Administracinė byla Nr. eR-59-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00088-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 5.7 

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjui V. T. (V. T.),

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui pagal įgaliojimą Rokui Stabingiui,

vertėjai Z. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos miesto savivaldybės taryba) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas V. T. (V. T.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. Sp-403 (toliau – ir Sprendimas) 3.2 punktą.

2.       Skunde pareiškėjas nurodo, kad VRK Sprendimo 3.2 punktu pripažino nutrūkusiais prieš terminą pareiškėjo – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) nario įgaliojimus pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Rinkimų įstatymas) 88 straipsnio 1 dalies 5 punktą – įsiteisėjus teismo apkaltinamajam nuosprendžiui.

3.       Pareiškėjas su tokiu sprendimu nesutinka, teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis dėl jo priimtas ir įsiteisėjo 2019 m. spalio 17 d., todėl Rinkimų įstatymo 88 straipsnio 3 dalyje nustatytas 15 dienų terminas, per kurį VRK sprendimu galėjo pripažinti pareiškėjo įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą, baigėsi 2019 m. lapkričio 4 d. Sprendimas, priimtas nesilaikant teisės aktuose nustatytų terminų, negali būti laikomas teisėtu ir galiojančiu. Pareiškėjo teigimu, VRK praleidus nustatytą 15 dienų terminą, reikia vadovautis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio nuostatomis, t. y. klausimą dėl pareiškėjo įgaliojimų nutrūkimo turi svarstyti Taryba, laikydamasi šiai procedūrai nustatytų reikalavimų.

4.       Skunde pareiškėjas akcentuoja, kad nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 34 straipsnyje, nei Konstitucijos X skyriuje nėra nurodyta, kad asmens teistumas yra kliūtis teisėtai išrinktam savivaldybės tarybos nariui toliau eiti savo pareigas. Rinkimų įstatyme nustatyta, kad kandidatu į savivaldybės tarybos narius negali būti asmuo, kuris nuslėpė informaciją apie teistumą, tačiau nėra nurodyta, kad teistas asmuo, kuris apie tai informavo, negali būti išrinktas. Todėl, jeigu rinkėjai pasitikėjo kandidatu, žinodami apie jo teistumą ir nereikalauja jo įgaliojimų nutraukti prieš terminą, kai jis nuteisiamas vėliau, šis klausimas turi būti svarstomas visų pirmiau paminėtų teisės aktų kontekste.

5.       Pareiškėjas taip pat pažymi, kad yra nuteistas už politinių pažiūrų išreiškimą, jis nepadarė smurtinio ar sunkaus nusikaltimo, o tik dėstė savo poziciją rezonansinėje situacijoje. 

6.       Atsižvelgdamas į tai, kad kituose teisės aktuose apribojimų nuteistam asmeniui, teisėtai einančiam savivaldybės tarybos nario pareigas, toliau vykdyti savo pareigas savivaldoje nėra, pareiškėjas teismo prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 34 straipsniui.  

II.

7.       Atsakovas VRK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti.

8.       VRK atsiliepime nurodo, kad 2019 m. spalio 29 d. raštu kreipėsi į Informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) dėl informacijos apie dėl pareiškėjo iki 2019 m. spalio 31 d. priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius. Departamentas 219 m. lapkričio 4 d. pateikė Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2019 m. spalio 31 d. išrašą (toliau – ir Išrašas) apie 2019 m. spalio 17 d. įsiteisėjusį apkaltinamąjį teismo nuosprendį, todėl VRK 2019 m. lapkričio 5 d. priėmė skundžiamą Sprendimą. VRK teigimu, Rinkimų įstatymo 88 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas gali būti taikomas tik nuo tada, kai VRK gauna duomenis apie įsiteisėjusį teismo apkaltinamąjį nuosprendį. Neturėdama duomenų, VRK sprendimo priimti negalėjo, nes tam nebuvo pagrindo. Pats pareiškėjas 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžio VRK nepateikė, to nepadarė ir bylą nagrinėjęs teismas. Atsiliepime VRK pažymi, kad pareiškėjo skunde nurodytos Konstitucijos ir Vietos savivaldos įstatymo normos neturi įtakos Rinkimų įstatymo 88 straipsnio normų taikymui.  

9.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Taryba atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

10.       Ginčas šioje byloje kilo dėl VRK Sprendimo dalies, kuria pareiškėjo V. T. – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario –  įgaliojimai pripažinti nutrūkusiais prieš terminą pagal Rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 5 punktą (įsiteisėjus teismo apkaltinamajam nuosprendžiui).

11.       Pareiškėjas savo nesutikimą su skundžiama Sprendimo dalimi iš esmės grindžia  dviem aplinkybėmis: kad VRK sprendimą pripažinti pareiškėjo įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą priėmė praleidusi teisės aktuose nustatytą terminą tokiam sprendimui priimti, ir kad VRK sprendimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.  

12.       Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Rinkimų įstatymas, kuriame nustatyta, kad savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, kai įsiteisėja teismo apkaltinamasis nuosprendis, – pagal įsiteisėjusį teismo apkaltinamąjį nuosprendį (88 str. 1 d. 5 p.). VRK per 15 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų atsiradimo savivaldybės tarybos nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą (18 str. 3 d.). 

13.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-253-659/2019 pareiškėją pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl A. R. – V. ir partizanų), 1702 straipsnio 1 dalį, 313 straipsnio 2 dalį ir paskyrė galutinę bausmę – 240 MGL (12 000 Eur) dydžio baudą. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-210-651/2019 pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo – paskyrė pareiškėjui galutinę bausmę – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą, kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendis įsiteisėjo nuo jo paskelbimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 336 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2019 m. spalio 29 d. užklausė Departamentą ir  2019 m. lapkričio 4 d. gavo Išrašą apie 2019 m. spalio 17 d. įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos teismo sprendimą. VRK 2019 m. lapkričio 5 d. priėmė Sprendimą Nr. Sp-403, kurio 3.2 punktu pripažino pareiškėjo kaip Tarybos nario įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą.

14.       Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą pagrindas yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis savivaldybės tarybos nariui. Šis pagrindas atsirado 2019 m. spalio 17 d., todėl Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija nesilaikė Rinkimų įstatymo 88 straipsnio 3 dalyje numatyto 15 dienų termino sprendimui priimti. Situacijos nekeičia ir ta aplinkybė, kad nei pareiškėjas, nei nuosprendį priėmęs teismas nedelsiant neperdavė VRK duomenų apie apkaltinamojo nuosprendžio savivaldybės tarybos nariui įsiteisėjimą.

15.       Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo  2012 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1192/2012, 2017 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-537-525/2017, 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3590-520/2019).  

16.       Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pagal įstatymą negalima situacija, kai asmuo, praradęs teisę būti savivaldybės tarybos nariu dėl jo nuteisimo kriminaline bausme, toliau būtų savivaldybės tarybos nariu vien todėl, kad institucija, kuri yra įpareigota spręsti dėl savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutraukimo prieš terminą,  praleidžia procesinį teisės akte nustatytą terminą  tokiam sprendimui priimti. Be to, pareiškėjas šioje byloje neįrodinėjo, kad toks procesinio termino praleidimas sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes pareiškėjo teisėms ir pareigoms,  savivaldybės tarybos veiklai ar rinkėjų atstovavimui ar  kad būtent dėl procesinio termino praleidimo Sprendimas tapo nepagrįstu.

17.       Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju minėtas VRK sprendimo priėmimo terminas buvo praleistas labai nežymiai, tik viena diena, o jo praleidimas  buvo sąlygotas papildomų duomenų  iš kitų institucijų rinkimu bei  buvusiomis nedarbo dienomis. Teismas daro išvadą, kad termino sprendimui priimti praleidimas tiesioginės įtakos Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, pareiškėjo teisėms ir pareigoms neturėjo. Termino praleidimas laikytinas formaliu pažeidimu, negalinčiu būti pakankamu pagrindu Sprendimo dalies panaikinimui.

18.       Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundo argumentas, kad ginčijama Sprendimo dalis yra neteisėta vien todėl, jog praleistas Rinkimų įstatyme nustatytas 15 dienų terminas VRK sprendimui priimti, pripažintinas nepagrįstu.

19.       Pasisakydama dėl antrojo pareiškėjo skundo argumento, susijusio su ginčijamos Sprendimo dalies prieštaravimui  pagal turinį aukštesnės galios teisės aktams, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas tokį prieštaravimą sieja su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsniu, numatančiu ir apibrėžiančiu piliečių rinkimų teisę. Tačiau Rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje numatyti savivaldybės tarybos nario įgaliojimų prieš terminą nutrūkimo pagrindai nėra tiesiogiai susiję su piliečių teise rinkti ar būti išrinktiems, šioje teisės normoje reguliuojami teisiniai santykiai, susiklostantys po rinkimų, kai paaiškėja faktinės aplinkybės, dėl kurių konkretus savivaldybės tarybos narys nebegali eiti savo pareigų. Teisėjų kolegija mano, kad įstatymų leidėjas turi diskrecijos teisę nustatyti, kokių reputacinių, sėslumo ar kt. kriterijų neatitinkantis asmuo netenka teisės būti savivaldybės tarybos nariu. Tokių kriterijų nustatymas pagal paskirtį yra ne piliečių teisės rinkti ar būti išrinktiems ribojimas, o, pavyzdžiui, kaip nagrinėjamu atveju, savivaldybės tarybos narių atgrasymas nuo nederamo jų statusui elgesio.

20.       Pareiškėjas taip pat teismo prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 34 straipsniui.

21.       Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Būtent teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012 kt.).

22.       Pažymėtina, kad pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo abejonę dėl Rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 5 punkto atitikties Konstitucijai, nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų būtinybę šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą tam, kad administracinė byla būtų teisingai išnagrinėta. Skunde pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai nuostatos, kad savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, kai įsiteisėja teismo apkaltinamasis nuosprendis, įtvirtinimas Rinkimų įstatyme prieštarauja Konstitucijos 34 straipsnio, kuriame apibrėžta Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisė, bei dėl kokių priežasčių toks Rinkimų įstatymo reguliavimas yra nepakankamas. Argumentas, kad ginčo teisinė nuostata nėra įtvirtinta jokiame kitame teisės akte, savaime negali būti laikomas pagrindu abejoti įstatymų leidėjo Rinkimų įstatyme nustatyto teisinio reglamentavimo atitiktimi Konstitucijai ir joje įtvirtintiems konstituciniams principams.

23.       Atsižvelgusi į nagrinėjamos administracinės bylos faktines aplinkybes bei šioje byloje taikytinų teisės aktų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes teismui nekyla abejonių dėl šioje administracinėje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų atitikties Konstitucijai, o pareiškėjo subjektyvios abejonės nėra pakankamai teisiškai argumentuotos.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu ir 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 nusprendžia:

Pareiškėjo V. T. (V. T.) skundą dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. Sp-403 dalies, kuria pareiškėjo – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario įgaliojimai pripažinti nutrūkusiais prieš terminą,  panaikinimo atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius