmosios instancijos teismas, atsakovei įstatymo nustatyta tvarka nepateikus atsiliepimo į ieškinį, sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas ieškovės reikalavimą dėl 333,54 Eur palūkanų, kaip atlyginimo kreditoriui už skolininko naudojimąsi kreditu, ir reikalavimą priteisti 15 proc. palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmetė kaip nepagrįstus. Apeliantė nesutinka su šiuo skundžiamo teismo sprendimo už akių dalimi, kurioje sutartinių palūkanų dydis sumažintas nuo 335,23 Eur iki 1,69 Eur, bei dalimi, kurioje nepriteistas 15 proc. sutartinių palūkanų skaičiavimas nuo pagrindinės 450,89 Eur skolos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas bei nesivadovavo teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, todėl nepagrįstai nepriteisė visų mokėjimo palūkanų.
15. Šiuo atveju byloje ginčas kilo būtent dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą.
16. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3-275-248/2015).
17. Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).
18. Ieškovės reikalavimas atsakovei dėl palūkanų sumokėjimo kilęs iš kreditavimo teisinių santykių. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kreditavimo santykiams taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios bendrosios normos, neprieštaraujančios kreditavimo sutarties esmei ir CK XLIII skyriaus II skirsnyje įtvirtintoms taisyklėms.
19. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.
20. Nagrinėjamu atveju pradinis kreditorius AB „Swedbank“ ir atsakovė 2008 m. vasario 21 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-016525-EG, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas kreditas. Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, delspinigius bei kitas sutartyje numatytas sumas AB „Swedbank“ naudai. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir vertino, kad Vartojimo kredito sutartimi buvo nustatyta 15 procentų dydžio metinių palūkanų norma. Byloje nėra duomenų apie šios sutartinės sąlygos pakeitimą (CPK 12, 178 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 15 procentų sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos priteisimo iki visiško skolos grąžinimo, todėl ši skundžiamo teismo sprendimo dalis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas tenkinti šį ieškinio reikalavimą.
21. CK 6.872 straipsnio 2 dalis numato, kad, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Gaudama kreditą atsakovė įsipareigojo mokėti mėnesinius mokėjimus, metines palūkanas, metines padidintas palūkanas (Sutarties 10, 11 punktai). Sutarties 10.1 punkte numatyta, kad palūkanos skaičiuojamos iki kredito grąžinimo dienos. Taigi kredito gavėjo pareiga mokėti pelno palūkanas išliko iki visiško kredito grąžinimo. Šiuo atveju atsakovė, prisiėmusi sutartinę prievolę, visos kredito sumos negrąžino, todėl nuo negrąžintos kredito sumos turi pareigą mokėti palūkanas. Šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėju susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, kredito gavėjas, sudarydamas sutartį, patvirtino, jog sutinka su tokiu palūkanų dydžiu.
22. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo priteisti pelno (mokėjimo) palūkanas, motyvavo tuo, jog ieškovės vykdoma veikla – skolų išieškojimas, o ne kreditų už palūkanas davimas, t. y. pajamų iš pinigų skolinimo bendrovė neuždirba, paskolų neišduoda. Be to, reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties. Apeliacinės instancijos teismas su šiais teismo argumentais nesutinka.
23. Pagal Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54 pradinis kreditorius perleido apeliantei reikalavimo teisę į skolą, palūkanas, delspinigius, ir kt. mokėjimus (Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 1.3 ir 2.4 punktai). CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Šios nustatytos aplinkybės ir nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad apeliantė įgijo reikalavimo teisę ne tik į pagrindinę skolą, bet ir papildomą teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų.
24. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmetęs reikalavimą priteisti pelno palūkanas, nepagrįstai suabsoliutino atsakovės, kaip silpnesniosios sutarties šalies, padėtį. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda, todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).
25. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovui siųstame pranešime nėra duomenų apie palūkanų už naudojimąsi kredito likučiu skaičiavimą iki galutinio atsiskaitymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad konkreti suma šiame pranešime ir negalėjo būti nurodyta, kadangi atsakovui nevykdant prievolių palūkanų ir delspinigių skolos suma kasdien didėja. Minėtame pranešime atsakovė apie tai buvo informuota.
26. Įvertinus suteikto kredito dydį, tai, jog atsakovė prievolių nevykdo ilgą laikotarpį – daugiau nei 10 metų, taip pat atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, kad nėra pagrindo ne tik atmesti, tačiau ir sumažinti priteistinas sutartines palūkanas, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl palūkanų priteisimo keistina, didinant priteistų sutartinių palūkanų dydį nuo 1,69 Eur iki 335,23 Eur.
27. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad taikydami ir aiškindami įstatymus teismai privalo atsižvelgti ne tik į aukštesniosios instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką. Analogiškos pozicijos dėl pelno palūkanų skaičiavimo laikotarpio laikosi ir kiti apygardų teismai (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-884-459/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-431-262/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-156-413/2017; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-206-265/2018 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad, nusprendęs nepriteisti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų ir sumažinęs ir sumažinęs priteistų sutartinių palūkanų dydį, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimų, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamo sprendimo už akių dalis keistina priteisiant iš skolininko palūkanas už pinigų skolinimą ir padidinant sutartinių palūkanų sumą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
29. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
30. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, patenkintina 100 procentų ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų suma nuo 11,76 Eur padidintina iki 15,75 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
31. Ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 21,00 Eur žyminio mokesčio, kadangi ieškinys buvo pateiktas per EPP, yra mokama 75 procentai žyminio mokesčio, t. y. 15,75 Eur. Todėl ieškovei grąžintina nepanaudota 5,25 Eur žyminio mokesčio dalis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
32. Tenkinus apeliacinį skundą apeliantui priteistinos bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme – apeliantui iš atsakovės priteistinas sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei UAB „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, iš atsakovės E. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 450,89 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų ir 89 ct) skolos, 335,23 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus 69 ct) palūkanų, 72,12 Eur (septyniasdešimt du eurus 12 ct) delspinigių, 15 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (450,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. balandžio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,75 Eur (penkiolika eurų 75ct) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovei UAB „Gelvora“ 5,25 Eur permokėto žyminio mokesčio dalį.
Ieškovei UAB „Gelvora“ iš priteisti atsakovės E. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Vytautas Kursevičius