Civilinė byla Nr. e2S-1356-265/2019

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04614-2019-8

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                        3.1.14.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. K., V. D., A. L., R. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties, kuria teismas nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus, civilinėje byloje pagal ieškovų L. K., V. D., A. L., R. S. ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijos „Duomenys neskelbtini“ Ginčų nagrinėjimo komisijai dėl ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. birželio 4 d. sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – daugiabučių namų savininkų bendrija „Duomenys neskelbtini“, G. B., A. O..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „Duomenys neskelbtini“ Ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. birželio 4 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.  

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 27 d.  nutartimi ieškovams nustatė dešimties kalendorinių dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Išaiškino, kad nustatytu terminu trūkumų nepašalinus pateiktas procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

3.       Teismas nurodė, kad ieškovai atsakove įvardytos DNSB „Duomenys neskelbtini“ Ginčų nagrinėjimo komisijos įmonės kodą ir buveinę nurodo tuos pačius, kurie Juridinių asmenų registre priskirti DNSB „Duomenys neskelbtini“, kuri ieškinyje įvardijama trečiuoju asmeniu. Pažymėjo, jog ieškovai nepateikė duomenų, kad DNSB „Duomenys neskelbtini“ Ginčų nagrinėjimo komisija yra juridinis asmuo, kuris gali būti savarankišku teisės subjektu. Todėl konstatavo, kad Ginčų nagrinėjimo komisija negali būti dalyvaujančiu asmeniu civilinėje byloje, kadangi neturi juridinio asmens teisių, todėl ieškovus įpareigojo nurodyti tinkamą šalį – atsakovą, turintį civilinį teisinį subjektiškumą. 

4.       Taip pat pažymėjo, kad ieškovai ieškinyje nurodo, kad yra DNSB „Duomenys neskelbtini“ valdybos nariai, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

5.       Nurodė, kad šiuo atveju ieškovai prašo panaikinti DNSB „Duomenys neskelbtini“ Ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. birželio 4 d. sprendimą ir pažymėjo, kad teismas nėra apeliacinė instancija daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos ginčų nagrinėjimo organo sprendimo atžvilgiu. Iš DNSB „Duomenys neskelbtini“ Ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. birželio 4 d. sprendimo nustatė, kad joks įpareigojimas DNSB „Duomenys neskelbtini“ valdybai nenustatytas, todėl nėra neaišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama, t. y. kokį ginčą iš esmės ieškovai pateiktu ieškiniu siekia išspręsti.

6.       Taip pat atkreipė dėmesį, jog CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodyta ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas, tačiau ieškovai nuomonės šiuo klausimu nepateikė.

7.       Teismas pažymėjo, kad ieškovai nenurodė, ar byla bus vedama per advokatą, nepateikė nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Taip pat nurodė, jog ieškovai kartu su ieškiniu pateikė tam tikrus dokumentus, tačiau ieškinyje kaip priedai jie neišvardyti, nenurodyta, kokias aplinkybes jie įrodinėja.

                                 III. Atskirojo skundo argumentai

8.       Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties dalį, kurioje yra nurodomi trūkumai dėl ginčo pobūdžio teismingumo teismui bei dėl jurisdikcijos, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti; kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Nesutiktina su teismo išvada, jog juridinio asmens statuso (ne) turėjimas lemia procesinį šalies subjektiškumą. Teisės aktuose numatyta, kad procesinį subjektiškumą gali turėti ne tik juridinis asmuo, bet ir to juridinio asmens organai (valdybos, stebėtojų tarybos, ginčų nagrinėjimo ir kt.). 

8.2. Pažymėtina jog Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis numato, jog dėl ginčus nagrinėjančio organo sprendimo galima kreiptis į teismą ir ginčą išsispręsti bendra įstatymų nustatyta tvarka.

8.3. Šiuo atveju ieškovai, matydami, jog skundžiamas sprendimas pažeidžia jų teises, t. y. nuspręsta, jog jie veikė neteisėtai ir pažeidė trečiųjų asmenų teises, kreipėsi į teismą su ieškiniu, jog būtų apgintos jų teisės, t. y. siekiamas rezultatas – konstatavimas, jog sprendimas, kuriuo nuspręsta, kad jie veikė netinkamai organizuodami susirinkimą dėl pirmininko išrinkimo, yra neteisėtas.

Teismas

            k o n s t a t u o j a :

     IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

11.       Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl šių ieškinio trūkumų – atsakovės subjektiškumo ir tinkamo ieškinio reikalavimo suformulavimo. Kadangi kiti pirmosios instancijos teismo nustatyti ieškinio trūkumai nėra ginčijami, apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

12.       CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismui pateikiamas ieškinys (pareiškimas) turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Ieškinyje (pareiškime), be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas (pareiškėjai) grindžia savo reikalavimą (faktinis pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo (pareiškėjų) išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2018). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis 2 dalis).

13.       Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė duomenų, kad DNSB „Duomenys neskelbtini“ Ginčų nagrinėjimo komisija yra juridinis asmuo, kuris gali būti savarankišku teisės subjektu, todėl įpareigojo nurodyti tinkamą šalį – atsakovą, turintį civilinį teisinį subjektiškumą. Apeliantų teigimu, teisės aktai numato, jog procesinį subjektiškumą gali turėti ne tik juridinis asmuo, bet ir to juridinio asmens organai, todėl šiuo atveju Ginčų nagrinėjimo komisija turi procesinį subjektiškumą. Apeliacinės instancijos teismas su šia skundo nuostata nesutinka.

14.       Viena iš būtinų civilinės bylos iškėlimo sąlygų – proceso šalių subjektiškumas, t. y. civilinio teisnumo turėjimas ir veiksnumo įgijimas. Šalimis civiliniame procese gali būti tik fiziniai ar juridiniai asmenys (CPK 38 straipsnis). Tai reiškia, jog įmonių, įstaigų, organizacijų galėjimas būti civilinių procesinių teisinių santykių subjektu siejamas su juridinio asmens statuso turėjimu. Lietuvos civilinėje teisėje laikoma, kad tam tikras asmuo įgyja juridinio asmens statusą nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre dienos (CK 2.63 straipsnio 1 dalis).

15.       Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendrijoje, kurioje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių – butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, turi būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo. Kitos bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ar ginčus nagrinėjantį asmenį skiria savo pasirinkimu. Tai yra, Ginčų nagrinėjimo komisija, kurią kaip atsakove nurodo apeliantai, yra bendrijos organas. Apeliantų nurodoma aplinkybė, jog Ginčų nagrinėjimo komisija, išsprendusi ginčą tarp bendrijos narių ir bendrijos valdymo organo, priima sprendimą, nesudaro pagrindo išvadai, jog tokiu būdu Ginčų nagrinėjimo komisija įgyją civilinį teisnumą ir veiksnumą. Todėl vadovaujantis CPK 38 straipsniu darytina išvada, kad juridinio asmens, (DNSB „Duomenys neskelbtini“) organas (Ginčų nagrinėjimo komisija) atsakovu civiliniame procese negali būti.

16.       Kitas nesutikimo su skundžiamos nutarties dalimi motyvas susijęs su argumentais, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra aišku, kokį ginčą iš esmės ieškovai pateiktu ieškiniu siekia išspręsti. Apeliantų teigimu, siekiamas rezultatas – konstatavimas, jog sprendimas, kuriuo nuspręsta, kad valdybos nariai veikė netinkamai organizuodami susirinkimą dėl pirmininko išrinkimo, yra neteisėtas.

17.       Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme nustatyta tvarka; šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu nepavyksta išspręsti ginčo Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.

18.       Bylos duomenimis,  DNSB „Duomenys neskelbtini“ narys V. M. kreipėsi į laikinai einančią pirmininko pareigas L. K., prašydamas į išankstinės nuomonės pareiškimo biuletenį įtraukti I. S. kandidatūrą. V. M. buvo atsakyta, jog toks prašymas prieštarauja nustatytai tvarkai, todėl prašymas netenkintas. Analogiškas neigiamas atsakymas V. M. pateiktas išnagrinėjus pakartotinį jo prašymą. Nesutikdamas su laikinai einančios pirmininko pareigas L. K. neigiamu atsakymu, V. M. su skundu kreipėsi į Ginčų nagrinėjimo komisiją. Ginčų nagrinėjimo komisija priėmė sprendimą, kuriame nurodė, jog V. M. skundas pagrįstas – neįtraukus I. S. kandidatūros į išankstinės nuomonės pareiškimo biuletenį buvo pažeistos bendrijos narių teisės, taip pat buvo pažeista bendrijos narių įstatyminė teisė L. K. neteisėtai naudojant bendrijos narių lėšas rengiant atsakymą V. M..

19.       Šios nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ginčas tarp bendrijos nario V. M. ir bendrijos valdymo organo (valdybos) buvo išnagrinėtas ikiteismine tvarka – bendrijos Ginčų nagrinėjimo komisijoje (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Kadangi bendrijos valdymo organo (valdybos) netenkina Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas, nors kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, minėtame sprendime DNSB „Duomenys neskelbtini“ jokie įpareigojimai valdybai nėra nustatyti, bendrija turi teisę dėl ginčo nagrinėjimo kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis).

20.       Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, jog teismas nėra apeliacinė instancija daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos ginčų nagrinėjimo organo sprendimo atžvilgiu. Šiuo atveju, kaip jau minėta, ginčas yra kilęs tarp DNSB „Duomenys neskelbtini“ nario ir bendrijos dėl bendrijos nario reikalavimo į išankstinės nuomonės pareiškimo biuletenį įtraukti I. S. kandidatūrą, todėl teisme galėtų būti nagrinėtas būtent šis ginčas.

21.       Atskirajame skunde apeliantai nurodo, kad analogija tokiems ginčams yra darbo ginčų komisijų sprendimai, kurie neginčijami apeliacine tvarka, o ginčijami bendra tvarka, ir akcentuoja, jog darbo ginčų komisijos nėra atskiri juridiniai vienetai, o juridinio vieneto organas, todėl ir šiuo atveju taikytina minėta analogija.

22.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog šiuo atveju minėta analogija galima, tačiau akcentuoja, jog pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 4 ir 5 dalis darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, o teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 3 dalį, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Todėl tokiais atvejais teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nesprendžia dėl darbo ginčų komisijos sprendimo galiojimo, o nagrinėja darbo ginčą iš esmės, t. y. išsprendžia šalių ginčą, kilusį darbo teisinių santykių srityje, ir nustato materialines šalių teises ir pareigas dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų bei dėl uždelsimo atsiskaityti.

23.       Nurodytas teisinis reguliavimas ir aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atskiruoju skundu kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio trūkumų yra teisėtos ir pagrįstos.

Dėl bylos procesinės baigties

24.       Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25.       Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, apeliantams nustatomas naujas terminas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d.  nutarties reikalavimams įvykdyti, išaiškinant, kad minėti reikalavimai turi būti įvykdyti pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

         Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

         Nustatyti apeliantams terminą iki 2019 m. spalio 24 d. pašalinti ieškinio trūkumus, nustatytus Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi. 

Teisėjas                                                                           Alvydas Žerlauskas