Civilinė byla Nr. e2-115-752/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02785-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1.(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 14 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,

sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,

dalyvaujant ieškovės If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdančio veiklą per If P&C Insurance  filialą, atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ atstovui V. P.,

nedalyvaujant atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovui bei trečiųjų asmenų Seesam Insurance AS Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, BUAB „Struktūra“ , UAB „Active Construction Management“, Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdančios veiklą per If P&C Insurance AS filialą, ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kauno vandenys“, Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys Seesam Insurance AS Lietuvos Respublikoje veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą,  BUAB „Struktūra“, UAB „Active Construction Management“ ir Kauno rajono savivaldybė, dėl turtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ieškovo reikalavimai ir atsikirtimai

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kauno vandenys“ ir Kauno miesto savivaldybės ieškovės naudai 782,69 Eur turtinės žalos atlyginimą; taip pat priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 42,74 Eur kompensacinių palūkanų; priteisti iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ 42,28 Eur kompensacinių palūkanų; priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 5 % dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ 6 % dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovių ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė ieškinyje nurodė bei jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2017-09-13 Savanorių pr., ties PC „Savas“, Kaune, transporto priemonė „Opel Astra“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę. Įvykio metu transporto priemonė „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės buvo apdrausta transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 001 (redakcija galiojanti nuo 2016-02-01) 97 punktą nuostoliu dėl automobilio sugadinimo laikomos šios išlaidos: tiesiogiai dėl draudžiamojo įvykio ir dėl sąmoningai (gelbstint nukentėjusiuosius) padarytų sugadinimų atsiradusios išlaidos, būtinos automobiliui suremontuoti iki būklės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų naujų originalių dalių vertė (išskaičiuojant jų nuvertėjimą) arba naujų neoriginalių ar naudotų dalių vertė (neišskaičiuojant jų nuvertėjimo), dažymo medžiagų vertė, papildomų darbų vertė. Pagal Taisyklių 98 punktą būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos vienu iš šių variantų: kai automobilis remontuojamas draudiko partnerių autoservise, remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal jį atliekančios įmonės remonto darbų sąmatą; kai automobilis remontuojamas draudėjo pasirinktame autoservise, remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal serviso pateiktus ir su draudiku suderintus šių išlaidų apmokėjimo dokumentus, neviršijant apdrausto automobilio gamintojo atstovo Lietuvoje sudarytos tokių remonto darbų sąmatos. Jei remonto išlaidų dokumentai nepateikiami, patirti nuostoliai apskaičiuojami pagal draudiko autoservisų naudojamus darbų, detalių ir medžiagų įkainius. Ieškovė transporto priemonės „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kainą apskaičiavo pagal remonto sąmatą ir sąskaitą-faktūrą Nr. 014917. Ieškovė išmokėjo 525,89 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės remontą, 226,80 Eur už padangas ir 30,00 Eur už transporto priemonės nuomą, iš viso 782,69 Eur.

1.2. Minėta žala atsirado ieškovės apdraustai transporto priemonei įvažiavus į važiuojamojoje kelio dalyje esančią duobę. Kelio, esančio Savanorių pr., Kaune, savininkė yra Kauno miesto savivaldybė. Kelio duobė atsirado dėl UAB „Kauno vandenys“ vykdytų žemės kasimo darbų. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovės privalo solidariai atlyginti atsiradusią žalą.

II.       Atsakovių pozicija ir atsikirtimai

2.       Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad iš 2017-09-25 Kauno apskrities VPK nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną matyti, kad V. M. į Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyrių su pranešimu kreipėsi nuo įvykio praėjus 9 dienoms. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie įvykio vietą: eismo įvykio schemos, fotonuotraukų, todėl iš ieškinio ir ieškinio priedų neįmanoma identifikuoti įvykio vietos. Neįrodytos faktinės bylos aplinkybės, o ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji sumokėjo draudimo išmoką, neįrodo padarytos žalos dydžio. UAB „Kauno vandenys“ Avarinės tarnybos registre įrašų dėl įvykio Savanorių pr., ties prekybos centru „Savas“, kurio metu buvo apgadintas automobilis, nėra. UAB „Kauno vandenys“ toje vietoje nevykdė jokių darbų.

2.1. 2020-09-24 teismo posėdyje atsakovės UAB „Kauno vandenys“ atstovas papildė iki tol išsakytą poziciją, nurodydamas, kad pagal susitarimą su Kauno rajono savivaldybe, jos užsakymu buvo atlikti vandentiekio ir buitinio nuotekų šulinio (kapos) pajungimo darbai Savanorių pr., ties prekybos centru „Savas“, t.y. apytikriai toje vietoje, kur pagal ieškinį įvyko eismo įvykis. 2017 m. rugsėjo mėnesį buvo vykdomi žemės kasimo darbai, iškasta duobė, kuri išbuvo iki pavasario, nes žiemą jos neužasfaltavo. UAB „Kauno vandenys“ prisiima visą atsakomybę dėl paliktos duobės. Todėl mano, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė bei tretieji asmenys turėtų būti pašalinti iš byloje dalyvaujančių asmenų.

2.2. Atsakovės atstovas taip pat paaiškino, kad nepaisant nurodytos aplinkybės, kad atsakovė prisiima visą atsakomybę dėl iškastos ir paliktos duobės, atsakovė laikosi tos pačios pozicijos - su ieškiniu nesutinka, nes byloje nėra objektyvių įrodymų, kad V. M. į tą duobę įvažiavo. Į eismo įvykio vietą nebuvo kviečiama policija, neužpildyta deklaracija.

3.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime nurodė, kad eismo įvykis įvyko dėl UAB „Kauno vandenys“ vykdytų žemės kasimo darbų, kurie su todėl ieškinys turi būti reiškiamas išimtinai tik UAB „Kauno vandenys“. Atsakovė neturi duomenų, kad UAB „Kauno vandenys“ vykdomus darbus būtų suderinusi su atsakove.

III.       Trečiųjų asmenų pozicija ir argumentai

4.       Trečiasis asmuo Seesam Insurance AS Lietuvos Respublikoje veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, atsiliepime nurodė, kad jis buvo apdraudęs atsakovės UAB „Kauno vandenys“ civilinę atsakomybę laikotarpiu nuo 2016-12-13 iki 2017-12-13. Apie atsakovei reiškiamas pretenzijas pirmą kartą sužinojo gavęs pranešimą šioje byloje pateikti atsiliepimą, draudimo laikotarpis baigėsi 2017-12-13, o tai yra data po kurios pranešus apie įvykį įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju. Taip pat, nurodė, kad patirta žala niekaip nesusijusi su netvarkingais šuliniais ar jų dangčiais, o tokios žalos atlyginimo rizikos trečiasis asmuo nėra prisiėmęs. Be to, mano, kad ieškovė pateiktais įrodymais ieškinio visiškai neįrodė.

5.       Trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ daro prielaidą, jog Eismo įvykis kilo dėl vykdomų Pastato atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbų, todėl neva atsakomybę prisiimti ir Atsakovo procesinę padėtį byloje turėtų užimti Savivaldybė. Kauno rajono savivaldybės administracija su šiuo deklaratyviu teiginiu nesutinka, kadangi Savivaldybė siekdama įrengti vandentiekio įvadą ir rekonstruoti apskaitos mazgą pati negali prisijunti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų. Tai gali padaryti tik Atsakovė vykdydama atitinkamus statybos darbus. Minėtą aplinkybę patvirtina 2016-11-19 Nr. 54-2873 ir 2016-11-21 Nr. 2704 prisijungimo sąlygos, kuriuose nurodyta, jog: „prisijungimus prie vandentiekio ir nuotekų tinklų vykdo UAB „Kauno vandenys“. Be to, Eismo įvykio metu Pastato atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbai buvo seniai užbaigti. Tai patvirtina pasirašytas elektroninis 2017-05-08 statybos užbaigimo aktas. Pagal šį aktą, pastato atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbai (įskaitant vandentiekio įvado įrengimą ir apskaitos mazgo rekonstravimą) buvo užbaigti 7 mėnesiais anksčiau nei įvyko Eismo įvykis. Remiantis tuo kas išdėstyta, UAB „Kauno vandenys“ prielaidos dėl netinkamos atsakovės byloje yra nepagrįstos, o Savivaldybė su Eismo įvykiu nėra susijusi. Atsakovė, būdama Savanorių pr. 371 šulinių valdytoja, bando išvengti kilusios atsakomybės. Aplinkybę, jog Eismo įvykio metu Atsakovė buvo ir yra Savanorių pr. 371 esančių šulinių valdytoja patvirtina išrašas iš Kauno GIS bei 1998-12-14 Kauno miesto savivaldybės ir Atsakovės sudaryta sutartis dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų Kaune. Sutarties pagrindu atsakovė įsipareigojo teikti aptarnaujamoje zonoje visas reikalingas vandentiekio ir kanalizacijos paslaugas, šiam tikslui naudoti ir eksploatuoti vandentiekio ir kanalizacijos įrenginius, juos remontuoti (sutarties 4.2 straipsnis, 4.4 straipsnio 2 dalis). Pagal Sutartį kelio savininkė (valdytoja) yra Kauno miesto savivaldybė, o inžinerinio įrenginio - šulinio savininkė (valdytoja) yra UAB „Kauno vandenys“. Eismo įvykio metu šulinio dangtis neatitiko jam keliamų techninių reikalavimų, kadangi į jį įvažiavus draudėjui automobiliui buvo padaryta žala, kurią atlygino ieškovė, todėl yra įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.

6.       Kiti tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė, jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuoti tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla išnagrinėta trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas iš dalies.  

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Iš rašytinės bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2017-09-13 Savanorių pr., ties prekybos centru „Savas“, Kaune, V. M. priklausanti ir jo vairuojama transporto priemonė „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, nepaženklintą jokiais įspėjamaisiais ženklais (e. b. I t., l. 30, 40). Įvykio metu buvo apgadinta minėta transporto priemonė, kuri buvo apdrausta ieškovės draudimo bendrovėje transporto priemonių draudimu (Kasko) (e. b. I t., l. 6-7). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė transporto priemonės „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kainą apskaičiavo pagal remonto sąmatą ir sąskaitą-faktūrą Nr. 014917 (e. b. I t., l. 23-27, 29). Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo draudėjui 782,69 draudimo išmoką, kurią sudaro: 525,89 Eur draudimo išmoka už transporto priemonės remontą, 226,80 Eur už padangas ir 30,00 Eur už transporto priemonės nuomą (e. b. I t., l 14-16).

Dėl atsakingo už žalą asmens

8.       Byloje kilo ginčas dėl atsakovių pareigos atlyginti ieškovei žalą, kuri buvo patirta išmokėjus draudimo išmoką V. M., dėl 2017-09-13 įvykusio eismo įvykio, kurio metu jo vairuojamas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas ieškovės draudimo bendrovėje transporto priemonių draudimu (Kasko), įvažiavo į Savanorių pr., ties prekybos centru „Savas“, Kaune, buvusią duobę. Ieškovė, pervedusi draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui, reikalauja žalos priteisimo iš atsakovių solidariai, nes atsakovė Kauno miesto savivaldybė yra gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, savininkė, o atsakovė UAB „Kauno vandenys“ vykdė žemės kasimo darbus, dėl kurių atsirado duobė. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė neigia savo atsakomybę, nes automobilis įvažiavo į UAB „Kauno vandenys“ išpjautą aplink jai priklausantį šulinį esančią duobę. Atsakovės UAB „Kauno vandenys“ atstovas 2020-09-24 teismo posėdžio metu pripažino, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį Savanorių pr., ties prekybos centru „Savas“, vykdė vandentiekio ir buitinių nuotekų šulinio (kapos) įrengimo darbai ir toje vietoje, kur eina vandentiekio linija ir yra įrengtas atsakovės valdomas vandentiekio ir buitinių nuotekų šulinys, buvo iškasta duobė, kurios užasfaltavimu turėjo rūpintis atsakovė. Tačiau per žiemą duobė nebuvo užasfaltuota ir išbuvo iki pavasario. Sutinka, kad visa atsakomybė dėl paliktos duobės tenka UAB „Kauno vandenys“.

9.       Išmokėjusiam draudimo išmoką draudikui pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o ši teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi žalą patyrusio asmens (šiuo atveju reikalavimą perėmusio draudiko) ir atsakovių sutartiniai santykiai nesiejo, tai reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti kildinamas tik iš deliktinės atsakomybės. Ieškovė turi pareigą įrodyti būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp tų veiksmų ir žalos, kaltę bei žalą ir iš šių sąlygų tik kaltė yra preziumuojama, nustačius skolininko veiksmų neteisėtumą (CK 6.246-6.249 straipsniai). Neįrodžius bent vienos iš išvardintų būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė turtinės žalos atlyginimo forma negali būti taikoma. Analogiškos civilinės atsakomybės sąlygos būtinos ir: statinių savininko (valdytojo) atsakomybei kilti, o civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti; žalai, atsiradusiai dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo), atlyginti, o veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (CK 6.266 straipsnio 1 dalis, 6.271 straipsnis).

10.       Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės – nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė, jog žala atsirado dėl duobės Kauno miesto gatvėje, o vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms (Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Taigi, šiuo atveju turtinė žala kildinama iš atsakovės Kauno mieto savivaldybės neveikimo – nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų, todėl nepažymėtų duobių (išdaužų) buvimas miesto gatvėse vertintinas kaip šios atsakovės neteisėtas neveikimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktas, 2004-02-11 Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6, 12 punktai). Tačiau statinius, įrenginius, antžeminius ir požeminius inžinerinius tinklus, kitus objektus, esančius kelių juostose ir jų apsaugos zonose, rekonstruoja, taiso ir prižiūri, o kilus pavojui ar įvykus avarijai, nedelsdami juos taiso (remontuoja) arba likviduoja jų savininkai (valdytojai) (Kelių įstatymo 15 straipsnis, 2004-02-11 Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 16, 22 punktai).

11.       Šiuo atveju iš bylos medžiagos ir šalių atstovų paaiškinimų matyti, jog duobė gatvėje aplink UAB „Kauno vandenys“ šulinį buvo ne dėl gatvės netinkamos priežiūros, nes gatvės asfaltas buvo išpjautas prie atsakovei UAB „Kauno vandenys“ priklausančio šulinio, o šią išpjovą padarė ši atsakovė, remontuodama minėtą šulinį, todėl būtent atsakovė UAB „Kauno vandenys“ privalėjo tą išpjautą asfaltą sutvarkyti – užasfaltuoti. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, jog žala V. M. atsirado ne dėl kelio savininkės Kauno miesto savivaldybės veiksmų ar neveikimo, bet dėl atsakovės UAB „Kauno vandenys“ neveikimo – savalaikiai ir tinkamai nesutvarkius šulinio remonto vietos ir tinkamai nepažymėtos ar neaptvertos duobės (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, Kelių įstatymo 15 straipsnis, 2004-02-11 Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 16, 22 punktas, CPK 177, 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, ieškinys atsakovės Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, todėl atmestinas, o už žalą atsakinga pripažintina atsakovė UAB „Kauno vandenys“ (Kelių įstatymo 15 straipsnis, 2004-02-11 Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 16, 22, 42 punktai, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Dėl 782,69 Eur žalos priteisimo

12.       Pažymėtina, kad byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl ieškovės patirtos žalos dydžio, todėl teismas plačiau nepasisako dėl ieškovės į bylą pateiktų duomenų dėl 782,69 Eur turtinės žalos ir laiko, kad žalos dydis  yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais. 

13.       Byloje dalyvaujančių asmenų abejonės dėl eismo įvykio aplinkybių, t.y. dėl V. M. vairuojamos ir jam priklausančios transporto priemonės „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavimo į jau aptartą kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, kurio metu atsirado žala, fakto, taip pat dėl priežastinio ryšio tarp konkrečių automobilio apgadinimų ir kelyje buvusios duobės laikytinos nepagrįstomis ir atmestinos. Pažymėtina, kad byloje liudytoju buvo apklaustas V. M., kuris detaliai paaiškino įvykio aplinkybes, nurodė, kad važiuojant blogomis eismo sąlygomis (buvo vakaras, stipriai lyjo) duobės nesimatė. Duobė buvo per visą automobilio ilgį ir plotį, todėl net ir važiuodamas nedideliu greičiu (40-50 km/h) neturėjo galimybės į duobę neįvažiuoti. Apie tai, kad įvažiavus į duobę buvo apgadintas automobilis, pastebėjo jau grįžęs į namus ir iš karto pranešė policijai. Jam pasakė grįžti į įvykio vietą, kur buvo ir daugiau apgadintų automobilių ir buvo atvykęs policijos ekipažas ir jam davė eismo įvykio numerį. Pareigūnai jam pasakė, kad jie jau turi eismo įvykio schemą. Būdamas įsitikinęs, kad eismo įvykis užregistruotas, kreipėsi draudimą ir vyko remontuoti automobilį į draudimo bendrovės rekomenduotą autoservisą. Tik vėliau paaiškėjo, kad eismo įvykis nebuvo užregistruotas, registravo iš naujo. Liudytojas taip pat paaiškino, kad jis pats yra nufotografavęs įvykio vietą ir pateikė išsaugotas fotonuotraukas, iš kurių aiškiai matosi duobės dydis (asfalto išpjova), išpjovoje esančios UAB „Kauno vandenys“ priklausančios kapos, išpjovos vieta kelyje ir lokalizacija ties prekybos centru. Liudytojo pateiktos nuotraukos atitinka jo nurodytas aplinkybes.

14.       Pažymėtina, kad iš Kauno apskrities VPK pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad 2017-09-14 ieškovės If P&C Insurance AS filialas kreipėsi į Kauno apskrities VPK prašydamas suteikti informaciją apie minėtą eismo įvykį. Į tai buvo atsakyta, kad policijos informacinėje sistemoje toks eismo įvykis neužregistruotas. Gavus šią informaciją, V. M. pakartotinai informavo žodžiu ir raštu pranešė apie tai, kad Savanorių pr. ties prekybos centru „Savas“, Kaune, įvažiavo į duobę ir sugadino automobilį (e. b. I t., l. 73-84). 2017-04-22 rašytiniame paaiškinime Kauno m. VPK Kelių policijos valdybai liudytojas analogiškai nurodė eismo įvykio aplinkybes bei pateikė kelyje buvusios duobės nuotrauką, iš kurios matyti ne tik eismo įvykio vieta, bet ir jo laikas - 2019-09-13. V. M. kelių policijos pareigūnams taip pat pateikė eismo įvykio schemą. Kaip matyti iš 2017 m. rugsėjo 25 d. Kauno apskrities VPK nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, automobilio veiksmuose kelių eismo taisyklių pažeidimo nebuvo nustatyta, dėl padarytos materialinės žalos kompensavimo pasiūlyta kreiptis su pretenzija į Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių arba draudimo bendrovę (Kauno AVPK Eismo  įvykio medžiaga). Netikėti policijos pareigūnų užfiksuotais eismo įvykių dokumentais teismas neturi pagrindo (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

15.       Aplinkybė, kad eismo įvykis įvyko būtent UAB „Kauno vandenys“ vykdytų žemės kasimo darbų vietoje, taip pat nurodyta trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakyme ieškovui (e b. I t., l. 9).

16.       Argumentai dėl vairuotojo V. M. veiksmų, turėjusių įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui – nerūpestingumas ir neatsakingumas kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, turėjusio išvengti įvažiavimo į gatvės duobę (išpjovą), atmestini, kadangi: byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių V. M. neatidumą, nerūpestingumą, neteisėtus veiksmus ar veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, prisidėjo prie jos kilimo ar žalos padidėjimo, ir šie argumentai grindžiami tik prielaidomis; byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo, jog minėtą eismo įvykį tyrę Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūnai nenustatė Kelių eismo taisyklių pažeidimų V. M. veiksmuose; liudytojas nurodė važiavęs apie 40-50 km/h greičiu, gatvėje vyko intensyvus eismas, o nepažymėtos jokiais ženklais duobės tiesiog nepastebėjo; eismo įvykis įvyko ne bekelėje, bet didmiesčio gatvėje, todėl, nesant kelio nuorodų dėl kelio remonto ar kitokių apribojimų, negalima reikalauti iš vairuotojo važiuoti labai lėtai ar koncentruoti dėmesį išskirtinai tik gatvės dangos būklei, juolab, kad eisme dalyvauja ir kitos transporto priemonės, pėstieji, o vairuotojas turi stebėti kitų eismo dalyvių veiksmus, kelio ženklus, įrenginius ir kt. Įvertinus liudytojo V. M. paaiškinimus, taip pat įvertinus byloje esančias duobės nuotraukas, teismas neturi pagrindo spęsti, jog liudytojas tyčia įvažiavo į kelyje esančią duobę arba vertinti, kad jo elgesys įvažiuojant į kelyje esančią nepažymėtą duobę, laikytinas dideliu neatsargumu. Todėl nėra pagrindo netaikyti atsakovui civilinės atsakomybės ar sumažinti žalos dydį. (CPK 185 straipsnis).

17.       Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, nuotraukas, šalių ir trečiųjų asmenų, jų atstovų teiktus paaiškinimus, laikytina, jog ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas (CK 6.249 straipsnis, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Dėl 42,28 Eur kompensacinių palūkanų, 6 (šešių) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo

18.       Pripažinus, kad ieškinio reikalavimas dėl 782,69 Eur turtinės žalos priteisimo yra pagrįstas, tenkinami ir išvestiniai ieškinio reikalavimai atsakovės UAB „Kauno vandenys“ atžvilgiu - dėl 42,28 Eur kompensacinių palūkanų, taip pat 6 (šešių) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19.       Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ ieškovės naudai priteistina 20,00 Eur žyminio mokesčio, 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, bei 42,86 Eur liudytojo atvykimo išlaidų, kurias apmokėto ieškovė, atlyginimo, iš viso – 607,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.245-249 str., 6.266 str., LR CPK 270 str., 

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“, kodas 132751369, ieškovo „If P&C Insurance AS” (Estijos Respublikos registro kodas 10100168), adresas: Pronksi 19, Tallinn 10124, Lietuvoje vykdanti veiklą per filialą „If P&C Insurance AS”  filialas, kodas 302279548, naudai 782,69 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 69 ct) turtinę žalą, 42,28 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų 28 ct) kompensacines palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (824,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-02-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 607,36 Eur (šešių šimtų septynių eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                Vida Agurkienė