Baudžiamoji byla Nr. e1-692-1049/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02911-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12; 1.1.8.14.; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4;

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 24 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje J. L., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Šakių rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1. Kauno apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme; 2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bausmė atlikta, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

J. L. 2020 m. sausio 20 d., apie 1.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (jam nustatytas 1,89 promilių girtumas), žodinio konflikto metu savo sugyventinei R. G. sugriebęs rankomis už kaklo jį spaudė, po to vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė į kairės pusės veido sritį ir tempė už plaukų, tokiais veiksmais R. G. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies viršutiniame voke, kairiame dilbyje, kairės blauzdos sumušimu.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis J. L., ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2020 m. sausio 21 d. nakties įvykių, dėl apsvaigimo nuo alkoholio neatsimena, tačiau pripažįsta, kad jam apie 1.30 val., grįžus neblaiviam į namus, kuriuose jis gyvena su sugyventine R. G., tarp jo ir pastarosios kilo žodinis konfliktas, kurio metu J. L. galėjo sukelti fizinį skausmą R. G.. Dėl savo veiksmų labai gailisi, pažadėjo atsiprašyti sugyventinės ir norėtų gydytis nuo priklausomybės alkoholiui (b. l. 59–62, 62–66).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji R. G., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. sausio 20 d., apie 1.30 val., į namus grįžo neblaivus jos sugyventinis J. L., kuris tuoj pat pradėjo ją koneveikti necenzūriniais žodžiais ir elgėsi agresyviai. J. L. pargriovė ją ant lovos ir sugriebęs jos kaklą rankomis pradėjo jį spausti, po to vieną kartą dešine ranka sudavė jai į kairę veido pusę  bei tąsė ją už plaukų, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. R. G. ištrūkusi ir pabėgusi iš buto pasislėpė kieme ir iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams ji leido išlaužti buto duris, kad pastarieji galėtų į jį įeiti ir sulaikyti J. L. (b. l. 6–10, 34–35).

Iš policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. sausio 19 d., 22.52 val., R. G. pranešė, kad šiuo metu gręžia su drėle durų spyną, pranešėja pabėgo iš namų, vyras viduje, teigė, kad ją sumušė. Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą pranešėja, kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, nurodė, kad sugyventinis J. L. bandė patekti į namus, tačiau nepateko ir jos nemušė, fizinis skausmas sukeltas nebuvo, pareiškimą rašyti atsisakė. Įvykio vietoje J. L. nebuvo. Ankščiau yra buvę pranešimų, dėl smurto artimoje aplinkoje, taikytos prevencinės priemonės. Smurto artimoje aplinkoje požymių nenustatyta, vaizdo įrašas įkeltas į PRĮR (b. l. 17–19).

Iš policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. sausio 20 d., 1.41 val. R. G. pranešė, jog neblaivus jos draugas konfliktuoja, puola mušti rankomis (b. l. 23–27).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2020 m. sausio 20 d. apie 1.59 val., atvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnus pasitiko R. G., paaiškindama, kad į namus grįžęs neblaivus jos sugyventinis J. L. grasino sukaposiąs ją kirviu ir savo rankomis paėmęs ją už rankų jas spaudė, po to rankomis suėmė jos kaklą ir taip sukėlė fizinį skausmą. Išsigandusi R. G. pabėgo iš namų ir iškvietė policiją. J. L. taip pat teigė, kad su kirviu sukapos ir ją ir atvykusią policiją. Konfliktas ir fizinis skausmas pranešėjai buvo sukeltas miegamajame (b. l. 45–46).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad R. G. užfiksuotas patinimas rankos srityje (b. l. 45–46).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas „VID_20200119_230559“, kuriame užfiksuota, kaip moterišku balsu Nr. 1 kalbanti moteris, kaip vėliau paaiškėjo – R. G. nurodo nežinanti ar toliau gyvens su J. L. ir paaiškino, kad nežino, ką pastarasis darė, ji tik girdėjo garsus (b. l. 20–22).

Iš specialisto išvados Nr. G221/2020(02), matyti, kad R. G. padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, kairiame dilbyje, kairės blauzdos sumušimas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 44).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad 2020 m. sausio 20 d., 2.31 val. J. L. nustatytas 1, 89 promilių girtumas (b. l. 68).

Byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad J. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2020 m. sausio 20 d., nakties metu, apie 1.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę R. G. ir pastarajai sugriebęs rankomis už kaklo jį spaudė, po to, vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė į kairės pusės veido sritį ir tempė už plaukų, taip nežymiai sutrikdydamas R. G. sveikatą.

Kaltinamasis J. L. savo kaltę dėl kaltinime nurodytų aplinkybių prisipažino pilnai. J. L. kaltė įrodyta jo paties, nukentėjusiosios R. G. parodymais apie įvykio aplinkybes, iš kurių matyti, kad kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nakties metu, be aiškios priežasties kilusio žodinio konflikto metu rankomis sugriebęs R. G. kaklą jį spaudė, po to vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė į kairės pusės veido sritį ir tempė už plaukų, taip nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą, kas patvirtinta specialisto išvada Nr. G221/2020(02), taip pat ir tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur buto miegamajame kaltinamasis atliko nusikalstamus smurtinius veiksmus taip pat nukentėjusiosios parodymai, sutampantys su apklausos metu pateiktais parodymais bei kitų objektų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuotas pareigūnu atvykimas į įvykio vietą ir bendravimas su nukentėjusiąja, po ko sulaikius kaltinamąjį jam nustatytas 1,89 promilių girtumas, taip pat ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami J. L. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nėra.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo R. G. visiškai įrodyta. Nukentėjusioji R. G. ir kaltinamasis yra sugyventiniai, nusikalstamos veikos padarymo metu kartu vedė bendrą ūkį, todėl  jie laikytini šeimos nariais BK 248 straipsnio 2 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laikytina kvalifikuota teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai 

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

J. L. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei jos dydžiu (b. l. 65, 92), nukentėjusiajai pranešimas išsiųstas (b. l. 93), prašymų negauta.

Kaltinamojo J. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis J. L. teistas (b. l. 93–96), administracine tvarka nebaustas (b. l. 87), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė ir nesilankė (b. l. 90), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 88–89), nedirba (b. l. 91), yra pakaltinamas.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis J. L. teisiamas antrą kartą dėl analogiškos nusikalstamos veikos, nukreiptos prieš tą patį nukentėjusįjį asmenį, administracine tvarka per vienerius metus nebaustas, byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybė, jis yra pakaltinamas, nedirba.

Prokurorė siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu, įpareigojant bausmės laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios bei gydytis nuo alkoholizmo.

 Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo parinkti kaltinamajam J. L. skirtinos bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų gailisi, tačiau teisiamas antrą kartą, nedirba, todėl tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustatytina prokurorės prašoma laisvės apribojimo bausmės trukmė – 2 (du) metai.

Pagal BK 641 straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant J. L. bausmės vykdymo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios bei gydytis nuo alkoholizmo.

Kaltinamasis J. L. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2020 m. sausio 20 d., 4.33 val., iki 2020 m. sausio 21 d., 9.25 val., (b. l. 69, 75) t. y. dvi paras, todėl šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, siekdamas užkardyti agresyvaus J. L. elgesio šeimoje pasireiškimą ateityje, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinį smurtinį nusikaltimą, į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką atliko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), motyvus ir tikslus, t. y. nusikaltimas padarytas dėl menkavertės priežasties, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir vieną ją sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad J. L. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 722 straipsnis), nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos.

Kaltinamajam J. L. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė paskirta nebuvo ir šioje proceso stadijoje neskirtina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su juose esančiais vaizdo įrašais, saugomi byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

J. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. L. bausmės vykdymo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios bei gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti J. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. sausio 20 d., 4.33 val., iki 2020 m. sausio 21 d., 9.25 val., t. y. dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su juose esančiais vaizdo įrašais, saugomus byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

J. L. taip pat išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                   Audrius Meilutis