Civilinė byla Nr. 2A-241/2011

Procesinio sprendimo kategorija 26.6

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Kristinai Čeredničenkaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-969-479/2010 pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Diena Media Print“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos“ laikraščio redakcija), laikraščio „Palangos tiltas“ redakcijai, uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“ laikraščio redakcijai, tretiesiems asmenims D. P., A. L. dėl garbės ir orumo gynimo bei moralinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl garbės ir orumo gynimo bei moralinės žalos atlyginimo atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Klaipėdos laikraščio redakcija“ bei  laikraščio „Palangos tiltas“ redakcijai, tretiesiems asmenims D. J. bei uždarajai akcinei bendrovei uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“ laikraščio redakcijai kreipėsi ieškovas G. J..

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2007 m. spalio 13 d. laikraščiuose „Klaipėda“ bei „Palangos tiltas“ buvo išspausdinti straipsniai „Gaisro užsakovas liko šešėlyje“ ir „Kurhauzo padegimo užsakovas liko nežinomas“. Šiuose straipsniuose buvo nurodyta, kad Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento pareigūnai palangiškį įtarė kraupiomis aferomis, įvykdytomis 1992–1994 metais. Tuomet žmonės buvo įkalbinami iš bankų paimti didžiules pinigų sumas, o po to nužudomi, o jų pinigai pagrobiami. Tyrėjai užsimojo įminti garsiąją kreditų grobimo paslaptį. Ieškovo teigimu, šios žinios žemina jo garbę ir orumą, neatitinka tikrovės, nes ieškovas sunkių nusikaltimų nėra padaręs ir tokie įtarimai jam nebuvo pareikšti. Ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovus paneigti tikrovės neatitinkančias žinias bei atlyginti ieškovui padarytą neturtinę žalą.

Patikslinęs ieškinį, ieškovas prašė:

1. Pripažinti, kad 2005 m. birželio 4 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ Nr. 129 A. L. straipsnyje „Tyrėjai užsimojo įminti garsiąją kreditų grobimo paslaptį“ paskleistos žinios: „Redakcijos žiniomis, G. J. gali būti apkaltintas dėl kraupios aferos, įvykdytos 1992-1994 metais. Tuomet žmonės buvo įkalbami iš bankų paimti didžiules paskolas, po to nužudomi, o pinigai pagrobiami. Įtariama, kad tuomet G. J. kartu su šiuo metu taip pat Lukiškėse įkalintu buvusiu savo draugu J. B. ir dabar JAV gyvenančiu verslininku M. V. buvo sumanę didžiulę aferą. Yra duomenų, kad vyriškiai įkalbėjo įvairius verslininkus iš bankų paimti didžiules paskolas, o pinigus perduoti jiems. Už tai buvo žadama įtraukti į pelningą verslą. Bet iš tiesų visi pinigai likdavo aferos sumanytojų kišenėse, o kreditus ėmę žmonės būdavo nužudomi arba dingdavo be žinios. Dabar paaiškėjo, kad daugelis tokių dingusiųjų taip pat buvo nužudyti, o jų lavonai paslėpti“, 2007 m. spalio 13 d. dienraštyje „Klaipėda“ straipsnyje „Gaisro užsakovas liko šešėlyje“ ir laikraštyje „Palangos tiltas“ straipsnyje „Kurhauzo padegimo užsakovas liko nežinomas“, paskleistos žinios: „Generalinės prokuratūros ir policijos departamento pareigūnai palangiškį įtarė kraupiomis aferomis, įvykdytomis 1992-1994 metais. Tuomet žmonės buvo įkalbami iš bankų paimti didžiules paskolas, po to nužudomi, o pinigai pagrobiami. Tyrėjai užsimojo įminti garsiąją kreditų grobimo paslaptį“ - neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą, ir įpareigoti atsakovus per 48 valandas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti šias tikrovės neatitinkančias ieškovo garbę ir orumą žeminančias žinias.

2. Priteisti iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ laikraščio redakcijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos laikraščio redakcijos“ solidariai 10 000 Lt kompensaciją moralinei (neturtinei) žalai atlyginti.

3. Priteisti iš atsakovo laikraščio „Palangos tiltas“ redakcijos 1 000 Lt kompensaciją moralinei (neturtinei) žalai atlyginti.

4. Priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nustatęs, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartimi atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos laikraščio redakcija“ iškelta bankroto byla, 2009 m. spalio 22 d. nutartimi bylą perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad masinėse informavimo priemonėse nebuvo paskelbti duomenys apie konkrečius ieškovo padarytus nusikaltimus. 2005 m. birželio 4 d. laikraščio „Lietuvos rytas“ straipsnyje „Tyrėjai užsimojo įminti garsiąją kreditų grobimo paslaptį“ yra nurodoma, kad ieškovas G. J. gali būti apkaltintas dėl kraupios aferos, įvykdytos 1992-1994 metais. Pasak teismo, šios straipsnio nuostatos nepatvirtina ieškovui pareikštų įtarimų, o tik informuoja visuomenę apie teisėsaugos institucijų turimą svarbią informaciją apie ieškovo             G. J. veiklą. Teismas nurodė, kad analogiškas nuostatas dėl teisėsaugos institucijų turimos informacijos apie ieškovą paskelbė ir laikraščiai „Klaipėda“ bei „Palangos tiltas“. Byloje yra pateiktas žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas ir jame nurodyta, kad afera pripažįstama didelė apgavystė, nesąžininga, apgavikiška veikla. Inspektorius pripažino, kad publikacijos teiginiai apie ieškovui pareikštus įtarimus esmės neiškreipia. Nors inspektorius padarė išvadą, jog ieškovui inkriminuojami nusikaltimai nėra susiję su paskolų paėmimu ir neatitinka straipsniuose pavartotos „aferos“ sąvokos, tačiau su šia inspektoriaus išvada teismas nesutiko. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje yra pateiktas kaltinamasis aktas iš baudžiamosios bylos Nr. 38-1-00129-05, kuriame yra nurodyti konkretūs kaltinimai, pareikšti ieškovui G. J., tai yra jis kaltinamas organizuota grupe įgijęs svetimą turtą, nusikaltimams padaryti panaudojęs niekinius dokumentus, organizavęs kito žmogaus nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, organizavęs didelės vertės turto prievartavimą, pasikėsinęs organizuoti tyčinį sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą. Tuo būdu ieškovas yra įtariamas padaręs itin nesąžiningas veikas ir masinės informavimo priemonės, paskelbdamos informaciją apie ieškovui inkriminuojamas veikas, paskelbė tikrovę atitinkančias žinias. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog masinės informavimo priemonės paskleidė apie ieškovą tikrovę neatitinkančias žinias, ieškovo ieškinys yra nepagrįstas (CPK 178 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas G. J. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

1. Pripažinti, kad 2005 m. birželio 4 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ Nr. 129 A. L. straipsnyje „Tyrėjai užsimojo įminti garsiąją kreditų grobimo paslaptį“ paskleistos žinios: „Redakcijos žiniomis G. J. gali būti apkaltintas dėl kraupios aferos, įvykdytos 1992-1994 metais. Tuomet žmonės buvo įkalbami iš bankų paimti didžiules paskolas, po to nužudomi, o pinigai pagrobiami. Įtariama, kad tuomet G. J. kartu su šiuo metu taip pat Lukiškėse įkalintu buvusiu savo draugu J. B. ir dabar JAV gyvenančiu verslininku M. V. buvo sumanę didžiulę aferą. Yra duomenų, kad vyriškiai įkalbėjo įvairius verslininkus iš bankų paimti didžiules paskolas, o pinigus perduoti jiems. Už tai buvo žadama įtraukti į pelningą verslą. Bet iš tiesų visi pinigai likdavo aferos sumanytojų kišenėse, o kreditus ėmę žmonės būdavo nužudomi arba dingdavo be žinios. Dabar paaiškėjo, kad daugelis tokių dingusiųjų taip pat buvo nužudyti, o jų lavonai paslėpti“, 2007 m. spalio 13 d. dienraštyje „Klaipėda“ straipsnyje „Gaisro užsakovas liko šešėlyje“ ir laikraštyje „Palangos tiltas“ straipsnyje „Kurhauzo padegimo užsakovas liko nežinomas“, paskleistos žinios: „Generalinės prokuratūros ir policijos departamento pareigūnai palangiškį įtarė kraupiomis aferomis, įvykdytomis 1992-1994 metais. Tuomet žmonės buvo įkalbami iš bankų paimti didžiules paskolas, po to nužudomi, o pinigai pagrobiami. Tyrėjai užsimojo įminti garsiąją kreditų grobimo paslaptį“ - neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą, ir įpareigoti atsakovus per 48 val. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti šias tikrovės neatitinkančias ieškovo garbę ir orumą žeminančias žinias.

2.              Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos laikraščio redakcijos“ 10 000 Lt kompensaciją moralinei (neturtinei) žalai atlyginti.

3.              Priteisti iš atsakovo laikraščio „Palangos tiltas“ redakcijos 1 000 Lt kompensaciją moralinei (neturtinei) žalai atlyginti.

4.              Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nėra teistas ir jo kaltė nėra įrodyta (EŽTK 6 str. 2 d.). Teismas, viešai paskelbęs nutartį, pakomentavo priimtos nutarties motyvus. Teisėjo išsakyti motyvai pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 2 dalį. Teismas atmetė ieškovo prašymą į teismą iškviesti A. L., kad išsiaiškintų, iš kur pastarasis sužinojo informaciją straipsniui laikraštyje.

2. Teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad G. J. pareikšti įtarimai dėl žmonių įkalbinėjimų iš bankų paimti didžiules pinigų sumas, kad jis dalyvavo jų nužudymuose, o pinigus pagrobė. Teismui buvo pateiktas kaltinamasis aktas, kuriame nurodytos konkrečių G. J. inkriminuojamų nusikaltimų faktinės aplinkybės. Tos aplinkybės neturi nieko bendro su straipsniuose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, nei viena iš inkriminuojamų veikų nėra susijusi su kreditų grobimais ir pan. Teismas nenurodė, kodėl nesivadovauja Generalinės prokuratūros prokuroro A. Kazakovo 2007 m. gruodžio 7 d. ir 2008 m. kovo 28 d. raštais. Teismas nepagrįstai nesutiko su Žurnalistų etikos inspektoriaus išvada, sprendime nenurodė jokių jos atmetimo motyvų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad autorė D. P. (J.) pripažino, jog ji padarė klaidą straipsnyje, kad neturėjo teisės parašyti kitame straipsnyje paskelbtas žinias, nenurodant tų žinių šaltinio. Teismas neteisingai įvertino pateiktus rašytinius įrodymus - straipsnių tekstus ir kaltinamąjį aktą, nepalygino jame nurodytų kaltinimų su straipsniuose nurodytais įtarimais ir neanalizavo jų nesutapimo (CPK 176,180, 183, 185 str.), nepagrįstai nesivadovavo Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

3. Teismas visiškai neanalizavo ieškinio dalies dėl 2005 m. birželio 4 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 129 A. L. straipsnyje „Tyrėjai užsimojo įminti garsiąją kreditų grobimo paslaptį“ paskleistų žinių apie G. J. tariamai įvykdytus nusikaltimus, nepasisakė, ar nurodyta informacija atitinka tikrovę. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Byloje atsakovais įtrauktos laikraščių redakcijos bei tretieji asmenys nepateikė jokių duomenų apie paskleistos informacijos atitikimą tikrovei. Straipsniuose nurodytų įtarimų pagrįstumo nepatvirtino ir Generalinės prokuratūros prokuroras, kuris raštu pranešė, kad minimi įtarimai niekuo nepagrįsti. Teigia, kad straipsniuose paskelbtos žinios žemina ieškovo garbę ir orumą bei neatitinka tikrovės, nes ieškovas straipsniuose nurodytų sunkių nusikaltimų nėra padaręs ir tokie įtarimai ieškovui nebuvo pareikšti. Tai, kad jis kaltinamas dėl kitų konkrečių nusikaltimų padarymu, nesudaro pagrindo skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją. Jo garbės ir orumo pažeidimas pasireiškė tuo, kad visuomenėje formuojama neigiama nuomonė apie jį, taip daromas netiesioginis poveikis teisminėms institucijoms. Pasak apelianto, reikalavimas dėl šitų duomenų paneigimo bei moralinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas.

4. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo pateiktus įrodymus apie informacijos netikrumą, iškraipymą, apie jo garbei ir orumui padarytą žalą, apie tai, kad ieškovo garbę ir orumą žeminanti žinia buvo paskelbta tyčia, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (LAT Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. 1, nutartys bylose 3K-3-569/2006, 3K-3-488/2007, 3K-3-193/2007).

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime teigia, kad ieškovas neįrodė, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą bei neatitinka tikrovės. Pasak atsakovo, reikia vertinti ne ieškovo teiginius atskirai, o visą straipsnio kontekstą (LAT civilinėje byloje Nr. 3K-7-l30/2000). Straipsnio autorius kategoriškai neteigia ir nenurodo ieškovo, kaip nusikaltėlio ar bendrininko. Straipsnio autorius spėja, kad ieškovas gali būti apkaltintas aprašyto nusikaltimo padarymu. Autorius, gavęs atitinkamos informacijos, susidarė nuomonę, jog minėtoje byloje gali būti apkaltintas ir ieškovas. Teigia, kad nuomonei netaikomas tiesos kriterijus (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 33 d.). Teismas pagrįstai pripažino, kad informacija, paskleista apie ieškovą, atitinka tikrovę, t.y. atitinka kaltinamajame akte ieškovui pateiktus kaltinimus. Kaltinamasis aktas, kuriame išdėstyti ieškovui inkriminuojami nusikaltimai, laikytinas oficialiu teisėsaugos dokumentu, todėl jo turinio atitikimo tikrovei straipsnio autorius neprivalėjo tikrinti. Preziumuojama, kad kaltinamajame akte išdėstyta informacija atitinka tikrovę ir atsakovas, paviešindamas minėto dokumento ištraukas, nepažemino ieškovo garbės ir orumo (Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. 1 d. l p.). Vien pats faktas, kad ieškovui yra pareikšti įtarimai dėl itin sunkių nusikaltimų padarymo, turėtų daugiau žeisti ieškovo garbę bei orumą, nei faktas, kad apie minėtus įtarimus buvo paviešinta spaudoje.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Diena Media Print“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovas teigia, kad jis negali būti atsakingas už tikrovės neatitinkančios (jei iš tikrųjų tokia informacija yra neatitinkanti tikrovės) informacijos paskleidimą kitose visuomenės informavimo priemonėse, tarp jų dienraštyje „Lietuvos rytas“ ar „Palangos tiltas“. Iš apelianto nurodytos tikrovės neatitinkančios straipsnio citatos negalima nustatyti, kad atsakovo dienraščio straipsnyje buvo minimas būtent ieškovas. Ieškovas, kaip galimas įtariamasis, buvo įvardintas dienraščio „Lietuvos rytas“, o ne atsakovo straipsnyje. Straipsnyje nebuvo paskelbti duomenys apie konkrečius ieškovo padarytus nusikaltimus, o pateikiama tik bendro pobūdžio informacija apie tai, kad teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą dėl 1992-1994 metais įvykdytų nusikalstamų veikų. Be to, naudojamos gramatinės konstrukcijos patvirtina, kad nebuvo konstatuojami faktai, o informacija pateikiama kaip labiau tikėtina. Dėl autorės D. P. pripažintos klaidos nurodo, kad jeigu apeliantas manytų, kad visuomenės informavimo priemonėse buvo paskleista tikrovę atitinkanti informacija, šios informacijos šaltinis nebūtų apeliantui reikšmingas. Apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad po minimų straipsnių būtų pablogėjusi visuomenės nuomonė apie jį. Nesant nustatytos faktų visumos, negali būti laikoma, kad apelianto garbė ir orumas buvo pažeisti. Kompensaciją moralinei žalai atlyginti apeliantas siekia prisiteisti tik iš atsakovo ir UAB „Palangos tiltas“ redakcijos, nors pagrindinę, esą apelianto orumą ir garbę pažeidžiančią, informaciją paskelbė kitas atsakovas - dienraštis „Lietuvos rytas“. Apeliantas neįrodė, kad straipsniuose pateikta informacija buvo pažeista jo garbė ir orumas, ir nenurodė, kuo remdamasis jis reikalauja priteisti būtent tokio dydžio kompensaciją iš atsakovo.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimas naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Šioje byloje nagrinėjamas klausimas, ar visuomenės informavimo priemonėse paskleista informacija neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo G. J. garbę ir orumą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 2.24 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Taigi, pareiga įrodyti paskleistų žinių atitikimą tikrovei tenka jas paskleidusiam asmeniui.

Ieškovas G. J. pareikštu ieškiniu, be kita ko, prašė paneigti laikraščių „Klaipėda“ bei „Palangos tiltas“ ir „Lietuvos rytas“  straipsniuose paskelbtas ir, jo teigimu, tikrovės neatitinkančias žinias apie tai, kad jis įtariamas kraupiomis aferomis, įvykdytomis 1992–1994 metais, kurių esmė - žmonės buvo įkalbinami iš bankų paimti didžiules pinigų sumas, o po to nužudomi, o jų pinigai pagrobiami.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog masinės informavimo priemonės paskleidė apie jį tikrovę neatitinkančias žinias. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad masinėse informavimo priemonėse nebuvo paskelbti duomenys apie konkrečius ieškovo padarytus nusikaltimus, kad 2005 m. birželio 4 d. laikraščio „Lietuvos rytas“ straipsnio „Tyrėjai užsimojo įminti garsiąją kreditų grobimo paslaptį“ nuostatos nepatvirtina ieškovui pareikštų įtarimų, o tik informuoja visuomenę apie teisėsaugos institucijų turimą svarbią informaciją apie ieškovo veiklą, taip pat kad kaltinamajame akte yra nurodyti konkretūs kaltinimai, pareikšti ieškovui G. J., tad, teismo teigimu, ieškovas yra įtariamas padaręs itin nesąžiningas veikas ir masinės informavimo priemonės, paskelbdamos informaciją apie jam inkriminuojamas veikas, paskelbė tikrovę atitinkančias žinias.

Apeliaciniame skunde ieškovas G. J. teigia, jog straipsniuose nurodytų nusikaltimų jis nepadarė. Ieškovo teigimu, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jam pareikšti įtarimai dėl žmonių įkalbinėjimų iš bankų paimti didžiules pinigų sumas, jog jis dalyvavo jų nužudymuose, o pinigus pagrobė, jog kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės nėra susijusios su straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis. Su tokiais apelianto argumentais nesutikti nėra pagrindo.

Kaip matyti iš byloje esančio Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2008 m. rugsėjo 2 d. kaltinamojo akto baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00129-05 (t. 2, b.l. 21-46), G. J. buvo kaltinamas tuo, jog veikdamas organizuotoje grupėje su V. J., apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – pinigus 108 000 JAV dolerių (432 000 Lt), sumokėtus už namą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat jog veikdamas organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, siekdamas atkeršyti už kreipimąsi į teisėsaugos organus ir duotus parodymus baudžiamojoje byloje, nusprendęs suorganizuoti nužudymą ir realizuodamas savo nusikalstamą ketinimą, šiuos veiksmus realizavo, t.y. organizavo kito asmens nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, o taip pat kad veikdamas organizuotoje grupėje dėl savanaudiškų paskatų, parengęs nusikalstamą veiką ir jai vadovavęs, organizavo didelės vertės turto prievartavimą. Ieškovas taip pat buvo kaltinamas ir tuo, kad 1997 m. padarė lengvą kūno sužalojimą, o 2000 m. pasikėsino organizuoti tyčinį žmogaus sveikatos sutrikdymą. Taigi, iš tiesų, šiame 2008 m. rugsėjo 2 d. kaltinamajame akte nėra duomenų apie tai, kad G. J. būtų kaltinamas 1992–1994 metais padaręs veiką, kuomet žmonės buvo įkalbinami iš bankų paimti didžiules pinigų sumas, o po to nužudomi, o jų pinigai pagrobiami.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kaltinamajame akte yra nurodyti konkretūs kaltinimai, pareikšti ieškovui G. J., padarė išvadas, kad ieškovas yra įtariamas padaręs itin nesąžiningas veikas ir masinės informavimo priemonės, paskelbdamos informaciją apie ieškovui inkriminuojamas veikas, paskelbė tikrovę atitinkančias žinias. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinyje nurodytose masinėse informavimo priemonėse buvo paskelbta informacija, žinios apie     įtarimą apie G. J. 1992–1994 metais galimai padarytas veikas, kai žmonės buvo įkalbinami iš bankų paimti didžiules pinigų sumas, o po to nužudomi, o jų pinigai pagrobiami, kurios kaltinamajame akte nebuvo nurodytos, išvada, kad tokiu būdu masinės informavimo priemonės, paskelbdamos apie ieškovui tariamai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, apie jį paskelbė tikrovę atitinkančias žinias, nėra pagrįsta faktiniais bylos duomenimis. Nors G. J. baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00129-05 ir buvo kaltinamas padaręs konkrečias nusikalstamas veikas, tačiau vien ši aplinkybė nesudarė pagrindo apie jį skelbti ir kitas žinias, kurios nėra pagrįstos jokiais konkrečiais duomenimis.

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2004 m. rugpjūčio 3 d. iki 2006 m. rugsėjo 1 d., kai buvo paskelbtas 2005 m. birželio 4 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ Nr. 129 A. L. straipsnis „Tyrėjai užsimojo įminti garsiąją kreditų grobimo paslaptį“) 2 straipsnio 41 dalies nuostatą, žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiami faktai ar tiesa pagrįsti duomenys. Pagal šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias.

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d., kai buvo paskelbti kiti ieškinyje nurodyti straipsniai) 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto nuostatą, viešosios informacijos rengėjai neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų. Žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje (Visuomenės informavimo įstatymo 41 str. 2 d. 1 p.).

Atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ atsiliepime į ieškinį (t. 1, b.l. 170-172) nurodė, kad rengiant ir skelbiant straipsnį (2005 m. birželio 4 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 129 paskelbtą A. L. straipsnį), teisėsaugos institucijos buvo iškėlusios ir aktyviai tyrė versijas, pagal kurias ieškovas G. J. galėjo būti susijęs su straipsnyje aprašytais įvykiais, kad straipsnyje nebuvo rašoma, jog G. J. jau yra pareikšti konkretūs įtarimai ir pan., t.y. jis nevadinamas įtariamuoju baudžiamojo proceso prasme.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad masinėse informavimo priemonėse 2005 m. birželio 4 d. nebuvo paskelbti duomenys apie konkrečius ieškovo padarytus nusikaltimus, straipsnio nuostatos nepatvirtina ieškovui pareikštų įtarimų, o tik informuoja visuomenę apie teisėsaugos institucijų turimą svarbią informaciją apie ieškovo G. J. veiklą. Tačiau, kaip matyti iš 2005 m. birželio 4 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 129 paskelbto A. L. straipsnio „Tyrėjai užsimojo įminti garsiąją kreditų grobimo paslaptį“ teksto (t. 1, b.l. 138), nors straipsnio vienos pastraipos formuluotė, jog „redakcijos žiniomis, G. J. gali būti apkaltintas...“ ir nepatvirtina, jog G. J. yra pareikšti įtarimai ar pateikti kaltinimai padarius atitinkamas veikas, tačiau tolesnės autoriaus straipsnio formuluotės - „įtariama, kad tuomet G. J. kartu... su J. B.....ir M. V....“, „yra duomenų, kad šie vyriškiai...“, „dabar paaiškėjo, kad...“ - leidžia spręsti, kad, kaip ir nurodė teismas, laikraščio redakcijai yra žinoma teisėsaugos institucijų turima svarbi informacija apie ieškovo G. J. veiklą ir būtent šios informacijos pagrindu buvo pateikta atitinkama informacija, žinios straipsnyje. Tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui straipsnio autorius ar atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu buvo padaryta išvada apie straipsnyje minimas G. J. padarytas veikas. Neaišku, ar straipsnio paskelbimo metu jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ar ieškovui buvo pareikšti įtarimai dėl konkrečių nusikalstamų veikų, tarp jų ir straipsnyje nurodytų, padarymu.

2007 m. spalio 13 d. dienraštyje „Klaipėda“ straipsnyje „Gaisro užsakovas liko šešėlyje“ ir laikraštyje „Palangos tiltas“ straipsnyje „Kurhauzo padegimo užsakovas liko nežinomas“ taip pat buvo paskleistos žinios, jog „generalinės prokuratūros ir policijos departamento pareigūnai palangiškį įtarė kraupiomis aferomis, įvykdytomis 1992-1994 metais. Tuomet žmonės buvo įkalbami iš bankų paimti didžiules paskolas, po to nužudomi, o pinigai pagrobiami. Tyrėjai užsimojo įminti garsiąją kreditų grobimo paslaptį“ (t. 1, b.l. 20). Tačiau šiuose straipsniuose pateiktos žinios taip pat nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo pagrįstos atitinkamais teisėsaugos institucijų duomenimis. Atsiliepime į apeliacinį skundą BUAB „Diena Media Print“ teigia, kad iš apelianto nurodytos tikrovės neatitinkančios straipsnio citatos negalima nustatyti, kad atsakovo dienraščio straipsnyje buvo minimas būtent ieškovas. Nors iš tiesų, minėtoje straipsnio pastraipoje ir nebuvo nurodytas ieškovo vardas ir pavardė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad straipsnyje buvo rašoma būtent apie G. J. ir jo veikas, vien tai, kad straipsnio pastraipoje jis įvardintas tik kaip palangiškis, neleidžia spręsti, kad kalbama apie kitą asmenį, o ne apie G. J.. Nors, pasak atsakovo BUAB „Diena Media Print“, jis negali būti atsakingas už galimai tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo kitose visuomenės informavimo priemonėse, tačiau, kaip jau minėta, ši aplinkybė, ar paskleista informacija atitiko tikrovę ar ne, nebuvo nustatyta.

Nors pirmosios instancijos teismas ir nesutiko su žurnalistų etikos inspektoriaus 2008 m. balandžio 29 d. sprendimu (t. 1, b.l. 26-42), tokio nesutikimo motyvų jis neišdėstė, be to, nesiaiškino jame nurodytų aplinkybių ir neišreikalavo prokuroro A. Kazakovo 2007 m. gruodžio     7 d. rašto Nr. 8.2-3255/15, kuriame, pagal žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo tekstą, nurodyta, jog G. J. 2007 m. gegužės 31 d. pranešime apie įtarimą buvo inkriminuojami tam tikri nusikalstami veiksmai, ir 2008 m. kovo 28 d. rašto, esą G. J. nepareikšti įtarimai dėl šio epizodo (kreditų grobimo), o byloje nėra informacijos, kad jis būtų įtariamas ar kaltinamas dalyvavęs šio konkretaus nusikaltimo padaryme.

Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas atmetė jo prašymą į teismą iškviesti        A. L., siekiant išsiaiškinti, iš kur pastarasis sužinojo informaciją straipsniui laikraštyje.

Kaip patvirtina bylos duomenys, pirmosios instancijos teismas A. L. dalyvavimą parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose pripažino būtinu (t. 2, b.l. 13), jam už neatvykimą į teismo posėdį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi buvo paskirta bauda (t. 2, b.l. 80). Bylą 2009 m. spalio 22 d. nutarties pagrindu perdavus nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui (t. 2, b.l. 102), ieškovas 2010 m. balandžio 13 d. teismo posėdyje nurodė, kad jis norėjo, jog teismo posėdyje dalyvautų A. L., kuris būtų paaiškinęs, iš kur jis gavo informaciją apie jo bendradarbiavimą su M. V., o, pasak ieškovo advokatės, ieškovui kyla klausimų, kuriuos jis norėtų užduoti A. L. (t. 2, b.l. 150). Tačiau nei apylinkės, nei apygardos teisme trečiasis asmuo A. L. taip ir nebuvo apklaustas.

Kadangi 2005 m. birželio 4 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 129 paskelbto A. L. straipsnio, 2007 m. spalio 13 d. dienraštyje „Klaipėda“ paskelbto straipsnio „Gaisro užsakovas liko šešėlyje“ ir laikraštyje „Palangos tiltas“ paskelbto straipsnio „Kurhauzo padegimo užsakovas liko nežinomas“ informacijos šaltinis, nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, nebuvo atskleistas, t.y. nebuvo išsiaiškinta, kaip ir iš ko straipsnio autoriai sužinojo apie G. J. straipsniuose nurodytą veiklą, negalima spręsti, ar juose nurodytos žinios atitinka tikrovę, ar jos yra teisingos ir tikslios, ir kokiais duomenimis šios žinios yra grindžiamos.

Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, jog straipsnio nuostatos (teiginiai) informuoja (informavo) visuomenę apie teisėsaugos institucijų turimą svarbią informaciją apie ieškovo            G. J. veiklą, jos nepagrindžiant jokiais leistinais įrodymais, t.y. jog ieškovui iš tikrųjų buvo pareikšti įtarimai, kaltinimai dėl straipsnyje minimos veikos įvykdymo, arba kad teisėsaugos institucijos iš tiesų turėjo tokios informacijos, kurios dėl tam tikrų aplinkybių negalėjo realizuoti, pareikšdamos įtarimus ar kaltinimus, negali būti pripažinta pagrįsta. Dėl šios priežasties pagal šioje byloje pateiktus duomenis negalima spręsti, ar straipsniuose nurodytos aplinkybės ir faktai apie G. J. veiką, atitinka tikrovę.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo esminių ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių, tuo pažeisdamas proceso teisės normas (CPK 179, 185, 263 str.) ir todėl neatskleidė bylos esmės. Šie proceso teisės normų pažeidimai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes dėl jų byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal byloje pateiktus įrodymus negalima nustatyti visų svarbių faktinių bylos aplinkybių (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                      Alė Bukavinienė

Donatas Šernas

                                                                                    Vigintas Višinskis