Bylos Nr. T-292-506/2018
Proceso Nr. 1-17-1-00395-2009-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.10.12.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. kovo 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja,
sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,
dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui, VšĮ Centro poliklinikos atstovei gydytojai psichiatrei Dovilei Janušauskienei, V. J., V. J. gynėjui advokatui Eugenijui Karažinui, teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ Centro poliklinikos išvadą ir prašymą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, – taikymo nutraukimo V. J..
Teismas
n u s t a t ė :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-07-28 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-997-203/2009 V. J., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimis skirtos priemonės taikymas buvo tęsiamas, kol 2013-09-16 nutartimi V. J. ši priverčiamoji medicinos priemonė buvo pakeista į kitą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis gyvenamojoje vietoje, gydymas pratęstas.
Teismas atkreipia dėmesį, kad aukščiau aptartame laikotarpyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-05 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-1118-891/2013 V. J., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Duomenų apie šios nutarties vykdymą byloje Nr. M1-1118-891/2013 nėra, tačiau yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-25 nutartis, kurioje nurodyta, kad būtent šioje byloje Rokiškio rajono apylinkės teismas priėmė 2013-09-16 nutartį pakeisti skirtą priemonę į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, ir būtent aptariama 2014-03-25 nutartimi ambulatorinis stebėjimas V. J. pratęstas. Vėl gi, kitų duomenų apie nutarties vykdymą byloje nėra.
Be to, V. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-30 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-410-506/2015 pripažintas nepakaltinamumo būsenoje padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Šioje byloje Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimis stacionarus stebėjimas įstatymo nustatyta tvarka vis buvo pratęsiamas, kol to paties teismo 2017-02-21 nutartimi V. J. ši priverčiamoji medicinos priemonė buvo pakeista į kitą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis gyvenamojoje vietoje, gydymas pratęstas. V. J. nuo 2017-03-09 buvo stebimas ir gydomas VšĮ Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikoje. VšĮ Centro poliklinika 2017-10-11 pateikė gydytojų komisijos išvadą ir rekomendavo V. J. panaikinti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, – taikymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-21 nutartimi panaikino taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, – byloje Nr. M1-410-506/2015 (teisminio proceso Nr. 1-14-1-01826-2013-0).
2018-03-01 Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Psichikos sveikatos klinikos specialistų komisijos 2018-02-22 išvada, kurioje nurodoma, kad klinika tebevykdė teismo nutartis bylose Nr. 1-997-203/2009 ir Nr. M1-1118-891/2013, tai yra, tebevykdė V. J. ambulatorinį stebėjimą.
Komisija išvadoje konstatavo, kad visą stebėjimo laikotarpį pacientas laikėsi režimo: pas psichiatrę lankėsi reguliariai vieną kartą per mėnesį, pas socialinius darbuotojus – du kartus per mėnesį ir dažniau, pagal poreikį atvykdavo pas psichologą. Remisija stebima apie tris metus, tai yra, nuo priverstinio gydymo psichiatrinėje ligoninėje pradžios 2014 metų rugsėjį, tačiau reikšmingai psichinė būklė pagerėjo nuo 2016 metų vasario, paskyrus Xeplion 100 mg; stabili remisija stebima visą šešių mėnesių laikotarpį, kai lankėsi psichikos sveikatos klinikoje. Paciento elgesys ramus, adekvatus, agresijos nestebėta, nejaučia potraukio alkoholiui ir kitoms psichotropinėms medžiagoms, įtarimo dėl jų vartojimo nekilo, pranešimų iš policijos negauta; yra kritiškas ligos atžvilgiu, teigia, jog nori tęsti gydymą bendrais pagrindais lankydamasis klinikoje. Į susitikimus su psichologu atvyksta laiku, aktyviai bendrauja, gyvų emocijų, mąstymas nuoseklus, adekvatus, elgesys teisingas, išgyvena dėl padarytų gyvenime klaidų, prasižengimų, turi ateities planų. V. J. gyvena su motina, palaiko su ja gerus santykius, esant galimybei padeda prižiūrėti neįgalią brolio dukterį. V. J. nustatytas 40 % išlikusio darbingumo lygis, gauna netekto darbingumo šalpos pensiją, taip pat – dirba įmonėje „Graži aplinka“ žolės pjovėju, darbas patinka, gerai atlieka skirtas užduotis. Turimus finansinius įsiskolinimus antstoliams moka pagal nustatytą grafiką. Komisija nurodo, kad V. J. psichinė būklė šiuo metu yra stabili, aktyvios psichopatologijos nestebima, savo veiką bei būklę pacientas vertina kritiškai ir yra motyvuotas tęsti paskirtą gydymą, todėl komisija siūlo nutraukti priverstinio pobūdžio medicininę priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis bylose Nr. 1-997-203/2009 ir Nr. M1-1118-891/2013.
2018-03-22 teismo posėdyje išvadą teikiančios komisijos atstovė gydytoja psichiatrė Dovilė Janušauskienė patvirtino išvadą ir paaiškino, kad V. J., kai jam buvo pratęstas priverstinis gydymas ir nustatytas ambulatorinis stebėjimas, reguliariai lankė kliniką, jo psichikos būklė ženkliai pagerėjo nuo 2016 metų vasario, kai buvo paskirti kiti vaistai, tačiau psichinės būklės pagerėjimas (remisija) stebimas jau nuo anksčiau – nuo 2014 metų rugsėjo.
Prokuroras pateikė išvadą, kad V. J. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti panaikinta.
V. J. ir jo gynėjas advokatas Eugenijus Karažinas prašė nutraukti priverstinį gydymą.
Prašymas dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo nutraukimo V. J. tenkintinas.
Kiekvienos priverčiamosios medicinos priemonės paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį, tokia priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas, gavęs gydytojų komisijos išvadą ir spręsdamas klausimą dėl paskirtos priemonės taikymo pratęsimo ar panaikinimo, turi įvertinti asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
Teismas konstatuoja, kad V. J. diagnozuojamas psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, – nėra išgydomas. Tačiau komisijos išvadoje nurodyta, kad jo psichinė būklė šiuo metu stabili, aktyvios psichopatologijos nestebima, savo veiką bei būklę jis vertina kritiškai ir yra motyvuotas toliau tęsti paskirtą gydymą. Ambulatorinis stebėjimas V. J. taikomas nuo 2017-03-09. Yra pagrindas teigti, jog stebimu laikotarpiu V. J. psichinė būsena yra pagerėjusi. Juo labiau, kad šis pagerėjimas tiek komisija išvadoje, tiek gydančios gydytojos paaiškinimuose teisme akcentuojamas jau nuo 2016 metų vasario, kai V. J. buvo pakeisti vaistai, kurių taikymas ženkliai pakoregavo jo elgesį. Per visą stebėjimo laikotarpį V. J. laikėsi nustatyto gydymo režimo, gyveno ir elgėsi pagal visuomenėje priimtas normas, jis nebekelia pavojaus sau ir aplinkiniams. Šios aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. J., nors ir nėra pasveikęs, tačiau jo psichinė sveikata yra pagerėjusi, pagerėjimas yra stabilus, nes jau ilgą laiką jo elgesys ramus, adekvatus, išnyko kliedesiai ir haliucinacijos, kritika ligai bei padarytoms baudžiamojo įstatymo uždraustoms veikoms tapo adekvati. Stebėjimo laikotarpiu jis vaistus vartoja tinkamai, į susitikimus su psichologu atvyksta laiku, aktyviai bendrauja, emocijos gyvos, mąstymas nuoseklus, adekvatus, elgesys teisingas. Teisme V. J. taip pat nurodė, jog nori tęsti gydymą savanoriškai lankydamasis klinikoje, nes suvokia gydymo naudą.
V. J. dirba, iš gaunamų lėšų nuosekliai ir reguliariai atlygina žalą. Jis išgyvena dėl padarytų klaidų, turi ateities planų. Namie santykiai su motina, su kuria gyvena, geri, palaiko gerus santykius bei artimus ryšius ir su broliu, netgi padeda prižiūrėti neįgalią brolio dukterį, dirba buities darbus. Tai suponuoja ir kitą išvadą – jog V. J. socialinis pavojingumas jau yra išnykęs.
Teismas daro išvadą, kad tikslinga panaikinti V. J. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nes stebimas stabilumo laikotarpis vertinamas kaip pakankamas spręsti, jog V. J. psichikos būklė tiek pagerėjo, kad jis gali savanoriškai lankytis pas gydančią psichiatrę bei reguliariai vartoti skiriamus vaistus, todėl išnyko reikalas taikyti priverčiamąją medicinos priemonę.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 440 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
VšĮ Centro poliklinikos teikimą tenkinti.
V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, – bylose Nr. 1-997-203/2009 ir Nr. M1-1118-891/2013.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Lilija Tarčevskaja