R. K. 2014 m. lapkričio 7 d., 16:50 valandą, Kretingos m., Vytauto g. 114 būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,17 prom.) vairuodamas transporto priemonę „RENAULT KANGOO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovinčius tris automobilius, taip padarydamas žalą kitiems asmenims. Eismo įvykio metu apgadintos 4 transporto priemonės, žmonės nenukentėjo. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 127 punktų reikalavimus, t.y. padarė administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ir ATPK) 127 str. 3 d. pažeidimą. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą R. K. pripažino, kad eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, neneigė, kad vairavo transporto priemonę būdamas išgėręs. Teismo posėdžio metu R. K. prisipažino kaltu dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Dėl tokio savo poelgio gailėjosi, suprato, kad pasielgė neteisingai. Teismui pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), kurio buveinė yra (duomenys neskelbtini)., o jis su šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad netekęs teisės vairuoti, negalės atlikti savo tiesioginių pareigų darbe, nes automobilis yra jo pagrindinis darbo įrankis, todėl, kad jo darbo funkcijos – prekyba, naujų klientų paieška, nuolatinis klientų lankumas bei prekių pristatymas visame Vakarų Lietuvos regione, todėl kiekvieną dieną turi vairuoti automobilį, negalėdamas to daryti, neteks darbo. Nurodė, kad netekus darbo, labai sumažės jo šeimos pajamos. Sutuoktinė dirba pagal verslo liudijimą ir gauna nepastovias pajamas. Nurodė, kad augina nepilnametę dukrą. Pažymėjo, kad susirasti kitą darbą gali būti labai sunku, nes jam nustatytas darbingumo lygis - 45 proc. Todėl prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, o skirti tik piniginę baudą. Teismo posėdžio metu patvirtino rašytiniame prašyme nurodytas aplinkybes. Pažeidėjo padaryti ATPK pažeidimai visiškai įrodyti Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK surinkta medžiaga, tai yra 2014-11-07 administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų R. L. ir K. B. bei R. P. tarnybiniais pranešimais (b. l. 4-6), eismo įvykio vietos schema ir prie jos esančia foto lentele(b. l. 7,8-9), rašytiniu nukentėjusiojo K. K. paaiškinimu (b. l. 12), rašytiniu nukentėjusiojo M. B. paaiškinimu (b. l. 13) rašytiniu nukentėjusiojo S. Ž. paaiškinimu (b. l. 14), alkotesterio duomenimis, kad R. K. nustatytas neblaivumas (2,17 prom.) (b. l. 15), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 17), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 102 ir kitais bylos dokumentais. Veika kvalifikuojama pagal ATPK 127 str. 3 d. teisingai. R. K. pripažįsta padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d. ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas kaip privaloma nuobauda tokį pažeidimą padariusiam asmeniui. Netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo būtų galima tik pritaikius apelianto atžvilgiu ATPK 301 straipsnio nuostatas. Tačiau administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Priešingu atveju būtų paneigiama įstatymų leidėjo valia, nepaisoma administracinės nuobaudos tikslų. R. K. teigimu, išimtinės aplinkybės, leidžiančios jo atžvilgiu taikyti minėtą straipsnį, yra tai, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina norint nuvykti į darbą ir ten atlikti darbines funkcijas bei tinkamai rūpintis materialine šeimos gerove, o negalint dirbti, ir negaunant pajamų , jis negalėtų tinkamai rūpintis savo šeima. Šių aplinkybių teismas nepripažįsta išimtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių pažeidėjui turėtų būti taikoma švelnesnė nuobauda, nei numatyta ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N3-34/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1–413/2007). Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo (nes tam tikra asmenų grupė, kurių darbinė veikla yra tiesiogiai susijusi su poreikiu vairuoti transporto priemones, atsidurtų palankesnėje padėtyje, nei kiti analogiškus pažeidimus padarę asmenys), bet ir neatitiktų įstatymų leidėjo ketinimų. Transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam ir sukėlus eismo įvykį, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. R. K. darbo pobūdis (pardavimų vadybininkas) taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens darbinės pajamos yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Be to, transporto priemonės reikalingumas važinėti į darbą taipogi negali būti pripažintas išskirtine aplinkybe, šalinančia atsakomybę, nes didžioji dalis automobilį vairuojančių asmenų naudoja jį panašiais tikslais. R. K., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo funkcijoms atlikti, turėjo elgtis ypatingai atsakingai, tačiau vis tiek sėdo prie vairo neblaivus, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti atsakomybės, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Pažeidėjas žinojo, jog už pažeidimą, kurį jis padarė, yra baudžiama teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Dirbdamas darbą, į kurį nuvykti būtina teisė vairuoti transporto priemones, R. K. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes sau ir savo šeimos nariams. Tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną grubiausių KET pažeidimų - vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo laipsnio, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos keturios transporto priemonės, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams. Esant tokioms aplinkybėms pažeidėjo ir jo šeimos narių interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Į tai, kad R. K. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, kad darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, jog jam nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, atsižvelgtina, sušvelninant jam paskirtą administracinę nuobaudą iki ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytos minimalios ribos. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia atsakomybe aplinkybe teismas pripažino jo prisipažinimą dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdų gailėjimąsi. Sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad pripažįsta kaltę, anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai į šeimyninę padėtį – vedęs, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą: lengvinančia atsakomybę aplinkybę teismas pripažino jo prisipažinimą dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdų gailėjimąsi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, todėl jam už ATPK 127 str. 3 d., skirtina bauda, kurios dydis yra sankcijoje numatytas minimumas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui, neskiriant administracinio arešto. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 302 str., 31 str., 32 str., 127 str. 3 d., 286 str., 287 str., 313 str., teismas n u t a r ė R. K. pripažinti kaltu padarius ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą ir nubausti 4000 Lt (1158 EUR) pinigine bauda į valstybės pajamas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams. Bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Jeigu pažeidėjas sumokėti negali, - turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudą ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. Nutarimas Lietuvos Respublikos ATPK 3022, 302 4-5 str. nustatyta tvarka per 20 d. gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Kretingos rajono apylinkės teismą. Teisėja Diana Navickienė |