Civilinė byla Nr. e2FB-4947-1149/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02313-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.2.8.3.3 

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. lapkričio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė,

sekretoriaujant Anetai Kozun, Monikai Calzonaitei,

dalyvaujant pareiškėjos bankrutuojančios D. B. bankroto administratorei E. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. B. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys P. B., antstolė B. T., PlusPlus Capital AS, išnagrinėjo bankroto administratorės E. G. prašymą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

2.       Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir iškėlė pareiškėjai D. B. fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė E. G., nustatė keturių mėnesių terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Nutartis įsiteisėjo

3.       Teisme 2024 m. rugsėjo 30 d. gautas bankroto administratorės E. G. prašymas patvirtinti bankrutuojančios D. B. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 2024 m. rugsėjo 16 d. projektą (toliau – ir mokumo atkūrimo planas). Nurodė, jog 2024 m. rugsėjo 12 d. įvyko pirmasis D. B. kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo priimtas sprendimas nepritarti susirinkimui pateiktam bankrutuojančios D. B. mokumo atkūrimo plano 2024 m. rugpjūčio 22 d. projektui. Pagal pateiktas pastabas mokumo atkūrimo planas buvo pakoreguotas ir teikiamas sekančiam susirinkimui. 2024 m. rugsėjo 30 d. įvyko antrasis D. B. kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo priimtas sprendimas nepritarti susirinkimui pateiktam bankrutuojančios D. B. mokumo atkūrimo plano 2024 m. rugsėjo 16 d. projektui. Mano, jog teikiamas tvirtinti mokumo atkūrimo plano projektas atitinka kreditorių interesus ir gali būti tvirtinamas.

4.       Suinteresuotas asmuo PlusPlus Capital AS pateikė atsiliepimą į prašymą dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, kuriuo su prašymu nesutiko, prašė netvirtinti D. B. mokumo atkūrimo plano projekto, nutraukti D. B. bankroto bylą Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nurodė, jog 2024 m. rugsėjo 12 d. kreditorių susirinkimui buvo teiktas mokumo atkūrimo plano projektas. Kreditorius nepritarė projektui ir pateikė savo pastabas dėl pareiškėjos išlaidų draudimo sutartims, išlaidų korepetitoriaus paslaugoms, tinklinio mokymui, per didelių išlaidų mobiliojo ryšio paslaugoms. Kreditoriaus nuomone, 928 Eur/mėn. suma yra pakankama pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti. 2024 m. rugsėjo 30 d. antrajam kreditorių susirinkimui buvo pateiktas pakoreguotas mokumo atkūrimo plano projektas. Visgi, susipažinus su pakoreguotu projektu matyti, jog praktiškai beveik neatsižvelgta į kreditoriaus pateiktas pastabas. Mokumo atkūrimo plane nurodoma, jog D. B. darbo užmokestis sudaro apie 1 300-1 500 Eur/mėn., priklausomai nuo darbo valandų, naktinių pamainų, darbo švenčių dienomis ir pavadavimų, tačiau bendroje sumoje pajamų vidurkis turėtų siekti 1 450 Eur/mėn. Susipažinus su bankrutuojančios D. B. atsiskaitymo lapeliais už 2024 m. liepos, rugpjūčio mėn. matyti, jog rugpjūčio mėnesio darbo užmokestis didesnis buvo tik dėl kitų darbuotojų pavadavimo, kas labiau laikytina išimtimi nei norma. Pasibaigus vasaros atostogų laikotarpiui, tikėtina, kad priedų už pavadavimą mažės, todėl labiau tikėtina, kad įprastinis darbo užmokestis bus panašaus dydžio, kaip liepos mėnesį (1 263 Eur). Atsižvelgiant į tai, mokumo atkūrimo plano projekte pateikta prielaida, kad pajamų vidurkis turėtų siekti 1 450 Eur yra optimistinė ir nepagrįsta. Taigi, bankrutuojančio asmens būsimų pajamų prognozė turėtų būti konservatyvesnė ir pagal tai nustatomas būtinųjų išlaidų dydis. Nurodė ir tai, jog minimalių D. B. poreikių tenkinimui ir jos nepilnametės dukros išlaikymui galėtų būti skiriama 892 Eur (446 Eur (minimalių vartojimo poreikių dydis) x 2 asmenys) suma. Taigi būtent 892 Eur suma galėtų būti atspirties tašku, nustatant būtinųjų išlaidų dydį. 2024 m. rugsėjo 6 d. pastabose kreditorius išreiškė abejones dėl pernelyg didelių ir perteklinių išlaidų mobiliojo ryšio paslaugoms, draudimo sutartims, papildomo lavinimo paslaugoms. Kreditoriaus skaičiavimais pakankama suma būtinosioms mėnesio išlaidoms būtų 928 Eur, kas net viršija 892 Eur, apskaičiuotą pagal minimalių vartojimo poreikių dydį. Pastabose kreditorius pasisakė dėl kiekvieno abejotinų išlaidų punkto, tačiau koreguojant mokumo atkūrimo plano projektą kreditoriaus pastabos buvo ignoruotos. Taip pat buvo ignoruota kreditoriaus pastaba, jos visas lėšų perviršis (o ne pusė) turėtų būti skiriamas kreditorių reikalavimų tenkinimui. Asmuo, vykdydamas mokumo atkūrimo planą, turi dėti maksimalias pastangas, kad kuo daugiau kreditorinių reikalavimų būtų patenkinta, t. y. sugrąžinta kreditoriams kiek įmanoma didesnė skolų suma. Iš pareiškėjos pozicijos akivaizdu, jog ji elgiasi priešingai – nededa maksimalių pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir savo interesus iškelia virš kreditorių interesų. Mokumo atkūrimo plano projekte nurodytos pageidaujamos būtinosios išlaidos yra neprotingai didelės lyginant su pareiškėjos realiomis pajamomis, kurias pagrindžia rašytiniai įrodymai, pareiškėjos prognozės dėl jos pajamų dydžio pernelyg optimistinės ir nepagrįstos. Kadangi kreditorių susirinkimas nepritarė patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui, nes jis neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, teismas turėtų netvirtinti mokumo atkūrimo plano projekto ir nutraukti pareiškėjos bankroto bylą.

5.       Teismo posėdžio metu bankroto administratorė E. G. prašymą palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais, prašė patvirtinti bankrutuojančios D. B. mokumo atkūrimo plano projektą. Paaiškino, jog mokumo atkūrimo plano projektas atitinka bankrutuojančio fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyros principą. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjos darbas yra pamaininis, pareiškėja studijuoja, stengiasi kuo daugiau dirbti, kad jos pajamos kiltų. Paaiškino, jog nuo 2025 metų kils minimalus darbo užmokestis, didės pareiškėjos darbo užmokestis, todėl nėra pagrindo sakyti, jog pareiškėja neuždirbs mokumo atkūrimo plano projekte nurodomų 1 450 Eur per mėnesį. Juo labiau, kad pareiškėja įsipareigojo skirti fiksuoto dydžio įmokas (po 250 Eur per mėnesį) kreditoriams ir bankroto administravimo išlaidoms dengti. Neįmanoma vienai moteriai gyvenant su vaikais ,,susispausti“ į tuos 928 Eur kaip norėtų kreditorius, dėl to, kad pareiškėjai reikalinga transporto priemonė, pareiškėja turi rūpintis vaiko poreikių tenkinimu. Dukters poreikiai neturėtų nukentėti vien dėl to, kad vaiko motina bankrutuoja. Patikslino, jog pareiškėjos darbo užmokesčio dydžiui įtakos turi daug faktorių. Paaiškino, jog tais atvejais, kai visas perviršis lieka kreditoriams, bankrutuojantiems asmenims nelieka apskritai jokios motyvacijos didinti savo pajamas, būna nenumatytų išlaidų. Fizinio asmens atžvilgiu tokia situacija nėra sąžininga.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas tvirtintinas.

6.       Viena iš fizinio asmens pareigų bankroto procese – parengti mokumo atkūrimo plano projektą ir pateikti jį bankroto administratoriui (FABĮ 16 straipsnio 2 punktas). Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan.

7.       FABĮ 8 straipsnio, reglamentuojančio plano tvirtinimo procesą, 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą. Bankroto administratorius, gavęs plano projektą, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018 ir kt.). Jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui.

8.       Pagal FABĮ 8 straipsnio 8 dalį teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą, įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-516-313/2018; kt.).

9.       Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2024 m. rugsėjo 12 d. vyko pirmasis bankrutuojančios D. B. kreditorių susirinkimas, kuriame trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo. Kreditorius PlusPlus Capital AS, kurio kreditorinio reikalavimo suma sudaro 99,70 proc. visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, balsavo ,,prieš“ siūlymą pritarti bankrutuojančios D. B. mokumo atkūrimo plano 2024 m. rugpjūčio 22 d. projektui. Kreditorius PlusPlus Capital AS pateikė 2024 m. rugsėjo 6 d. rašte pastabas dėl mokumo atkūrimo plano projekto, kuriose nurodė, jog mokumo atkūrimo plane nurodoma, kad pareiškėjos darbo užmokestis sudaro apie 1 300-1 500 Eur/mėn., priklausomai nuo darbo valandų, naktinių pamainų, darbo švenčių dienomis ir pavadavimų, tuo tarpu būtinosioms išlaidoms kas mėnesį bankrutuojantis asmuo pageidauja išleisti 1 300 Eur – akivaizdu, kad patvirtinus pageidaujamą būtinųjų išlaidų dydį, tam tikrais mėnesiais gaunamų pajamų neužtektų atsiskaitymui su kreditoriais ir bankroto administravimo procedūroms apmokėti; nurodoma, jog pareiškėja yra sudariusi įvairias draudimo sutartis, kurias ketina tęsti, kreditoriaus nuomone, prie būtinųjų išlaidų gali būti priskirtas tik privalomasis civilinis transporto priemonės valdytojo atsakomybės draudimas, tuo tarpu kitos draudimo sutartys yra savanoriškos ir neatitinka būtinumo kriterijaus; korepetitoriaus paslaugos ir tinklinio mokymo sutartis nepriskirtinos prie būtinųjų išlaidų (prie vaiko poreikių tenkinimo turi prisidėti ir vaiko tėvas, šios išlaidos galėtų iš dalies būti dengiamos valstybės mokamais ,,vaiko pinigais“); neadekvačios 100 Eur išlaidos mobiliojo ryšio paslaugoms (neaišku, kodėl moka už 3 abonementus, nors gyvena tik su nepilnamete dukra), atsižvelgiant į tai, būtinųjų išlaidų suma mažintina iki 928 Eur per mėnesį; kreditorius nesutinka su nuostata, kad jei ataskaitinio laikotarpio pabaigoje susidarys perviršis, pusė jo bus skiriama kreditorių reikalavimams tenkinti, o pusė – pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti, pažymėjo, jog bankrutuojantis asmuo privalo dėti maksimalias pastangas atsiskaityti su kreditoriais, todėl visos lėšos, viršijančios būtiniesiems poreikiams nustatytą sumą, skirtinos kreditoriams.

10.       Bankrutuojantis asmuo D. B., atsižvelgdama į kreditorių 2024 m. rugsėjo 12 d. susirinkime pateiktas pastabas, parengė patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą, kuriame: 1) 2-oje plano dalyje informacija apie numatomas gauti pajamas nepakito, nurodoma, jog planuojamų gauti pajamų per mėnesį vidurkis turėtų siekti 1 450 Eur; 2) 6-oje plano dalyje nurodoma, jog pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 1 200 Eur suma, paaiškinama, jog išlaidoms būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo bankroto bylos iškėlimo padidėjo dėl sudarytų draudimo sutarčių; automobilį šeimos reikmėms pareiškėjai davė teta su sąlyga, kad automobilis bus draustas privalomuoju ir Kasko draudimu, kad nutikus nelaimei būtų galima padengti susidariusias išlaidas; plano 8-oje dalyje (sudarytos sutartys) nurodoma, jog būsto draudimo sutartis būtina, kadangi pareiškėja gyvena sename name, todėl gaisro/užliejimo tikimybė yra didelė, o nutikus įvykiui draudimas padėtų padengti išlaidas, pareiškėja yra apsidraudusi savo ir vaikų sveikatą dėl to, kad pati turi sveikatos problemų, viena augina vaikus, draudimas būtinas kaip garantas mažesnėms galimoms išlaidoms ar kompensacijai atsitikus nelaimei, mobiliojo ryšio išlaidos siekia apie 100 Eur, nes sudarytos mokėjimo sutartys, paimtas telefonas išsimokėtinai, be to, pareiškėja per mobiliojo ryšio tiekėją atsiskaito už parkavimo paslaugas, vaiko poreikiams tenkinti (sportui) naudojama 100 Eur iš vaiko gaunamų pinigų, išlaidos dukrai plane numatytos 90 Eur (repetitoriams), neskaitant maisto, paaiškinama, jog pareiškėja negauna jokių vaiko išlaikymo lėšų iš buvusio sutuoktinio, visa finansinė našta tenka pačiai; 3) 11-oje dalyje nurodoma, jog pareiškėja kreditorių reikalavimams tenkinti perves ne mažiau kaip 175 Eur; <...> jei ataskaitinio laikotarpio pabaigoje susidarys perviršis, pusė jo bus skiriama kreditorių reikalavimams tenkinti, pusė – pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti, jei ataskaitinio laikotarpio pabaigoje susidarytų pajamų trūkumas, įmokas bankroto byloje padėtų dengti artimieji.

11.       2024 m. rugsėjo 30 d. sušauktas antrasis bankrutuojančios D. B. kreditorių susirinkimas, kurio metu pirmuoju darbotvarkės klausimu siūlyta pritarti bankrutuojančios D. B. mokumo atkūrimo plano 2024 m. rugsėjo 16 d. projekto tvirtinimui. Kreditorių susirinkime dalyvavęs kreditorius PlusPlus Capital AS, kurio kreditorinis reikalavimas sudaro 99,70 proc. visų patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, bankrutuojančios D. B. mokumo atkūrimo plano 2024 m. rugsėjo 16 d. projekto tvirtinimui nepritarė. Kreditorius PlusPlus Capital pateikė pastabas dėl mokumo atkūrimo plano projekto, kuriose nurodė, jog bankrutuojančio asmens būsimų pajamų prognozė turėtų būti konservatyvesnė ir pagal tai nustatomas būtinųjų išlaidų dydis; kreditoriaus skaičiavimais D. B. būtinosioms mėnesio išlaidoms pakankama būtų 928 Eur suma; ignoruota pastaba, jog visas lėšų perviršis (o ne pusė) turėtų būti skiriamas kreditorių reikalavimų tenkinimui; kreditorius 2024 m. rugsėjo 6 d. pastabose detaliai pasisakė dėl kiekvieno abejotinų išlaidų punkto, tačiau koreguojant mokumo atkūrimo plano projektą kreditoriaus pastabos buvo ignoruotos.

12.       Nagrinėjamu atveju įvertinus kreditoriaus pastabas dėl mokumo atkūrimo plano projekto, matyti, jog kreditorius iš esmės nesutinka su pareiškėjos pateikiamais duomenimis dėl planuojamų gauti pajamų dydžio, būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį prašoma nustatyti išlaidų suma, o taip nuostata dėl ataskaitinio laikotarpio pabaigoje susidariusio perviršio (jei toks būtų) paskirstymu.

13.       FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plane turi būti nurodytos bankrutuojančio fizinio asmens lėšos, kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai arba kaip vienkartines pajamas ir per visą bankroto procesą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos 2024 m. rugsėjo 16 d. mokumo atkūrimo plano projekte yra nurodyta, jog pareiškėjos planuojamos gauti pajamos sudarys vidutiniškai 1 450 Eur per mėnesį. Kreditorius nesutikimą su pareiškėjos įvardijamu planuoju pajamų dydžiu grindžia aplinkybėmis, jog nurodytos sumos yra optimistinės ir nepagrįstos, remiasi duomenimis apie pareiškėjai išmokėtą darbo užmokestį už 2024 m. liepos, rugpjūčio mėnesius. Teismas atkreipia dėmesį, jog, viena vertus, įstatymas nenumato pareiškėjai pareigos pagrįsti planuojamas gauti pajamas rašytiniais įrodymais. Kita vertus, iš byloje pateiktos pareiškėjos darbo sutarties, viešai skelbiamų duomenų (darbdavio patvirtinto Darbo apmokėjimo tvarkos aprašo) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog pareiškėjos darbo užmokesčio pastoviajai ir kintamajai daliai apskaičiuoti taikomas bazinis dydis (neskaitant kitų apskaičiavimui taikomų kintamųjų) prilyginamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai minimaliajai mėnesinei algai (VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2023 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. (1.6)-Į-9 patvirtinto VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 15 punktas). Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga (toliau – ir MMA) kils (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 ,,Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (neatskaičius mokesčių) sudarys 1 038 Eur), kas sudaro pagrindą spręsti, jog ir pareiškėjos darbo užmokesčio dydis kils, kaip teismo posėdžio metu paaiškino bankrutuojančios D. B. bankroto administratorė, be kita ko, nurodžiusi, jog pareiškėjos pajamos ir šiuo metu sudaro apie 1 450 Eur/mėn. Pareiškėja studijuoja pagal magistro studijų programą, siekdama įgyti aukštesnę kvalifikaciją, kadangi ją įgijus pareiškėjos darbo užmokestis taip pat didės. Taigi, šiuo atveju kreditoriaus abejonės pareiškėjos įvardijamų gaunamų pajamų realumu, įvertinus nurodytas aplinkybes, savaime nelaikytinos pagrįsta priežastimi netvirtinti pareiškėjos patikslino mokumo atkūrimo plano projekto, įvertinus tai, kad FABĮ įtvirtinti reikalavimai nurodyti planuojamų gauti pajamų dydį yra įgyvendinti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

14.       FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plane turi būti nurodytos kiekvieną mėnesį fizinio asmens poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos. Iš pareiškėjos pateikto 2024 m. rugsėjo 16 d. mokumo atkūrimo plano projekto matyti, jog pareiškėja nurodė, kad būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį pareiškėjai reikalinga 1 200 Eur suma, kurią sudaro 366 Eur išlaidos maistui, 200 Eur išlaidos sveikatos priežiūrai, higienai, drabužiams, avalynei, vaistams, 216 Eur būsto išlaikymo išlaidos (komunaliniai mokesčiai), 126 Eur išlaidoms ryšio (mobiliojo ryšio, interneto) paslaugoms, 100 Eur transporto išlaidos, 90 Eur dukros išlaikymas, 102 Eur draudimo išlaidos. Įvertinus byloje esančius duomenis, matyti, jog pareiškėja pagal kreditoriaus pastabas būtiniesiems poreikiams tenkinti būtinas išlaidas sumažino 100 Eur (buvo numatytos 1 300 Eur), atsižvelgdama į kreditoriaus pastabas dėl vaiko poreikiams reikalingų lėšų ir galimybių jas tenkinti valstybės mokamų išmokų vaikui sąskaita. Teismui pateiktame tvirtinti mokumo atkūrimo plano projekte pateiktos išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti 100 Eur didesnės nei nustatyta teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartyje, kuria pareiškėjai iškelta fizinio asmens bankroto byla ir patvirtinta 1 100 Eur suma per mėnesį pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti, mokumo atkūrimo plano projekte paaiškinama, jog išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti padidėjo į jas įtraukus visas draudimo išlaidas.

15.       Pasisakant dėl bankrutuojančio fizinio asmens būtinųjų poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalingų išlaidų dydžio, teismų praktikoje nurodoma, jog įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti ½ MMA. Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).

16.       Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėja viena augina nepilnametį vaiką, vaiko tėvas prie vaiko išlaikymo neprisideda (išlaikymo įsiskolinimas išieškomas priverstine tvarka), atitinkamai pareiškėjai tenka visa apimti tenkinti nepilnamečio vaiko poreikius. Minėta, priešingai nei nurodo kreditorius, pareiškėja atsižvelgė į pastabas dėl vaiko poreikiams tenkinti skiriamų išlaidų dalies ir šias sumažino, įvertinus valstybės mokamos išmokos vaikui dydį, atitinkamai vaiko papildomiems ugdymo poreikiams (sportui, korepetitoriams) tenkanti lėšų dalis siekia 90 Eur. Taigi šiuo atveju įvertinus byloje esančius duomenis, remiantis kasacinio teismo praktika, pagal kurią visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013), teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjos įvardijamos išlaidos vaiko ugdymui nėra būtinos, pažymint, jog išlaikymu siekiama užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tam, kad vaikas tinkamai vystytųsi, būtų ugdomas, būtų tobulinami jo gebėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691) ir šių pareiškėjos pareigų vaikui negali paneigti aplinkybė, jog pareiškėjai yra iškelta fizinio asmens bankroto byla (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnis, 3.192 straipsnis).

17.       Kreditorius, nesutikdamas su pareiškėjos įvardijama suma būtiniesiems poreikiams tenkinti, nurodė, jog pareiškėjos sudarytos draudimo sutartys (prie būtinųjų išlaidų galėtų būti priskirtas tik privalomasis civilinis transporto priemonių valdytojų atsakomybės draudimas) neatitinka būtinumo kriterijaus, neadekvačios išlaidos (100 Eur) mobiliojo ryšio paslaugoms, šios išlaidos galėtų sudaryti 20 Eur, nurodo, jog pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti skirta suma per mėnesį turėtų sudaryti 928 Eur (sumažinus pareiškėjos išlaidas 80 Eur ryšio paslaugoms, 190 Eur vaiko korepetitoriaus ir užklasinės veiklos paslaugoms bei 102 Eur draudimo paslaugoms).

18.       Šiuo atveju iš teismui pateikto tvirtinti mokumo atkūrimo plano projekto matyti, jog pareiškėja yra sudariusi šias draudimo sutartis: transporto priemonės draudimą Kasko, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas – 664,60 Eur per metus; Nelaimingų atsitikimų draudimą Poliso Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, AB – 248 Eur per metus; privalomąjį civilinį transporto priemonės draudimą, draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) – 205,15 Eur per metus; būsto draudimą, būsto draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ – 97,20 Eur per metus. 

19.       Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis yra būtina visoms Lietuvos Respublikoje naudojamoms transporto priemonėms (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjai panaudos sutarties (susitarimo) pagrindais valdančiai transporto priemonę šios išlaidos yra būtinos. Pastebėtina, jog bylos duomenimis (mokumo atkūrimo plano projekte pateikta informacija) nustatyta, jog savanoriškojo transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo (Kasko) sutarties sudarymas buvo būtina sąlyga tam, kad pareiškėjai būtų perduotas panaudos pagrindais valdyti svetimas turtas – tetai priklausanti transporto priemonė, šeimos poreikiams tenkinti. Pareiškėja nurodė, jog transporto priemonė jai reikalinga vykti į darbą bei studijas, viešuoju transportu suderinti susisiekimą tarp studijų ir darbo vietų sudėtinga. Įvertinus byloje esančius duomenis apie pareiškėjos darbo pobūdį (pareiškėja dirba pamaininį darbą) bei užimtumą (pareiškėja dirba ir studijuoja) netikėti šiais pareiškėjos paaiškinimais teismas neturi pagrindo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, jog pareiškėjos per metus patiriamos išlaidos įsipareigojimams pagal transporto priemonės draudimo sutartis, įvertinus viešai prieinamus duomenis apie transporto priemonių ilgalaikės nuomos kainas (CPK 179 straipsnio 3 dalis, pvz.: paslaugos.lt/automobiliu-nuoma/lengvuju-automobiliu-nuoma/klaipedoje; www.gbyrent.lt/ilgalaike-automobiliu-nuoma ir kt.), viešojo transporto bilietų kainas (CPK 179 straipsnis, šaltinis: https://senoji.klaipedatransport.lt/maps/bilietai.php), nėra pernelyg didelės, o aplinkybė, jog pareiškėjai yra iškelta fizinio asmens bankroto byla savaime nėra pakankama nepagrįstai riboti pareiškėjos galimybes laisvai judėti. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad pareiškėja uzufrukto teise gyvena jai nepriklausančiame bute, naudojasi kitam asmeniui priklausančia transporto priemone, dirba pakankamai pavojingą darbą (slaugytoja ūmios psichiatrijos skyriuje), todėl fizinio asmens siekis apsisaugoti nuo galimų žalingų padarinių (buto apliejimo ar kitų įvykių, sveikatos sužalojimų ar nelaimingų atsitikimų, žalos transporto priemonei eismo įvykio metu ar kt.) atitinka vidutiniškai apdairaus, sąžiningo ir rūpestingo asmens elgesio standartą, todėl teismo nevertinami kaip prieštaraujantys FABĮ tikslams ir siekiui užtikrinti sąžiningą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Atitinkamai išlaidos draudimo sutartims vykdyti šioje byloje laikytinos būtinomis (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pastebėtina, jog kreditoriaus pastabos dėl pareiškėjos nurodomų išlaidų mobiliojo ryšio paslaugoms ir kreditoriaus pagrįstomis laikytinų šių išlaidų dydžio yra grindžiamos subjektyvia kreditoriaus nuomone ir savaime nesuponuoja šių išlaidų nebūtinumo. Teismui pateiktame tvirtinti mokumo atkūrimo plano projekte šių išlaidų dydis pagrįstas aplinkybėmis apie išsimokėtinai įsigytą mobiliojo ryšio telefoną, per mobiliojo ryšio operatorių patiriamomis (apmokamomis) transporto priemonės stovėjimo (parkavimo) išlaidomis.

20.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjos išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti dydžio (ne)pagrįstumo, atkreipia dėmesį, jog minėta, teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartimi, kuria pareiškėjai D. B. iškelta fizinio asmens bankroto byla, patvirtinta 1 100 Eur per mėnesį suma, reikalinga pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti. Šiuo atveju pareiškėjos teismo pateiktame tvirtinti mokumo atkūrimo plano projekte ši suma padidėjo 100 Eur dėl į būtinąsias išlaidas įtrauktų įsipareigojimų pagal sudarytas draudimo sutartis vykdymo, kurios teismo šioje byloje vertintos kaip atitinkančios būtinumo kriterijus. Kreditorius nurodo, jog pareiškėjos, išlaikančios nepilnametį vaiką, būtiniesiems poreikiams per mėnesį tenkinti turėtų būti skiriama 928 Eur suma. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsnio nuostatomis, byloje nustatytos aplinkybės ir pateikti duomenys nesuponuoja išvadų, jog ši kreditoriaus nurodoma suma užtikrintų būtinųjų pareiškėjos poreikių tenkinimą (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Įvertinus patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodytą išlaidų būtiniesiems pareiškėjos poreikiams per mėnesį tenkinti dydį ir jo pagrindimą, nėra pagrindo sutikti su kreditoriaus argumentais, jog pareiškėjos būtinosios išlaidos yra neprotingai didelės, o mokumo atkūrimo plano projektas šioje dalyje neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

21.       FABĮ 7

22.       Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad bankroto administratorė 2024 m. rugsėjo 16 d. išvadoje dėl D. B. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo nurodė, jog mokumo atkūrimo plano projektas atitinka FABĮ numatytus reikalavimus, pareiškėjos ir kreditorių interesų pusiausvyrą, todėl gali būti tvirtinimas.

23.       Teismas, susipažinęs su pateiktu patikslintu mokumo atkūrimo plano projektu, kreditoriaus pastabomis, sprendžia, kad nors pareiškėjai ir kreditoriams (kreditoriui) nepavyko kompromiso būdu suderinti mokumo atkūrimo plano nuostatų, tačiau mokumo atkūrimo planas gali būti tvirtinamas, nes jis iš esmės atitinka FABĮ 7 straipsnio nuostatas, t. y. nurodytos priežastys, dėl kurių fizinis asmuo negali įvykdyti kreditorių reikalavimų; nurodytos lėšos, kurias bankrutuojantis asmuo numato gauti per visą bankroto procesą; nurodyta, kad jokio turto pareiškėja neturi ir bankroto proceso metu joks turtas nebus parduodamas; nurodyti duomenys apie pareiškėjos skolininką (išlaikymo vaikams įsiskolinimas); nurodytos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti; nurodytos kiekvieną mėnesį pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos; bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas; nurodytos sudarytos sutartys, kurias fizinis asmuo toliau numato vykdyti; nurodytas kreditorių sąrašas; nurodyta, kad kreditorių pagalbos, nurodytos šio įstatymo 24 straipsnio 4 punkte, nėra; nurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų kreditoriams mokamos lėšos.

24.       Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, bankroto administratorės išvadą ir įvertinus bankrutuojančio fizinio asmens bei kreditorių teises ir teisėtus interesus, darytina išvada, kad patikslintas mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą, todėl tenkintinas bankroto administratorės prašymas ir tvirtintinas bankroto administratorės pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis).

25.       Už teismo patvirtinto plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius pagal savo kompetenciją (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis).

26.       Byloje dalyvaujantiems asmenims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, jie turi teisę kreiptis dėl mokumo atkūrimo plano pakeitimo ta pačia tvarka, kaip ir buvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Tenkinti bankroto administratorės E. G. prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.

Patvirtinti teismui pateiktą 2024 m. rugsėjo 16 d. bankrutuojančios D. B. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                           Marija Augustinaitė