Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-06-23][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-1630-661-2016].docx
Bylos nr.: e2A-1630-661/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
VĮ Turto bankas 112021042 atsakovas
Energijos skirstymo operatorius 304151376 Ieškovas
Kategorijos:
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Pirkimas-pardavimas:
Energijos pirkimas-pardavimas
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1630-661/2016

Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-08044-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.5.; 3.3.1.21.

(S)

                           

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2016 m. birželio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo VĮ „Turto bankas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui VĮ „Turto bankas“ dėl skolos priteisimo, teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I Ginčo esmė

Ieškovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ (buvęs AB „Lesto“) pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo VĮ „Turto bankas“ (toliau – Turto bankas) 1 124,38 Eur skolos už laikotarpiu nuo 2011-11-10 iki 2014-04-30 tiektą elektros energiją, iš atsakovo L. V. - 32,48 Eur skolos už laikotarpiu nuo 2014-04-30 iki 2014-06-20 tiektą elektros energiją ir iš atsakovo A. G. - 40,12 Eur skolos už laikotarpiu nuo 2014-06-20 iki 2014-08-22 tiektą elektros energiją, remdamasis laikotarpiais, kuriais minėti atsakovai nuosavybės teisė valdė patalpas, adresu Liepų g. 49-20, Klaipėdoje (e. b. l. 17-19, 127-131, I t.). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas, atsisakė reikalavimų atsakovų L. V. ir A. G. atžvilgiu, nes šie atsakovai atsiskaitė su ieškovu bei patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo VĮ „Turto bankas“ 587,27 Eur skolos pagal skaitiklio rodmenis, 548,84 Eur skolos už galios dedamąją, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2011-11-10 d. Klaipėdos teritorinė darbo birža patalpas, adresu Liepų g. 49-20, Klaipėdoje, perdavė valdyti šiam atsakovui bei pateikė skaitiklių rodmenų suderinimo aktą, pagal kurį dieninė skalė (T2) 4328 kWh, naktinė skalė (T4) 2713 kWh. Pažymėjo, jog skaitiklis, apskaitantis elektros energiją patalpose, adresu Liepų g. 49-20, Klaipėdoje, buvo tikrintas 2012-10-25 d., 2013-10-29 d. ir 2014-08-21 d. Teigia, jog patalpas įgijus L. V. bei A. G. ir šiems sumokėjus jiems priklausančias dalis, atsakovo neapmokėtas skolos likutis sudaro 1 136,11 Eur. Šią sumą sudaro skola už sunaudotą elektros energiją pagal skaitiklio rodmenis laikotarpiais nuo 2013-10-29 iki 2014-08-21 ir nuo 2011-11-10 iki 2013-10-29, bei skola už galios dedamąjį mokestį už laikotarpį nuo 2011-11-10 iki 2014-04-30, kurį vartotojas privalo mokėti netgi esant nutrauktam elektros energijos tiekimui ar persiuntimui arba net nesant pasirašytai elektros energijos pirkimo-pardavimo ar persiuntimo sutarčiai. Ieškovas nurodė, jog pagal galiojančius teisės aktus elektros energijos kaina susideda iš elektros energijos dedamosios ir galios dedamosios, o visą elektros energijos kainą bei su tuo susijusias paslaugas privalo apmokėti vartotojas. Skolos susidarymo laikotarpiu kelis kartus keitėsi patalpų savininkai, tačiau nebuvo fiksuojama, su kokiais elektros skaitiklio rodmenimis patalpos buvo perleidžiamos, todėl ieškovas visą skolos sumą padalino proporcingai tam laikotarpiui, kiek patalpų savininkai nuosavybės teise valdė patalpas, nes teisės aktai nereglamentuoja, kokiomis dalimis skolininkai atsako esant nurodytai situacijai, o tokį būdą pripažįsta ir teismų praktika. Ieškovas taip pat pažymėjo, jog reorganizuojant biudžetines įstaigas VĮ „Valstybės turto fondas“ (toliau – Valstybės turto fondas) buvo prijungtas prie atsakovo įstaigos, kuris perėmė visas Valstybės turto fondo teises ir pareigas, todėl ieškinio reikalavimą reiškia jam (e. b. l. 54-57, II t.).

Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko teigdamas, kad po patalpų perdavimo 2011-11-10 d. ieškovas siūlymo sudaryti elektros energijos tiekimo ar persiuntimo paslaugų sutarties nepateikė, nes elektros energijos tiekimo patalpose nebuvo, o atsižvelgiant į tai, kad patalpos buvo ruošiamos perdavimui tretiesiems asmenims, elektros energijos vartojimo poreikio jose taip pat nebuvo. Pažymėjo, jog ginčo laikotarpiu atsakovas nebuvo gavęs ar apmokėjęs nei vienos PVM sąskaitos-faktūros iš ieškovo dėl apmokėjimo už elektros energiją, todėl nėra pagrindo spręsti, jog sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, o nesant sudarytai sutarčiai, ieškovas negalėjo tiekti elektros energijos ir reikalauti už ją sumokėti. Atsakovas taip pat nurodė, jog po objekto privatizavimo buvo pakeista patalpų paskirtis ir jose įrengtas elektrinės viryklės atvadas, dėl ko iš esmės pasikeitė objekte vartojamos elektros energijos sąlygos. Be to, ieškovas pakvietė atsakovą sudaryti elektros energijos paslaugų sutartį tik 2014-11-30 d., kai objektas jau 6 mėnesius priklausė fiziniam asmeniui. Pagal 2014-12-16 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą ieškovas prašo atsiskaityti už 2014 m. gruodžio mėn. suteiktas paslaugas, o 2014-04-30 d. sutartimi dėl privatizavimo už komunalines ir kitas paslaugas įsipareigojo mokėti pirkėjas. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti galios dedamosios mokestį motyvuodamas tuo, jog VĮ „Valstybės turto fondas“ patalpas pradėjo valdyti anksčiau, nei ieškovo nurodomas teisės norminis aktas buvo priimtas, o galios dedamosios mokesčio nustatytą reguliavo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010-11-26 d. nutarimu patvirtintos taisyklės. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo atliktu skolos paskaičiavimu patalpų savininkams pagal nuosavybės teise valdytas dienas, kadangi, atsakovo teigimu, toks skaičiavimas nereglamentuotas teisės aktais, prieštarauja CK 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatoms ir geros moralės principams, o ieškovo nurodomoje apygardos teismo praktikoje buvo sprendžiamas ginčas dėl elektros energijos suvartojimo bendrosioms reikmėms, todėl ji netaikoma šioje civilinėje byloje susiformavusiems santykiams. Ieškovui patikslinus ieškinį ir nurodžius, jog grindžia jį 2012-10-25 d., 2013-10-29 d. ir 2014-08-21 d. užduotyse nurodytais duomenimis, atsakovas teigia, kad 2012-10-25 d. ir 2013-10-29 d. užduotyse nėra nurodyta jų atlikimo data, jos surašytos nedalyvaujant VĮ „Valstybės turto fondas“ atstovui, jose rodomas suvartojimas bute, o tokio objekto VĮ „Valstybės turto fondas“ nevaldė, be to, iš jų matyti, kad objekte iki 2012-09-28 d. buvo vykdomi atsiskaitymai, kas patvirtina, kad užduotyse fiksuojamas atsiskaitymas ne VĮ „Valstybės turto fondas“ valdytose administracinėse patalpose. Taigi, atsakovo prievolės ieškovui nebuvimą, atsakovo teigimu, patvirtina byloje esantys įrodymai, liudytojo paaiškinimai, todėl atsakovas negali būti laikomas elektros energijos vartotoju. Ieškovas prašomos priteisti sumos nėra įtraukęs į tarpusavio suderinimo aktus, pasirašytus tarp ieškovo ir VĮ „Valstybės turto fondas“, todėl po atlikto suderinimo pasibaigus juridiniam asmeniui, reiškiami reikalavimai negali būti perkeliami atsakovui. Prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą (e. b. l. 37-40, 144-146, I t.; b. l. 77-79, II t.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir nusprendė priteisti ieškovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ iš atsakovo VĮ „Turto bankas“ 1 136,11 Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 136,11 Eur) bylos iškėlimo teisme (2015-03-09 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 29,93 Eur (dvidešimt devynis eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas konstatavo, kad teisėto turto valdytojo Valstybės turto fondo pareiga buvo kreiptis į ieškovą ir sudaryti rašytinę elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu ieškovas su atsakovu rašytinės elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties nebuvo sudaręs. Taigi, šiuo atveju svarbu nustatyti, ar sutartis nebuvo sudaryta žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Nagrinėjamu atveju aktuali aplinkybė yra ta, ar elektros energija atsakovui buvo tiekiama ir vartojama Valstybės turto fondo valdomame objekte. Nors tarp šalių nebuvo rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau esant prijungtiems atsakovo elektros tinklams prie tiekėjo tinklo bei Valstybės turto fondo elgesiui (elektros energijos priėmimo, neprašymo jos tiekimą sustabdyti ar nutraukti), teismas sprendė, kad konkliudentiniais veiksmais buvo sutikta dėl elektros energijos tiekimo. Ieškovui tiekiant, o Valstybės turto fondui priimant ir naudojant elektros energiją, tarp ginčo šalių susiklostė faktiniai elektros energijos vartojimo teisiniai santykiai ir atsakovas, kaip teisėtas valstybės turto valdytojas pripažintinas atsakingu už suvartotą elektros energiją. Būtent Valstybės turto fondo pareiga buvo kreiptis į ieškovą dėl rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (Taisyklių 5, 15 punktai). Šioje byloje susiklosčiusi faktinė situacija atitinka Taisyklių 96 punktą, kuriame nurodyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodė, kad jo nuomone, nagrinėdamas ginčą šioje byloje, pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ginčo teisinį santykį reguliuojančias materialines teisės normas, susijusias su elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu, nesivadovavo specialiojo Elektros energetikos įstatymo normomis, reglamentuojančiomis elektros energijos tiekimą ir elektros energijos suvartojimo apskaitą, netinkamai paskirstė pareigą ginčo santykio šalims dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, taip pat pažeidė įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo taisykles, suformuluotas Civilinio proceso kodekso 176-185 straipsniuose, kas turėjo įtakos neteisėto teismo sprendimo priėmimui.

Apelianto nuomone, teismas padarė nepadrįstą išvadą, kad atsakovas, kaip patalpų savininkas yra atsakingas už skolos apmokėjimą. Apelianto teigimu, perimtos patalpos buvo ruošiamos privatizavimui ir nebuvo naudojamos, todėl ten negalėjo susidaryti skola. Taip pat apelianto nuomone ieškovas nepateikė pasiūlymo sudaryti elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad jis turėjo pateikti įrodomus apie elektros energijos atjungimą privatizavimo objekte. Apelianto teigimu, dėl skolos susidarymo kaltas ieškovas, kuris nenutraukė elektros energijos tiekimo. Be to apeliantas nurodo, kad jis perėmė iš Klaipėdos teritorinės darbo biržos administracines patalpas Liepų g. 49, Klaipėdoje, o skola užfiksuota bute, adresu Liepų g. 49- 20, Klaipėdoje.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais. Be to nurodo, kad Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 17 punkte numatyta, kad vartotojas, prieš pradėdamas vartoti elektros energiją, privalo sudaryti sutartį. Perimdamas patalpas iš Klaipėdos teritorinės darbo biržos apeliantas matė, jog šioms patalpoms priskirtas elektros skaitiklis (perdavimo akte užfiksuoti skaitiklio rodmenys). Tai, jog jis žinodamas apie įrengtą elektros skaitiklį nesikreipė į ieškovą dėl sutarties sudarymo ar elektros energijos tiekimo nutraukimo, rodo jo nepakankamą rūpestingumą. Be to, iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad Valstybės turto fondo patikėjimo teise valdytų administracinių patalpų adresu Liepų g. 49, Klaipėdoje, ir buto, esančio Liepų g. 49-20, Klaipėdoje, unikalus daikto numeris yra toks pats (2191-5000-3014:0018), o keitėsi tik daikto pagrindinė naudojimo paskirtis (iš negyvenamosios patalpos į gyvenamąją bei suteiktas buto numeris). Taigi, abejoti dėl Objekto, kuriam buvo tiekiama elektros energija, nėra pagrindo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Byloje kilo ginčas, dėl atsakovo VĮ Turto bankas (VĮ Turto fondas teisių ir pareigų perėmėjo), ginčo laikotarpiu patikėjimo teise valdžiusio patalpas, esančias Liepų g. 49-20, Klaipėdoje, prievolės atsiskaityti už patiektą ir sunaudotą elektros energiją. Ieškovo prašomą priteisti įsiskolinimą sudaro neapmokėtas Objekte suvartotos elektros energijos kiekis bei galios dedamosios mokestis už 2011-11-10 d. – 2014-04-30 d. laikotarpį.

Apeliantas savo poziciją grindžia Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymo 25 straipsnio 3 d. nuostatas, kurios galiojo 2011 metais. Apelianto manymu pagal nurodyto įstatymo 2011 redakciją, prievolę inicijuoti elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą turi visuomeninis tiekėjas. Tačiau Elektros energetikos įstatymo 25 straipsnis numatė pareigą tiekti elektros energiją pagal pareikalavimą. Kitaip tariant visuomeninis tiekėjas privalo tiekti elektros energiją to pareikalavusiems vartotojams, kurie atitinka įstatyme nustatytus kriterijus, o ne siūlyti jiems sudaryti sutartis.

Elektros energetikos įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi Objekto perdavimo valdyti VĮ Valstybės turto fondas momentu) 2 straipsnio 37 punkte numatyta, kad vartotojas – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams, pagal 38 punktą, vartotojo objektas – vartotojui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais priklausantis konkretus objektas, kuriame vartojama elektros energija. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 d. įsakymu Nr.1-38 patvirtintas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (aktuali redakcija, galiojusi iki 2013-12-08 d. (Objekto perdavimo valdyti VĮ Valstybės turto fondas momentu). Vartotojas, prieš pradėdamas vartoti elektros energiją, privalo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį (Taisyklių 15 punktas), nes vartoti elektros energiją galima tik šių taisyklių tvarka sudarius sutartis (Taisyklių 5 punktas). Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį gali sudaryti ne tik turto savininkas, bet ir kitas teisėtas turto valdytojas bei nuomininkas (Taisyklių 17,18 punktai). Atsižvelgiant į šias nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog būtent teisėto turto valdytojo Valstybės turto fondo pareiga buvo kreiptis į ieškovą ir sudaryti rašytinę elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu ieškovas su atsakovu rašytinės elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties nebuvo sudaręs.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia apelianto (atsakovo) nurodomą aplinkybę, kad elektros energijos tiekimo į ginčo Objektą nebuvo. Po 2011-11-07 d. Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise perdavimo priėmimo akto pasirašymo, Valstybės turto fondo ir Klaipėdos teritorinės darbo biržos atstovai pasirašė 2011-11-09 d. Objekto apžiūros aktą, kuriame nurodyti objekto komunalinių paslaugų teikėjai: elektros – AB „Lesto“, vandens ir nuotekų šalinimo - AB „Klaipėdos vanduo“, šilumos – AB „Klaipėdos energija“, bei grafoje „Objekto komunalinių ir kitų inžinierinių įrenginių prietaisai bei jų rodmenys perdavimo metu“ įrašyti elektros skaitiklio numeris ir rodmenys: įvadas T2 Nr. 79314, rodmenys - 4328, įvadas T4 Nr. 79314, rodmenys – 2713 (e. b. l. 26-27, I t.). Faktą, kad ankstesniu laikotarpiu Klaipėdos teritorinės darbo biržos patikėjimo teise valdytos administracinės patalpos adresu Liepų g. 49, Klaipėdoje, buvo prijungtos prie AB „Lesto“ elektros tinklų ir joms buvo tiekiama elektros energija, patvirtina 2011-03-01 d. ieškovo su Klaipėdos teritorine darbo birža sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 53510-11-K01101 bei jos priedas Nr. 1., kuriame nurodytas įrengto skaitiklio Nr. 797314, skaitiklio tipas G3A.144.230.F12.C, įrengimo data 2010-05-10 d., įrengimo vieta – objekto (administracinių patalpų Liepų g. 49, Vilniuje), laiptinėje (e. b. l. 166-169, I t.). Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad atsakovo valdomi elektros energijos tinklai po šios sutarties nutraukimo buvo atjungti (e. b. l. 20, I t.). Valstybės turto fondas, perėmęs iš Vilniaus teritorinės darbo biržos patalpas Liepų 49, Vilniuje, su inžinieriniais įrenginiais, ir nenorėdamas gauti tiekiamos elektros energijos, turėjo kreiptis į ieškovą su tokiu prašymu, tačiau to nepadarė. Nors tarp šalių nebuvo rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau esant prijungtiems atsakovo elektros tinklams prie tiekėjo tinklo bei Valstybės turto fondo elgesiui (elektros energijos priėmimo, neprašymo jos tiekimą sustabdyti ar nutraukti), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad konkliudentiniais veiksmais buvo sutikta dėl elektros energijos tiekimo. Taip pat pažymėtina, jog faktiškai vartojant ieškovo elektros energiją, būtent Valstybės turto fondo pareiga buvo kreiptis į ieškovą dėl rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (Taisyklių 5, 15 punktai). Šioje byloje susiklosčiusi faktinė situacija atitinka Taisyklių 96 punktą, kuriame nurodyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ši nuostata skirta reglamentuoti situacijoms, kai nėra sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti. Tokiu atveju už patiektą elektros energiją pareiga atsiskaityti tenka savininkui, neužtikrinusiam, kad jam priklausančiam objekte elektros energija būtų vartojama tik sudarius sutartį su energijos tiekėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014).

Apeliantas visiškai nepagristai nurodo, jog jis perėmė iš Klaipėdos teritorinės darbo biržos administracines patalpas Liepų g. 49, Klaipėdoje, o skola užfiksuota bute, adresu Liepų g. 49- 20, Klaipėdoje. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad Valstybės turto fondo patikėjimo teise valdytų administracinių patalpų adresu Liepų g. 49, Klaipėdoje, ir buto, esančio Liepų g. 49-20, Klaipėdoje, unikalus daikto numeris yra toks pats (2191-5000-3014:0018), o keitėsi tik daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – iš negyvenamosios patalpos i gyvenamąją bei suteiktas buto numeris. Taigi, abejoti dėl Objekto, kuriam buvo tiekiama elektros energija, nėra pagrindo.

Įstatyme abonentui nustatyta pareiga užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, kitokių įrenginių ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą, laikytis nustatyto energijos vartojimo režimo, taip pat nedelsiant pranešti energijos tiekimo įmonei apie avariją, gaisrą, tiekiamos energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant energiją (CK 6.387 straipsnio 1 dalis). Todėl apelianto argumentai, jog jam nėra žinoma, kurioje Objekto vietoje yra elektros skaitiklis ir kokios jis būklės, neatleidžia atsakovo nuo tinkamo pareigų vykdymo. Be to, kaip minėta, byloje esančiais įrodomais nustatyta, kad Objektą Valstybės turto fondas perėmė su inžinierinių įrenginių prietaisais, t. y. elektros skaitikliu (e. b. l. 26-27, I t.).

Apeliantas taip pat nepripažįsta prievolės sumokėti už elektros energijos galios dedamąją, nes nebuvo rašytinės elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties. Civilinio kodekso 6.383 str. 1 d.3 įtvirtinta bendra norma, jog abonentas privalo sumokėti už patiektą energiją. Civilinio kodekso 6.391 str. sakoma, jog šio skirsnio normos taikomos, jeigu įstatymai nenustato ko kita arba kitokia išvada nedarytina atsižvelgiant į prievolės esmę. Šiuo atveju speciali teisė norma – Elektros energetikos įstatymas, numato vartotojo prievolę sumokėti už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas. Tuo tarpu Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse įtvirtinta vartotojo prievolė pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią. Taisyklių 100 p. numatyta, jog tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  1 punktu, teismas,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

Teisėjas                                                         Alvydas Barkauskas

 


Paminėta tekste:
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas
  • CK1 1.71 str. Sandorių forma
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • 3K-3-425/2014
  • CK6 6.387 str. Pirkėjo pareigos, susijusios su įrenginių priežiūra
  • 3K-3-252/2010