Administracinė byla Nr. I-2875-789/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01089-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 55.1.3

 (S)

dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatei A. K. ir D. K., atsakovės atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Č. B. (Č. B.) skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos  dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2019-02-14 sprendimą Nr. 21R-124(AG-9/03-2019; 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2018-09-20 sprendimą Nr. BR6-2946820 ,,Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – Sprendimas); 3) tuo atveju, jeigu panaikinęs skundžiamą sprendimą teismas nutartų grąžinti klausimą iš naujo svarstyti Agentūrai, prašo įpareigoti Agentūrą aiškiai ir suprantamai suformuluoti, dėl kokių konkrečių žemės sklypų valdymo teisių Agentūrai kyla klausimų (nurodant kiekvieno žemės sklypo unikalų ir kadastrinį numerius), nurodyti, kokie konkretūs klausimai Agentūrai kyla dėl kiekvieno iš šių žemės sklypų (ar jų dalies) valdymo teisių, bei gavus visą šią informaciją sudaryti pareiškėjui sąlygas per protingą terminą pateikti Agentūrai visus galimai trūkstamus dokumentus, informaciją ir / ar paaiškinimus; 4) iš atsakovės jo naudai priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 35-38).

Pareiškėjas skunde paaiškina, kad 2016-06-06 pateikė Agentūrai paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (toliau – Paraiška), kurioje buvo deklaruoti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotai. Agentūra, įvertinusi Paraišką, Sprendimu informavo apie pagal Paraišką apskaičiuotą mokėtiną paramos sumą ir taikomas sankcijas.  

Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes iš jo turinio nėra galimybių suprasti, dėl kokių konkrečių žemės sklypų yra taikomos sankcijos. Sprendime nenurodyta, kokie konkretūs duomenys (faktai) pagrindžia priimtą Sprendimą.

Agentūra, Sprendime nurodydama žemės plotų dalis, kurių dalies valdymo, anot jos, pareiškėjas neįrodė, nurodė tik kontrolinių žemės sklypų numerius ir nenurodė nei šių sklypų unikalių, nei kadastrinių numerių.

Žemės ūkio ministro 2015-12-04 įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau - Administravimo taisyklės, Taisyklės) 4.15 punkte yra apibrėžta, kas yra laikoma kontroliniu žemės sklypu. Žemės sklypams suteikti unikalūs atpažinties kodai yra naudojami tik Agentūros naudojamame kontrolinių žemės sklypų duomenų rinkinyje, todėl jų nėra nei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, nei jokiuose žemės nuosavybės teisę patvirtinančiuose ar kituose dokumentuose.

Pareiškėjas paaiškina, kad 2016-06-06 Šalčininkų rajono savivaldybės Dieveniškių seniūnijos darbuotojai pateikė reikalingus duomenis Paraiškai užpildyti. Seniūnijos darbuotoja elektroniniu būdu braižė deklaruojamų naudmenų plotus bei užpildė Paraiškos elektroninę formą, kaip tai numato Administravimo taisyklių 57.6 ir 66.1 punktai. Seniūnijos specialistei pildant Paraišką pagal pateiktus duomenis, pareiškėjo deklaruojamiems žemės sklypams buvo suteikti vienuolikos simbolių unikalūs atpažinties kodai – kontroliniai žemės sklypų numeriai, kurie yra nurodyti Paraiškos II dalyje  „Duomenys apie žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus“. Kontrolinio žemės sklypo numeris yra suteikiamas automatiškai, įvedant duomenis į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (toliau - PPIS). Pažymi, kad vienu kontroliniu žemės sklypo numeriu gali būti užkoduotas ne vienas, o keli žemės sklypai su atskirais kadastriniais / unikaliais numeriais.

Pareiškėjas teigia, kad jis neturi galimybių identifikuoti, kokie konkretūs žemės sklypai yra užkoduoti Agentūros Sprendime nurodytais kontroliniais žemės sklypų numeriais, o Agentūra piktybiškai ignoravo jo rašytinį prašymą paaiškinti, dėl kokių konkrečiai žemės sklypų valdymo kilo klausimų.

Agentūra Sprendime visiškai nedetalizavo ir nenurodė, dėl kokių priežasčių ir kokiais argumentais remdamasi ji konstatavo, jog buvo neįrodyta pareiškėjo žemės valdymo teisė net į 52 kontrolinius žemės sklypus (jų dalis). Agentūra Sprendimo 7-8 puslapiuose tik pateikė lentelę, visiškai nepagrįsdama joje pateiktos informacijos. Agentūra  negalėjo apsiriboti vien tik deklaratyvios lentelės pateikimu Sprendimo III dalyje, tačiau privalėjo atskirai dėl kiekvieno žemės sklypo pateikti aiškius ir konkrečius motyvus (argumentus). 

Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendimas yra neaiškus, nesuprantamas, nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir užkertantis galimybę jam apsiginti.

Agentūros veiksmai (neveikimas), susiję su Sprendimu ir jo priėmimu, prieštarauja gero viešojo administravimo principui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai nuostatai, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Agentūra, net dvejus metus analizuodama pareiškėjo pateiktus dokumentus, ne tik galėjo, bet ir privalėjo bendradarbiauti su pareiškėju ir nustačiusi, jog galimai trūksta kokių nors dokumentų, turėjo papildomai kreiptis į pareiškėją ir aiškiai nurodyti, kokių papildomų dokumentų reikia, bei sudaryti sąlygas šiuos dokumentus pateikti. Negavęs aiškaus atsakymo iš Agentūros ir negalėjęs identifikuoti, kokie pareiškėjo valdomi žemės sklypai yra nurodyti Sprendimo 7-8 puslapiuose esančioje lentelėje, pareiškėjas surinko visus su Paraiška susijusius žemės sklypų dokumentus ir juos (iš viso virš 400 puslapių dokumentų) 2019-02-07 pateikė Agentūrai. Nurodo, kad Agentūra atsisakė vertinti ir nagrinėti pateiktus dokumentus, patvirtinančius pareiškėjo valdymo teisę į visus Paraiškoje nurodytus žemės sklypus.

Atsakovė Agentūra su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 83-88) nurodo, kad pareiškėjas, pateikdamas Paraišką ir ją pasirašydamas, patvirtino, jog yra išsamiai susipažinęs su Administravimo taisyklėmis (2016 m. Paraiškos III skyriaus „Įsipareigojimai“ 1 punktas). Tokiu būdu jis patvirtino, kad yra susipažinęs su visais reikalavimais gauti paramą, visais reikalavimų įvykdymo terminais ir su galimomis sankcijomis už teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų ir reikalavimų nevykdymą / nustatytus pažeidimus (2016 m. Paraiškos III skyriaus „Įsipareigojimai“ 31 punktas). Pareiškėjas įsipareigojo laikytis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-04-01 įsakymu Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016-03-15 įsakymo Nr. 3D-125 redakcija)  (toliau – MPŪV taisyklės) ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-152 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – AGRO taisyklės) numatytų įsipareigojimų (Paraiškos III skyriaus „Įsipareigojimai“ 24 ir 31 punktai).

Pažymi, kad Agentūra nereikalauja pareiškėjo pateikti žemės sklypų savininkų žemės nuomos sutartis, registruotas VĮ Registrų centre. Taisyklių 78 punkte yra aiškiai nurodyta, kokius dokumentus pareiškėjai privalo pateikti Agentūrai. Šiuo atveju Agentūra vertino pareiškėjo pateiktus dokumentus, patikrino VĮ Registrų centro duomenis bei nustatė, kad teisėtą žemės valdymo teisę pareiškėjas įrodė ne visam Paraiškoje deklaruotam plotui.

Pažymi, kad vertinimo metu nustatė, kad pareiškėjas grindė valdymo teisę netinkamais dokumentais, t. y. nebuvo pateikti dokumentai Sprendimo lentelėje įvardytoms laukų plotų dalims / laukams, o pagal VĮ Registrų centro duomenis nustatė, kad pareiškėjas nėra nei savininkas, nei teisėtas valdytojas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija sprendime taip pat konstatavo, jog pareiškėjo tvirtinimas, kad jis Agentūrai 2016-12-30 raštu pateikė visus dokumentus, kurie įrodo valdymo teisę į deklaruotus žemės sklypus, nėra pagrįstas įrodymais. Komisija sprendime nurodė, kad Sprendime detaliai nurodyti visi 52 laukai (jų kontroliniai žemės sklypų ir laukų numeriai), deklaruotas kiekvieno lauko plotas, deklaruotas pasėlis, lauko dalis, į kurią neįrodyta valdymo teisė, nustatytas faktinis lauko plotas. Taigi Komisija sprendime konstatavo, kad iš Sprendimo pareiškėjui turi būti suprantama, į kokią deklaruoto lauko ploto dalį nebuvo įrodyta valdymo teisė. Mano, kad Komisija padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad Sprendimas yra išsamus ir motyvuotas, atitinkantis visus teisės aktų reikalavimus. Sutinka su Komisijos sprendime konstatuota aplinkybe, kad pats pareiškėjas turėjo būti aktyvus ir teikti įrodymus tiek Agentūrai, tiek Komisijai.

Byloje ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016-06-06 pateikė Paraišką, kuria deklaravo 83 laukų (165,69 ha) naudmenas, už kurias mokamos tiesioginės išmokos (b. 1. 14-26). Pareiškėjo teigimu, pakeitęs Paraiškos duomenis, jis prašė paramos 164,72 ha (5,05 ha priklauso pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise) deklaruotų laukų plotui (b. 1. 27-28).

Agentūra, siekdama išsiaiškinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir nustatyti, ar teisėtai (teisingai) buvo deklaruoti žemės sklypai, 2016-11-28 raštu Nr. 1427894 paprašė pareiškėjo pateikti valdymo teisę įrodančius dokumentus dėl visų Paraiškoje deklaruotų laukų (b. 1. 29-30).

Atsakydamas į prašymą, pareiškėjas 2016-12-30 raštu pateikė Agentūrai papildomus dokumentus: žemės nuomos sutartis, sklypų planus ir kitus dokumentus (b. 1. 31).

Agentūra, įvertinusi Paraišką, Sprendimu pareiškėjui skyrė 1 925,42 Eur paramą bei pritaikė 10 127,39 Eur ilgalaikę sankciją. Sprendime paaiškino, kad sankcija buvo apskaičiuota už nustatytus tris pažeidimus: nustatytas paramai netinkamas 0,01 ha bl9 plotas KŽS Nr. 003607-4767 lauke Nr. 1; nustatytas 0,04 ha persidengiantis plotas 1,13 ha bendro ploto laukuose (KŽS Nr. 015604-2044 lauke Nr. 1 ir KŽS Nr. 014603-7384 lauke Nr. 2); nustatytas neteisingas deklaravimas, t. y. pateiktais dokumentais pareiškėjas neįrodė valdymo teisės į Sprendime išvardintų 52 laukų (bendras deklaruotas plotas 113,38 ha) bendrą 75,08 ha ploto dalį (b. 1. 32-47).

Pareiškėjo teigimu, Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, kadangi jame aiškiai nenurodyta, kokiems konkrečiai žemės sklypams (ar jų dalims) jis nepateikė valdymo teisę įrodančių dokumentų, Agentūra nenurodė šių žemės sklypų unikalių ir / ar kadastrinių numerių, nurodė tik kontrolinius žemės sklypų numerius, pagal kuriuos pareiškėjas neturėjo galimybės identifikuoti bei suprasti, apie kuriuos sklypus Sprendime yra kalbama ir dėl kurių sklypų yra pritaikytos sankcijos. Pareiškėjo nuomone, Agentūra, priimdama Sprendimą, pažeidė gero administravimo principą.

        Tiesioginės paramos žemės ūkio veiklos subjektams teikimo tvarką ir paraiškų administravimo tvarką nustato Administravimo taisyklėse. Taisyklių 4.21 papunktyje nustatyta, kad pagrindinė tiesioginė išmoka – tai išmoka iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų, pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą mokama pareiškėjui už deklaruotą plotą, atitinkantį paramos teikimo reikalavimus einamaisiais metais. Pagal Taisyklių 4.32 papunktį, tiesioginė išmoka už plotą – tai pagal paraiškos duomenis ir patikrų rezultatus apskaičiuojama paramos suma už deklaruotas paramai gauti tinkamas žemės ūkio naudmenas, kurią be pagrindinės tiesioginės išmokos gali sudaryti žalinimo išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui, išmoka už pirmuosius hektarus ir susietoji parama už plotą. Taisyklių nuostatos patvirtina, kad parama pagal Paraišką gali būti mokama tik už deklaruotą plotą, kuris atitinka paramos skyrimo kriterijus.

Taisyklių 4.20 papunktyje nustatyta, kad neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas.

Agentūra taikė sankciją, be kita ko, nustačiusi, kad žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus pareiškėjas pateikė ne visam Paraiškoje deklaruotam plotui, t. y. pateiktais dokumentais neįrodyta valdymo teisė į įvardytas laukų plotus (jų dalis). Neįrodyto valdymo (pažeidimo) plotas pagrindinei tiesioginei išmokai, žalinimo išmokai ir MPŪV priemonei sudaro 75,08 ha, susietajai paramai už baltyminių augalų auginimą sudaro 32,94 ha, priemonės veiklai sudaro 10,82 ha.

Administravimo taisyklių 4.15 punkte nustatyta, kad kontroliniu žemės sklypu laikomas natūralių gamtinių ir dirbtinių objektų (upių vagą miško masyvą kelių, pastatų ir pan.) ribojamas ar istorines žemės naudojimo ribas turintis vientisas žemės plotas, kuriam būdingos tam tikros gamtinės savybės, vyraujantis dangos tipas, ūkinio naudojimo ypatumai ir kuriam suteiktas unikalus atpažinties kodas kontroliniu žemės sklypu duomenų rinkinyje. Taigi šie suteikti unikalūs atpažinties kodai yra naudojamai tik Agentūros naudojamame kontrolinių žemės sklypų duomenų rinkinyje, todėl jų nėra žemės nuosavybės teisę patvirtinančiuose ar kituose dokumentuose, kuriuose yra naudojami tik žemės sklypų unikalūs ir kadastriniai numeriai. Atkreiptinas dėmesys, kad į vieną kontrolinį žemės sklypą gali įeiti ir keli atskiri žemės sklypai, t. y. vieną kontrolinį žemės sklypo numerį turintį sklypą gali sudaryti ne vienas, o keli žemės sklypai su atskirais kadastriniais / unikaliais numeriais.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas pateikė paaiškinimus dėl kontrolinių žemės sklypų identifikavimo. Teikdamas paaiškinimus, atsakovės atstovas rėmėsi Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) byloje Nr. AG-9/03-2019 (toliau – ir LAGK byla) esančiais duomenimis (LAGK bylos t. 1, b. l. 37–46).

Teismas, įvertinęs atsakovės atstovo paaiškinimus, byloje ir LAGK byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad pagal kontrolinius žemės sklypų numerius ir byloje pateiktus žemės valdymo teisę pateiktus dokumentus neįmanoma nustatyti, ar pareiškėjas teisėtai valdo atitinkamą kontrolinį žemės sklypą (jo dalį).

Pažymėtina, kad pareiškėjas tiek skunde LAGK (LAKG bylos t. 1, . b. l. 1–3), tiek skunde teismui iš esmės nurodė nesutikimo tik su Sprendimo III dalimi „Neįrodyta valdymo teisė į visą 2016 m. Paraiškoje deklaruotą plotą“ (toliau – ir Sprendimo III dalis) motyvus. Motyvų, kodėl pareiškėjas nesutinka su likusia Sprendimo dalimi, pareiškėjas nenurodė. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo vertinti Sprendimo dalių, dėl kurių neteisėtumo pareiškėjas nei skunde LAGK, nei skunde teismui nepasisakė, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs Sprendimo III dalies turinį ir visą bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Sprendime nurodyti motyvai dėl to, kad pareiškėjas neįrodė valdymo teisės į visą Paraiškoje deklaruotą plotą, yra nepagrįsti byloje esančiais įrodymais.

Teismas pažymi, kad, priimdama Sprendimą, Agentūra, veikdama kaip viešojo administravimo subjektas, privalėjo vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad priimant administracinius aktus būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad motyvų išdėstymas individualiame administraciniame akte (sprendime) turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamoje praktikoje ne kartą konstatuota, kad individualiame administraciniame akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2008-06-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-952/2008 (publikuota: „Administracinė jurisprudencija“, 2008 m. Nr. 15)). LVAT yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijų sprendimą (žr., pvz., 2008-07-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008, 2010-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013).

Vertinant Sprendimo III dalies teisėtumą, pažymėtina, kad šioje dalyje nėra aiškiai ir detaliai atskleista, dėl kurių žemės sklypų yra neįrodyta valdymo teisė ir nustatyti pažeidimai.

 Individualaus administracinio akto turinio reikalavimai yra susiję su teisinio santykio, kuriam taikomas šis aktas, esme ir asmens, kuriam adresuotas šis aktas, materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas aplinkybėmis (faktais), sudarančiomis taikytinos teisės normos hipotezę. Esant šiam individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo ryšiui, pagrįstumo reikalavimo nesilaikymas kartu lemia ir akto neteisėtumą.

Šiame teismo sprendime konstatuota, kad Sprendime nurodytų kontrolinių žemės sklypų numerių neįmanoma susieti su pareiškėjui priklausančių žemės sklypų kadastro / registro numeriais ir remiantis tuo nustatyti, ar pareiškėjas teisėtai valdo kontrolinius sklypus (jų dalis). Aiškumo reikalavimas, t. y. reikalavimas suformuluoti aiškius priimto sprendimo motyvus susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Agentūros Sprendimo III dalis naikintina kaip prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), t. y neteisėta iš esmės (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustačius Sprendimo III dalies neteisėtumą, konstatuotina, kad Sprendimo dalis, kurioje pritaikytos ar apskaičiuotos sankcijos, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Agentūra įpareigotina iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjo valdymo teisės į kontrolinius žemės sklypus (jų dalis) ir iš naujo spręsti klausimą dėl sankcijos skyrimo ir jos dydžio. Panaikinus Agentūros Sprendimo dalį, naikintinas ir Komisijos, išnagrinėjusios pareiškėjo skundą ikiteismine tvarka, sprendimas.

        Pareiškėjas teismo prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidais. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo skundas teismo sprendimu tenkintas iš dalies, todėl pareiškėjas turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimą, atsižvelgiant į patenkintus reikalavimus. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti pareiškėjui sumokėto žyminio mokesčio dalį, t. y. 15 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Č. B. (Č. B.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018-09-20 sprendimo Nr. BR6-2946820 ,,Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ III dalį „Neįrodyta valdymo teisė į visą 2016 m. Paraiškoje deklaruotą plotą“ ir sprendimo dalį, kurioje paskirta sankcija ir apskaičiuotas jos dydis.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019-02-14 sprendimą Nr. 21R-124(AG-9/03-2019.

Įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo nagrinėti klausimą dėl pareiškėjo Č. B. valdymo teisės į visą 2016 m. birželio 6 d. pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje deklaruotą plotą ir klausimą dėl sankcijos taikymo ir sankcijos dydžio. 

Pareiškėjo Č. B. prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui Č. B. iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 15 Eur (penkiolika eurų) su bylos nagrinėjimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme susijusių išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja