Administracinė byla Nr. eI3-2825-423/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03385-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.6; 55.1.1
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 19 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. L. patikslintą skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja B. L. patikslintu skundu prašo panaikinti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Marijampolės skyriaus 2020-09-23 sprendimą Nr. NSPR4-2685(14.5E) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020-11-23 sprendimą Nr. NCSPR-92 bei įpareigoti atsakovą panaikinti buto, esančio (duomenys neskelbtini)., teisinę registraciją AB „Žilvitis“ vardu.
Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, jog ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Pareiškėja 2020-09-15 su prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Marijampolės skyrių (toliau – ir Teritorinis registratorius), prašydama išregistruoti AB „Žilvitis“ nuosavybės teisę į butą ir ūkio patalpas, esančius (duomenys neskelbtini). Minėtame bute pareiškėja gyvena nuo 1998 metų, jame yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, jį remontavo savo lėšomis, prižiūri, moka mokesčius ir siekia jį įsigyti pagal įgyjamąją senatį.
Pareiškėjos nuomone, AB „Žilvitis“ nekilnojamojo daikto nuosavybės teisę prarado 2001-11-13, kai bendrovė buvo likviduota ir išregistruota iš įmonių registro. Esama situacija vertintina kaip savininko teisių į turtą netekimas pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 punktą. Praėjo beveik dvidešimt metų, turtas nepripažintas bešeimininkiu ar kitaip nepriimtas į VĮ Turto banko balansą, todėl pareiškėja mano, kad ji turi teisę šį turtą įgyti įgyjamosios senaties būdu, kadangi jį nepertraukiamai valdė daugiau kaip dvidešimt metų ir per tą laiką neatsirado turto savininkas ir niekas kitas nepareiškė teisių į minėtą turtą. Prašė skundą patenkinti.
Atsakovas VĮ Registrų centras su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti, atsiliepime nurodė, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 70/67250 yra įregistruota patalpa – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), ir du jo priklausiniai – negyvenamosios patalpos – ūkio patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ūkio patalpos). Nuosavybės teisės į Butą ir Ūkio patalpas Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure buvo įregistruotos 1994-04-19 AB „Žilvitis“ vardu ir nurodytas įregistravimo juridinis pagrindas – 1987-06-30 Statinio priėmimo naudoti aktas (toliau – ir Aktas). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, nuo 1998-01-01 perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Registro nuostatai) nustatyta tvarka. Įgyvendinant minėtą įstatymą, duomenys apie AB „Žilvitis“ nuosavybės teisių registraciją į Butą ir Ūkio patalpas ir šių teisių registracijos pagrindas buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą.
Pareiškėja 2020-09-15 su prašymu kreipėsi į Teritorinį registratorių, prašydama išregistruoti AB „Žilvitis“ nuosavybės teises į Butą ir Ūkio patalpas. Teritorinis registratorius ginčijamu 2020-09-23 sprendimu Nr. NSPR4-2685(14.5E) prašymo netenkino, kadangi, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, į Butą ir Ūkio patalpas 1994-04-19 įregistruotos AB „Žilvitis“ nuosavybės teisės 1987-06-30 Statinio priėmimo naudoti akto pagrindu ir šis dokumentas nėra panaikintas ar įstatymų nustatyta tvarka pripažintas negaliojančiu. Teritorinio registratoriaus sprendimą pareiškėja apskundė VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai (toliau – ir Komisija), kuri 2020-11-23 sprendimu Nr. NCSPR-92 nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Akto pripažinimo neteisėtu bei paliko galioti Teritorinio registratoriaus 2020-09-23 sprendimą.
Pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto registras ir kadastras (toliau – ir Registras) įsteigtas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie Registre sukauptus duomenis teikti. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 5 straipsnio 2 dalį, Registro tvarkytojas atsako už tai, kad Registre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą. VĮ Registrų centras, atsižvelgdamas į įstatymo leidėjo priskirtą kompetenciją, nesprendžia, kam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas, nes jam įstatymais nesuteikti įgaliojimai priimti savarankiškus sprendimus, keičiančius nekilnojamojo turto objektų teisinį statusą.
Pagal Registro įstatymo 4 straipsnį, visi Registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Priimdama 2020-11-23 sprendimą, Komisija nustatė, kad 1987-06-30 Statinio priėmimo naudoti aktas įstatymų nustatyta tvarka nėra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu, o pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina AB „Žilvitis“ daiktinių teisių pasibaigimo, juose nėra duomenų, kad AB „Žilvitis“ būtų netekusi nuosavybės teisių į Butą ar būtų jas perleidusi. Nors AB „Žilvitis“ 2001-11-23 išregistruota iš Juridinių asmenų registro, tačiau daiktinės teisės turėtojo likvidavimas teisės aktuose nenumatytas kaip daiktinės teisės išregistravimo pagrindas, todėl Teritorinis registratorius pagrįstai atsisakė išregistruoti AB „Žilvitis“ nuosavybės teises į Butą ir Ūkio patalpas vadovaudamasis Registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktu. Komisija, vadovaudamasi Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos darbo reglamento 46.4 papunkčiu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Akto pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu. Prašė skundą atmesti.
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje byloje kilo dėl VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Marijampolės skyriaus 2020-09-23 sprendimo Nr. NSPR4-2685(14.5E) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020-11-23 sprendimo Nr. NCSPR-92 pagrįstumo ir teisėtumo. Iš esmės kilęs ginčas, ar pakanka dokumentų AB „Žilvitis“ nuosavybės teisėms į Butą ir Ūkio patalpas Nekilnojamojo turto registre išregistruoti.
Bylos duomenys patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 70/67250 įregistruota patalpa – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir jo priklausiniai: negyvenamoji patalpa – ūkio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei negyvenamoji patalpa – ūkio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresu (duomenys neskelbtini) Nuosavybės teisės į Butą ir Ūkio patalpas Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure buvo įregistruotos 1994-04-19 AB „Žilvitis“ ir nurodytas įregistravimo juridinis pagrindas – 1987-06-30 Statinio priėmimo naudoti aktas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, nuo 1998-01-01 perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Įgyvendinant minėtą įstatymą, duomenys apie AB „Žilvitis“ nuosavybės teisių registraciją į Butą ir Ūkio patalpas ir šių teisių registracijos pagrindas buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą.
Pareiškėja 2020-09-15 su prašymu kreipėsi į Teritorinį registratorių, prašydama išregistruoti AB „Žilvitis“ nuosavybės teises į Butą ir Ūkio patalpas. Teritorinis registratorius 2020-09-23 sprendimu Nr. NSPR4-2685(14.5E) prašymo netenkino, kadangi, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, į Butą ir Ūkio patalpas 1994-04-19 įregistruotos AB „Žilvitis“ nuosavybės teisės 1987-06-30 Statinio priėmimo naudoti akto pagrindu ir šis dokumentas nėra panaikintas ar įstatymų nustatyta tvarka pripažintas negaliojančiu. Teritorinio registratoriaus sprendimą pareiškėja apskundė Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2020-11-23 sprendimu Nr. NCSPR-92 nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Akto pripažinimo neteisėtu bei paliko galioti Teritorinio registratoriaus 2020-09-23 sprendimą.
Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus išregistravimą reglamentuoja Registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą išregistravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Registro nuostatų 69 punkte nustatyta, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir pareiškėja, kad dokumentas (Aktas), kurio pagrindu įregistruotos daiktinės teisės AB „Žilvitis“ vardu į minėtus nekilnojamuosius daiktus, yra panaikintas ar įstatymų nustatyta tvarka pripažintas negaliojančiu. Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Registro įstatymo 4 str.).
Šiuo atveju pareiškėja kreipėsi į Teritorinį registratorių, vėliau pastarojo sprendimą apskundė Komisijai, prašymuose nurodydama, jog Butas ir Ūkio patalpos yra įregistruotos neegzistuojančios AB „Žilvitis“ vardu. Bute pareiškėja yra ne tik deklaravusi savo gyvenamąją vietą, bet ir šį turtą yra suremontavusi, moka komunalinius mokesčius bei kitaip minėtu turtu rūpinasi, juo naudojasi. Nėra duomenų, kad AB „Žilvitis“ Butą ir Ūkio patalpas pardavė ar kitaip perleido, todėl neegzistuojančios AB „Žilvitis“ nuosavybės teisės turi būti išregistruotos, kad pareiškėja teismo tvarka pagal įgyjamąją senatį galėtų pretenduoti tapti minėto nekilnojamojo turto savininke. Pareiškėja negali to padaryti dėl formalių priežasčių – nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą yra įregistruotos neegzistuojančios įmonės vardu. Pareiškėjos teigimu, naikintinas turto įregistravimo pagrindas, pripažinus Aktą negaliojančiu. Be to, AB „Žilvitis“ nebuvo nekilnojamojo daikto savininkas, tai buvo tik „statytojo profsąjunga“ ir statytojas – rangovas, o Butas ir Ūkio patalpos AB „Žilvitis“ vardu registruotos neteisėtai. Buto ir Ūkio patalpų savininkas galėjo būti tuometinis (duomenys neskelbtini)kolūkis, buvęs (duomenys neskelbtini)kaime, arba gamybinis susivienijimas „Dovana“, – ir tai patvirtina Akto turinys.
Registro įstatymo 2 straipsnyje, įtvirtinant Nekilnojamojo turto registro paskirtį, nurodoma, kad Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Vadovaujantis Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi Teritorinis registratorius įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad Nekilnojamojo turto registre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą. Taigi, esminė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija, lemianti ir jo kompetenciją, yra duomenų iš jam pateiktų dokumentų perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad civilines teises ar pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais civilinė teisė sieja civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, o įregistravimo ar išregistravimo Nekilnojamojo turto registre aktais pagal Registro tvarkytojui pateiktus dokumentus yra tik užfiksuojama jau esanti civilinių teisinių santykių būklė (LVAT 2010-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-589/2010).
LVAT taip pat yra pažymėjęs, jog nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2011-10-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011). Taigi, nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; LVAT 2011-10-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012). Šios nuostatos reiškia, jog atsakovas, atsižvelgdamas į įstatymo leidėjo priskirtą kompetenciją, nesprendžia, kam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas, nes jam įstatymais nesuteikti įgaliojimai priimti savarankiškus sprendimus, keičiančius nekilnojamojo turto objektų teisinį statusą. Esminė Registro tvarkytojo funkcija, lemianti ir jo kompetenciją, yra duomenų iš jam pateiktų dokumentų perkėlimas į Registrą.
Nekilnojamojo turto registro duomenys neginčijamai patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 70/67250 yra įregistruotas Butas ir jo priklausiniai – Ūkio patalpos. AB „Žilvitis“ nuosavybės teisės į Butą ir Ūkio patalpas Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure buvo įregistruotos 1994-04-19 ir nurodytas įregistravimo juridinis pagrindas – 1987-06-30 Statinio priėmimo naudoti aktas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, nuo 1998-01-01 perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą Registro nuostatų nustatyta tvarka. Įgyvendinant minėtą įstatymą, duomenys apie AB „Žilvitis“ nuosavybės teisių registraciją į Butą ir Ūkio patalpas ir šių teisių registracijos pagrindas buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą.
Pareiškėja prašė pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis, susijusius su AB „Žilvitis“ nuosavybės teisių įregistravimo pagrindu, t. y. išregistruoti AB „Žilvitis“ nuosavybės teises į Butą ir Ūkio patalpas. Kaip jau minėta, pagal Registro įstatymo 4 straipsnį, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Buto ir Ūkio patalpų teisinė registracija Akto pagrindu buvo atlikta 1994-04-19 pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtintą Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukciją, kurios 9.4 papunktyje buvo numatyta, kad valstybinės komisijos aktas apie pastatų priėmimą naudoti laikytinas tinkamu dokumentu, netiesioginiu būdu patvirtinančiu nuosavybės teisę į pastatus, statinius ir butus. Atsižvelgiant į tai, kad 1987-06-30 Statinio priėmimo naudoti aktas įstatymų nustatyta tvarka nėra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu (dėl šio fakto ginčo nėra), pareiškėjos prašymo tenkinimui nebuvo teisinio pagrindo.
Be to, Registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių AB „Žilvitis“ daiktinių teisių pasibaigimą, AB „Žilvitis“ nuosavybės teisės į Butą netekimą, perleidimą ar kt. Nors AB „Žilvitis“ 2001-11-23 išregistruota iš Juridinių asmenų registro, pažymėtina, kad daiktinės teisės turėtojo likvidavimas teisės aktuose nenumatytas kaip daiktinės teisės išregistravimo pagrindas, todėl tiek Teritorinis registratorius, tiek Komisija pagrįstai atsisakė išregistruoti AB „Žilvitis“ nuosavybės teises į Butą ir Ūkio patalpas, vadovaudamiesi Registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktu.
Pažymėtina, kad Komisijos darbo reglamento, patvirtinto VĮ Registrų centro generalinio direktoriaus 2019-03-13 įsakymu Nr. VE-18(1.3E) „Dėl Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas), 7 punkte nurodytos Komisijos nagrinėjamų skundų rūšys, t. y. Komisija nagrinėja skundus ir priima sprendimus dėl teritorinių registratorių priimtų sprendimų pagal teritoriniams registratoriams pateiktus prašymus: registruoti nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės ir kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus; pakeisti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis; patikslinti ir ištaisyti netikslius ir klaidingus Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis arba neišsamius papildyti; patikrinti konkretaus žemės sklypo kadastro duomenų bylos tinkamumą žemės sklypo kadastro duomenims pakeisti Nekilnojamojo turto kadastre; dėl kitų teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų, jeigu teritorinio registratoriaus sprendimo ar skundo turinyje išdėstyti motyvai ir reikalavimai yra Komisijos nagrinėjimo dalykas.
Reglamento 45.1 papunktis numato, kad Komisija, nagrinėdama skundą posėdyje, gali atsisakyti priimti skundą, jeigu yra Reglamento 46 punkte numatytos aplinkybės. Šiuo atveju pareiškėja Komisijai skundė 1987-06-30 Statinio priėmimo naudoti aktą, kuris nėra Teritorinio registratoriaus sprendimas Registro įstatymo prasme. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundo reikalavimas pripažinti Aktą neteisėtu ir negaliojančiu nepriskirtinas Komisijos kompetencijai, todėl Komisija, vadovaudamasi Reglamento 46.4 papunkčiu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Akto pripažinimo neteisėtu.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturi tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, nėra jokio pagrindo juos naikinti, ši skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta. Taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą panaikinti buto, esančio (duomenys neskelbtini)teisinę registraciją AB „Žilvitis“ vardu, ši skundo dalis taip pat atmestina kaip nepagrįsta.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėja Asta Urbonienė