Baudžiamoji byla Nr. 1-1298-818/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10300-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3; 2.12.2.8

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,

sekretoriaujant Albinai Nikitionok,

dalyvaujant prokurorei V. S.,

kaltinamajam T. M. ir jo gynėjai advokatei Simui Tokarčakui,

galimam laiduotojui E. B.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis Lietuvoje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, neteistas kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

T. M. 2020 m. kovo 11 d., apie 01.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau- KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,33 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais veiksmais T. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis T. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku jis išėjo iš baro, kuriame išgėrė daug alaus ir priėjęs prie „ISM“ įsėdo į „CityBee“. Pavažiavęs 300 metrų, (duomenys neskelbtini) norėjo priparkuoti automobilį ir palikti jį, nes suprato, kad yra išgėręs ir tikrai negali vairuoti. Automobilio nuoma truko 7 min.. Vėliau, (duomenys neskelbtini) pareigūnai nustatė girtumą. Prašo teismo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Paaiškino, kad prieš 1,5 metu išėjo iš darbo. Metus gyveno iš santaupų, o šiais metais pradėjo individualią veiklą. 2 mėnesius gavo pajamas, o tada karantinas prasidėjo ir neaišku kaip toliau seksis, reikės ieškotis darbo, nes pagal individualią veiklą negalės dirbti. Turi būsto paskolą, mėnesinė įmoka yra 200 eurų. Su E. B. yra iš to paties kaimelio ir pažįstami daug metų, o draugauti pradėjo prieš kokius 5 metus, 4 metus veda bendrą ūkį, kartu gyvena. Nurodė, kad E. B. daro jam teigiamą įtaką ir yra emočiškai vyresnė už jį. Jo manymu, jei negalėtų daryti teigiamos įtakos, ji tiesiog būtų neatėjusi į teismą. Taip pat nurodė, kad po įvykio nevartoja alkoholio. Suvokia kiek bėdų galėjo pridaryti šiuo poelgiu. Tai buvo pirmas dalykas, ką E. B. paminėjo, tai buvo ne gailestis jam, o susirūpinimas kitais. Papildomai nurodė, kad nei jis nei jo draugė automobilio neturi, esant poreikiui naudojasi „CityBee“ automobilių nuoma. Teisiamojo posėdžio metu sutiko su siūloma bausme ir teisių atėmimu tik paaiškino, kad darbą turi tik „ant popieriaus“ ir tai tik 2 mėnesius, prieš tai buvo be darbo ir neturėtų iš ko sumokėti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Kaltinamasis T. M. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. kovo 11 d. apklaustas įtariamuoju parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino ir pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas ir paaiškino, kad nėra teistas, nei narkologinėje, nei psichiatrinėje įskaitose neįrašytas. 2020-03-10 laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 2020-03-11 01.00 val. buvo nuėjęs į barą, kuris yra Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nežino, kur kartu su savo pažįstamais vartojo alkoholį, asmeniškai išgėrė apie penkis bokalus alkoholio alaus ir taurę šampano, daugiau alkoholio nevartojo. Apie 01.00 val. išėjo iš nurodyto baro, norėjo išsikviesti taksi automobilį. Šalia baro stovėjo „Citybee“ automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi jautėsi blaivus, norėdamas greičiau nuvykti namo, šį automobilį rezervavo savo telefone esančia programėle, po ko vairuodamas nurodytą automobilį pradėjo važiuoti link savo namų nurodytu adresu, automobilyje važiavo vienas. Kas vyko vėliau, tiksliai neprisimena. Pamena tik, tiek, kad tą naktį, kažkokiu momentu, buvo Vilniuje, šalia (duomenys neskelbtini), stovėjo prie nurodyto „Citybee“ automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalia stovėjo policijos pareigūnai, buvo streso būklėje, kadangi suprato, kad vairavo šį automobilį būdamas neblaivus. Pareigūnų reikalavimu prapūtė į alkoholio kiekio matuoklį, jam buvo nustatytas virš dviejų promilių girtumas. Po ko jis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Gailėjosi, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 41).

Liudytoja G. B. 2020 m. kovo 11 d. apklausos metu parodė, kad ji dirba Vilniaus apsk. VPK patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiąja patrule. 2020-03-11 dirbdama kartu su vyriausiuoju patruliu D. R. apie 00:57 val. gavo iš operatyvaus valdymo skyriaus iškvietimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius yra eismo įvykis kuriame dalyvauja galimai neblaivus vairuotojas. Atvykus nurodytu adresu pamatė, kad „Toyota“ transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra atsitrenkus į Hyundai valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jai išėjus prie jos iš karto priėjo pranešėjas Ž. D., kuris pasakė, kad į jo stovimą automobilį „Hyundai“ atsitrenkė „Toyota“. Paaiškino, kad Ž. D. stovint šalia ir pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė galimai neblaivaus vairuotojo vairuojama „Toyota“. Taip pat nurodė asmenį kuris vairavo „Toyota“ automobilį. Patikrinus paaiškėjo, kad „Toyota“ automobilį vairavo T. M.. Bendraujant su T. M. iš jo sklido stiprus alkoholio kvapas, elgsena buvo neadekvati, negalėjo koordinuoti savo veiksmų. Kalbėjo nerišliai. Nusprendė patikrinti T. M. blaivumą ir pirmu pūtimo alkotesterio rodmuo buvo 2,46 promilės. Po 20 minučių, antru pūtimu nustatė 2,33 promilės. Bendraujant su T. M. pastarasis sakė, kad transporto priemonės nevairavo ir nepadarė eismo įvykio. Bendraujant su Ž. D., pastarasis patvirtino ir nurodė, kad T. M. vairavo transporto priemonė. T. M. buvo sulaikytas. Daugiau apie įvykį nieko nežino (b. l. 15).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas Ž. D., parodė, kad 2020 m. kovo 11 d. atvažiavo į Vilnių su draugu E. K. su automobiliu „Hyundai“ i30 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Apie 01.00 val. minėtą automobilį kuris registruotas jo tėvo D. D. vardu pastatė automobilių stovėjimo aikštėje ties pastatu Nr. 28 Didžiojoje gatvėje, Vilniuje. Pastatęs automobilį, jis ir jo draugas išlipo iš automobilio ir nuėjo link šiukšlių dėžės išmesti šiukšlių ir jiems beeinant nuo minėto automobilio išgirdo kaip kažkas dūžta. Nuo garso sklindančio jiems už nugaros atsisuko su E. K. ir pamatė kaip automobilis „Toyota“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su „C. B.“ lipdukais atsitrenkė su savo priekiniu buferiu į jo pastatyto automobilio galinį buferį. Po pamatyto eismo įvykio iškarto nuėjo link „Toyota“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su „C. B.“ lipdukais automobilio jame sėdėjo jaunas vyras kuris išlipo jam priėjus. Jaunas vyras elgėsi neadekvačiai, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba jo buvo nerišli. Pastarasis aiškino, kad nesupranta kas darosi, kas įvyko nesuprato, jis jam parodė abiejų automobilių apgadinimus, o jis taip ir liko nesupratęs ką jis padarė. Jis iškvietė policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams nurodė vyriškį kuris vairavo „Toyota“ automobilį, policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą ir nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,46 prom. etilo alkoholio koncentracija, po kurio laiko pareigūnai vėl patikrino minėto vairuotojo blaivumą ir nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,33 prom. etilo alkoholio koncentracija. Jis įvykio vietoje parašė pareiškimą dėl techninio eismo įvykio kurio metu buvo apgadintas automobilis kurį jis pastatė. Patys pareigūnai sulaikė minėtą „Toyota“ automobilio vairuotoją ir įformino eismo įvykį. Daugiau nieko apie įvyki pasakyti neturi (b. l. 20).

2020 m. kovo 11 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti transporto priemonės Toyota Corolla 1.8 Hybrid A. A. (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) apžiūros, atliktos 2020 m. kovo 11 d. 01.40 – 01.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), rezultatai. Prie protokolo pridėtos fotolentelės, kuriose užfiksuota minėta transporto priemonė (b. l. 19-32).

Iš 2020 m. kovo 11 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnė alkotesterio pagalba pirmo patikrinimo metu 01.08 val. T. M. nustatė 2,46 promilių neblaivumą, o antro patikrinimo metu 01.28 val. – 2,33 promilių neblaivumą (b. l. 33-36).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad transporto priemonės „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra UAB „CityBee S.“ (b. l. 23).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma, jog automobilio Toyota Corolla 1.8 Hybrid A. A. kaina be PVM 13 926 eurų, kaina su PVM 16 850 eurų (b. l. 24).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo T. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Tiek iki bylos nagrinėjimo, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis T. M. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, patvirtino jo padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad 2020 m. kovo 11 d., apie 01.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 28, vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,33 promilės neblaivumas. Šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojo Ž. D. parodymai, policijos įvykių registro išrašo duomenys, Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 1 būrio vyriausiosios patrulės G. B. tarnybinis pranešimas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo, neblaivumo nustatymo akto duomenys bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes bei jas patvirtinančius nuoseklius, neprieštaringus ir vienas kitą papildančius įrodymus, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais T. M. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,33 promilės neblaivumas, tai jis darė veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėdamas taip veikti, t. y. sėsdamas vairuoti transporto priemonę gerokai neblaivus ir ją sąmoningai tokios būklės vairuodamas, neabejotinai suvokė savo veiksmų pavojingumą, tačiau nuo jų neatsisakė.

Taigi T. M. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, požymius, T. M. pripažintinas kaltu padaręs nurodytą nusikaltimą.

Dėl laidavimo instituto taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos sąlygoms, kurioms esant teismas gali taikyti laidavimo institutą, t. y. asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas E. B. prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jos draugą pagal laidavimą ir perduoti T. M. jos atsakomybei, kartu su prašymu teismui pateikiant ją charakterizuojančius duomenis.

Apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu E. B. prašė perduoti T. M. jos atsakomybei pagal laidavimą. Paaiškino, kad jai 30 metų, yra dirbanti IT įmonėje, renginių koordinatore, nuobaudų, teistumo neturi. Su T. M. bendrai pažįstami 25 metus. Kadangi pažįstami nuo pradinių klasių ir kartu gyvena 4 metus, žino, kad čia yra išskirtinis atvejis. Anksčiau tokių situacijų nėra buvę. Alkoholiu nepiktnaudžiauja. Po įvykio T. M. visai nevartoja alkoholio. Mano, kad jis suprato padaręs didelę klaidą ir mato kaip jis gailisi. Nurodė, kad gali daryti įtaką, jis jos klausys, nes jis nori su ja būti. Jiedu visus sprendimus kartu priimam. Kai nedirba, labai daug laiko praleidžia kartu. Visas atostogas, visą laisvalaikį, o tokie išėjimai, kaip tą naktį, būna labai retai. Mes viską kartu darome, net šunį vedžiojame. Papildomai nurodė, kad suvokia ir supranta savo, kaip laiduotojos, atsakomybę. Taip pat galėtų sumokėti užstatą iki 1000 eurų per porą mėnesių.

Kaltinamasis T. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), susijusį su transporto eismo saugumu, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi jį padaręs, be to, neigiamai vertina savo elgesį ir yra linkęs jį keisti. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog po įvykio nebevartoja alkoholio. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – yra nevedęs, oficialiai dirba, bylos duomenimis Lietuvos Respublikoje neteistas (b. l. 56-57), administracine tvarka baustas (b. l. 33-34), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje taip pat nėra. Taigi, teismo vertinimu, kaltinamasis nėra linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, o jo priešingas teisei elgesys šiuo atveju buvo atsitiktinis. Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog, transporto priemonė vairuota mieste, nedarbo dieną (2020 m. kovo 11 d.), nakties metu, esant tamsiam paros metui, kai eismas gatvėje nebuvo itin intensyvus. Jo nusikalstama veika žala padaryta nebuvo.  Teismo vertinimu, visos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamą poveikį ir kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaip matyti pagal galimo laiduotojos E. B. paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu ir pateiktus dokumentus, ji yra kaltinamojo draugė su kuria kartu gyvena ketverius metus, o bendrai pažįstami nuo pradinių klasių, nėra bausta administracine tvarka, neteista, į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą penkių metų laikotarpiu nesikreipė, dirbanti, darbovietė charakterizuoja teigiamai. E. B. nuomone, ji sugebės daryti teigiamą įtaką, kadangi jie gyvena kartu bei kasdien bendrauja ir jis klauso jo patarimų. Iš visų šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, teismas sprendžia, kad T. M. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nustatant dviejų metų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Remiantis 67 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki trejų metų) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones tuo atveju, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamu atveju, įvertinęs kaltinamojo T. M. padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, kad atleidžiant T. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis specialia teise.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad T. M. naudodamasis šia teise padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip minėta, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,33 promilių neblaivumas, t. y. itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Tokiu būdu T. M. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 (dvejų) metų šios priemonės taikymo terminą. Teismo vertinimu, nustatytas terminas, mažesnis nei vidurkis, atsižvelgus, be kita ko, ir į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad T. M. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir jos konfiskavimas yra privalomas (BK 72 str. 2 d.). Kadangi nagrinėjamu atveju, VĮ „Regitra“ pateiktais duomenimis, automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui – UAB „CityBee S.“ (b. l. 23), t. y. nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, ir nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, dėl kurių automobilis turėtų būti bet kuriuo atveju konfiskuojamas, iš kaltinamojo T. M. valstybės naudai išieškotina automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę be PVM atitinkanti pinigų suma (pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktą (b. l. 24)) – 13 926 Eur (BK 72 str. 5 d.). Kaltinamojo gynėjas prašė sumažinti konfiskavimo sumos dydį iki 5000 Eur, tačiau įstatymuose nėra numatyta galimybė dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos pakeitimo, todėl toks prašymas netenkintinas. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog išieškotina automobilio vertė yra gana didelė bei į pareiškėjo finansinę padėtį, spręstina, kad yra pagrindas suteikti galimybę T. M. sumokėti paskirtą sumą savanoriškai, terminą pratęsiant 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymas (b. l. 44-45), dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 46), panaikintinos šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, T. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 11 d. 

 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, T. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš T. M. konfiskuotino turto (automobilio Toyota Corolla“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini))) vertę atitinkančią pinigų sumą – 13 926 Eur (tryliką tūkstančių devynis šimtus dvidešimt šešis eurus).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. 01220184) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. 01220184, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti T. M., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti T. M. ir E. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo.. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).

Išaiškinti T. M., kad automobilio vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610)): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, ji antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą sumą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti paskirtą pinigų sumą ir nėra galimybės jos išieškoti, teismas gali pakeisti ją laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                        Miroslavas Gvozdovičius

Nuorašas

Teisėjas M. Gvozdovičius