Civilinė byla Nr. e2-856-931/2020 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17609-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.27; 3.2.6.1

V I L N I A U S  M I E S T O  A P Y L I N K Ė S  T E I S M A S

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė,

sekretoriaujant Renatai Ulevič,

dalyvaujant atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „KONEKTA CARGO“ atstovui advokatui Žilvinui Brazaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje ieškinį atsakovui UAB „KONEKTA CARGO“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje (toliau – ERGO) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 3181,72 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovas su draudėju UAB (duomenys neskelbtini) sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria remiantis buvo apdrausti vežami draudėjui priklausantys kroviniai.

UAB (duomenys neskelbtini) užsakymu UAB „KONEKTA CARGO“ organizavo krovinio medicininės įrangos – infuzinės kabyklos pervežimą iš Saudo Arabijos į Lietuvą ir krovinys pervežimo metu dingo, todėl nebuvo pristatytas UAB (duomenys neskelbtini). ERGO krovinių draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjui patirtą žalą ir išmokėjo 3181,16 Eur dydžio draudimo išmoką. Nuostolio suma dėl šio įvykio sudarė 6.942,31 Eur, tačiau ERGO žiniomis dingęs krovinys buvo draustas kitoje draudimo bendrovėje, todėl ERGO atlygino ½ žalos sumos ir išmokėjo 3181,16 Eur draudimo išmoką.

Ieškovas reikalavimą atlyginti nuostolius grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015, 6.263 straipsnių, 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.826 straipsnio 1 dalies, 6.251, 6.263 straipsnių ir CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Pabrėžė, kad ekspeditoriaus civilinė atsakomybė pagal nacionalinę teisę yra platesnė nei vežėjo, ir tik tais atvejais, jeigu ekspeditorius įrodo, kad ekspedicijos sutartis pažeista dėl ekspeditoriaus pasitelkto vežėjo kaltės, ekspeditoriaus atsakomybė prilyginama vežėjo (CK 6.819-6.820 straipsniai).

Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad užsakovui UAB (duomenys neskelbtini) nuostoliai atsirado arba galėjo atsirasti ne dėl ekspeditoriaus, t. y. ne dėl atsakovo netinkamo ekspedijavimo sutarties įvykdymo, o dėl vežėjo, kuris galimai neįvykdė vežimo sutarties. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Pagal ekspedijavimo sutarties 5.1 punktą vykdytojas atsako už krovinio saugumą: gabenant oro transportu - pagal Tarptautinės oro vežėjų asociacijos IATA taisykles, kurios išdėstytos oro pervežimo važtaraštyje (AWB). Oro vežėjo civilinės atsakomybės taikymo ir ribojimo taisyklės įtvirtintos tarptautinės teisės šaltinyje - 1999 metų Konvencijoje dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo (toliau – ir Konvencija), kuri Lietuvoje įsigaliojo 2005 m. sausio 29 d. Pagal Konvencijos 22 straipsnio 3 dalį vežėjo atsakomybė šiuo konkrečiu atveju negali būti didesnė nei 19 specialiųjų skolinimosi teisių („SST“) vienam krovinio kilogramui. Atsakovo atsakomybė ieškovo atžvilgiu negali būti didesnė už vežėjo atsakomybę (Konvencijos 29 str.). Nagrinėjamu atveju vežėjas atlygino visą žalą, kuri gali būti atlyginama pagal Konvenciją. Šią aplinkybę, o taip pat ir žalos dydžio apskaičiavimą patvirtina Pardavėjo ir Vežėjo susirašinėjimas bei Pardavėjo pasirašytas dokumentas (susirašinėjimo ir Pardavėjo patvirtinimas dėl Vežėjo atleidimo nuo atsakomybės kopijos).

Remiantis  Konvencijos 12, 13 ir 14 straipsniais tiek siuntėjas, tiek gavėjas gali atstovauti vienas kito interesus be atskiro įgaliojimo. Taigi siuntėjui sudarius su vežėju taikos sutartį dėl žalos kroviniui ar už jo praradimą, gavėjas privalės laikytis tokios taikos sutarties vežėjo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju pardavėjas, t. y. siuntėjas Konvencijos prasme sudarė taikos sutartį su vežėju ir gavo iš vežėjo visišką bei galutinę kompensaciją susijusią su Krovinio praradimu. Dėl šios priežasties užsakovas, t. y. gavėjas Konvencijos prasme bei jo teises perėmęs ieškovas neturi teisės reikšti nagrinėjamo reikalavimo. Pardavėjo ir užsakovo tarpusavio santykiams minėtas taikos susitarimas įtakos neturi ir neužkerta kelio užsakovui pareikšti ieškinio pardavėjo atžvilgiu, jei, užsakovo nuomone, pardavėjas, veikdamas kaip siuntėjas Konvencijos prasme, kaip nors pažeidė užsakovo interesus. Tuo tarpu atsakovo ir vežėjo atžvilgiu nei nagrinėjamas reikalavimas, nei jokie kiti reikalavimai, susiję su nagrinėjamu vežimu, negali būti reiškiami.

Ieškovas nenurodė kuo konkrečiai pasireiškė atsakovo kaip ekspeditoriaus veiksmų netinkamumas, t. y. kokie konkrečiai ekspeditoriaus veiksmai buvo netinkami. Be to, tarp tokių veiksmų ir žalos turi būti įrodytas priežastinis ryšys.

Remiantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio ir CK 1.13 straipsniu atsakovo atsakomybės ribojimui taikoma Konvencija, o visa žala, kurios atlyginimą leidžia Konvencija, faktiškai jau atlyginta užsakovui. Todėl nei užsakovas, nei jo draudikas, t. y. ieškovas negali reikšti jokių kitų reikalavimų dėl to paties dalyko.

Ieškovas apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovi nedalyvaujant. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsniu, byla išnagrinėta be neatvykusio ieškovo.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytais argumentais.

Ieškinys atmestinas.

Ieškinį dėl žalos atlyginimo ieškovas atsakovui pareiškė CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu, kuriame numatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Subrogacijos esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoje nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo visą pagal draudimo sutartį išmokėtą draudimo sumą, ieškinį iš esmės grindžia aplinkybe, jog ekspeditoriaus atsakomybė yra platesnė nei vežėjo ir jis atsako sutartyje nustatyta tvarka, taip pat remiasi CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Užsakovas) užsakymu atsakovas organizavo krovinio - medicininės įrangos (infūzinės kabyklos) (toliau – Krovinys) pervežimą iš Saudo Arabijos į Lietuvą oro transportu (el. byla, b. l. 9). Užsakovas krovinį įsigijo iš (duomenys neskelbtini) (toliau – Pardavėjas) (el. byla, b. l. 17).

UAB (duomenys neskelbtini) ir ERGO 2017 m. gruodžio 22 d. sudarė vežamų krovinių metinį draudimą, kuriuo buvo apdrausti vežami draudėjui priklausantys vaistų dozatoriai (infuzijos siurbliai) ir kita medicininė įranga, už kurią pagal prekybinius santykius atsako draudėjas (el. byla, b. l. 5-6).

Sudarydamas krovinio vežimo oru sutartį, nei krovinio pardavėjas, nei Užsakovas nedeklaravo krovinio vertės ir su Vežėju nesusitarė dėl konkrečiai įvertinto krovinio vežimo. Oro transporto važtaraštyje deklaruota krovinio svoris – 71 kg. (el. byla, b. l. 15).

Pervežimo metu Krovinys buvo prarastas (el. byla, b. l. 19).

Krovinio siuntėjas (duomenys neskelbtini) tiesiogiai pateikė reikalavimą tiesioginiam Krovinio vežėjui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Vežėjas). Reikalavimo suma buvo 8135 JAV doleriai. (el. byla, b. l. 18).

Vežėjas išmokėjo Krovinio Pardavėjui 1871,06 JAV dolerių kompensaciją (el. byla, b. l. 40, 44, 55, ).

Ieškovas ištyręs įvykį, kai UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis krovinys (infuzinės kabyklos) dingo pervežimo iš Saudo Arabijos į Lietuvą metu, įvertinęs, kad tas pats krovinys pateiktais UAB „KONEKTA CARGO“ duomenimis yra apdraustas krovinio draudimu ir kitoje bendrovėje, atlygino ½ dalis nuostolio sumos , t. y. 3471,16 Eur (6942,31 Eur /2) (el. byla, b. l. 7, 8).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs ar atsakovas kaip ekspeditorius privalo atlyginti žalą už krovinio praradimą.

UAB „KONEKTA CARGO“ ir UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. sausio  31 d. sudarė neterminuotą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „KONEKTA CARGO“ įsipareigojo pagal užsakovo pateiktą užsakymą organizuoti krovinio gabenimo oro, jūrų, kelių ar kitu (kombinuotu) transportu, atlikus sutartyje numatytus veiksmus (pateikti transporto priemonę ir priimti užsakovo krovinį, sutvarkyti krovinio gabenimo dokumentus, užsakovui prašant atlikti krovinio pakrovimo-iškrovimo darbus, organizuoti krovinio pristatymą informuoti apie krovinio išsiuntimą bei gavimo terminus (e. byla, b. l. .61-62). Ginčo, kad 2008 m. sausio 31 d. sutartis kvalifikuotina kaip ekspedijavimo sutartis, byloje nekilo.

CK 6.826 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ekspeditorius už krovinių ekspedicijos sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsako sutartyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtis, jog ekspeditoriui įrodžius, kad ekspedicijos sutartis pažeista dėl to, kad buvo neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta vežimo sutartis, tai ekspeditoriaus atsakomybė užsakovui (užsakovo klientui) nustatoma pagal tas pačias taisykles, pagal kurias ekspeditoriui atsako atitinkamas vežėjas. Sutiktina su ieškovo argumentais, kad ekspeditoriaus civilinė atsakomybė pagal nacionalinę teisę yra platesnė nei vežėjo. Tačiau pagal minėtas nuostatas, tais atvejais, jeigu ekspeditorius įrodo, kad ekspedicijos sutartis pažeista dėl ekspeditoriaus pasitelkto vežėjo kaltės, ekspeditoriaus atsakomybė prilyginama vežėjo (CK 6.819-6.820 straipsniai). Toks ekspeditoriaus civilinės atsakomybės apimties įtvirtinimas paremtas ekspeditoriaus civilinės atsakomybės specifiškumu. Ekspeditoriaus civilinė atsakomybė yra ypatinga tuo, kad krovinio ekspedijavimo sutartimi ekspeditorius prisiima del credere pobūdžio atsakomybę už trečiuosius asmenis, t. y. ekspeditorius atsako prieš užsakovą už trečiuosius asmenis, kuriems visiškai ar iš dalies perduodamas krovinio ekspedijavimo sutarties vykdymas (pvz., krovinio sandėliavimas, vežimas), tačiau, atlyginęs užsakovui padarytą žalą, ekspeditorius įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į trečiuosius asmenis, dėl kurių prievolių pažeidimo kilo žala (CK 6.828 straipsnis). Tokiu būdu krovinio ekspedijavimo teisiniuose santykiuose sukuriama atsakomybės sistema, pagrįsta tuo, kad ekspeditorius už trečiųjų asmenų veiksmus užsakovui yra atsakingas pagal tokias pat taisykles, kurios būtų taikomos, jeigu sutartis dėl paslaugų teikimo su trečiaisiais asmenimis būtų sudaręs asmeniškai užsakovas (CK 6.38 straipsnio 4 dalis, 6.257, 6.828 straipsniai) (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-123-619/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal 2017 m. lapkričio 15 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas pagal 2008 m. sausio 31 d. sudarytą neterminuotą ekspedijavimo sutartį įsipareigojo organizuoti medicininės įrangos – inflūzinės kabyklos transportavimą oro transportu iš Saudo Arabijos į Vilnių (el. byla, b. l. 9).

Byloje pateiktas Vežėjo (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 4 d. išduotas oro transporto važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Krovinys priimtas Jeddah, Saudo Arabijoje iš siuntėjo (duomenys neskelbtini), ir turėjo būti pristatytas gavėjui UAB „KONEKTA CARGO“ Vilniuje (el. byla, b. l. 15). 

Kompensacijos paraiškos forma patvirtina, kad krovinys pagal oro transporto važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo prarastas (el. byla, b. l. 19).

Krovinio vežimo oru tarptautiniais maršrutais sutarčiai ir ypač vežėjo atsakomybei yra taikomas ne Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK), o 1999 m. Konvencija dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo, kuri Lietuvoje įsigaliojo 2005 m. sausio 29 d. Pagal minėtą Konvenciją vežėjo oru atsakomybės dydis už krovinio praradimą yra labai ribotas, tai yra 19 STT (specialios skolinimosi teisės) vienam kilogramui (Konvencijos 22 straipsnio 3 dalis) ir nėra jokių teisinių galimybių taikyti vežėjui didesnę atsakomybę. Dėl galimų bylinėjimosi išlaidų ir kitų išlaidų priteisimo Konvencijos 22 straipsnio 6 dalyje numatyta taisyklė, kad niekas netrukdo teismui priteisti tik ieškovo ginče su oro vežėju turėtas bylinėjimosi išlaidas ar kitas išlaidas, susijusias su tos bylos nagrinėjimu ir palūkanas. Jokios kitos ir už ginčo proceso su oro vežėju ribų buvusios išlaidos pagal Konvenciją nėra atlyginamos. Pagal Konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjo atsakomybės ribas nustatantis reguliavimas, kiek tai liečia atsakomybės už krovinį dydį ir kompensuotinos žalos turinį, yra imperatyvus.

Atkeiptinas dėmesys, kad 2008 m. sausio 31 d. ekspedijavimo sutarties 5.1 punktu vykdytojas ir užsakovas taip pat susitarė, kad vykdytojas (UAB „KONEKTA CARGO“) atsako už krovinio saugumą gabenant oro transportu pagal tarptautinės oro vežėjų asociacijos IATA taisykles, kurios išdėstytos oro pervežimo važtaraštyje (AWB). Sutarties 5.4 punkte numatyta, kad sutarties šalis, savo įsipareigojimų vykdymui pritraukusi trečią šalį, pilnai atsako už šios trečiosios šalies įsipareigojimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, kaip už savo veiksmus. Sistemiškai aiškinat šias dvi sutarties nuostatas darytina išvadą, kad pasirašant sutartį sutarties šalys susitarė, kad vykdytojas, t. y. ekspeditorius atsako vežėjo oro transporto veiksmus, o atsakomybė nustatoma pagal tarptautinį vežimą oru reglamentuojančią konvenciją.

Byloje svarbu nustatyti krovinio vežėjo veiksmų teisėtumą tuo aspektu, kad jo pagrindu būtų galima nustatyti atsakovo kaip ekspeditoriaus civilinės atsakomybės ribas, t. y. ar jo atžvilgiu taikytinas CK 6.826 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtis.

Teismas pažymi, kad pagal Konvencijos 18 straipsnio 1 dalį vežėjas atsako už žalą, atsiradusią sunaikinus, praradus arba sugadinus krovinį, tik tuo atveju, jeigu atsitikimas, kuris buvo sugadinimo priežastis, įvyko vežimo oru metu. Vežimo oru laikotarpis neapima jokio už oro uosto ribų atliekamo vežimo sausuma, jūra arba vidaus vandenų keliais (Konvencijos 18 straipsnio 4 dalis).

Byloje nustatyta ir ieškovas šios aplinkybės neginčija, kad Vežėjas sutiko sumokėti 1871,06 USD (duomenys neskelbtini), (krovinio siuntėjui), kuris vėliau visą gautą sumą pervedė UAB (duomenys neskelbtini). Krovinio siuntėjas patvirtino, kad gauta suma buvo pervesta UAB (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 40, 44, 55). Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja S. M. teismui patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) gavo iš krovinio siuntėjo pinigus už žalą dėl krovinio praradimo. Ieškovas taip pat neginčijo aplinkybės, kad buvo atlyginta dalis žalos už prarastą krovinį.

Atsižvelgus į tai, kad pagal Konvencijos 18 straipsnį vežėjas atsako už žalą, atsiradusią praradus krovinį tik tuo atveju, jeigu atsitikimas įvyko vežimo oro metu, o vežėjas sutiko atlyginti žalą, darytina išvada, kad krovinys buvo prarastas oro vežimo metu. Ginčo byloje dėl šios aplinkybės taip pat nėra. Todėl teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog krovinys prarastas dėl ekspeditoriaus pasitelkto vežėjo kaltės, todėl ekspeditoriaus atsakomybė prilyginama vežėjo (CK 6.819-6.820 straipsniai). Tai reiškia, kad atsakovo atsakomybei nustatyti turi būti taikomos tarptautinio krovinių vežėjo oru atsakomybę reglamentuojančios taisyklės.

Konvencijos 39 straipsnis įtvirtina ir sutartį sudariusio vežėjo ir faktinio vežėjo sąvokas. Konvencijos 42 straipsnis numato, kad bet kuris remiantis šia Konvencija pateikiamas vežėjui skundas arba duodami nurodymai turi tokią pat galią sutartį sudariusiam vežėjui ar faktiniam vežėjui. Konvencijos 44 straipsnis numato, kad dėl faktinio vežėjo vykdomo vežimo iš šio vežėjo ir sutartį sudariusio vežėjo bei jų darbuotojų ir atstovų, vykdančių savo tarnybines pareigas, atgautinų sumų visuma negali viršyti didžiausios sumos, kuri galėtų būti priteista pagal šią Konvenciją sutartį sudariusiam vežėjui arba faktiniam vežėjui.

Kaip jau buvo minėta, Konvencija numato maksimalią atlygintiną žalos dydį. Vežėjų atsakomybė nagrinėjamu metu oro transportu apribota 19 SDR (STT) vienam kilogramui. Iš oro važtaraščio matyti, kad krovinio svoris deklaruotas 71 kg., iš 2018 m. rugpjūčio 29 d. Vežėjas elektroninio laiško matyti, kad krovinio praradimo metu pagal valiutos fondo pateiktus valiutos kursą buvo paskaičiuota 1871,06 USD suma (71 kgx19 SDR, t. y. 1349 SDR). Teismas daro išvadą, kad faktinis vežėjas yra atlyginęs maksimalią atlygintiną žalą, kuri gali būti atlyginta dėl oro vežimo metu prarasto krovinio.

Nustačius, kad vežėjas atlygino maksimaliai atlygintiną žalą už krovinio praradimą, atsakovas (ekspeditorius) neturi pagrindo atlygini ieškovui patirtos žalos už vežant oro transportu prarastą krovinį.

Ieškovas reikalaudamas žalos atlyginimo teigia, kad ekspeditoriaus atsakomybė yra platesnė nei vežėjo. Teismas iš dalies sutinka su šiuo argumentu. Jau minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-123-619/2015 teisėjų kolegija pažymėjo, kad ekspeditoriaus civilinės atsakomybės ribos yra platesnės nei vežėjo ar kitų asmenų, kadangi skiriasi šių subjektų teikiamų paslaugų pobūdis. Dėl to ekspeditorius gali būti pripažintas atsakingu už užsakovo patirtus nuostolius dėl krovinio praradimo ar sugadinimo ne tik tais atvejais, jeigu nustatoma, kad savo prievoles netinkamai įvykdė ekspeditoriaus pasitelkti tretieji asmenys, bet ir tuomet, jeigu ekspeditorius netinkamai vykdė savo asmenines prievoles (pvz., ekspeditorius klaidingai suformulavo instrukcijas pasitelktiems tretiesiems asmenims, nebuvo pakankamai rūpestingas atliekant muitinės ir kitus formalumus, neapdraudė krovinio ir pan.).

Nagrinėjant bylas dėl nuostolių atlyginimo, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusių nuostolių, taip pat atsakovo kaltę. Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

Ieškovas nurodo, kad atsakovas pažeidė CK 6.263 straipsnyje įtvirtintą pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmai nepadarytų kitam asmeniui žalos. Teigia, kad ekspeditorius netinkamai atliko savo kaip ekspeditoriaus veiklą. Tačiau kokie galimi ekspeditoriaus veiksmai sąlygojo, kad nebuvo įvykdyta ekspedijavimo sutartis, ieškovas teismui nenurodė. Ieškovas nenurodė teismui jokių argumentų, nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, kad atsakovas netinkamai įvykdė savo prievolę pagal ekspedijavimo sutartį, t. y. neteisėtus atsakovo veiksmus. Atsakovo (vykdytojo) ir užsakovo sudarytoje 2008 m. sausio 31 d. ekspedijavimo sutartyje numatyta, kad vykdytojas įsipareigoja organizuoti krovinio gabenimą ir atlikti šiuos veiiksmus: pateikti transporto priemonę ir priimti krovinį, sutvarkyti krovinio gabenimo dokumentus, užsakovui prašant atlikti krovinio pakrovimo ir iškrovimo darbus, organizuoti krovinio pristatymą gavėjui arba į paskirties (perkrovimo) punktą, užsakovui pageidaujant informuoja apie krovinio išsiuntimą bei gavimo terminus (e. byla, b. l. .61-62). CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Teismas nenustatė kokius sutarties punktus galėjo pažeisti vykdytojas, t. y. nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kurie galėjo sąlygoti užsakovo patirtus nuostolius.

Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008). Todėl nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas dėl likusių civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškinys buvo atmestas, taigi atsakovas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas pateikė 2020 m. sausio 6 d. sąskaitą už teisines paslaugas, detalią 2020 m. sausio 6 d. apskaitytą sąskaitą už atliktus veiksmus ir Swedbank AB 2020 m. sausio 10 d. banko mokėjimo nurodymą, patvirtinančius, kad atsakovas apmokėjo už suteiktas teisines paslaugas 2730 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.19 punktą už vieną atstovavimo teisme valandą koeficientas yra 0,1.

Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, esant neginčijamai aplinkybei, jog teismo posėdis 2020 m. sausio 14 d. vyko nuo 9.30 iki 10.00 val., t. y. truko 0,5 val., atstovavimo teisme laikas apvalinamas ir bylinėjimosi išlaidos priteisiamos kaip už vieną atstovavimo teisme valandą ir maksimaliai gali būti atlyginama 132 Eur.

Iš pateiktos sąskaitos už atliktus veiksmus matyti, kad už atstovavimą teismo posėdyje, advokatas numatė 2,5 val. (300 Eur). Atsižvelgus į tai, teismas mažina prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą teisme nuo 300 Eur iki 132 Eur, t. y. 168 Eur.

Atsakovas prašo priteisto 60 Eur kuro išlaidas. Teismas pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių paskaičiavimų apie kelionės metu patirtas kuro sąnaudas ir juos pagrindžiančių įrodymų, taip pat dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog visą už minėtas sumas įsigytą kurą jis išnaudojo būtent kelionėms į / iš advokato konsultacijų dėl šios bylos, išrašo iš naudojimosi automobiliu žurnalo ar panašaus dokumento.

Atsakovas į atliktų veiksmų ataskaitą taip pat įtraukė 3,5 val. vykimas į teismą, grįžimas į kontorą, t. y. pagal valandos įkainį 420 Eur. Rekomendacijų 3 punktas numato, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos <...> ir kelionės išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nagrinėjau atveju, atsižvelgus į byloje nagrinėjamo teisinio santykio specifiką, į tai, kad paties atsakovo buveinė registruota adresu Vilniuje, remiantis protingumo kriterijumi, teismas atmeta atsakovo reikalavimą priteisti iš bylą pralaimėjusios šalies atlyginti 420 Eur už advokato sugaištą laiką kelionėje vykstant į teismo posėdį ir 60 Eur kuro išlaidas. atsižvelgus į išdėstytą, teismas mažina priteistinas išlaidas už advokato suteiktas paslaugas nuo 2730 Eur iki 2082 Eur.

Kitos priteisti išlaidos už teisines paslaugas neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžių, todėl priteistinas.

Atsakovas pateikė IĮ „Transleta“ 2019 m. rugpjūčio 27 d. sąskaitą faktūrą serija SK Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvitą, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo 209 m. rugpjūčio 28 d. internetinės bankininkystės išrašą, kad už vertimus iš anglų į lietuvių kalba patyrė 99,75 Eur dydžio išlaidas. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalį prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, sumokėtos vertėjams. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko pagrįstomis atsakovo nurodytas 99,75 Eur išlaidas vertėjams.

Iš viso iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 2181,75 Eur.

Byloje susidarė 10,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ERGO Insurance SE, j. a. k. 10017013, veikiančio per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje, j. a. k. 302912288, ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo užsienio juridinio asmens ERGO Insurance SE, Estijos Respublikos registro kodas 10017013, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, j. a. k. 302912288, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „KONEKTA CARGO“, j. a. k. 300852020, naudai 2181,75 Eur (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą ir 75 cnt) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, Estijos Respublikos registro kodas 10017013, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, j. a. k. 302912288, į valstybės biudžetą 10,56 Eur (dešimt eurų ir 56 cnt) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, sumokant į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                   Agnė Stankevičienė