Civilinė byla Nr.2S-2274-345/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20340-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.11.; 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, suinteresuotas asmuo – AB SEB bankas.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Pareiškėjas pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti 2015-05-12 patvarkymą „Dėl rašto dėl patvarkymo išieškoti lėšas vykdomojoje byloje Nr. 0179/14/01405“; 2) panaikinti pareiškėjo lėšų, gaunamų Lukiškių tardymo izoliatoriuje areštą ir apie tai informuoti Lukiškių tardymo izoliatoriaus administraciją; 3) grąžinti neteisėtai išieškotas 110 Eur sumos lėšas bei atstatyti pažeistas teises. Nurodo, kad antstolio veiksmai dėl pareiškėjo gaunamų lėšų nukreipimo į antstolio depozitinę sąskaitą yra neteisėti, neatitinka CPK 675 straipsnio nuostatų, kadangi pareiškėjas antstolio patvarkymo dėl jo turto arešto nėra gavęs (nors antstoliui yra žinoma aplinkybė, jog pareiškėjas yra suimtas) ir iki gavimo datos (2015-05-20) lėšos iš pareiškėjo sąskaitos negalėjo būti išieškotos. Antstolis apie neteisėtai išieškotas 110 Eur lėšas žinojo, jos nuskaitytos neteisėtai, todėl turi būti grąžintos pareiškėjui. Antstolis areštavo pinigines lėšas, artimųjų pervedamas į pareiškėjo sąskaitą, o iš jų pagal CPK 739 straipsnį išieškojimas negalimas, be to, antstolis išieškojimą vykdė iš sumos, kuri yra mažesnė nei vienas MMA, tuo pažeisdamas ir CPK 668 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas nurodo, kad pagal CPK 613 straipsnį teisė surašyti patvarkymą ir jį pasirašyti suteikta antstoliui, o ne antstolio padėjėjui, todėl skundžiamas patvarkymas, kuris pasirašytas antstolio padėjėjos, neturi jokios teisinės galios ir dėl to antstolio veiksmai, susiję su pareiškėjo lėšų išieškojimu, neteisėti. Pareiškėjo teigimu, antstolis nesilaikė ir CPK 655 straipsnyje numatytos pareigos išsiųsti skolininkui raginimą sprendimo įvykdymo klausimu. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad pareiga gerbti pagrindines žmogaus teises ir laisves tenka ir antstoliui, tačiau antstolio bei jo darbuotojų sprendimai pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją, t.y. minėtos konvencijos 3, 6, 8, 10, 13, 34 straipsnius, taip pat ir Konvencijos 1 protokolo 1 ir 2 straipsnius, 7 protokolo 2 straipsnį. Pasak pareiškėjo, dėl antstolio veiksmų jis  negali išskalbti viršutinių drabužių, nusipirkti asmens higienos priemonių, kadangi tai yra mokama, ir areštavus pareiškėjo lėšas, jis negali pasinaudoti mokamomis paslaugomis, taip pat neturėdamas lėšų negali padaryti bylos medžiagos kopijų, kreiptis į teismą bei kitas institucijas dėl pažeistų teisių gynybos, negali nusipirkti spaudos leidinių (laikraščių, žurnalų), ir pan. (b.l. 5-9).

Antstolis Robertas Vasiliauskas 2015-06-03 patvarkyme dėl skolininko S. V. pateikto skundo dėl patvarkymo išieškoti lėšas Nr. 0179/14/01405 su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nesutinka. Nurodo, kad įstatymas suteikia antstoliui areštuoti skolininko turtą, tarp jo ir pinigines lėšas (CPK 675 straipsnio 2 dalis), o turto sąrašas, iš kurio negali būti išieškoma, nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte bei CPK 738-739 straipsniuose; minėtuose teisės aktuose įtvirtinti sąrašai yra baigtiniai ir juose nenurodyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į iš artimųjų į įkalinimo įstaigoje esančią skolininko sąskaitą lėšas. Antstolis nesutinka ir su pareiškėjo argumentu, jog antstolio išieškojimą iš pareiškėjo lėšų riboja CPK 668 straipsnis, kadangi pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktą negalima nukreipti išieškojimo į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią LR Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, o nagrinėjamu atveju skolininkui priklausančios piniginės lėšos yra gautos iš trečiųjų asmenų ir išieškoti iš minėtų lėšų nedraudžiama. Pasak antstolio, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas, o pareiškėjas nėra pateikęs jokių duomenų apie skolininko būtiniausius ir papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ir užtikrinami valstybės lėšomis, todėl netaikytinas CPK 668 straipsnis. Antstolio padėjėjo teisę pasirašyti  patvarkymus numato Antstolių įstatymo 30 straipsnis, todėl antstolio padėjėja pagrįstai priėmė pareiškėjo skundžiamą patvarkymą. Antstolis nurodo, kad pareiškėjui raginimas registruota pašto siunta įteiktas nebuvo, todėl, remiantis CPK 660 straipsniu, paskelbtas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.  Teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir esančius įrodymus padarė išvadą, kad procesinius dokumentus antstolis pareiškėjui įteikė tinkamai, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje, nei proceso įstatymo normose apribojimas išieškoti iš lėšų, esančių Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime pareiškėjui priklausančioje sąskaitoje, į kurią pinigines sumas perveda pareiškėjo artimieji, nenumatytas, o antstolio vykdymo veiksmai nevertintini kaip pažeidžiantys CPK 668 str. 1 d.  numatytą išieškojimo negalimumą iš pinigų sumos, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Teismas taip pat konstatavo, jog nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjas dėl antstolio lėšų arešto bei piniginių lėšų nurašymo neteko minimalaus ir būtiniausio poreikių patenkinimo.\ bei buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl antstolio padėjėjo negalėjimo pasirašyti patvarkymą, nurodydamas,  kad šią teisę numato Antstolių įstatymo 30 straipsnis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas S. V. prašo panaikinti nutartį ir įpareigoti antstolį grąžinti nuskaičiuotas lėšas; panaikinti antstolio patvarkymus areštuoti lėšas vykdomojoje byloje; įvertinti argumentus, faktus ir nustatyti, ar nebuvo pažeistos pareiškėjo pagrindinės teisės ir laisvės, o nustačius pažeidimus, pranešti apie tai atitinkamoms instancijoms CPK 299 str. ir 300 str. nustatyta tvarka; įvertinti argumentus dėl nusikalstamos veikos pažymių pagal BK 178 str., 294 str., 300 str.,154 str., 231 str.; nepriklausomai nuo priimtų sprendimų –atlikti tyrimą dėl taikytų kankinimų ar informuoti apie tai įgaliotas institucijas; kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant išaiškinti, ar CPK 668 str. 1 d. ir Sprendimų vykdymų instrukcijos 93.6 p. nuostata nepažeidžia Konstitucijos 21 str. 2 d. ir 3 d., sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą ir apie tai informuoti suinteresuotas puses; informuoti pareiškėją apie priimtus sprendimus.

Nurodo, kad antstolis pažeidė CPK 675 str. 4 d.,  kadangi iki šiol nėra pateiktas  antstolio patvarkymas areštuoti pareiškėjui priklausančias lėšas, todėl lėšų areštai yra negaliojantys. Pažymi, kad nuo 2009-04-15 yra suimtas ir kalinamas  Lukiškių TI-K, todėl antstolis galėjo ir privalėjo žinoti pareiškėjo buvimo vietą bei turėjo  visus su išieškojimu susijusius dokumentus į suėmimo vietą. Pažymi, jog suimtas negalėjo naudotis internetu, todėl dokumentu išsiuntimas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tiek paskelbiant internete pažeidžia pareiškėjo teises bei Europos žmogaus teisių teismo sprendimus. Pareiškėjas taip pat nebuvo informuotas apie pateiktą ieškinį, posėdžius, neįteiktas sprendimas dėl skolos priteisimo. Antstolio patvarkymas areštuoti pareiškėjo lėšas surašytas 2015-02-02, kai pareiškėjas buvo suimtas ir antstolis apie tai žinojo. Antstolis raginimą įvykdyti sprendimą įteikė pareiškėjo buvusiai sutuoktinei, taip sąmoningai informuodamas kitus asmenis apie jo įsiskolinimus, pažemindamas orumą.

Antstolis nepagrįstai išieškojo artimųjų pareiškėjui pervestas lėšas, kadangi įstatymas nenustato suimtų asmenų lėšų išieškojimo. Teismas nevertino, kad Lukiškių TI-K nuskaito ir perveda antstoliui visas pareiškėjo gaunamas pajamas, dėl ko taip pat yra suvaržyta pareiškėjo teisė į nuosavybę. Teismas neteisingai aiškina, kad išieškojimas gali būti nukreiptas į visas gaunamas lėšas, kadangi pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį išieškoti negalima iš visų lėšų, kurios neviršija 1 MMA. Nurodo, kad antstolis ir teismas nepagrįstai pareiškėją įvardija kaip atliekantį bausmę ir teikia nuorodas į Bausmių vykdymo kodeksą, kadangi pareiškėjas nei vienoje baudžiamojoje byloje nėra pripažintas kaltu įsiteisėjusiuoju teismo nuosprendžiu, kas pažeidžia nekaltumo prezumpciją, numatytą EŽTK 6 str.2 d., Konstitucijos 31 str. 1 d.

Pažymi, kad teismas pateikia nuorodą į Vilniaus apygardos teismo nutartį, kai tuo tarpu teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausias Teismas. Taip pat teigia, kad pareiškėjas skunde nurodė argumentus savanoriškai pervesti antstoliui tam tikrą sumą pinigų, net jei jo gaunamos pajamos mažesnės nei 1 MMA, tačiau antstolis šiuos argumentus atmetė nenurodydamas jokių motyvų, teismas taip pat nevertino šių argumentų. Skunde nurodė konkrečius EŽTK straipsnius, kuriuo pažeidė antstolis, tačiau teismas dėl jų išsamiai nepasisakė. Mano, kad antstolio veiksmai pažeidė EŽTK 3 str., 4 str., 1 d., 5 str., 6 str., 8 str., 9 str., 10 str., 12 str.,13 str., 34 str., 1 protokolo 2 str., 7 protokolo 2 str. Pažymi, jog iki nutarties priėmimo pareiškėjas nežinojo bylos numerio, jam nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis Robertas Vasiliauskas prašo  nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad turto, kuris negali būti išieškomas, sąrašas nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, CPK 738 str., 739 str., todėl  nėra pagrindo skolininkui grąžinti  iš Lukiškių TI-K sąskaitos pervestą 109,69 Eur. Skolininkui priklausančios piniginės lėšos yra gautinos iš trečiųjų asmenų, jos laikytinos kitomis skolininko pajamomis, todėl išieškoti iš jų nėra draudžiama. Pažymi, jog atliejantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas (LR Bausmių vykdymo kodekso 173 str.). Skolininkas prašydamas panaikinti antstolio patvarkymą vykdomojoje byloje nepagrindė ir neįrodė būtiniausių išlaidų dydžio, kurios nėra finansuojamos iš valstybės lėšų. Pažymi, kad antstolio veiksmų nagrinėjimo metu procesiniai dokumentai – raginimas, patvarkymas areštuoti lėšas, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, išsiųsti į įkalinimo įstaigą ir įteiktos pareiškėjui. Nors skolininkas teigia, kad  galėtų sumokėti skolą dalimis, tačiau realiai jokių įmokų neatlieka. Jei skola būtų mokama, suderinus su išieškotoju, būtų sprendžiamas klausimas dėl taikomo arešto panaikinimo.

4. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstai teismo nutarčiai panaikinti arba pakeisti. 

Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino, jog antstolis pažeidė CPK 675 str. 4 d.,  kadangi iki šiol nėra pateiktas antstolio patvarkymas areštuoti pareiškėjui priklausančias lėšas, todėl lėšų areštai yra negaliojantys. Pažymi, kad nuo 2009-04-15 yra suimtas ir kalinamas  Lukiškių TI-K, todėl antstolis galėjo ir privalėjo žinoti pareiškėjo buvimo vietą bei turėjo  visus su išieškojimu susijusius dokumentus į suėmimo vietą. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ir disponavimo - laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 str.). CPK 675 straipsnio 4 dalis numato, kad turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, – nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre. Iš vykdomosios bylos matyti, kad  antstolio kontoroje 2014-10-28 išduotas vykdomasis raštas dėl skolos iš S. V. ieškovo AB SEB banko naudai gautas 2014-1104 (v.b.l. 7). 2014-11-06 patvarkymu antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2014-11-10 patikrinus Gyventojų registro tarnybos, VĮ Regitra, Nekilnojamojo turto registro, Sodros duomenis, atlikus vykdomų vykdomųjų bylų paiešką, antstolis nustatė, kad paskutinė apelianto gyvenamoji vieta deklaruota adresu Tuskulėnų g. 44-46, Vilnius (v.b.l. 14). 2014-11-10 raginimas įvykdyti sprendimą teiktas  adresu Tuskulėnų g. 44-46, Vilniuje žmonai E. V. (v.bl. 16). Taip raginimas įvykdyti sprendimą buvo siunčiamas Žirmūnų g. 88-80, Vilniuje, kuris grįžo su atžyma „negyvena“ (v.bl. 12). Nustačius, jog skolininkas santuoką yra nutraukęs, raginimas įvykdyti sprendimą paskelbtas specialiame internetu tinklapyje www.antstoliai.lt (v.b.l. 20-21). Vykdymo metu antstolis 2015-01-27 užklausęs Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrą, nustatė, kad  pareiškėjas yra Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjimą, todėl 2015-02-02 patvarkymus areštuoti lėšas ir vykdyti išieškojimą iš apeliantui priklausančių lėšų, vykdymo išlaidų paskaičiavimą išsiuntė į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, su nurodymu areštuoti skolininko lėšas Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo sąskaitoje skolininkui priklausančias lėšas (v.b.l. 24, 26,27). Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, antstolis ėmėsi visų veiksmų, kad skolininkui įteikti vykdomąjį dokumentą, priimtus minėtus patvarkymus, t.y. nustatęs paskutinę apelianto deklaruotą gyvenamąją vietą, juos siuntė registruota pašto siunta, o paaiškėjus, jog tuo metu apelianto buvimo vieta yra nežinoma, vadovaudamasis CPK 660 straipsnio reikalavimu įvykdyti sprendimą paskelbė specialiame interneto tinklapyje Sprendimų vykdymų instrukcijoje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nustatytą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamų procesinių dokumentų, priimtų vykdymo procese, raginimo įteikimo, atmestini kaip nepagrįsti, nes kaip minėta, procesinių pažeidimų nenustatyta. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad vykdomasis raštas išduotas 2014-09-16 sprendimo už akių pagrindu, iš kurio matyti, kad apie sutartinių pareigų turėjimą AB SEB bankui apeliantas žinojo nuo 2008-11-17, kai su AB SEB banku sudarė kredito kortelės sutartį, todėl nevykdydamas sutartinių įsipareigojimų turėjo žinoti sutarties nevykdymo pasekmes, dėl ko atitinkamai imtis atitinkamų priemonių informuoti banką apie aplinkybę, jog tuo metu skolininkas yra suimtas. Duomenų apie tai, kad apeliantas šių priemonių ėmėsi,  teismui nepateikė.

Apeliantas manymu, antstolis nepagrįstai išieškojo artimųjų pareiškėjui pervestas lėšas, kadangi įstatymas nenustato suimtų asmenų lėšų išieškojimo. Teismas nevertino, kad Lukiškių TI-K nuskaito ir perveda antstoliui visas pareiškėjo gaunamas pajamas, dėl ko taip pat yra suvaržyta pareiškėjo teisė į nuosavybę. CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad antstolis gali išieškoti iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių. CPK 738-739 straipsniuose ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punktas numato sąrašą lėšų iš kurių išniekojimas yra ribojamas arba negalimas. Šių teisės aktų analizė neleidžia daryti išvados, jog negalima išieškoti iš lėšų, esančių Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, apeliantui priklausančioje sąskaitoje, į kurią pinigines lėšas perveda pareiškėjo artimieji, ką teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų, tiek skolininko, tiek išieškotojo teisių ir teisėtų interesų, veikdamas pagal jam suteiktu įgaliojimus, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad antstolis atlikdamas šią savo pareigą, šias nuostatas pažeidė.

Apeliantas pažymi, kad teismas neteisingai aiškina, jog išieškojimas gali būti nukreiptas į visas gaunamas lėšas, nes pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį išieškoti negalima iš visų lėšų, kurios neviršija 1 MMA. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus taip pat atmeta. Apeliantas teigdamas, jog antstolis neturėjo teisės išieškoti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo sąskaitoje skolininkui priklausančių lėšų, kadangi jos neviršija 1 MMA, nenurodė, kodėl pirmosios instancijos teismo padaryta priešinga išvada yra nepagrįsta ir prieštaraujanti teisės aktuose įtvirtintiems vykdymo veiksmų atlikimo reikalavimams. Įstatymų leidėjas, detalizuodamas konstitucinį nuosavybės teisių apsaugos ir subjektų lygiateisiškumo principus, CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimo iš skolininko turto tvarką, nustato skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą: skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai; kartu yra saugomi ir ginami kreditoriaus interesai. Kita vertus, įgyvendinant kitus Konstitucijoje įtvirtintus principus (proporcingumo, teisingumo bei socialinės darnos) vykdymo procese tam tikrai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams bei interesams patenkinti, yra nustatyta absoliuti neliečiamybė, todėl iš jos negali būti išieškoma (CPK 668 str.). Todėl aiškinant ir taikant CPK 668 straipsnio nuostatas visų pirma atsižvelgtina į tai, kokiu tikslu draudžiama vykdyti išieškojimus, nes nustatyti ribojimai turi būti taikomi proporcingai siekiamam tikslui. CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius (esminius ir gyvybiškai svarbius) skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Turtas į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas detalizuotas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte. Į šį sąrašą patenka be kita ko ir grynųjų pinigų suma, neviršijanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad iš įstatyminio reglamentavimo matyti, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas jų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas. Kadangi laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų minimalių būtinų poreikių tenkinimas yra užtikrintas, CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai vykdant skolos išieškojimą iš šių asmenų nėra taikomi. Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnyje yra įtvirtinta teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ar už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus pirkti drabužius avalynę ir kt. (BVK 97 str. 1 d.), tačiau tai, kad nuteistiesiems yra leidžiama papildomai įsigyti būtinų jiems reikmenų, nereiškia, jog šių neįsigijus jų minimalūs poreikiai nėra užtikrinami.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad antstolis ir teismas nepagrįstai pareiškėją įvardija kaip atliekantį bausmę ir teikia nuorodas į Bausmių vykdymo kodeksą, kadangi pareiškėjas nei vienoje baudžiamojoje byloje nėra pripažintas kaltu įsiteisėjusiuoju teismo nuosprendžiu, kas pažeidžia nekaltumo prezumpciją, numatytą EŽTK 6 str.2 d., Konstitucijos 31 str. 1 d. LR Kardomojo kalinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose). Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai (5 str.). Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi įstaiga, kurios paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant kardomąją priemonę – suėmimą, arešto ir laisvės atėmimo bausmes ir kuris savo veikloje vadovaujasi be kitų teisės aktų ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu. Skundžiamojoje nutartyje apeliantas nėra įvardijamas bausmę atliekančiu asmeniu, o teikiama nuoroda į Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnyje numatytą  bausmes atliekančių asmenų materialinį buitinį aprūpinimą.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo nutartimi, turi vadovautis kasacinio teismo praktika, kadangi Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai - būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t.y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Taigi žemesnės instancijos teismai yra saistomi aukštesnės instancijos ir savo paties sprendimais – precedentais, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas remdamasis aukštesnės instancijos teismo nutartimi, nepaisė kasacinio teismo praktikos formuojamos nagrinėjamu klausimu.

Apelianto nuomone, antstolis nevertino jo skunde nurodytų argumentų savanoriškai pervesti antstoliui tam tikrą sumą pinigų, net jei jo gaunamos pajamos mažesnės nei 1 MMA, tačiau šiuo argumentus paneigia 2015-05-12 patvarkymas, iš kurio matyti, kad antstolis patvarkė nurodė motyvus dėl kurių netenkina apelianto prašymo dėl skolininko lėšų arešto panaikinimo. Šio patvarkymo apeliantas neskundė. Pažymėtina, kad, nors apeliantas nurodo, kad skunde antstoliui išdėstė pageidavimą savanoriškai mokėti susidariusią skolą, tačiau iš skundo argumentų tokios išvados daryti negalima, priešingai, apeliantas net nenurodė būdo skolai sumokėti.

Nenustačius, jog antstolis atlikdamas priverstinius vykdymo veiksmus pažeidė teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti, jog vykdymo procese buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos garantuojamos teisės ir laisvės.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas             

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                        Henrichas Jaglinskis