Baudžiamoji byla Nr. e1-3362-598/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27811-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 20 d.
Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė,
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-27811-22,
kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini)., neteistas
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
nustatė:
D. V. 2022 m. liepos 8 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su artimuoju giminaičiu – seserimi K. K. metu, tyčia dešine ranka sudavė nukentėjusiajai K. K. į dešinį petį, ko pasekoje K. K. nukritus ir nugara atsitrenkus į atidarytas rašomojo stalo stalčius, sukėlė nukentėjusiajai K. K. fizinį skausmą.
Kaltinamasis D. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad ai galėjo būti 2022 m. liepos 8 d., apie 13.30 val., jis būdamas (duomenys neskelbtini), poilsio kambaryje, sėdėjo prie stalo su šalia esančia komoda, žaidė kompiuteriu. Sesuo K. K. įkyriai pradėjo reikalauti duoti jai kompiuterį. Provokavo konfliktą. D. V. pažymėjo, kad su seserimi K. santykiai yra blogi. Kartu su ja vaikų namuose gyvena jau 6 metus, nuo to laiko vienas kitam tapo svetimi žmonės. Ji turi savo gyvenimą, jis – savo. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kuriuo metu vartojo vienas kitu atžvilgiu įvairius įžeidžiančius bei necenzūrinius žodžius. Ką tiksliai vienas kitam sakė, jis jau neprisimena. Prisimena, kad ji buvo priėjusi prie jo, jis dešinės rankos pirštais atstūmė ją nuo savęs ir ji, ar neišlaikius pusiausvyros, ar susipainiojus kojomis, nukrito. K. nukritus pradėjo verkti, tačiau nesakė, kad jai skauda. Ji nukritusi rėkė, kad jis toks anoks, jį įžeidinėdama žodžiais. Tuo metu į kambarį atėjo centro darbuotoja S. F.. Po kurio laiko jis atsiprašė Karinos už savo veiksmus. Ji jam sakė „žiūrėk debile, ką man užstatei“, iš jos tokio pasisakymo suprato, kad jai padarė sužalojimus, tačiau kur nežino, ji nerodė. Ar sakė, kad jai skaudėjo, neprisimena. Supranta, kad pasielgė netinkamai, todėl K. atsiprašė. Labai gailisi, šiuo metu supranta, kad žodinį konfliktą galima buvo išspręsti kitaip (e. b. l. 136-139).
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką kurios padarymu yra kaltinamas, visiškai įrodyta byloje ištirtais įrodymais.
Nukentėjusiosios K. K. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad prieš ją smurtavo brolis. Kokia diena tai buvo neatsimena, tai buvo šiais metais. Tai buvo vasarą. Būnant namuose, t. y. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, poilsio kambaryje brolis D. sėdėjo prie kompiuterio. Ką ji darė neprisimena. Ji jo gražiai paprašė leisti ją prie kompiuterio, nes jis jau ilgai prie jo sėdėjo. Staiga brolis jai ranka (kuria neatsimena) sudavė į dešinį petį. Sudavė vieną kartą, su kuo sudavė, kumščiu, delnu, neprisimena. Ji nukrito ir atsitrenkė į atidarytas rašomojo stalo prie kurio tuo metu stovėjo, stalčius. Nugaroje dešinėje pusėje liko nubrozdinimas apie 3 cm. ilgio. Įvykį matė auklėtoja S. F.. Ji tą pačią dieną nufotografavo žaizdą nugaroje. Brolis po to kai jai sudavė atsijungė nuo facebook ir išėjo. Apie tai kas įvyko su broliu nekalbėjo. Jis jai sakė, kad atsiprašė, pati to neprisimena. Ji jam neatleido. Jis turi dingti iš jos gyvenimo, kad galėtų jam atleisti. Dėl sužalojimo nugaroje į medikus nesikreipė, nes jų pagalbos nereikėjo. Neseniai gulėjo psichiatrinėje ligoninėje. Kas nutiko pasakoti nenorėjo. Bet buvo priežasčių, susijusius su auklėtoja, kad atsidūrė ligoninėje. Paskutiniu metu, prieš atsigulant į ligoninę, dažnai pradėdavo „tąsytis“, bet dėl to ji kalta pati. Paskutiniu įvykio metu, jis be priežasties ją užpuolė, pasakė, kad su ja elgsis kaip su visais, o ne kaip su sese, elgsis kaip su šiukšle. Ji jo nebijo, nors gal 50 procentų. Su broliu praktiškai nebendrauja. Su juo kartas sutaria, kartais ne. Pati kartais savo elgesiu išprovokuoja kitus asmenis, paskutiniu metu tramdosi (e. b. l. 52-55).
2022 m. liepos 20 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) vaikų namai, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta yra tvarkinga, pėdsakų tinkančių identifikuoti nerasta (e. b. l. 15-17).
2022 m. liepos 26 d. Specialisto išvada Nr. G 1482/2022(02) nustatyta, kad K. K. kūne sužalojimų nėra (e. b. l. 63-64).
2022 m. rugsėjo 16 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, vaiko situacijos vertinimo anketa nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. 15.00 val., VTAS specialistui bendraujant su K. K., ji parodė, kad santykiai su broliu šiuo metu yra geri, nes brolis dienos metu centre mažai būna. Liepos mėnesį, tai buvo savaitgalis, dienos metu globos namuose ji buvo kartu su broliu D., per kompiuterį bendravo su draugais. K. K. paprašė brolio jai irgi leisti naudotis kompiuteriu. D. nesutiko ir atsistojęs priėjo prie jos, dešine ranka sudavė vieną smūgį į petį, ko pasekoje ją pargriovė ant grindų. Ji nusibrozdino nugarą, atsitrenkdama į atidarytus stalo stalčius. Ji jautė fizinį skausmą (e. b. l. 74-82).
2022 m. rugsėjo 19 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, vaiko situacijos vertinimo anketa nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. 11.30 val., VTAS specialistui bendraujant su įtariamuoju D. V. jis parodė, kad 2022 liepos mėnesį, datos neprisimena, būnant globos namuose tarp jo ir sesers K. K. įvyko žodinis konfliktas dėl kompiuterio naudojimosi. K. K. vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius , todėl jis ją ranka pastūmė, ko pasekoje ji pargriuvo ant grindų (e. b. l. 83-92).
Liudytojos S. F. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) vaikų namuose, socialine darbuotoja. (duomenys neskelbtini) globos namuose gyvena berniukas vardu D. V. ir jo sesuo K. K.. D. V. elgesys ir jo kalbos manieros yra labai negražios kitų gyvenančių vaikų atžvilgiu, bei jų visų darbuotojų. Dažnai jis atsikalbinėja, vartoja necenzūrinius žodžius, bando kitus vaikus įžeisti, bei darbuotojas. 2022 m. liepos 8 d., ji dirbo (duomenys neskelbtini) vaikų namuose. Dienos metu maždaug apie 13.30 val., D. V. sėdėjo prie nešiojamo kompiuterio, jo sesuo K. K., jo paprašė ar šis negalėtu, leisti jai pasėdėti, kadangi pats jau ilgesnį laiką sėdi. Tarp jų buvo žodinis konfliktas, kadangi D. nenorėjo leisti sesers prie kompiuterio. Tikslaus laiko nenurodys, tačiau D. staiga atsistojo metė kompiuterį ant minkštos dalies komplekto ir ėjo link K. K. sugniaužęs kumštį sakydamas: „sup**iu jį tau galvą, tu jai ne sesė, ji elgsis su visais, kaip su svetimais, p**dinsiu visus iš eilės“. D. staiga priėjęs prie K. dešinę ranka stipriai trenkė stovinčiai prie stalo K., per dešinį petį, ši nugriuvo susižalojo nugaros srityje dešinę pusę, liko žymės. Ji D. nespėjo sustabdyti, kadangi pastarasis labai greit priartėjo prie K., dėl jo tokio elgesio jai pačiai baisu kartais, ne tik dėl aplinkinių vaikų, bet ir dėl savęs, kadangi jis nėra prognozuojamas. Po D. suduoto smūgio K., ji prie mergaitės iškart priėjo, pastaroji verkė, jai skaudėjo nugaros dešinę pusę, ten buvo nubrozdinimas, ji tą vieta nufotografavo, kaip ji atrodė po įvykio. K. K. pirmąją pagalbą suteikė pati, medikų pagalbos mergaitei neprireikė. Po D. suduoto smūgio K. jai pasiteiravus sakė: „kad jai skauda ir labai“. Pastaruoju metu D. elgesys namuose itin nekorektiškas aplinkinių atžvilgiu, jis dažnai negrįžta į namus, visi vaikai, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) namuose jaučiasi nesaugūs ir bijo D. V., kadangi jo elgesys visiškai neprognozuojamas. Mano, kad po suduoto smūgio K. K. jautė stiprų fizinį skausmą, apie tai sakė, verkė iš skausmo bei buvo likusios žymės (99-102).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamasis D. V. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiosios parodymai, kitų objektų apžiūros protokolai ir kt. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis D. V., tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su artimuoju giminaičiu – seserimi K. K. metu, tyčia dešine ranka sudavė nukentėjusiajai K. K. į dešinį petį, ko pasekoje K. K. nukritus ir nugara atsitrenkus į atidarytas rašomojo stalo stalčius, sukėlė nukentėjusiajai K. K. fizinį skausmą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad D. V. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. D. V. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (e. b. l. 167-174).
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą prieš savo sesę (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis praeityje teistas, teistumas išnykęs (e. b. l. 146-148), administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2022 m. spalio 26 d., pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 2 dalį, paskirtos baudos sumokėtos iš dalies (e. b. l. 38-52), nedirba (e. b. l. 161), mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, (duomenys neskelbtini)., VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą, medicinos psichologo ir soc. darbuotojo konsultacijoms epizodiškai lankosi nuo 2016 m. 2022 m. rugpjūčio 18 d. dgn: F19.1 psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotinių ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo, žalingas vartojimas. F91.1 – nesocializuoto elgesio sutrikimas (e. b. l. 165-166).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam D. V. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, dydį parenkant mažesnį nei bausmės vidurkis.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 641 straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Paskyrus laisvės apribojimo bausmę kaltinamajam tikslinga nustatyti įpareigojimus bausmės laikotarpiu: 1) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2) būti namuose nuo 22.00 val., iki 06.00 val., jeigu tai nesusisiję su mokslu ar darbu.
Kaltinamasis padarė smurtinę veiką prieš savo šeimos narį, todėl vadovaujantis BK 722 straipsniu jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti.
Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nėra.
Civilinio ieškinio ir proceso išlaidų nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: 1) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2) būti namuose nuo 22.00 val., iki 06.00 val., jeigu tai nesusisiję su mokslu ar darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. V. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: 1) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2) būti namuose nuo 22.00 val., iki 06.00 val., jeigu tai nesusisiję su mokslu ar darbu.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis per bausmės atlikimo laiką privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) įvykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo teismo įpareigojimus ir draudimus.
Vadovaujantis BK 722 straipsniu D. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti.
Išaiškinti kaltinamajam D. V., kad:
nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Banga Bartkienė