Civilinė byla Nr. B2-4212-392/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00921-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.2.8.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2016 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo BUAB „Nikira“ bankroto administratoriaus UAB ,,Avere“ pareiškimą dėl BUAB ,,Nikira“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys D. B., T. V. ir D. Š.

n u s t a t ė :

pareiškėjas BUAB „Nikira“ bankroto administratorius UAB ,,Avere“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas pripažinti BUAB ,,Nikira“ bankrotą tyčiniu.

Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi UAB „Nikira“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Avere“. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. rugpjūčio 22 d., Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi palikus pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Pareiškėjas nurodo pagrindinius tyčinio bankroto požymius, nustatytus BUAB „Nikira“ veikloje: 1) nustatytas 106.717,19 Eur piniginių lėšų bei 5.403,77 Eur turto trūkumas, kurie turėjo būti pateikti skoloms padengti. Pareiškėjas pažymi, kad minėtą sumą galimai galėjo pasisavinti bendrovės vadovai, todėl šiais veiksmais buvo padaryta žala kreditoriams; 2) bendrovės vadovai netinkamai vykdė jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu bei įmonės darbo organizavimu. Pareiškėjas nurodo, kad įmonės vadovai sudarinėjo įmonei nuostolingus sandorius; 3) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai.

Pareiškėjas pažymi, kad bendrovė buvo įregistruota 2012 m. lapkričio 13 d. Nuo 2012 m. gruodžio 5 d. iki bankroto bylos iškėlimo vienintelis akcininkas buvo D. Š.. UAB „Nikira“ vadovais buvo: K. M. (2012-10-09 – 2012-12-03), D. Š. (2012-12-06 – 2013-03-12), D. B. (2013-03-12 iki bankroto bylos iškėlimo). Tuo tarpu, T. V. nuo 2010 m. gegužės 26 d. iki 2015 m. spalio 27 d. buvo UAB „Alauja“ direktoriumi. UAB „Alauja“ vertėsi ta pačia veikla (transporto paslaugos, krovinių pervežimai) kaip ir UAB „Nikira“. T. V. nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. kovo 25 d. pagal darbo sutartį dirbo UAB „Nikira“ ūkio dalies vadybininku. Atkreipia dėmesį, kad D. Š. vadovavimo bendrovei metu iš BUAB „Nikira“ sąskaitos buvo nuimta 11.382,07 Eur, o D. B. – 115.703,19 Eur. Šios nuimtos pinigų sumos turėjo būti įneštos į BUAB „Nikira“ kasą, tačiau nebuvo įneštos. Tarp perimtų įmonės dokumentų buvo rasti neturintys privalomųjų rekvizitų devyni kasos pajamų orderiai dėl grynųjų pinigų priėmimo iš viso 111.416,24 Eur sumai per laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 17 d., ant kurių nėra pinigus priėmusio asmens parašo, o tik nurodyta asmens, įnešusio pinigus, pavardė (D. Š. – 11.382,07 Eur, D. B. – 100.034,17 Eur).  Pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad, bendrovės balanso ir banko sąskaitos išrašų už laikotarpį 2014 m. lapkričio m. 15 d. – rugpjūčio 22 d. ir apskaitos dokumentų duomenimis, teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai, BUAB „Nikira“ kasoje turėjo būti 106.717,19 Eur grynųjų pinigų, kurie administratoriui nebuvo perduoti ir nėra duomenų, kad šie pinigai buvo panaudoti BUAB „Nikira“ reikmėms. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad yra ir nematerialaus turto trūkumas, kuris sudaro 5.403,77 Eur (2015,50 Eur likutinės vertės 2 modemai Nuavei B593, 2.293,23 Eur likutinės vertės 11 nešiojamųjų kompiuterių, 2.895,04 Eur vertės 4 iPhone telefonai). T. V. negrąžinta 57.924 Eur pinigų suma taip pat turėjo didelės įtakos įmonės nemokumui.

Pareiškėjas pažymi, kad nuo bendrovės veiklos pradžios bendrovė buvo nemoki ir turimi įsipareigojimai bei mokėtinos sumos viršijo turto vertę. Pareiškėjo nuomone, įtakos įmonės nuostolingai veiklai turėjo ir vykdomi užsakymai, kuriuose užsakovui kaina buvo nustatoma akivaizdžiai maža, lyginant su vežėjų nustatytomis transportavimo kainomis. Taip pat buvo nustatyti atvejai, jog pervežimo paslaugos buvo teikiamos ir neatlygintinai. UAB „Nikira“ taip pat vengdavo atsiskaityti už pervežimo paslaugas.

Pareiškėjo nuomone, už bendrovės nemokumą ir bankrotą yra atsakingi įmonės vadovai. Vienintelis bendrovės akcininkas iki bankroto bylos iškėlimo dienos buvo D. Š.. Jis pagal darbo sutartį nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. kovo 12 d. užėmė ir bendrovės direktoriaus pareigas. Pareiškėjo nuomone, D. Š. savo veiksmais prisidėjo prie BUAB „Nikira“ turto išvaistymo ir žalos kreditoriams atsiradimo. Būtent su D. Š. vardu išduota banko kortele buvo nuimta 127.085,26 Eur suma, iš kurios BUAB „Nikira“ kasoje bankroto bylos iškėlimo dieną turėjo būti 106.717,19 Eur, tačiau šie pinigai administratoriui nebuvo perduoti ir nėra duomenų, kad jie buvo panaudoti BUAB „Nikira“ reikmėms. Tuo tarpu, direktorė D. B. iki atleidimo iš darbo dienos buvo atsakinga už direktorės kaip įmonės vadovės pareigų tinkamą vykdymą, todėl D. B. taip pat tenka atsakomybė už blogą įmonės valdymą, įmonės turto ir dokumentų išsaugojimą bei kreditoriams padarytą žalą. Neatmetama aplinkybė, kad T. V. buvo UAB „Nikira“ faktinis vadovas, kadangi tikėtina, kad pastarasis vykdė ir organizavo įmonės valdymą bei darbą. T. V. taip pat priimdavo svarbius įmonei sprendimus. Tuo atveju, jeigu teismas pripažintų T. V. kaip faktinį BUAB „Nikira“ vadovą, tai pastarasis turėtų būti pripažintas kaltu dėl įmonės bankroto.

Suinteresuotas smuo D. B. atsiliepimu prašo teismo atmesti pareiškimą dėl                     BUAB „Nikira“ bankroto pripažinimo tyčiniu dėl D. B. kaltės. Nurodo, kad BUAB „Nikira“ ekspedicijos vadybininkės pareigas pradėjo eiti nuo 2012 m. Taip pat kartu įmonėje dirbo T. V., I. Ž., D. Š.. Pastarasis buvo BUAB „Nikira“ akcininkas ir direktorius, tačiau faktiškai viskam vadovavo T. V.. T. V. oficialiai nevadovavo BUAB „Nikira“ dėl savo prastos reputacijos ekspedijavimo srityje. Pastarasis buvo UAB „Alauja“ akcininkas ir vadovas, tačiau vėliau bendrovei buvo iškelta bankroto byla dėl susidariusių skolų ir įsipareigojimų nevykdymo. Prasta finansinė padėtis buvo ir UAB „Nikira“. T. V. nuolatos vėluodavo atsiskaityti su darbuotojais. Tuo tarpu, D. Š. 2013 m. buvo nuteistas už padarytą nusikalstamą veiką ir šiuo metu bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose. Atsižvelgiant į tai, T. V. kreipėsi į D. B. dėl direktorės pareigų. Pastaroji sutiko laikinai eiti UAB „Nikira“ direktorės pareigas, tačiau, direktore buvo formaliai, tuo tarpu įmonę valdė bei jos veiklą organizavo T. V.. D. B. nurodo, kad, tapus UAB „Nikira“ direktore, pastarajai jokie įmonės dokumentai, turtas bei pinigai nebuvo perduoti. Pažymi, kad jokia banko kortelė, kuri buvo išduota D. Š. vardu, taip pat nebuvo perduota. Minėta kortele nuolat naudodavosi T. V.. Pastarasis taip pat buvo sudaręs komiso paslaugų sutartį, kurios pagrindu T. V. buvo sumokėta 200.000 Lt avansas. Šiuos pinigus jis turėjo panaudoti vilkikų su priekabomis pirkimui. Įmonės padėtis dar labiau pablogėjo, kai Rusijos Federacija pradėjo taikyti sankcijas Lietuvos Respublikos vežėjams. Dėl šių priežasčių, įmonė, siekdama toliau veikti, sudarinėjo nuostolingus sandorius, t. y. sudarinėjo sandorius minimaliomis kainomis, siekiant pritraukti daugiau klientų, tačiau įmonei nepavyko atstatyti savo veiklos. Tuomet T. V. nusprendė kreiptis dėl UAB „Nikira“ bankroto bylos iškėlimo ir suruošė visus reikalingus dokumentus.

Suinteresuoti asmenys T. V. ir D. Š. atsiliepimų nepateikė.

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 str. 2 d. teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai <...> ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai <...> arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 str. kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai <...> ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdomą neteisingą investicijų politiką, ydingą įmonės veiklą ir plėtrą, blogų vadovavimų įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamų darbo, technologinių procesų organizavimą, nenaudingų įmonei sandorių sudarymą, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Taigi, bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi                     civilinėje byloje Nr. B2-2701-392/2016 UAB „Nikira“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Avere“. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi patikslinta 128.649,28 Eur bendra kreditorinių reikalavimų suma. Juridinių asmenų registro duomenimis, BUAB ,,Nikira“ vadovais buvo K. M. (2012-10-09 – 2012-12-03), D. Š. (2012-12-06 – 2013-03-12), D. B. (2013-03-12 iki bankroto bylos iškėlimo). Pagrindinė bankrutavusios įmonės veikla buvo susijusi su ekspedijavimo ir logistikos paslaugų teikimu.

Teismas, remdamasis byloje pateiktais argumentais bei juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, nustatė tyčinio bankroto požymius.

Visų pirma, įmonėje nustatytas 106.717,19 Eur piniginių lėšų ir 5.403,77 Eur turto trūkumas, kurie turėjo būti panaudoti įmonės skoloms padengti, tačiau byloje nėra duomenų, kur ir kam buvo panaudotas minėtas turtas. Taip pat byloje pateikta 2013 m. gruodžio 12 d. komiso paslaugų sutartis, sudaryta tarp atsakovo T. V. ir UAB „Nikira“, patvirtina aplinkybę, kad UAB „Nikira“ sumokėjo T. V. 200.000 Lt (57.924 Eur) avansą, kurį pastarasis turėjo panaudoti vilkikų su priekabomis pirkimui. Pasirašydamas minėtą sutartį T. V. patvirtino, kad avansas jam buvo perduotas. Tačiau byloje nėra duomenų, jog minėtos lėšos buvo panaudotos komiso paslaugų sutartyje nurodytam tikslui (vilkikų su priekabomis pirkimui). Taip pat nėra duomenų, kur šios lėšos buvo panaudotos, ar, kur jos šiuo metu yra. Tikėtina, kad T. V. tokiais veiksmais ne tik, kad prisidėjo prie įmonės nemokumo ir žalos kreditoriams atsiradimo, bet ją ir padidino.

Antra, bylos duomenimis, bendrovės vadovai netinkamai vykdė jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu bei darbo organizavimu. Paminėtina, kad bendrovės vadovas yra specialus teisinių santykių subjektas, kuriam įstatyme nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti jos vardu, jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai. Tačiau įmonės vadovės D. B. pateiktais duomenimis įmnei faktišaki vadovavo ne ji, o T. V.. Įmonės vadovė D. B. taip pat pripažino, kad įmonė sudarinėjo nepelningus sandorius, kas taip pat turėjo įtakos BUAB „Nikira“ nuostolingos veiklos tęstinumui. Taigi, šiuo atveju, konstatuotinas BUAB ,,Nikira“ vadovų neapdairumas įmonės veiklos atžvilgiu.

Trečia, įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. D. B., vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį, perdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentus. Tačiau, balanso ir banko sąskaitų išrašų bei apskaitos duomenimis, paaiškėjo, kad į balansą buvo įrašyti neteisingi duomenys apie debitorių įsiskolinimus, grynųjų pinigų bei turto likučius. Per laikotarpį 2014 m. balandžio 15 d. – rugpjūčio 22 d. nebuvo apskaityti debitorių sumokėti 10.095,93 Eur, kreditoriams išmokėti 2.526,59 Eur, iš banko sąskaitos išimti 7.008,80 Eur bei iš UAB „Omnitel“ įsigyti 4 vnt. iPhone telefonai už bendrą 2.895,04 Eur sumą. Taigi, akivaizdu, kad į apskaitą nebuvo įtrauktos visos ūkinės operacijos kaip tai numato Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 3 d. Taip pat byloje pateikti kasos pajamų orderiai dėl grynųjų pinigų priėmimo neturi privalomųjų rekvizitų, priešingai nei tai numato Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d. 6 punktas, t. y. kasos pajamų orderiuose nėra pinigus priėmusio asmens parašo. Akivaizdu, kad šiuo atveju nėra aišku, ar pinigai, kurie turėjo būti įnešti į įmonės kasą, buvo įnešti. Iš to, darytina išvada, kad įmonės buhalterinė apskaita nebuvo vedama pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, o tai reiškia buvus aplaidų ir/arba netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Svarbu yra ir tai, kad administratoriaus poziciją bei nurodomas faktines aplinkybes patvirtino ir įmonės vadovė D. B., kuri be kita ko nurodė, kad įmonei faktiškai vadovavo formaliai vadovo pareigų neužimantis ir savininku nesantis asmuo. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad nustatyti teisės aktų pažeidimai yra tyčinio bankroto požymiai, kuriuos paneigiančių įrodymų suinteresuoti asmenys nepateikė (CPK 12, 178 str.). Įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, teismui, kaip jau minėta, pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto.

Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog byloje yra pakankamai įrodymų, liudijančių apie tyčinį netinkamą UAB „Nikira“ valdymą, privedusį įmonę prie bankroto, tai yra UAB „Nikira“ bankrotas gali būti laikomas tyčiniu. 

Teismas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 12 p., 20 str.

n u t a r i a :

Pripažinti BUAB ,,Nikira“ bankrotą tyčiniu.

Apie bankroto pripažinimą tyčiniu informuoti Vilniaus apygardos vyriausiąjį prokurorą bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išsiunčiant šios nutarties nuorašą.

Nutartis per 7 dienas nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                          Virginijus Kairevičius