Civilinė byla Nr. 2A-655-856/2016

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08190-2015-8

                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.6; 2.6.5.2.1; 3.3.1.18; 3.3.1.21.                                         

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-270-650/2016 pagal pareiškėjos L. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių miesto savivaldybės Vaikų globos namams, Šiaulių miesto sutrikusio vystymosi kūdikių namams, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, R. V., N. U. dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo, vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, nuolatinės globos, globėjų, turto administratoriaus panaikinimo ir priteisto išlaikymo mokėjimo pakeitimo.

Teismas 

n u s t a t ė: 

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja L. U. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą, nustatytą Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-23 sprendimu, dukters A. V., sūnaus A. U. ir sūnaus A. U. atžvilgiu, iš dalies pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-23 sprendimą ir panaikinti nuolatinę globą A. V., A. U., A. U., panaikinti A. V. paskirtą globėją ir turto administratorių - Šiaulių miesto savivaldybės Sutrikusio vystymosi kūdikių namus, panaikinti A. U. ir A. U. paskirtą globėją ir turto administratorių - Šiaulių miesto savivaldybės Vaikų globos namus, nustatyti A. V., A. U. ir A. U. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su jų motina, panaikinti iš pareiškėjos nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą, išlaikymą, priteistą iš vaiko tėvo R. V., mokėti A. V. motinai L. U., paskiriant ją A. V. turto administratore uzufrukto teise, išlaikymą, priteistą iš vaikų tėvo N. U., mokėti A. U. ir A. U. motinai L. U., paskiriant ją A. U. ir A. U. turto administratore uzufrukto teise.

2. Pareiškėja nurodė, kad motinos valdžios laikinas apribojimas buvo nustatytas todėl, kad pareiškėja 2014 m. gruodžio 18 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteista 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2015 m. gegužės 8 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams ir ji buvo paleista į laisvę. Grįžusi į Šiaulius apsigyveno savo turimo vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini) 2015-09-09 pareiškėja pradėjo dirbti neterminuotai UAB „Ingrėja” padavėja už minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Kai nereikės mokėti išlaikymo vaikų globėjams ir jeigu teismas nuspręs pareiškėjai mokėti iš vaikų tėvų gaunamus pinigus jų išlaikymui, pareiškėjai su trim vaikais užteks lėšų pragyvenimui. Narkotinių medžiagų ir alkoholio ji nevartojanti, su vaikais santykiai yra geri, jie matosi kiekvieną savaitę, vaikai nori gyventi kartu su motina. Pareiškėjos ir vaikų ryšiai nėra nutrūkę, jie yra šilti ir betarpiški. Aplinkybę, kad pareiškėja nepiktnaudžiauja motinystės teisėmis ir nepažeidžia vaikų interesų, nurodė ir Šiaulių apylinkės teismas 2015-02-23 sprendime, kuriuo laikinai buvo apribota motinos valdžia. Pareiškėjai išėjus į laisvę, šeimyniniai santykiai dar labiau pagerėjo. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių turi būti panaikintas taikytas laikinas motinos valdžios apribojimas visų vaikų atžvilgiu, jie turi būti grąžinti pareiškėjai ir gyventi kartu vienoje šeimoje, taip pat turi būti panaikinta vaikų nuolatinė globa, globėjai ir turto administratoriai, o vaikams skirtų lėšų tvarkytoja turėtų būti paskirta vaikų motina – pareiškėja (1–3 b. l.).

3. Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo Šiaulių miesto savivaldybės Vaikų globos namai nurodė, kad nuomonę dėl pareikšto prašymo pateiks teismo posėdžio metu (38 b. l.).

4. Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai prašė pareiškėjos prašymą tenkinti (40 b. l.).

5. Suinteresuotas asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad klausimą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo, vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, nuolatinės globos, globėjų, turto administratoriaus panaikinimo ir išlaikymo priteisimo tikslinga spręsti teismo proceso metu, pateikus papildomų įrodymų, išklausius pareiškėjos, suinteresuotų asmenų argumentus bei pasiūlymus (41–42 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškimo netenkino (133–139 b. l.).

7. Teismas nurodė, kad L. U. nepateikė svarių argumentų, pateisinančių jos turtinės prievolės vaikams nevykdymą, nenurodė, kokiais būdais ji ketina ateityje vykdyti savo skolinius įsipareigojimus kreditoriams ir turėti pakankamų pajamų savo vaikų išlaikymui, jei jie būtų sugrąžinti į šeimą. Pareiškėja abstrakčiai nurodė, kad teismui panaikinus prievolę mokėti priteistą išlaikymą savo vaikams ir jai, kaip vaikų turto uzufruktorei, priteisus išlaikymo mokėjimą iš vaikų tėvų, gaunamų pajamų pakaks vaikams išlaikyti. Teismas nesutiko su šiais argumentais, konstatuodamas, kad pareiškėjai dirbant tik už minimalią mėnesinę algą, turint ženklių skolinių įsipareigojimų, per mėnesį iš vaikų tėvų R. V. ir N. U. vaikams priteisto išlaikymo, kurio bendras dydis yra 217,23 Eur, tikrai nepakaktų keturių asmenų šeimos poreikiams užtikrinti. Pareiškimo atmetimą pagrindžia byloje nustatytos aplinkybės apie pareiškėjos atsisakymą bendradarbiauti su jai priskirta socialine darbuotoja, taip pat namo bendrijos pirmininkės D. V. parodymai, kad namo gyventojai skundėsi policijai, be to, ir pirmininkei ne kartą teikė žodinę informaciją apie pareiškėjos bute keliamą triukšmą vakarais rimties metu, taip pat matė pašalinių vyriškių lankymąsi pareiškėjos bute. Teismas sutiko su suinteresuotų asmenų atstovų argumentais, kad pareiškėja, 2015-2016 metų laikotarpiu, sugrįžusi iš įkalinimo įstaigos, negali išlaikyti pastovių darbinių santykių, keitė darbovietes, kelis mėnesius iš viso niekur nedirbo ir tik 2016-03-03 įsidarbino UAB „Biuro“, kas taip pat rodo pareiškėjos nepakankamą atsakingumą ir siekį gauti pakankamų pajamų pragyvenimui iš savo darbinės veiklos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8.              Apeliaciniu skundu pareiškėja L. U. prašo atnaujinti skundo padavimo terminą, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prašymą tenkinti (154–155 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais. Pareiškėja bendradarbiavo tiek, kiek buvo įmanoma, nes dirba pamaininį darbą arba lankydavo vaikus. Kaip vieną neigiamų motyvų teismas nurodė, kad pareiškėja nepakankamai dėjo pastangų bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, nesudarė jiems galimybių įvertinti savo gyvenamosios vietos sąlygų. Pareiškėjai yra paskirtas įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., kitu laiku ji neprivalo būti namuose. Pačiame teismo sprendime nurodyta, jog pareiškėja teismo paskirtus įpareigojimus vykdo, pažeidimų nenustatyta.

8.2. Teismas pareiškimo netenkino konstatuodamas ir tai, kad pareiškėja dirba nepastoviai, keičia darbovietes, kelis mėnesius iš viso niekur nedirbo. Šiaulių apylinkės teismas šias aplinkybes įvertino formaliai, neįsigilinęs į priežastis, kodėl pareiškėja per trumpą laiką pakeitė kelias darbovietes.

8.3. Šiaulių apylinkės teismas savo sprendimą motyvavo ta aplinkybe, kad pareiškėja nenurodė, kokiais būdais ketina vykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir turėti pakankamai pajamų savo vaikų išlaikymui, jei jie būtų sugrąžinti į šeimą. Nurodydamas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pareiškėjai motinos valdžios apribojimas buvo nustatytas laikinai ir todėl, kad ji buvo nuteista. Dabar pareiškėja pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių miesto savivaldybės Vaikų globos namai nurodė, kad  pareiškėja nesugeba palaikyti pastovių darbinių santykių, nuo 2016-03-03 gauna minimalų atlygį, negauna iš vaikų tėvų priteisto išlaikymo, todėl lieka neaišku, ar bus tinkamai pasirūpinta vaikais, jų auginimu ir deramu išlaikymu (160 b. l.).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.182 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Todėl pasikeitus situacijai ir pareiškėjui pakeitus gyvenimo būdą bei elgesį (pareiškėjas turi susirasti darbą; padėti išlaikyti vaikus (teikti išlaikymą); pradėti realiai bendrauti su vaikais, savo doru elgesiu siekti vaikų palankumo savo atžvilgiu; priimti Vaikų teisių apsaugos tarnybos teikiamą pagalbą, vykdyti jų rekomendacijas ir galimą veiksmų planą, siekiant susigrąžinti vaikus ir pan.), t. y. išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, pareiškėjas turi galimybę kreiptis dėl neterminuoto apribojimo panaikinimo.

11. Pažymėtina, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ne tik CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, bet ir CK 3.181 straipsnyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygos.

12. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2015 m. vasario 23 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu pareiškėjai L. U. laikinai apribota motinos valdžia dukters A. V., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus A. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus A. U., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, vaikams nustatyta nuolatinė globa. A. ir A. U. globėju bei vaikų turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės Vaikų globos namai, o A. V. globėju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės Sutrikusio vystimosi kūdikių namai. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta globėjų buveinėje. Atsakovui R. V. buvo neterminuotai apribota tėvo valdžia dukters A. V. atžvilgiu, o atsakovui N. U. neterminuotai apribota tėvo valdžia sūnų A. U. ir A. U. atžvilgiu. Iš L. U., R. V. ir N. U. vaikų išlaikymui priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 72,41 Eur, iki vaikų pilnametystės (7–12 b. l.).

13. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos reikalavimus panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą, iš esmės rėmėsi pareiškėjos pajamų trūkumu ir pareigos išlaikyti vaikus nevykdymu, darbinių santykių nepastovumu, nepakankamu atsakingumu ir siekiu gauti pajamų pragyvenimui, dėl ko sprendė, kad šiuo metu laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimas prieštarautų vaikų interesams. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai buvo laikinai apribotos teisės jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu, neišnyko.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtent apeliantei nustatyta įrodinėjimo pareiga patvirtinti aplinkybes, kad jos elgesys yra pasikeitęs ir ji gali tinkamai auklėti vaikus, ir kad motinos valdžios panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantės elgesys pradėjo keistis, tačiau pasikeitimai nėra pakankami, kad būtų galima panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą. Teikdama teismui prašymą panaikinti motinos valdžios apribojimą, pareiškėja nurodė dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje „I“, darbo sutartis patvirtina, kad šioje įmonėje L. U. pradėjo dirbti 2015 m. rugsėjo 9 d., dirbo iki 2015 m. gruodžio 2 d., šiuo metu apeliantė minėtoje įmonėje nedirba (105 b. l.). Iš Darbo biržos duomenų bazės išrašo matyti, kad 2016-01-13 apeliantė registruota darbo biržoje kaip ieškanti darbo, tačiau 2016-01-22 darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius. Minėtame išraše nurodyta, kad L. U. atsisakė siūlomo darbo be pateisinamos priežasties (104 b. l.). SODROS duomenų bazės išraše nurodyta, kad nuo 2016 m. kovo 3 d. apeliantė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „B“, tačiau apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl nėra aišku, kokiomis darbo sąlygomis ji dirba ir kokio dydžio darbo užmokestis jai yra mokamas (CPK 178 str.).

15. Administracinių teisės pažeidimų registro duomenimis 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimu L. U. paskirta nuobauda – įspėjimas už tai, kad 2015 m. spalio 23 d., 0 val. 15 min., garsiai leido muziką, tuo trikdydama viešąją rimtį (117 b. l.). Antstolės E. R. kontoroje vykdomas išieškojimas iš L. U. dėl išlaikymo išieškojimo jos vaikų naudai, taip pat skolų išieškojimas kreditorių UAB „Bitė Lietuva“, UAB „4finance“, AB “Šiaulių energija”, UAB “Šiaulių vandenys”, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, M. P. ir kt. naudai. 2016-01-01 dienai išlaikymo skola kiekvienam vaikui buvo po 1249,83 Eur, skolų išieškojimo užtikrinimui yra areštuotas skolininkės turtas (89 – 93 b. l.). 2015-08-11, 2015-10-02, 2015-08-10 antstolės patvarkymais išieškojimas yra nukreiptas ir į skolininkės darbo užmokestį, (94 - 97 b. l.). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šeimos apsilankymo aktuose nurodyta, kad 2016-01-18 ir 2016-01-22 apsilankius adresu (duomenys neskelbtini), namuose nieko nerasta, paliktas pranešimas nedelsiant susisiekti telefonu  su skyriaus specialistu (102–103 b. l.). Minėtos įstaigos 2015-11-17 išvadoje nurodyta, kad Socialinės priežiūros socialinės rizikos šeimoms tarnyba 2015-09-01 gavo anoniminį skambutį, kad L. U. bute vyko išgertuvės, buvo triukšmaujama, kviesta policija, kitą dieną nuvykę socialiniai darbuotojai į butą nepateko, nors girdėjosi, kad namuose kažkas yra, kaimynai kategoriškai atsisakė teikti bet kokią informaciją apie L. U. (42 b. l.). Vaiko teisių apsaugos skyriaus teigimu 2013-03-25 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-335 L. U. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, L. U. iki 2015-10-14 nesikreipė į skyrių dėl savo nepilnamečių vaikų A., A. ir A. susigrąžinimo, nesidomėjo jais, neatvykdavo į Socialinės priežiūros socialinės rizikos šeimoms tarnybą, teikti socialines paslaugas buvo sudėtinga, nes socialiniams darbuotojams nepavykdavo šeimos narių rasti namuose. Socialinių darbuotojų teigimu, socialinio darbo metu pozityvių pokyčių šeimoje nepastebėta, L. U. nenoriai bendrauja su socialiniais darbuotojais, namuose aplankyti jos nepavyksta (41–42 b. l.).

16. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendime, kuriuo pareiškėjai L. U. buvo laikinai apribota motinos valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nurodyta, kad atsakovai L. U. ir R. V. stokoja atsakomybės jausmo ir motyvacijos ką nors keisti gyvenime, dėl nesėkmių kaltina kitus, bando pateisinti savo netinkamą elgesį, nesilaiko susitarimų, nereaguoja į pastabas ir siūlomą pagalbą, jiems ne kartą buvo siūloma priimti teikiamą pagalbą bei paslaugas, atsižvelgti į specialistų pastabas, kurios pagerintų vaikų situaciją, padėtų jiems ugdyti stipresnes socialines vertybes bei padėtų šeimai sėkmingai funkcionuoti ir konstruktyviai išspręsti gyvenime kylančias problemas (8–9 b. l.).

17. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjos elgesys nors iš dalies ir pasikeitė, tačiau jos nenoras bendrauti su socialiniais darbuotojais, jų pagalbos atsisakymas, nepastovūs darbo santykiai, dideli įsiskolinimai kreditoriams bei išlaikymo neteikimas savo vaikams, yra išlikę, ir šios aplinkybės neleidžia konstatuoti fakto, kad pareiškėja savo elgesį pakeitė iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo manymu, tam, kad pokyčiai taptų stabiliais, turi praeiti ilgesnis laiko tarpas, būtina įsitikinti, jog L. U. elgesys ir gyvenimo būdas yra negrįžtamai pasikeitę ir ji tinkamai gali rūpintis vaikų auklėjimu, būti jiems doro elgesio pavyzdžiu. Apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, kad turės lėšų išlaikyti vaikus, kad sudarys tinkamas, sveikas ir saugias vaikams gyvenimo sąlygas, auklės juos, rūpinsis jų lavinimu ir sveikata. Deklaratyvaus pobūdžio apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui padaryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

18. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas materialinės ir procesinės teisės normų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimas paliekamas galioti, apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:  

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

         Teisėja                                                                               Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė