Civilinė byla Nr. 2S-989-459/2020

                      Nr. 2S-990-459/2020

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00559-2012-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.4.2.9; 3.3.4.5; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. ir 2020 m. birželio 8 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos prevencinį ieškinį atsakovams R. V., J. A. V., tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-53-83/2013 patenkintas ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos prevencinis ieškinys ir atsakovams J. A. V. ir R. V. uždrausta vykdyti atrakcionų veiklą 0,2752 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2013 m. gegužės 17 d.

2.       Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi patenkintas Palangos miesto savivaldybės administracijos prašymas, atnaujintas terminas vykdomajam raštui išduoti ir išieškotojai Palangos miesto savivaldybės administracijai išduotas vykdomasis raštas pagal teismo sprendimą.

3.       Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi patenkintas atsakovės R. V. prašymas ir atnaujintas procesas dėl termino vykdomajam raštui išduoti atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

4.       Ieškovė Palangos miesto savivaldybės administracija prašė 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovė prašė panaikinti 2019 m. rugpjūčio 2 d. teismo nutartį, ieškovės prašymo netenkinti ir neatnaujinti praleisto termino vykdomajam raštui gauti bei neišduoti vykdomojo rašto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

5.       Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartimi atmestas atsakovės R. V. prašymas dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarties panaikinimo. 

6.       Teismas nurodė, jog CPK 646 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnio nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, jog CPK 606 straipsnyje įtvirtintas penkerių metų senaties terminas vykdomajam raštui pateikti vykdyti yra pasibaigęs ir ginčas dėl šios aplinkybės nekilo.

7.       Teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti terminą vykdomajam raštui išduoti, nustatė, jog 2013 m. balandžio 16 d. teismo sprendimas iki 2019 m. liepos 30 d. buvo vykdomas gera valia, o iš byloje esančių įrodymų matyti, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pradėta veikla, kuri minėtu sprendimu yra uždrausta. Teismas vertino, jog ieškovė praleido įstatymo nustatytą terminą vykdomajam dokumentui išduoti ir pateikti jį vykdyti dėl svarbios priežasties, nes atsakovams vykdant sprendimą geranoriškai, ieškovei nebuvo būtinybės kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto bei pateikti jį vykdyti. Teismas nurodė, jog svarbi ir aplinkybė, kad vykdomasis dokumentas išduotas civilinėje byloje, kurioje tenkintas ieškovės prevencinis ieškinys ir atsakovams uždrausta atlikti veiksmus (vykdyti atrakcionų veiklą), sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje žemės sklype, esančiame Palangos miesto istorinės dalies teritorijoje.

8.       Teismas vertino, jog vien formaliu pagrindu atmetus ieškovės prašymą būtų pažeisti sąžiningumo ir teisingumo principai, o atsakovė išvengtų pareigos vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Teismas pažymėjo, jog savivaldybė siekia užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams, sukeliantiems realią žalą įstatymų saugomiems interesams.

9.       Teismas nurodė, jog ieškovė, nustačiusi, kad atsakovė 2019 m. liepos 30 d. nebevykdo teismo sprendimo, operatyviai ėmėsi visų teisės aktuose viešojo administravimo subjektui nustatytų pareigų, kad neleistina veikla būtų kuo skubiau nutraukta: pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, fiksavo žemės sklype esančius įrenginius ir vykdomą veiklą, o 2019 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi dėl termino atnaujinimo vykdomajam raštui gauti, jį gavusi tą pačią dieną pateikė antstoliui priverstiniam vykdymui. Teismas pažymėjo, jog atsakovės argumentai, kad teismo sprendimą ji vykdo tinkamai, o pripučiami batutai nėra priskirtini atrakcionams, turi būti vertinami vykdymo procese (CPK 771 straipsnis). 

10.       Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. papildoma nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas nurodė, jog šis klausimas Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartimi neišspręstas, tačiau atsakovės prašymą atmetus jos patirtos išlaidos neatlyginamos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Atskiruoju skundu atsakovė (apeliantė) R. V. prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. ir 2020 m. birželio 8 d. nutartis panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – neatnaujinti Palangos miesto savivaldybės administracijai procesinio termino vykdomajam raštui išduoti pagal teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-53-83/2013.

12.       Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, išsamiai neištyrė bylos, nepasisakė dėl ginčo esmės, nevertino įrodymų, nutartyje padarė prieštaringas išvadas, nutartį priėmė pažeisdamas lygybės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, privalomai taikytinus ginčo esmei. Mano, kad teismas nebuvo objektyvus, gynė išimtinai savivaldybės interesus, nevertino atsakovės argumentų, kad teismo sprendimą ji vykdo tinkamai.

13.       Apeliantė argumentuoja, kad nutartyje nėra jokių argumentų, kuo remiantis konstatuotas sprendimo nevykdymas, priešingai, padaryta išvada, kad ji yra pažeidėja, ir tuo sudarytas pagrindas ją bausti vykdymo procese už sprendimo nevykdymą. Nurodo, jog iš Palangos miesto savivaldybės administracijos pateiktų duomenų matyti, kad teismo sprendimo nevykdymas siejamas su tuo, kad žemės sklype taikomi apribojimai dėl kultūros vertybių apsaugos zonos, ir dėl to sklype negali būti vykdoma jokia komercinė veikla. Tai nurodyta Savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojos 2019 m. liepos 30 d. tarnybiniame pranešime. Tuo tarpu teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimu yra uždrausta atrakcionų veikla, o ne komercinė veikla, prekyba, paslaugų teikimas ar pramoginiai renginiai, naudojant laikinus įrenginius. Teigia, kad teismas nevertino pramoginių įrenginių sąvokos ir kaip ji susijusi su vykdoma prekyba ar teikiamomis paslaugomis. Apeliantės teigimu, pripučiamas batutas nėra pramoginis įrenginys, jis priskirtinas laikiniems įrenginiams paslaugai teikti pagal Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 817 patvirtino Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų sąrašo, Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 645 patvirtintų Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatų, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. Al-45 patvirtintų Pramoginių įrenginių naudojimo ir priežiūros taisyklių, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. Al-246 patvirtinto Įgaliotų įstaigų, prižiūrimų ir valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių sąrašo, pačios Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-34813 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių nuostatas. Mano, kad edukacinis renginys „(duomenys neskelbtini)“, kurio metu buvo pastatytas pripučiamas drakonas ir batutas „(duomenys neskelbtini)“, nėra ir negali būti prilyginami atrakcionų parkui – mechaniniams įrenginiams, skirtiems viešai naudoti asmenims linksminti jais pramogaujant, kai keičiama jų padėtis erdvėje. Tokios pačios išvados pateiktos ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. vasario 17 d. rašte „Dėl išaiškinimo“ Nr. SD-129-2319. Dėl to nebuvo pagrindo konstatuoti teismo sprendimo nevykdymą.

14.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad svarbi aplinkybė yra tai, kad vykdomasis dokumentas išduotas civilinėje byloje, kurioje tenkintas ieškovės prevencinis ieškinys, nenurodė, kokia galbūt reali žala galėjo būti sukelta vykdant komercinę veiklą. Teigia, kad renginio organizavimas trumpą laiko tarpą, ne atrakcionų veiklos, negali ir negalėjo sukelti žalos savivaldybei. Be to, su kultūros paveldu reikia derinti tik statinių ir įrenginių statybą, o pripučiami batutai, pastatomi laikinai, nelaikyti statiniais ir įrenginiais, o privatus renginys visiškai atitiko rekreacinei teritorijai keliamus tikslus. Taip pat pažymi, jog teisė į nuosavybę negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu.

15.       Argumentuoja, kad asmuo, prašantis atnaujinti praleistą terminą, prašymą turi pagrįsti objektyviomis, nuo asmens valios nepriklausančiomis termino praleidimo priežastimis. Tuo tarpu vienintelis nurodytas motyvas buvo tariamas teismo sprendimo nevykdymas nuo 2019 m. liepos 30 d. Mano, kad savivaldybės neveikimas tokį ilgą laiką negali būti pateisinamas aplinkybėmis, kad savivaldybė nesikreipė dėl vykdomojo rašto, nes sprendimas buvo vykdomas. Juo labiau, kad apeliantė tvirtina, jog sprendimą ir toliau tinkamai vykdo.

16.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė Palangos miesto savivaldybės administracija prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog ginčijamos nutartys teisėtos ir pagrįstos, pritaria teismo nustatytoms aplinkybėms, ištirtiems įrodymams ir jų pagrindu padarytoms teismo išvadoms.

17.       Teigia, jog atskirasis skundas grįstas tik emocijomis, jame nenurodyta jokių teisinių argumentų.  Pažymi, jog šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas yra termino atnaujinimas vykdomojo rašto išdavimui, bet ne įrodinėjimas, ar batutas gali būti laikomas atrakcionu. Argumentuoja, kad gauti vykdomąjį raštą yra absoliuti išieškotojo teisė. Nurodo, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas buvo vykdomas iki 2019 m. liepos 30 d., dėl to neturėjo pagrindo ir nematė būtinybės kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o atsiradus aplinkybėms arba pagrindui manyti, kad teismo sprendimas nebevykdomas, t. y. atsakovams įrengus batutų parką ir vykdant pramoginę veiklą, Palangos miesto savivaldybės administracija nedelsdama ėmėsi teisinių priemonių, siekdama nutraukti šiuos neteisėtus veiksmus. 

18.       Argumentuoja, jog ginčijama nutartimi nėra konstatuojama atsakovės kaltė pažeidus įsiteisėjusio Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo vykdymą, šis klausimas turi būti sprendžiamas Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2S-138-538/2020. Nurodo, jog ginčijama nutartimi tik pripažįstama ieškovės (išieškotojos) Palangos miesto savivaldybės administracijos teisė atnaujinus terminą gauti vykdomąjį raštą civilinėje byloje. Pažymi, jog Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-53-83/2013 buvo pasisakyta ir dėl batutų, todėl darytina pagrįsta išvada, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu uždrausta atrakcionų veikla apima ir pramoginius įrenginius – batutus.

19.       Ieškovė nurodo, jog atmetus atsakovės prašymą pagrįstai papildoma 2020 m. birželio 8 d. nutartimi atsakovei nepriteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

21.       CPK

22.       Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas panaikinti nutartį, kuria atnaujintas procesinis terminas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.

23.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-53-83/2013 patenkintas ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos prevencinis ieškinys ir atsakovams J. A. V. ir R. V. uždrausta vykdyti atrakcionų veiklą 0,2752 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2013 m. gegužės 17 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi patenkintas Palangos miesto savivaldybės administracijos prašymas, atnaujintas terminas vykdomajam raštui išduoti ir išieškotojai Palangos miesto savivaldybės administracijai išduotas vykdomasis raštas pagal teismo sprendimą. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi patenkintas atsakovės R. V. prašymas ir atnaujintas procesas dėl termino vykdomajam raštui išduoti atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Apeliantė prašė panaikinti 2019 m. rugpjūčio 2 d. teismo nutartį, ieškovės prašymo netenkinti ir neatnaujinti praleisto termino vykdomajam raštui gauti bei neišduoti vykdomojo rašto. Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymo netenkino.

24.       Apeliantė nesutikdama su ginčijama nutartimi nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, išsamiai neištyrė bylos, nepasisakė dėl ginčo esmės, nevertino įrodymų, nutartyje padarė prieštaringas išvadas, nutartį priėmė pažeisdamas lygybės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, privalomai taikytinus ginčo esmei. Mano, kad teismas nebuvo objektyvus, gynė išimtinai savivaldybės interesus, nevertino atsakovės argumentų, kad teismo sprendimą ji vykdo tinkamai.

25.       Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus vertina kaip deklaratyvius ir nepagrįstus jokiais objektyviais duomenimis. Teismas pažymi, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, atskirajame skunde tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi atsakovė, nesuponuoja išvados, jog skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

26.       Atmestini kaip visiškai nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas nebuvo objektyvus, gynė išimtinai savivaldybės interesus, nevertino atsakovės argumentų, kad teismo sprendimą ji vykdo tinkamai. Apeliantei pirmosios instancijos teisme proceso metu buvo išaiškinta teisė ir galimybė reikšti nušalinimą, tačiau atsakovė ja nepasinaudojo ir nušalinimo nereiškė. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovei nepalankią ginčijamą nutartį, nesuteikia pagrindo vertinti pirmosios instancijos teismo veiksmų kaip neobjektyvių, šališkų, pažeidžiančių lygybės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

27.       Apeliantė nurodo, kad teismas nevertino pramoginių įrenginių sąvokos ir kaip ji susijusi su vykdoma prekyba ar teikiamomis paslaugomis. Apeliantės teigimu, pripučiamas batutas nėra pramoginis įrenginys, jis priskirtinas laikiniems įrenginiams paslaugai teikti pagal Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 817 patvirtino Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų sąrašo, Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 645 patvirtintų Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatų, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. Al-45 patvirtintų Pramoginių įrenginių naudojimo ir priežiūros taisyklių, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. Al-246 patvirtinto Įgaliotų įstaigų, prižiūrimų ir valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių sąrašo, pačios Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-34813 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių nuostatas.

28.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra procesinio termino atnaujinimas vykdomojo rašto išdavimui, bet ne aplinkybių įrodinėjimas, ar batutas ir vykdoma prekyba bei teikiamos paslaugos gali būti laikomos atrakcionu, t. y. Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimu uždrausta vykdyti veikla.

29.       Nagrinėjamu atveju pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Dėl to, nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besikreipiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004). Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

30.       Ieškovė Palangos miesto savivaldybės administracija iš esmės savo prašymą atnaujinti praleistą terminą grindė tuo, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-53-83/2013 buvo vykdomas iki 2019 m. liepos 30 d., todėl ieškovė neturėjo pagrindo ir nematė būtinybės kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Apeliantė mano, kad jokių realiai sutrukdžiusių kliūčių kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo per įstatymo nustatytą laikotarpį nebuvo, o savivaldybės neveikimas tokį ilgą laikotarpį nagrinėjamu atveju negali būti pateisinamas aplinkybėmis, jog savivaldybė nesikreipė dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes sprendimas buvo vykdomas, kadangi jos yra subjektyvios ir priklauso nuo savivaldybės apsisprendimo.

31.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad iki 2019 m. liepos 30 d. 2013 m. balandžio 16 d. teismo sprendimas buvo vykdomas gera valia, o iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2019 m. liepos 30 d. pareigūnai užfiksavo, kad sklype (duomenys neskelbtini), yra pradėta vykdyti veikla, kuri, ieškovės manymu, pagal 2013 m. balandžio 16 d. teismo sprendimą yra draudžiama. Taigi, ieškovės vertinimu, apeliantei pradėjus vykdyti veiklą, kuri minėtu sprendimu yra uždrausta, buvo nedelsiant kreipiamasi į teismą atnaujinti procesinį terminą vykdomajam dokumentui išduoti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovei esant sąžiningai ir teikiant pirmenybę gera valia vykdomam teismo sprendimui, ieškovei nebuvo būtinybės reikalauti vykdomojo rašto ir pateikti jį vykdyti antstoliui, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė ir toliau vykdys teismo sprendimą, be to, priverstinis vykdymo procesas visada yra susijęs su papildomomis išlaidomis (CPK 609 straipsnis), todėl ieškovės neveikimas, pasyvumas, neteikiant vykdomojo dokumento vykdymui, paaiškinamas ir pateisinamas veikimu atsakovės naudai ir jos interesais. Todėl sutiktina, kad ieškovė praleido įstatymo nustatytą terminą vykdomajam dokumentui išduoti ir pateikti jį vykdyti dėl svarbios priežasties, nes atsakovams vykdant sprendimą geranoriškai, ieškovei nebuvo būtinybės kreiptis į teismą, kad būtų išduotas vykdomasis raštas, bei pateikti tą vykdomąjį raštą vykdyti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas, todėl jo nevykdymas gera valia sudaro pagrindą teismo sprendimą vykdyti privalomai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnis). 

32.       Nors apeliantė nurodo, jog ginčijama nutartimi yra konstatuojama jos kaltė pažeidus įsiteisėjusio Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo vykdymą, apeliacinės instancijos teismas su tuo negali sutikti, kadangi ginčijama nutartimi tik pripažįstama ieškovės (išieškotojos) Palangos miesto savivaldybės administracijos teisė atnaujinus terminą gauti vykdomąjį raštą civilinėje byloje. Ir kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantės dėstomos aplinkybės, kad teismo sprendimas yra vykdomas (argumentuojant tuo, kad batutai nėra priskirtini atrakcionams), turi būti nustatinėjamos vykdymo procese (CPK 771 straipsnis). Dėl šios priežasties teismas pagrįstai nusprendė nepasisakyti ir neanalizuoti atsakovės argumentų, susijusių su teismo sprendimo (ne)vykdymo aplinkybėmis, nes jos nereikšmingos aptariamo klausimo teisingam išsprendimui. Be to, šis klausimas bus sprendžiamas Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2S-138-538/2020, kurioje ginčijama Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis, kuria tenkintas ieškovės prašymas ir už 2013 m. balandžio 16 d. teismo sprendimo Nr. 2-53-83/2013 nevykdymą apeliantei paskirta 1 500 Eur bauda išieškotojos Palangos miesto savivaldybės administracijos naudai.

33.       Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo atsakovės R. V. prašymą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarties panaikinimo, padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas, pasisakė dėl esminių bylos teisinių ir faktinių aspektų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginčijamos 2020 m. birželio 5 d. pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais ir plačiau jų nekartoja. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašymas 2020 m. birželio 5 d. nutartimi buvo pagrįstai atmestas ir vadovaujantis bendrąja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle pralaimėjęs moka (CPK 93 straipsnio 1 dalis), pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 8 d. papildoma nutartis, kuria netenkintas atsakovės prašymas priteisti jai iš Palangos miesto savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, vertintina kaip teisėta ir pagrįsta. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, priėmė teisėtas ir pagrįstas nutartis, kurias keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jos paliktinos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34.       Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl plačiau nenagrinėjami. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

 Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. ir 2020 m. birželio 8 d. nutartis palikti nepakeistas.

Teisėja                                                                   Raimonda Andrulienė