Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2025-10-28][nuasmeninta nutartis byloje][eII-312-899-2025].docx
Bylos nr.: eII-312-899/2025
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Ðiauliø apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 190521648 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumai
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370–463 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena



        

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-312-899/2025

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00229-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.3; 17.11.4.1; 22.10.4

 (S)

 

img1 

 

Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

 

N U T A R T I S

 

2025 m. spalio 27 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,

sekretoriaujant Simai Greičiuvienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam L. J.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovei Juditai Vilkei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto L. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. P. 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo,

 

n u s t a t ė :

 

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja R. G. 2025 m. liepos 15 d. L. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad L. J. 2025 m. liepos mėn. 15 d. 07 val. 58 min. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą automobilį gyvenamojoje zonoje. Protokole nurodyta, kad tuo L. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002‑12-11 nutarimu Nr. 1950, 176.4 punktą.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Ingos Poškienės 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) L. J. už administracinio nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 180 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.   

2025 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas L. J. skundas dėl minėto nutarimo pakeitimo. Skunde nurodyta, kad dėl savo netyčinio ir netinkamai pasirinkto elgesio, sąžiningai suklystant įvertinant nagrinėjamą situaciją, kurio pasekoje padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. gyvenamoje zonoje apvažiavo (aplenkė) kitą transporto priemonę, labai gailisi ir pergyvena, neginčija nurodytų aplinkybių ir administracinės atsakomybės nevengia, tačiau teismo prašo teisingo sprendimo, atitinkančio protingumo ir proporcingumo principus ir sušvelninti pritaikytą administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ar jos visiškai neskirti, nes teisė vairuoti transporto priemones ypatingai svarbi darbe, kadangi pagal oficialią sutartį atlieka savanorio (duomenys neskelbtini) funkcijas, tai susiję ir su perspektyva įsidarbinti (duomenys neskelbtini) ir toliau dirbti užtikrinant ne tik savo asmeninius ar šeimos poreikius, bet ir teikiant neatidėliotiną medicininę pagalbą skubiose situacijose ir nelaimingų atsitikimų atvejais gelbstint kitų žmonių sveikatą ar gyvybę. Pabrėžia, kad byloje neginčija ir neneigia, jog vairuodamas transporto priemonę apvažiavo ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, tokia situacija užfiksuota ir byloje esančiame vaizdo įraše, tačiau teigia, kad tai nebuvo tyčinis lenkimas išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, taip kaip jis apibrėžiamas Kelių eismo taisyklių 3.9 punkte. Visos aplinkybės parodo, kad inkriminuojamas galimai padarytas administracinis nusižengimas (transporto priemonės apvažiavimas gyvenamoje zonoje) yra atsitiktinis, padarytas sąžiningai suklystant, o ne sistemingas ir tyčinis teisės normų nesilaikymo rezultatas. Nusižengimas padarytas nei tyčia, nei dėl neatsargumo, o sąžiningai klystant, kadangi apvažiuodamas ta pačia kryptimi labai lėtai priekyje važiuojantį automobilį, esant tiesiam keliui ir geram matomumui, dėmesį buvo sutelkęs į situacijos vertinimą, nenorėjo ir niekaip nesiekė pažeisti jokių Kelių eismo taisyklių, atvirkščiai, apvažiuodamas automobilį neviršijo šioje zonoje leistino greičio, rodė įspėjamąjį signalą, važiavo atsargiai ir apdairiai, ką iš esmės įrodo ir byloje esantis vaizdo įrašas. Nori paaiškinti, kad priartėjęs prie priekyje važiuojančios transporto priemonės, kuri važiavo lėtesniu greičiu nei šioje gatvės atkarpoje leidžiama važiuoti, dar kurį laiką važiavo iš paskos, ir tik įvertinęs situaciją ir pagrįstai manydamas, kad priekyje, arti dešiniojo važiuojamosios dalies krašto lėtesniu greičiu nei leidžiama šioje gatvės atkarpoje važiuojanti transporto priemonė galimai sustos, įjungė savo vairuojamos transporto priemonės kairės pusės, o paskui ir dešinės pusės įspėjamąjį posūkio signalą, informuodamas priekyje važiuojančios transporto priemonės vairuotoją apie ketinimą jį apvažiuoti, atliko kaltinime nurodomą lenkimo manevrą. Nors tai galimai nešalina jo kaltės ir nedaro, kad ir formaliai padaryto administracinio nusižengimo negaliojančiu, tačiau nagrinėjamoje situacijoje atkreiptas dėmesys į tai, jog Kelių eismo taisyklių 3.9 punkte nustatyta, kad lenkimas yra vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, o priešpriešinio eismo juosta yra kelio dalis, skirta eismui priešinga kryptimi, kuri paprastai yra atskiriama horizontaliojo ženklinimo linijomis, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad ši gatvės atkarpa yra kelias be dangos, nepažymėtas nei horizontaliuoju, nei kitokiu ženklinimu, atskiriančiu priešpriešinį eismą ar priešpriešinio eismo juostas, kurios taip pat nepažymėtos nei siaura brūkšnine linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir žymi eismo juostų ribas, nei siaura ištisine linija, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Iš bylos esančio vaizdo įrašo matyti, kad vairuodamas automobilį gatvėje, kuri padengta skalda (žvyru) ir nepažymėta horizontaliuoju ženklinimu, apvažiavo priekyje važiuojantį automobilį, bet teigti, kad tai lenkimas, kaip jis apibrėžiamas Kelių eismo taisyklių 3.9 punkte, būtų nepagrįsta, kai tyčios aplenkti, išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą neturėjo ir tikrai nesiekė. Viliasi, kad teismas šiuo konkrečiu atveju atsižvelgs į egzistuojančių  svarbių aplinkybių visumą, atsižvelgs į jo asmenybę ir veikos pavojingumą, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir neskirs administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 420 straipsnio 6 dalyje, nes: 1) mano, kad jo asmenybė gali būti vertintina teigiamai, iš esmės yra teigiama ir socialiai orientuota asmenybė, nepažeidinėja įstatymų, visuomet stengiasi elgtis sąžiningai, yra (duomenys neskelbtini), 10 metų praleido profesinėje (duomenys neskelbtini) tarnyboje, pradėjo neatlygintinai savanoriauti (duomenys neskelbtini), laukia kol atsiras laisva vieta (duomenys neskelbtini) pareigose, visuomet siekia padėti kitiems, visą gyvenimą stropiai dirba, išlaiko šeimą ir augina du mažamečius vaikus, asmenybę neigiamai charakterizuojančių aplinkybių neturi, labai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo; 2) kategoriškai neneigia padaręs inkriminuojamą administracinį nusižengimą, tačiau pirmiau apkalbėtų aplinkybių visuma leidžią pagrįstai manyti, kad niekaip tyčia nesiekė pažeisti Kelių eismo taisyklių, kasdien automobiliu nuvažiuoja nemažus atstumus ir visuomet paiso Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kruopščiai seka kelio ženklus ir ženklinimą, todėl sunku patikėti, kad sąžiningai suklydus ir pasirinkus nagrinėjamoje situacijoje taip apvažiuoti priekyje važiavusį automobilį, toks elgesys bus įvertintas taip griežtai ir neigiamai; 3) vertinant padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, turėtų būti remiamasi teismų praktika, pagal kurią švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos. Kaltinime nurodyta, kad vairuodamas automobilį, aplenkė kitą transporto priemonę gyvenamosios zonos ribose, tačiau, kaip matyti, nors šį manevrą ir atliko sąmoningai bei jo neginčija, pasirinko apvažiuoti priekyje važiuojantį automobilį saugiai ir nesukeldamas jokios pavojingos situacijos ar pasekmių. Nagrinėjamoje situacijoje apvažiavo priekyje labai lėtai važiuojantį automobilį manydamas, kad šis galimai sustoja, apvažiavo vietoje, kur aplink jokių kitų eismo dalyvių nebuvo - nei transporto priemonių, nei pėsčiųjų, vietoje, kuri nėra tankiai apgyvendinta, kur gatvė padengta žvyru, kur nėra šaligatvių ar kurioje, kaip matyti, galėtų vaikščioti pėstieji ar išbėgti vaikai, kuriems galėjo sukelti grėsmę ar nesuteikti pirmenybės taip, kaip numatyta gyvenamojoje zonoje. Apvažiuodamas automobilį leistino greičio neviršijo, elgėsi apdairiai ir saugiai, rodė atitinkamus įspėjamuosius posūkio signalus; 4) skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau nei tai būtina demokratinėje visuomenėje, o dėl padaryto teisės pažeidimo jokių neigiamų padarinių nekilo, nesutrikdyta kitų eismo dalyvių veikla ir nepadaryta žala kitų asmenų turtui, sveikatai ar gyvybei, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Supranta, jog teisės vairuoti atėmimas ir dėl to susidarantys nepatogumai yra natūrali padaryto pažeidimo pasekmė, kurios išvengti nesiekia, tačiau šiuo atveju net ir nepaskyrus administracinio poveikio priemonės būtų pakankamai paveiktas ir taip būtų visiškai pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės atsakomybės tikslai. Dėl padaryto administracinio nusižengimo labai pergyvena, pergalvojo savo elgesio pasekmes ir ateityje prižada būti dar labiau atidesnis ir rūpestingesnis eismo dalyvis. Padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis, o ne dėsninga ankstesnio elgesio, gyvenimo būdo pasekmė. Tiek paskirta bauda, tiek pats administracinio nusižengimo teisenos procesas jau padarė pakankamą auklėjamąjį poveikį ir aiškiai suprato neteisėto elgesio neigiamus padarinius, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vertinant padaryto nusižengimo pobūdį bei padarymo aplinkybes, įvertinus asmenybę bei turimus socialinius ryšius, darbinę veiklą, prašo teismo pripažinti, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja visuma svarbių aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtį ir netaikyti administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismui neįžvelgus tokio pagrindo, prašoma teisės vairuoti transporto priemones atėmimą skirti kuo trumpesniam laikotarpiui.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime su L. J. skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytam laikotarpiui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Be to, pažymėtina, kad, atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes ir L. J. asmenybę, skundžiamu nutarimu buvo skirta administracinio poveikio priemonė minimaliam ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui.

Teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas L. J. palaikė pateiktą skundą ir papildomai paaiškino, kad su pažeidimu sutinka, gailisi. Grubių pažeidimų nėra padaręs, yra tik viršijęs greitį, paskutinį kartą prieš 4 m., bet visas baudas sumoka. Rimtų administracinių nusižengimų nėra padaręs. Yra neteistas. Su pinigine bauda sutinka, ją įsipareigoja sumokėti. Šiuo metu nedirba, savanoriauja (duomenys neskelbtini) su tikslu ateityje įsidarbinti. Turi (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, turi galiojančią licenciją. Baigė tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Visada svajojo dirbti (duomenys neskelbtini), todėl nepratęsė (duomenys neskelbtini) tarnybos. Pavojingos grėsmės lenkdamas automobilį nesukėlė, važiavo gal 23 km/h greičiu. Pripažįsta pažeidimą, pripažįsta, kad pasielgė netinkamai. Privažiavo prie transporto priemonės iš galo, ji pasuko dešiniau ir pagalvojo, kad automobilį apvažiuos, nes jis lėtai važiavo. Matė, kad ta vieta yra nepavojinga, manė, kad jokio pavojaus nesukels. Pasielgė neapdairiai. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2008 m. liepos 1 d. 

        Skundas tenkintinas.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta be kita ko ir už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. 

Kelių eismo taisyklių 176.4 punkte nurodyta, kad gyvenamojoje zonoje draudžiama lenkti.

Kaip rodo pateiktas skundas, pareiškėjas savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija ir su administracinio nusižengimo kvalifikavimu sutinka, tačiau kelia paskirtos administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo individualizavimo klausimą bei prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams neskirti arba kiek įmanoma šios teisės atėmimo terminą sutrumpinti.

Šiaulių apygardos teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio administracinį nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes nusižengimą padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 ir 27 straipsniuose. Skiriama priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą.

Antra vertus, ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Skundžiamu nutarimu L. J. pripažintas kaltu dėl nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jam paskirta straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 180 Eur dydžio bauda bei taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 3 mėnesių laikotarpiui.  

Kaip matyti iš priimto nutarimo, L. J. padarė administracinį nusižengimą – vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą automobilį gyvenamojoje zonoje, kai tokį veiksmą Kelių esimo taisyklių 176.4 punktas draudžia. 

Lenkti kitą automobilį gyvenamojoje zonoje yra draudžiama, nes ši zona skirta pėstiesiems ir turi specialias eismo taisykles, kurios riboja greitį ir manevrus. Gyvenamojoje zonoje galioja ypatingas atsargumas ir ypatingas dėmesys aplinkiniams eismo dalyviams, ypač pėstiesiems, todėl lenkimas yra itin pavojingas ir neteisėtas veiksmas. Gyvenamojoje zonoje lenkti draudžiama, kadangi: 1) pėstieji turi pirmumo teisę. Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumą prieš transporto priemones, tad lenkimas gali sukelti pavojų jiems; 2) ribotas matomumas. Gyvenamosios zonos gali turėti siaurus kiemus, suvaržytą matomumą ir didelį kiekį netikėtų kliūčių, tokių kaip sustoję automobiliai ar einantys žmonės, todėl lenkimas yra ypač pavojingas manevras; 3) bendras saugumas. Gyvenamoji zona yra skirta greičio mažinimui ir saugiam eismui, o lenkimas prieštarauja šios zonos tikslui. 

        Bylos duomenys rodo, kad L. J. pažeidė minėtą Kelių eismo taisyklių 176.4 punkto draudimą, kaltės, kaip minėta, neginčija ir pats asmuo, tačiau, teismo vertinimu, visų aplinkybių kontekste toks nusižengimas traktuotinas visgi kaip formalus pažeidimas. Iš byloje esančio vaizdo įrašo ir kitos bylos medžiagos matyti, kad L. J. atliktas lenkimo manevras pavojaus pėstiesiems nesukėlė, nes tokių kelyje nebuvo, matomumas įvykio zonoje buvo itin geras, L. J. vairavo pakankamai dėmesingai ir atsargiai, atlikdamas lenkimo manevrą rodė įspėjamuosius posūkio signalus (nors vaizdo įraše užfiksuotas tik dešinio posūkio signalo rodymas po aplenkimo grįžtant į savo juostą, tačiau duomenų, kad būtų nerodęs kairiojo posūkio signalo ruošiantis lenkti, byloje nėra, kai tuo tarpu pareiškėjas nurodo, jog posūkio signalus abu kartus atlikdamas lenkimo manevrą rodė, tokia aplinkybė byloje nenuginčyta), kitų kliūčių, tokių kaip stovintys/važiuojantys automobiliai, taip pat žaidžiančių vaikų, vaikštančių ar kitaip judančių žmonių ir pan. tuo momentu kelyje taip pat nefiksuota, duomenų, kad lenkiant žymiai būtų viršytas leistinas greitis, byloje irgi nėra, anaiptol, vaizdo įraše matyti, kad lenkimo momentu automobilis važiuoja ramiai, nepagreitintai. Byloje duomenų, kurių pagrindų būtų galima teigti, kad L. J., atlikdamas draudžiamą lenkimo manevrą, galėjo potencialiai sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams ar avarinę situaciją byloje nenustatyta, todėl ir vertinimas susiklosčiusios nagrinėjamos situacijos tokiu griežtumu, koks reglamentuotas įstatyme, akivaizdžiai neatiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų.   

Pateikta bylos medžiaga, asmens paaiškinimai rodo, kad L. J. dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo savo kaltę pripažino visiškai, dėl teisei priešingo elgesio nuoširdžiai gailisi, suvokia padaryto nusižengimo pavojingumą, todėl pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ANk 36 str.) nenustatyta.

Įvertinus L. J. skundo argumentų ir administracinio nusižengimo bylos aplinkybių visumą, nėra pagrindo konstatuoti, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos L. J. negali būti taikomos. Iš pažymos apie padarytus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad per pastaruosius 5 metus L. J. administracine tvarka už tokio pobūdžio nusižengimą baustas nebuvo, kas parodo, jog toks padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis, o ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas.

Neginčytina, kad L. J. įvykdė administracinį nusižengimą, kuris savo rūšiniu pavojingumu kelia pavojų tiek transporto priemonės saugumui, tiek ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir sutiktina, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, tačiau kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Nors L. J., kaip minėta, pažeidė draudimą lenkti gyvenamojoje zonoje, tačiau savo veiksmais nei žalos, nei potencialios grėsmės niekam nesukėlė, kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė, duomenų, kad po šio pažeidimo padarymo L. J. būtų nesilaikęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų, byloje taip pat nėra. Taip pat, kaip jau minėta, administracine tvarka per pastaruosius 5 metus asmuo už tokio pobūdžio nusižengimą (lenkimą draudžiamoje vietoje) baustas nebuvo, fiksuoti tik keli smulkūs nusižengimai, paskirtas 6-15 Eur dydžio baudas sumokėjęs. Skunde pareiškėjas nurodo, jog teisė vairuoti jam yra ypatingai svarbi darbe, kadangi pagal oficialią sutartį atlieka savanorio (duomenys neskelbtini) funkcijas, teisės turėjimas vairuoti susijęs ir su perspektyva įsidarbinti (duomenys neskelbtini) bei toliau dirbti užtikrinant ne tik savo asmeninius ar šeimos poreikius, bet ir teikiant neatidėliotiną medicininę pagalbą skubiose situacijose ir nelaimingų atsitikimų atvejais gelbstint kitų žmonių sveikatą ar gyvybę. Teismas tuo pačiu atkreipia dėmesį į tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl šeiminių, darbinių aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką, net ir darbas, tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymą. Visgi, teismui nenustačius realaus padaryto nusižengimo pavojingumo, vertinant padarytą nusižengimą labiau kaip atsitiktinio pobūdžio, o ne piktybinį ar sistemingą teisės normų nesilaikymo rezultatą, atsižvelgus į tai, kad J. J. dėl netinkamo elgesio nuoširdžiai gailisi, neteisėto elgesio pasekmes suvokia ir pasižada ateityje skrupulingiau vertinti situacijas kelyje ir nebenusižengti, įvertinus vairavimo svarbą tiek asmeninėje, tiek ir atliekamoje savanorystės veikloje bei planuojamoje darbinėje karjeroje ateityje, teismo nuomone, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas, kad ir minimaliam ar trumpesniam nei nustatytam minimaliam terminui, būtų akivaizdžiai neproporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui. Todėl įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visumą, laikytina, kad 180 Eur dydžio baudos paskyrimas yra pakankamas asmens nubaudimas, teismo nuomone, pats įvykio procesas L. J. padarė akivaizdų auklėjamąjį poveikį, todėl nagrinėjamu atveju specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas L. J. neskirtinas.

Kitoje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistas.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

administracinėn atsakomybėn patraukto L. J. skundą tenkinti. 

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Ingos Poškienės 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-8808-2025, kuriuo L. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 180 eurų dydžio bauda ir skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams, pakeisti:

- pripažinti L. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą tai, kad prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi;

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, L. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 3 mėnesiams netaikyti.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                           Bronius Vinciūnas