Civilinė byla Nr. 2-301-357/2012

                                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00164-2011-3

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 116.1.

(S)

                                       ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

                                                         SPRENDIMAS

                                        LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                       2012 m. vasario 9 d.

                                                                Šiauliai

         Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

sekretoriaujant Romutei Lengvenienei,

dalyvaujant ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Radviliškio  duona“ ir bankrutuojančios D. L. prekybos įmonės atstovams advokatui K. J., advokato padėjėjai S. S.,

atsakovui D. L., jo atstovei advokatei S. B.,

atsakovui A. D. L.,

atsakovui R. M.,

trečiajam asmeniui S. L., jos atstovui advokatui G. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Radviliškio  duona“ ir bankrutuojančios D. L. prekybos įmonės ieškinį atsakovams D. L., R. M., A. D. L., A. R. A.,  A. H. A., tretiesiems asmenims S. L.,   R. V. R.  dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo

          n u s t a t ė :

           Ieškovai uždaroji akcinė bendrovė „Radviliškio duona“ ir bankrutuojanti D. L. prekybos įmonė patikslintu ieškiniu ir galutinai suformuluotais reikalavimais ( t.2 b.l. 1) prašo:

          1. Pripažinti negaliojančiomis sutartis nuo jų sudarymo momento:

          a) 2008-11-25 su A. D. L. sudarytą dovanojimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), kuria atsakovas D. L. perleido A. D. L. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį garažą (boksą), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

          b) 2009-02-13 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas D. L. perleido A. R. A. ir A. H. A. atsakovui D. L. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (1/4 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini), 1/4 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį garažo, kurio unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini), 1/4 dalį kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

          2. Patikslintu reikalavimu restitucijos taikymo dalyje prašo: a) 2009-02-13 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinus negaliojančia, taikyti abipusę restituciją, įpareigojant atsakovus A. R. A. ir A. H. A. grąžinti atsakovo D. L. nuosavybėn (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamąjį turtą (1/4 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini), 1/4 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį garažo, kurio unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini), 1/4 dalį kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o atsakovą D. L. įpareigojant grąžinti atsakovams A. R. A. ir A. H. A. jų sumokėtus 30.000,00 LTL.

          b) pripažinus negaliojančia 2008-11-25 dovanojimo sutartį Nr.( duomenys neskelbtini), taikyti restituciją pinigais, įpareigojant atsakovą A. D. L. sumokėti 9.870 LTL sumą atsakovo D. L. naudai.

        3. Prašo priteisti ieškovų bankrutavusios D. L. prekybos įmonės ir UAB „Radviliškio duona" naudai iš atsakovų D. L., A. D. L., A. R. A. ir A. H. A. bylinėjimosi išlaidas.

         Atsisako reikalavimo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008-10-17 su R. M. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( duomenys neskelbtini), kuria atsakovas D. L. perleido R. M. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį garažą, kurio unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini), esantį adresu ( duomenys neskelbtini); atsisako reikalavimo 2008-10-17 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinus taikyti restituciją ir grąžinti atsakovo D. L. nuosavybėn garažą, kurio unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir prašo šioje dalyje bylą nutraukti.

          Ieškovai nurodo, kad ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu D. L. įmonė jau buvo nemoki, nes 2009 m.kovo 31d. Šiaulių apygardos teisme jau gautas savininko ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo, bendra patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudarė 194.245.21 Lt. Atsakovo D. L. asmeninės nuosavybės teise valdytas nekilnojamasis turtas 2009-02-13 pirkimo-pardavimo ir 2008-11-25 neatlygintinu dovanojimo sandoriais perleistas tikslingai, nesąžiningai siekiant išvengti asmeninės bankrutavusios individualios įmonės savininko atsakomybės prieš įmonės kreditorius. Nurodo, šiuo ieškiniu kreditorius siekia atstatyti pažeistą skolininko mokumą, kad skolininkas visiškai ar bent iš dalies įvykdytų savo prievolę. Atsakovo valdomas neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo - D. L. prekybos įmonė - turėjo neįvykdytų finansinių prievolių, įmonės įsiskolinimų kreditoriams suma pradedant 2008 m. spalio mėnesiu iki pat bankroto bylos iškėlimo, sistemingai kiekvieną mėnesį siekdavo daugiau kaip 50.000 Lt, o konkrečiai sandorių sudarymo metu, t.y. 2008 m. lapkričio bei 2009 m. vasario mėnesiais buvo  52.815,93 Lt ir 53.211,19 Lt, skola ieškovui  UAB „Radviliškio duona“ sudarė iki 20.161.39 Lt. Ginčijamų sandorių sudarymo metu nurodyti kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti atsakovo įmonės bankroto byloje, įskaitant ieškovą UAB „Radviliškio duona", jau turėjo galiojančią reikalavimo teisę atsakovo valdomos individualios įmonės atžvilgiu. Aplinkybę, kad atsakovo individuali įmonė 2008 m. lapkričio - 2009 m. vasario laikotarpiu kai ginčijamais sandoriais perleistas atsakovo asmeninis turtas, jau buvo susidūrusi su finansinėmis problemomis ir buvo nemoki, patvirtina faktas, jog Šiaulių apygardos teisme 2009-03-31 dieną gautas savininko pareiškimas dėl bankroto bylos D. L. prekybos įmonei iškėlimo t.y. apie blogą įmonės finansinę padėtį įmonės savininkas žinojo ir patvirtino. Atsakovo D. L. pareiga sudaryti ginčijamų sandorių nebuvo nustatyta įstatymiškai ar kokiu teismo sprendimu, objektyvių priežasčių minėtų sandorių sudarymo būtinumui nekilo. 2008-11-25 sutartimi D. L. nuosavybės teise priklausęs garažas neatlygintinai perleistas su D. L. giminystės ryšiais susijusiam asmeniui A. D. L., todėl atsakovų nesąžiningumas yra preziumuojamas, o prievolė įrodyti, kad buvo priešingai kyla 2008-11-25 sandorio šalims. Atsakovų poziciją, kad atsakovą A. D. L. laiko bankrutavusios įmonės kreditoriumi, su kuriuo atsiskaitė jam neatlygintinai perleisdamas garažą, vertina kaip nepagrįstą, nes atsakovai į bylą nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Tai, kad  bankroto bylos iškėlimas buvo inicijuotas būtent įmonės savininko, patvirtina aplinkybę, kad individualios įmonės sudėtinga finansinė padėtis atsakovui D. L. buvo puikiai žinoma, kas, atidų ir rūpestingą verslininką privalėjo sulaikyti nuo bet kokių nepagrįstų sandorių, mažinančių galimybes atsiskaityti už įmonės skolas, sudarymo. Įvertinant, kad atsakovo asmeninis turtas ginčijamomis sutartimis perleistas likus keliems mėnesiams iki pačiam atsakovui kreipiantis į teismą su pareiškimu iškelti jo valdomai įmonei bankroto bylą  yra pagrindo išvadai, jog asmeninės nuosavybės teise valdytą visą nekilnojamąjį turtą atsakovas perleido siekdamas nesąžiningai sumažinti savo, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio, mokumą, bei tokiu būdu tikėdamasis išvengti  išieškojimo nukreipimo į jo asmeninį turtą. 2008-11-25 sutartimi D. L. padovanojus adresu(duomenys neskelbtini), esantį garažą A. D. L., pastarasis jau 2009-03-19 dieną  pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) turtą suskubo perleisti trečiojo asmens R. V. R. nuosavybėn. Panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu,  į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas, šis turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę - savininko D. L. individualią įmonę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

          Pagal 2009-02-13 pirkimo-pardavimo sutartį 1/4 dalį (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamojo turto D. L. atsakovams A. R. A. ir A. H. A. perleido už bendrą 30.000.00 Lt kainą, tuo tarpu, vadovaujantis teismui kartu su ieškiniu pateiktų išrašų iš Nekilnojamojo turto registro informacija, 2009-02-05 vertinimo duomenimis minėto turto vidutinė rinkos vertė sudarė iš viso 110.087.00 Lt. Ginčijamu sandoriu D. L. turtas atsakovams perleistas net už 3,3 kartus mažesnę kainą nei viešajame registre sandorio sudarymo metu jau buvusi nurodyta turto oficiali vidutinė rinkos vertė, o už parduotą turtą gautas neadekvataus dydžio atlygis neabejotinai įtakojo D. L. mokumo bei galimybės atsiskaityti su kreditoriais sumažėjimą. Akivaizdi sandorio šalių priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija (t.y. už perleistą turtą sumokėta kaina daugiau kaip tris kartus mažesnė nei turto vidutinė rinkos vertė), ginčijamo sandorio šalių atžvilgiu yra taikytina CK 6.67 str. 4 punkte įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija. Turto įgijėjai kaip rūpestingi ir atidūs pirkėjai turėjo prievolę pasidomėti mokamos kainos ir įgyjamo turto vertės neatitikties priežastimis, taip pat ženkliai mažesnės nei vidutinė rinkos vertė. Atsakovų (pirkėjų) neveikimas yra vertintinas kaip nesąžiningas, kartu su kitomis actio Pauliana instituto taikymo sąlygomis suteikiantis pagrindą ginčijamo sandorio panaikinimui. Tai, kad ginčijami sandoriai sudaryti praėjus 11-13 mėnesių po atlikto įmonės turto vertinimo, vyraujant ekonominiam sunkmečiui, kurio įtakoje įmonės valdyto turto vidutinė rinkos vertė, lyginant su 2007-10-09 duomenimis, buvo mažesnė yra akivaizdu, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu įmonė jau nebuvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, neatsižvelgiant į jos turimo turto galimą vertę.

          Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčijamais sandoriais perleidus atsakovams priklausiusį nekilnojamąjį turtą, D. L. vardu daugiau nėra registruota jokių nekilnojamojo  turto  vienetų, atsakovas D. L.,  gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad   įstatymu   numatyti   jo   kaip   individualios   įmonės   savininko   subsidiarūs įsipareigojimai įmonės kreditoriams nebus tinkamai įvykdyti. Vienintelis atsakovo individualios įmonės valdomas vertingas turtas buvo (duomenys neskelbtini), esanti negyvenamoji patalpa-parduotuvė, kurios vidutinė rinkos vertė 2007 m. spalio mėnesio duomenimis sudarė tik 44. 548 Lt. tuo tarpu, ginčijamais sandoriais atsakovo perleisto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė sandorių sudarymo metu sudarė net 114 420 Lt. Ginčijamais sandoriais buvo užkirstas kelias D. L. prekybos įmonės kreditorių galimybei net 114.420 Lt apimtimi patenkinti bankroto byloje pareikštus finansinius reikalavimus, tuo akivaizdžiai pažeidžiant bankrutavusios įmonės kreditorių, įskaitant ieškovo UAB „Radviliškio duona", turtines teises ir interesus.

            Nurodo, kad bankrutavusios D. L. prekybos įmonės administratorius apie šiuo ieškiniu ginčijamų sandorių sudarymą sužinojo tik 2011-02-24 dieną atlikęs patikrą Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Kreditorius UAB „Radviliškio duona" apie minėtus sandorius bankroto administratoriaus buvo informuotas dar vėliau, todėl įstatymo numatytas vienų metų senaties terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti nagrinėjamuoju atveju nėra praleistas. Atsakovo nurodyti duomenys neturi įtakos ieškovo UAB „Radviliškio duona" ieškinio pateikimo terminui, nes įmonės savininkas bankroto administratoriaus niekada neinformavo apie iki bankroto bylos iškėlimo turėtą asmeninį turtą bei nesąžiningai nutylėjo, kad yra perleidęs visą jo asmeninės nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą. Domėtis atsakovų turtine padėtimi imtasi po to, kai Šiaulių apygardos teismas D. L. ir S. L. 2010-12-17 nutartimi į D. L. prekybos įmonės bankroto bylą įtraukė bendraatsakoviais. Jokių dokumentų, patvirtinančių ginčijamų sandorių sudarymo faktą atsakovas D. L. individualios įmonės bankroto administratoriui nei ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 punkte numatytais terminais, nei kada nors  vėliau nepateikė. Nurodo, kad teismui vis dėlto manant, kad ieškovas - bankrutavusią įmonę atstovaujantis bankroto administratorius - praleido įstatymo nustatytą vienų metų terminą ieškiniui pareikšti, prašo nurodytas priežastis, trukdžiusias administratoriui anksčiau sužinoti apie ginčijamų sandorių sudarymą, pripažinti svarbiomis, ir, vadovaujantis LR CK 1.131 str. 2 dalimi, atnaujinti senaties terminą pateikti šį ieškinį.

Atsakovas D. L. procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo atmesti.

Nurodo, kad bankrutavusios įmonės administratorius patikrą atliko 2009-11-10, tai patvirtina pasirašyta ataskaita Nr. 2 ir nurodomi 2009-11-10 duomenys, gauti iš VĮ Registrų centro Šiaulių skyriaus.  Be ginčijamų sandorių ir 2007-10-18 tarp įmonės ir atsakovo AB DnB NORD banko sudaryto sandorio jokie  kiti  per  minėtą  laikotarpį   sudaryti   sandoriai,   kuriuos  patikrino administratorius, nebuvo pripažinti prieštaraujančiais įmonės tikslams, nors apie juos administratoriui buvo žinoma. Nepagrįstai nurodyta, kad ginčijamais sandoriais asmeninės nuosavybės teise valdytą turtą perleido tikslingai, nesąžiningai, siekdamas išvengti asmeninės bankrutavusios individualios įmonės savininko atsakomybės prieš įmonės kreditorius minėtų sandorių pagrindu sumažindamas savo mokumą. Su UAB „Radviliškio duona" sudarytose sutartyse buvo aptartas atsiskaitymo laikotarpis, kuris siekė nuo 14 iki 24 dienų, skolos likutis buvo, tačiau su šia įmone nuolat tam tikromis dalimis buvo atsiskaitinėjama. Asmeninio turto neperleido tikslu išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, o sandorių sudarymo metu D. L. prekybos įmonė vykdė savo veiklą, atsiskaitinėjo su kreditoriais, įsiskolinimai kreditoriams palaipsniui mažėjo. Įmonės nekilnojamojo turto vertė 2007-10-07 buvo 394 000 Lt, ginčijamų sandorių sudarymo dieną įmonė turėjo galimybę atsiskaityti su kreditoriais, nes jos įsipareigojimai nebuvo didesni už turimo turto vertę. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto actio Pauliana instituto paskirtis yra apsaugoti kreditorių ne tik nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas, bet ir nuo kitokių veiksmų, kuriais pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui, sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, nagrinėjamu atveju nėra taikymo sąlygų viseto, todėl ieškinys šiuo pagrindu negali būti patenkintas. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti siekiant pagerinti įmonės finansinę padėtį ir atsiskaityti su kreditoriais. Garažas, kurį dovanojimo sutartimi perleido tėvui atsakovui A. D. L., buvo įgytas jo paties lėšomis 1991 metais, 2005-06-09 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) tėvas padovanojo šį garažą, padėjo įmonės veikloje, todėl laikė jį kreditoriumi, su kuriuo privalėjo atsiskaityti, todėl jam grąžino jo paties lėšomis įgytą turtą. Ši aplinkybė paneigia LR CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtintą prezumpciją, kad kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jei sudarytas sandoris su artimu giminaičiu.

Nesutinka su ieškovų teiginiu, kad sandorių sudarymo dieną vienintelio vertingo turto - negyvenamosios patalpos - parduotuvės vidutinė rinkos vertė 2007 m. spalio mėnesio duomenimis buvo 44 548 Lt. Bankroto byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai - nepriklausomų turto vertintojų turto vertės nustatymo pažyma, kurie patvirtina, jog šio turto vertė 2007-10-07 buvo 394 000 Lt.

Mano, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą ir nėra pagrindo jo atnaujinti. Ieškinį pateikusiam bankroto administratoriui taikomi aukštesni reikalavimai būti apdairiam ir rūpestingam, ieškovai neįrodė, kad apie ginčijamus sandorius jie sužinojo tik 2011 m. vasario 24 d. Bankroto administratorei apie ginčijamus sandorius buvo žinoma jau 2009 m. lapkričio 10 d., o civilinėje byloje Nr. 2-694-357/10 dėl turto įkeitimo sandorio pripažinimo negaliojančiu nurodyta, kad ginčijami sandoriai bankroto administratoriui tapo žinomi 2010 m. kovo 15 d., teismui gavus šiuos dokumentus, todėl atsirado reali galimybė šiuos sandorius ginčyti teisme ir nuo šios datos praėjo daugiau, kaip vieneri metai laiko, nes ieškinys surašytas 2011 m. kovo 17 d.    

Atsakovas A. D. L. su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Nurodo, kad garažas l991m. nupirktas jo lėšomis, nes tuo metu sūnus buvo studentas ir neturėjo piniginiu lėšų, tokiu būdu atgavo savo turtą. D. L. įmonę rėmė nuo pat įkūrimo dienos 1993m. Įmonės nuosavybėj priklausantis turtas negyvenama patalpa-parduotuvė buvo nupirkta jo lėšomis ir 1995-06-09 dovanojimo sutartimi padovanota sūnui. Atsakovas 2009-03-09 ir 2009-03-17 iš asmeninės sąskaitos apmokėjo  D. L. prekybos įmonės mokesčius.

Atsakovai A. R. A. ir A. H. A. su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti, nes ieškinys visiškai nepagristas. Nurodo, kad 2009-02-13 sudarė  pirkimo-pardavimo sutarti su D. L., pardavėjas patvirtino, kad į nurodytus nekilnojamuosius daiktus tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, kad parduoti nekilnojamieji daiktai neareštuoti, neišnuomoti, neįkeisti, jie nėra teisminio ar iki teisminio ginčo objektas, taip pat, kad teisė naudotis, valdyti ir disponuoti šiais nekilnojamaisiais daiktais neatimta, nesuvaržyta ir kitaip neapribota, nėra jokiu viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į nekilnojamuosius daiktus. Sandoris įvyko 2009-02-13, pirkimo - pardavimo sutartį sudarė visiškai nieko nežinodami apie pardavėjo skolas, o patenkinus ieškinį liktų apgauti, paminėtas turtas reikalingas šeimos poreikiams nes dirba ( duomenys neskelbtini), dukra taip pat mokėsi (duomenys neskelbtini).

            Atsakovas R. M. nurodė, kad sutinku su tuo, kad ieškovai D. L. prekybos įmonės administratorius UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras" ir UAB „Radviliškio duona“  atsisako pateikto ieškinio dėl sudarytos 2008-10-17 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurią atsakovas D. L. perleido  asmeninės nuosavybės teise priklausiusį garažą bei restitucijos minėto sandorio apimtyje taikymo.

            Tretysis asmuo S. L. procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje  su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Nurodo, kad iki santuokos nutraukimo dvejus metus gyveno atskirai, apie įmonės finansinę padėtį nežino, tačiau teigia, kad atsakovas D. L. pagal sandorius gautus pinigus išleido D. L. įmonės kreditoriams mokėdamas skolas.

           Tretysis asmuo  R. V. R. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti ir nurodo, kad yra sąžiningas garažo įgijėjas.

           Ieškinys tenkintinas iš dalies.

           Įmonių bankroto įstatymas įpareigoja bankrutuojančios įmonės administratorių patikrinti tokios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip trisdešimt šešių mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Bankroto teisės normos neriboja bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisės ginčyti bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius. Įmonių bankroto įstatyme nenustatyta savarankiškų administratoriaus ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, sandorių negaliojimo pagrindai reglamentuojami Civiliniame kodekse. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad bankrutuojančios įmonės administratorius turi teisę ginčyti šios įmonės anksčiau (iki bankroto bylos iškėlimo) sudarytus sandorius visais Civiliniame kodekse nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais.

            Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto actio Pauliana instituto paskirtis yra apsaugoti kreditorių ne tik nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas, bet ir nuo kitokių veiksmų, kuriais pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2006; 2009 m. balandžio 28 s. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009).). Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui, sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai. Atkūrus pažeistą skolininko mokumą, padidėja kreditoriaus galimybė gauti visišką ar bent dalinį savo reikalavimų patenkinimą iš skolininko turto. Sandoriai, kurie yra sudaryti po skolininko prievolės kreditoriams atsiradimo momento, gali pažeisti kreditorių teises ir interesus, jeigu: dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Nustatinėjant šias actio Pauliana instituto taikymo sąlygas, atsižvelgtina, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę.

           Civilinis kodeksas, kurio 2.50 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kokia yra individuali įmonė, prievoles, jeigu joms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, atsako juridinio asmens dalyvis. Juridinio asmens dalyviu individualios įmonės atveju laikomas jos savininkas, t. y. asmuo, kuris turi nuosavybės teises į juridinio asmens turtą (CK 2.45 straipsnis). Taigi įstatyme yra nustatyta individualios įmonės savininko subsidiarioji atsakomybė už individualios įmonės prievoles, t. y. individualiai įmonei neturint arba turint nepakankamai turto šios įmonės prievolėms įvykdyti, prievolės vykdomos iš šios įmonės savininko turto.

           Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte suformuluotas įpareigojimas įmonės savininkui pateikti administratoriui viso jo turimo turto sąrašą tuo atveju, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ĮBĮ nustatyta individualios įmonės savininko pareiga administratoriui pateikti viso turimo turto sąrašą įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe, siejama su tolimesne teismo pareiga imtis priemonių, kad šis turtas būtų išsaugotas iki bankroto bylos išnagrinėjimo ir prireikus būtų galima į jį nukreipti išieškojimą įstatymų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 19 d. nutarti priimtą civilinėje byloje Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. N. Š., bylos Nr. 3K-3-1099/2003; 2004 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „ Ūkio bankas" v. A. L., bylos Nr. 3K-7-308/2004; 2006 m. spalio 30 d. nutarti, priimtą civilinėje byloje AB bankas „NORD/LB Lietuva" v. R. K., bylos Nr. 3K-3-428/2006; 2007 m. birželio 4 d. nutarti, priimtą civilinėje byloje T. Ž. v. A. Z., bylos Nr. 3K-7-192/2007).

            Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi atsakovo D. L. prekybos įmonei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“. Šiaulių apygardos teismo 2010-12-17 nutartimi, į bankrutavusios D. L. prekybos įmonės bankroto bylą bendraatsakoviais įtraukti įmonės savininkas D. L. ir S. L..

            2008-10-17 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. M. parduotas D. L. asmeninės nuosavybės teise priklausęs garažas.

            2008-11-25 dovanojimo sutartimi Nr. ( duomenys neskelbtini) atsakovui A. D. L. perleistas (dovanotas) D. L. asmeninės nuosavybės teise priklausęs garažas (boksas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).

            2009-02-13 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovams A. R. A. ir A. H. A. perleistas (parduotas) už 30 000.00 Lt atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini) t.y. 1/4 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr.( duomenys neskelbtini), 1/4 dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

            Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad minėtų pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sandorių sudarymo metu D. L. prekybos įmonė jau turėjo finansinių įsiskolinimų kreditoriams -2008 m. lapkričio mėnesį (2008-11-18 - 2008-11-30 laikotarpiu) įmonės neįvykdytos piniginės prievolės kreditoriams sudarė 53 211,19 Lt, 2009 m. vasario mėnesį (2009-02-01 - 2009-02-28 laikotarpiu) įmonės neįvykdytos piniginės prievolės kreditoriams sudarė 52 815,93 Lt. Ši finansinė situacija įmonės savininkui D. L. buvo žinoma, sandorių sudarymo laikotarpiu atsakovo D. L. prekybos įmonė jau neatsiskaitinėjo su kreditoriais, nes po kelių mėnesių t.y. 2009 m. kovo 31 d. Šiaulių apygardos teisme gautas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, teismo nutartis iškelti D. L. prekybos įmonės bankroto bylą priimta 2009 m. balandžio 22 d. Šiaulių apygardos teismo 2010-12-16 nutartimi D. L. prekybos įmonė pripažinta bankrutavusia, bendra bankroto byloje teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų D. L. prekybos įmonei suma – 194.245.21 Lt. Įmonės turtas 2007 m. buvo įkeistas vienam kreditoriui, bankroto byloje šis turtas 2011 05 23 kreditorių susirinkimo nutarimu parduodamas už 80.000 Lt kainą (b.l.36, t.2). Bankroto bylos iškėlimo metu kito turto nei įmonė, nei įmonės savininkas asmeninės nuosavybės teise nebeturėjo.

Dėl garažo (duomenys neskelbtini) 2008-11-25 dovanojimo sandorio

              Neatlygintinas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (LR CK 6.66 str. 2 d.). Atsakovui A. D. L.  perleidžiant D. L. nuosavybės teise priklausantį garažą, atsakovo valdomas neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo - D. L. prekybos įmonė - turėjo neįvykdytų finansinių prievolių, įmonės įsiskolinimų kreditoriams suma pradedant 2008 m. spalio mėnesiu iki pat bankroto bylos iškėlimo (2009 m. balandžio mėn.) sistemingai kiekvieną mėnesį siekdavo daugiau kaip 50.000 Lt, o skola ieškovui  UAB „Radviliškio duona“ sudarė iki 20.161.39 Lt. Ginčijamų sandorių sudarymo metu nurodyti kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti atsakovo įmonės bankroto byloje, įskaitant ieškovą UAB „Radviliškio duona“, jau turėjo galiojančią reikalavimo teisę atsakovo valdomos individualios įmonės atžvilgiu.

             Atsakovų pozicija, kad atsakovą A. D. L. galima laikyti bankrutavusios įmonės kreditoriumi, su kuriuo atsiskaitė jam neatlygintinai perleisdamas garažą, vertintina kaip nepagrįsta, nes atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad A. D. L. yra bankrutavusios individualios įmonės kreditorius. Atsakovai D. L., A. D. L. nepateikė įrodymų, patvirtinančių ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo būtinumą. Akivaizdu, kad įpareigojančių teisinių pagrindų ginčijamai 2008-11-25   garažo   dovanojimo   sutarčiai  tarp   artimų  giminaičių  sudaryti nebuvo, o įstatymu,  teismo sprendimu, vienašališka prievole ar kokiais kitais pagrindais minėto sandorio sudaryti atsakovas D. L. nebuvo įpareigotas. 2008-11-25 sutartimi D. L. nuosavybės teise priklausęs garažas neatlygintinai perleistas su D. L. giminystės ryšiais susijusiam asmeniui A. D. L. LR CK 6.67 straipsnio 1 punktas įtvirtina prezumpciją, kad kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Nustačius CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, kurioms esant abiejų sandorio šalių - skolininko ir trečiojo asmens - nesąžiningumas preziumuojamas, paneigti, kad sandoris sudarytas nesiekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi, turi 2008-11-25 sandorio šalims t.y. atsakovai. Įvertinus aptartus įrodymus pripažintina, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčijamais sandoriais perleidus atsakovui priklausiusį nekilnojamąjį turtą, D. L. vardu daugiau nebuvo registruota jokių nekilnojamojo  turto  vienetų, o sudarydamas pirkimo-pardavimo bei dovanojimo sutartis su atsakovais, D. L. gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad įstatymu numatyti jo, kaip individualios įmonės  savininko subsidiarūs įsipareigojimai įmonės kreditoriams nebus tinkamai įvykdyti.

                      Dėl 1/4 dalies nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) 2009-02-13 pirkimo-  pardavimo sandorio

            CK 6.66 str. 2 dalis numato, kad dvišalis atlygintinas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu tuo atveju, kai skolininkas ir trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningi t.y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. CK 6.67 str. 4 punktu preziumuojama, kad sandorio šalys yra nesąžiningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą t.y. yra stebima priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu, iš registrų šaltinių, kadangi turto įgijėjas turi būti suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu, elgtis apdairiai, prieš sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai ir toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, todėl užtenka, kad šis reikštųsi neatsargia forma, kai skolininkas ar turto įgijėjas žino ar turi žinoti, kad toks sudaromas sandoris gali sukelti ar sustiprinti skolininko nemokumą t. y. nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

            Atsakovas D. L. (duomenys neskelbtini) turimo nekilnojamojo turto ¼ dalį perleido atsakovams A. R. A. ir A. H. A.  už bendrą 30 000.00 Lt kainą, tuo tarpu 2009-02-05 vertinimo duomenimis minėto turto vidutinė rinkos vertė sudarė iš viso 100.217 Lt t.y. už 3,3 kartus mažesnę kainą nei viešajame registre sandorio sudarymo metu buvusi nurodyta oficiali turto vidutinė rinkos vertė. Pripažintina, kad už parduotą turtą gautas atlygis įtakojo D. L. galimybės atsiskaityti su kreditoriais sumažėjimą. Aplinkybė, kad sandorio sudarymo metu D. L. buvo žinoma prasta jo įmonės finansinė padėtis, patvirtina atsakovo nesąžiningus ketinimus pabloginti savo mokumą ir tuo apsunkinti atsiskaitymo su įmonės kreditoriais galimybes. Atsakovai įsigijo iš skolininko turtą už gerokai mažesnę kainą nei reali šio turto rinkos vertė, todėl akivaizdi sandorio šalių priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija, ginčijamo sandorio šalių atžvilgiu leidžia taikyti CK 6.67 str. 4 punkte įtvirtintą nesąžiningumo prezumpciją.       

            Ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, o sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakako atsiskaityti su kreditoriumi. Vienintelis atsakovo individualios įmonės valdomas vertingas turtas liko (duomenys neskelbtini), esanti negyvenamoji patalpa - parduotuvė, kuri buvo įkeista vieno kreditoriaus prievolių užtikrinimui. Ginčijami sandoriai sudaryti praėjus net 11-13 mėnesių po atlikto įmonės turto vertinimo ( 2008-11-25 ir 2009-02-13 ), šalyje vyraujant ekonominiam sunkmečiui, kurio įtakoje įmonės valdyto turto vidutinė rinkos vertė, lyginant su 2007-10-09 duomenimis, buvo ir yra neabejotinai mažesnė. Atsižvelgiant į patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą ir įmonės turtą priverstinai pardavinėjant iš varžytinių akivaizdu, kad bankrutavusios įmonės valdomo turto  nepakanka kreditorių reikalavimams ir įmonės administravimo išlaidoms padengti, dėl to nepatenkintų reikalavimų dalis nukreiptina į subsidiariai atsakingo bankrutavusio įmonės savininko D. L. asmeninį turtą. Darytina išvada, kad atsakovo D. L. asmeninės nuosavybės teise valdytas nekilnojamasis turtas 2009-02-13 pirkimo-pardavimo sandoriumi bei 2008-11-25 neatlygintinu dovanojimo sandoriu perleistas tikslingai, nesąžiningai siekiant išvengti asmeninės bankrutavusios individualios įmonės savininko atsakomybės prieš įmonės kreditorius, minėtų sandorių pagrindu sumažinant D. L. mokumą.   

                                                          Dėl restitucijos taikymo

             2008-11-25 dovanotą garažą A. D. L. 2009-03-19 perleido trečiajam asmeniui R. V. R., kuris laikytinas sąžiningu pakartotinai perleisto turto įgijėju, o ieškovų reikalavimas taikyti garažo vidutinės rinkos kainos vertės restituciją pinigais turtinių trečiojo asmens teisių ir interesų neįtakoja. Tais atvejais, kai nesąžiningas trečiasis asmuo iš skolininko įgytą turtą yra perleidęs sąžiningam kitam trečiajam asmeniui, tai kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ir kitos nesąžiningos sandorio šalies solidariai atlyginti turto vertę pinigais ir ši taisyklė yra taikytina  2008-11-25 dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju.

              CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, todėl skolininko nepagrįstai perleisto turto vertė turi būti grąžinama bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę - savininko D. L. individualią įmonę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Tokiu būdu, 2008-11-25 dovanojimo sandorį pripažinus negaliojančiu, taikytina restitucija pinigais ir grąžintina D. L. nuosavybėn turto dovanojimo metu buvusi garažo vidutinė rinkos vertė - 9. 870 Lt, ją apmokant į bankrutavusios D. L. individualios įmonės sąskaitą.

            Net ir tuo atveju, jeigu už perleistą ¼ dalį nekilnojamojo turto pagal 2009-02-13 sandorį gauti pinigai buvo panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais, aplinkybė, jog D. L. turtas buvo sąmoningai perleistas už mažesnę vertę, neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės prieš bankrutavusios įmonės kreditorius. Bankroto bylų nagrinėjimas yra susijęs su viešu interesu, todėl tais atvejais, kai bankrutuojančios įmonės turtas nėra atskirtas nuo savininko  turto, neužtekus šios įmonės turto, teismas turi imtis priemonių užtikrinančių kreditorių finansinių reikalavimų padengimą iš šios įmonės savininko turto (CK 2.50 str. 4 d., Įmonių bankroto įstatymo 33 str.). Pagal CK 6.146 straipsnio nuostatas restitucija natūra gali būti pakeičiama pinigine kompensacija kai tai sukeltų didelių nepatogumų šalims. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsiradusias pasekmes sukėlė turto pardavėjo nesąžiningi veiksmai, sandoris sudarytas prieš trejus metus, atsakovai  naudojasi įgytu turtu, todėl restitucijos taikymas natūra prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 1.5 str.). Šalys parašais patvirtino pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje nurodyta turto vidutinė rinkos vertė: žemės sklypo dalies vertė – 5471 Lt, indeksuota vertė 37 000 Lt, gyvenamojo namo dalies 58 250 Lt, kitų pastatų ir statinių 4967 Lt (b.l.88,t.1). Restitucija natūra keistina į šios vidutinės rinkos vertės skirtumo piniginės kompensacijos priteisimą iš D. L.. Nustatant kompensacijos dydį atsižvelgtina, kad žemės sklypo ¼ dalis sudaro 0.0112 ha ir nesudaro atskiro suformuoto daikto, ši dalis neprilygsta suformuoto viso sklypo vertei, todėl skaičiuotina neindeksuota žemės kaina. Vertinant parduotų pastatų ir atskirai žemės vertės skirtumus pripažintina, kad jie parduoti už kelis kartus mažesnę kainą. Tokiu būdu, 2009-02-13 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinus negaliojančia, taikytina restitucija pinigine kompensacija, priteisiant ją iš D. L. ir perduodant bankrutavusiai D. L. individualiai įmonei  parduotų pastatų  ir įrenginių vertės skirtumą -  34.567 Lt, žemės sklypo vertės skirtumą – 4121 Lt (ne nuo indeksuotos vertės) (b.l.88,t.1). 

                                   Dėl 2008-10-17 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ( duomenys neskelbtini)

            Ieškovai atsisako ieškinio reikalavimo dalyje dėl 2008-10-17 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.(duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančia kuria atsakovas D. L. perleido R. M. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį garažą, bei restitucijos minėto sandorio apimtyje taikymo. Ieškovai nurodė, kad jiems yra žinomos ir išaiškintos ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo tvarka bei pasekmės, numatytos CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 294 straipsnio 2 dalyje. Teismas ieškovų atsisakymą nuo ieškinio šioje dalyje priima ir atsakovo R. M. atžvilgiu bylą nutraukia.

                                    Dėl senaties termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti

            LR CK 6.66 str. 3 dalis numato, kad ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu turi būti pareikštas per vienų metų ieškinio senaties terminą, pradedamą skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

Kai bankrutuojančios įmonės administratorius, atstovaudamas kreditorių interesams, ginčija įmonės sudarytą sandorį actio Pauliana pagrindu, nustatant, ar nepraleistas vienerių metų ieškinio senaties I terminas, taikytinas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas, pagal kurį administratorius apie sandorius sužino nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Taigi, šiuo atveju CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kuomet administratoriui pateikiami ginčijamų sandorių sudarymą patvirtinantys dokumentai. Tais atvejais, kai sandorį ginčija bankrutuojančios įmonės kreditorius, ieškinio senaties terminas skaičiuojamas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

           Įvertintinos aplinkybės, kad bankrutavusios D. L. prekybos įmonės administratorius apie šiuo ieškiniu ginčijamus atsakovo D. L. sandorius informaciją gavo 2009-11-10, o apie sandorių sudarymo aplinkybes sužinojo 2010 m. kovo 15 d. (civ. byla Nr.2-694-357/2010), atlikus patikrą Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje - 2011-02-24 gauti išrašai iš VĮ Registrų centro duomenų banko, kreditorius UAB „Radviliškio duona“ apie minėtus sandorius bankroto administratoriaus buvo informuotas po to. Laikytina, kad kreditorius UAB „Radviliškio duona“ nėra praleidęs vienerių metų termino ieškiniui pareikšti.

           Pažymėtina, kad bankrutavusios įmonės savininkas bankroto administratoriaus  neinformavo apie iki bankroto bylos iškėlimo turėtą asmeninį turtą, kad yra perleidęs visą jo asmeninės nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą, jokių dokumentų, patvirtinančių ginčijamų sandorių sudarymo faktą atsakovas D. L. individualios įmonės bankroto administratoriui nei ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 punkte numatytais terminais, nei kada  nors  vėliau nepateikė. Kaip minėta, D. L. prekybos įmonės bankroto byla paties savininko pareiškimu iškelta 2009-04-22 , bankroto byloje yra duomenys (2010-05-19 raštas, Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis, 2010-07-19 D. L. raštas dėl dokumentų perdavimo ir kt.) patvirtinantys, kad bankroto administratoriui nebuvo perduoti laiku visi dokumentai (b.l. 39, 40 t.2). Ieškinys pareikštas 2011-03-21 ir vertinant, kad vienerių metų terminas praleistas nežymiai bei atsižvelgiant į trukdymus administratoriui gauti visus įmonės dokumentus ir anksčiau patikrinti ginčijamus sandorius,  termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Vadovaujantis LR CK 1.131 str. 2 dalimi actio Pauliana pagrindu ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio pateikimo senaties terminas atnaujintinas.

                                                       Bylinėjimosi išlaidos

           Bylinėjimosi išlaidos priteistinos CPK 93 straipsnio pagrindais. Ieškovų bylinėjimosi išlaidos sudaro 6050 Lt už atstovavimą ir procesinių dokumentų ruošimą. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo D. L. 75 proc., (už reikalavimus pagal abu sandorius) A. D. L. 25 proc., (už reikalavimą pagal vieną sandorių). Ieškovams bylinėjimosi išlaidos priteistinos lygiomis dalimis t.y. ieškovui UAB „Radviliškio duona“ priteistina iš atsakovo D. L. – 2268.75 Lt iš A. D. L. – 756.25 Lt. Ieškovui D. L. individualiai įmonei priteistina iš atsakovo D. L. -2268.75 Lt iš A. D. L. – 756.25 Lt. Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei – 260 Lt priteistinos tomis pačiomis dalimis (195 Lt ir 65 Lt).

           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais

n u s p r e n d ž i a :

           Ieškinį tenkinti iš dalies.

           Pripažinti negaliojančia 2008-11-25 su A. D. L. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas D. L. perleido A. D. L. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį garažą (boksą), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuo jos sudarymo momento.

           Pripažinus negaliojančia 2008-11-25 dovanojimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), taikyti restituciją pinigais ir priteisti iš atsakovo A. D. L. 9.870.00 Lt sumą atsakovui D. L. įmokant į  ieškovo bankrutavusios D. L. individualios įmonės sąskaitą.

            Pripažinti negaliojančia 2009-02-13 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas D. L. perleido A. R. A. ir A. H. A. atsakovui D. L. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (1/4 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 daliai garažo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 1/4 dalies kitų statinių, kurių unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)).

            2009-02-13 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinus negaliojančia taikyti restituciją pinigine kompensacija, priteisti iš atsakovo D. L. ir perduoti ieškovui bankrutavusiai D. L. individualiai įmonei turto vertės skirtumą – 38.688.00 Lt.

           Civilinę bylą atsakovo R. M. atžvilgiu, jo reikalavimo dalyje nutraukti.

           Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

           Ieškovui UAB „Radviliškio duona“ priteisti iš atsakovo D. L. – 2268.75 Lt iš A. D. L. – 756.25 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui D. L. individualiai įmonei priteisti iš atsakovo D. L. -2268.75 Lt iš A. D. L. – 756.25 Lt bylinėjimosi išlaidų.

           Priteisti iš atsakovo D. L. 130 Lt, iš  A. D. L. 65 Lt valstybei išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

           Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.

Teisėja                                                                                                     Rasa Bartašienė