Administracinė byla Nr.I-1177-422/2018
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02118-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 37.2;
55.1.1; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 20 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,
sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,
dalyvaujant pareiškėjui V. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laivės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, atsakovės atstovė), 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (I t., b. l. 4–9), patikslintuose skunduose (I t., b. l. 64–65,71), skundo papildyme (II t., b. l. 40–41) ir teismo posėdžiuose nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. kalėjo LAVL sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Ginčui aktualiu laikotarpiu jam nebuvo suteiktas teisės aktuose nustatytas gyvenamasis plotas, kurį mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir sanitarinis mazgas. Tvirtino, kad kameros buvo purvinos, jose nebuvo tinkamo apšvietimo, sienos skylėtos, nebuvo karšto vandens, trūko inventoriaus (spintų, lentynėlių, veidrodžių), tualetai buvo be dangčių, lempos techniškai netvarkingos, be gaubtų, atvirais laidais. Dušuose nuo lubų krito nuotrupos, trūko apšvietimo, buvo netvarkinga elektros instaliacija, nebuvo dozatorių su muilu ir šampūnu, apsauginių kilimėlių. Nurodė, kad negavo higienos priemonių. Patalynė ir pižama buvo susidėvėjusi, suplyšusi. Minkštas inventorius buvo iš medžiagos, pralaidžios drėgmei, prasmirdęs.
Pažymėjo, jog LAVL dirbantys pareigūnai nėra pasitikrinę sveikatos, neturi privalomųjų įgūdžių ir pirmos pagalbos mokymo kursų atestavimo pažymėjimų, tai kėlė dvejones dėl jų psichikos, todėl pareiškėjas jautėsi nesaugus. Tvirtino, kad visą ginčo laikotarpį jam nebuvo teikiamas dietinis maitinimas, nors jo sveikatos istorijoje buvo duomenys apie jam nuolat paskirtą dietinį maitinimą. Nurodė, kad rašė skundus LAVL administracijai, bet į juos nebuvo reaguojama. Reiškė pretenzijas dėl maisto kokybės, nurodydamas, kad maistas buvo pasenęs, pašvinkęs, taip pat dėl maisto saugos ir maisto tvarkymo reikalavimų nesilaikymo. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. maistas buvo šaltas, 2017 m. rugpjūčio 15 d. košė per pusryčius buvo blogai išvirta, šalta su gumulais. Dėl netinkamo maisto atsirado sveikatos sutrikimų, nuolatos jautė skrandžio skausmus, pykinimą, viduriavimą, pastoviai vartojo medikamentus. Maisto dalintojai nedėvėjo darbo aprangos, nemūvėjo pirštinių, kepurių. Kalinimo sąlygas LAVL pareiškėjas prilygino kankinančioms, tvirtino, kad patyrė didelių nepatogumų, psichologinį išsekimą, orumo pažeminimą, dvasinį sukrėtimą ir pan., t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 1000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į skundą ( I t., b. l. 74-81), papildomuose paaiškinimuose (II t., b. l. 58-61) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. gegužės 29 d., nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. liepos 18 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d., nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d. ir nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. buvo gydomas LAVL nepažeidžiant vienam asmeniui tenkančios reglamentuotis gyvenamojo ploto normos. LAVL palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (atskira spitos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Reikalavimo dušuose įrengti veidrodžius ir lentynėles, kūno ir plaukų prausiklio dozatorius nėra numatyta, tačiau LAVL pagal finansines galimybes savo iniciatyva aprūpina dušų patalpas veidrodžiais ir lentynėlėmis, apsauginiais kilimėliais, kūno ir plaukų prausiklio dozatoriais. LAVL patalpų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pripažino, kad palatoje Nr. 226 sienoje buvo išmušta skylė, dušo patalpoje buvo atsilupę lubų dažai, tačiau šie pažeidimai buvo operatyviai pašalinti.
Tvirtino, kad ligoninėje esančias vertybes dažnai laužo ir gadina patys pacientai. Pareiškėjas buvo patalpintas į tvarkingą kamerą, o tik išvykus pareiškėjui ir kitam su juo kalėjusiam nuteistajam, buvo pastebėta skylė. Nurodė, kad atlikus patikrinimą kameroje Nr. 226, dirbtinės apšvietos pažeidimų nebuvo nustatyta, tačiau Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus antro aukšto duše buvo nustatytas bendro dirbtinio apšvietimo pažeidimas, kuris buvo pašalintas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistai, atlikę kameros Nr. 208 patikrinimą, nustatė dirbtinės apšvietos pažeidimą, tačiau atsakovas pažymėjo, kad apšvietimas LAVL yra tikrinamas, perdegusios lempulės LAVL keičiamos. Pareiškėjas dėl netinkamo apšvietimo į LAVL nesikreipė, kreipėsi dėl kitų kalinimo sąlygų. Švarą gyvenamosiose patalpose turi palaikyti patys pacientai, jiems išduodamas įstaigos inventorius ir priemonės. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, higienos priemonės išduodamos vieną kartą per 1 – 3 mėnesius. Pareiškėjas dėl higienos priemonių išdavimo į LAVL administraciją kreipėsi 2017 m. rugpjūčio 16 d., tačiau turimais duomenimis, pareiškėjui dantų pasta buvo išduota 2017 m. liepos 19 d., tualetinis muilas, popierius (3 ritinėliai), dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai, dezodorantas buvo išduoti 2017 m. rugpjūčio 11 d., todėl pagrindo išduoti jam prašomas higienos priemones nebuvo. LAVL visose gyvenamosiose patalpose įrengta karšto ir šalto vandens tiekimo sistema. Pacientams maistas tiekiamas LAVL induose, kurie po maitinimo surenkami, todėl pacientams plauti indų nereikia. Pareiškėjui nuo 2017 m. liepos 14 d. pagal sveikatos priežiūros specialisto rekomendacijas paskirtas dietinis maitinimas neterminuotai (medicininis pažymėjimas Nr. 148-905), todėl jo argumentai dėl dietinio maitinimo neskyrimo nepagrįsti. LAVL virtuvės, maisto produktų sandėlių ir maisto išdavimo darbuotojai yra pasitikrinę sveikatą ir turi sveikatos žinių atestavimo pažymėjimus. LAVL įrengta dezinfekavimo kamera, kuriose dezinfekuojamas minkštasis inventorius. Minkštasis inventorius keičiamas kartą per savaitę. Pacientų pižamos yra kokybiškos. Pareigūnų sveikata tikrinama teisės aktų nustatyta tvarka periodiškai.
Atsakovo nuomone, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad LAVL deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjas šiuo atveju nepagrindė žalos atsiradimo fakto. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėjo, kad prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra nepagrįsta.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR TM atsiliepime į skundą (II t., b. l. 89–91) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais jį gydant Laisvės atėmimo vietų ligoninėje kankinančiomis sąlygomis tam tikrais periodais laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – LAVL ) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 11 4 punkte nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv.m. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas palatos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. viso bendro palatos ploto. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Teismas pažymi, jog pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau ir – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016,; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03)).
Šiuo atveju LAVL nepateikė informacijos, kiek tiksliai nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma kartu su pareiškėju ginčo patalpose, o tik nurodė, kad nekaupia duomenų apie palatose gydytų asmenų skaičių, todėl apskaičiuojant plotą vadovaujamasi gyvenamosiose patalpose esančių lovų skaičiumi.
Atsakovės atstovės pateiktais duomenimis (I t., b. l. 74-82, II t., b. l. 58-61, 99, 102) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. pareiškėjas gydėsi Vidaus ligų skyriaus (11D3p korpusas) 205 kamerų tipo patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 13,33 kv. m., joje įrengtos 2 vieno aukšto lovos, todėl šioje gyvenamojoje patalpoje pareiškėjui teko 6,67 kv. m. gyvenamojo ploto.
Laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. pareiškėjas perkeltas į Vidaus ligų skyriaus 204 kamerų tipo patalpą, kurios gyvenamasis plotas 13,21 kv. m., joje įrengta 1 vieno aukšto lova, todėl šioje kameroje pareiškėjui teko 13,21 kv. m.
Nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. liepos 18 d. pareiškėjas gydėsi Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus (12D 3p korpusas) 226 kamerų tipo patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 14,75 kv. m, joje įrengtos dvi vieno aukšto lovos, todėl vienam asmeniui šioje patalpoje teko 7,38 kv. m gyvenamojo ploto.
Nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėjas gydėsi Vidaus ligų skyriuje 208 kamerų tipo patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 19,37 kv. m., joje įrengtos dvi vieno aukšto lovos, todėl šioje kameroje pareiškėjui teko 9,69 kv. m gyvenamojo ploto.
Laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d. pareiškėjas buvo gydomas Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 204 kamerų tipo patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 20 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam pacientui šioje patalpoje teko 6,66 kv. m.
Nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. pareiškėjas gydėsi Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 225 kamerų tipo patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 20,72 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 6,90 kv. m.
Pareiškėjas atsakovės atstovės pateiktų duomenų apie kalėjimo laikotarpius, kamerų numerius, jų plotus bei kalėjusių asmenų skaičių neginčijo, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti sprendžiant dėl reikalavimo pagrįstumo.
Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjui, ginčui aktualiais laikotarpiais gydantis LAVL, reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl atsakovės atsakomybė šiame kontekste negalima.
Pareiškėjas tvirtino, kad kameros buvo nešvarios, jose buvo netinkama dirbtinė apšvieta, sienos skylėtos, nebuvo karšto vandens, tualetai buvo be dangčių, lempos techniškai netvarkingos, be gaubtų. Taip pat reiškė pretenzijas dėl netinkamos dušinių apšvietos, netvarkingų lubų ir elektros instaliacijos.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) (įsigaliojusios nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 14 p. nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai (toliau - Higienos norma HN 47:2011) 41 punktą, visose įstaigos patalpose turi būti įrengtas bendras dirbtinis apšvietimas. Palatose dirbtinis apšvietimas turi būti ne mažiau kaip 200 lx, asmens higienos patalpose (tualetai, vonios, dušai) - 100 lx.
Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nurodyta, jog laisvės atėmimo vietų, policijos areštinės patalpose ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką, yra reikalaujama iš pareiškėjo pateikti teismui pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais – pateikti ir galimus pateikti kai kuriuos įrodymus.
Pareiškėjas patiksliname skunde (II t., b.l. 40-41) nurodė, kad 204 kamera buvo nešvari, tačiau kitų skunde bei patikslintuose skunduose minimų pažeidimų nedetalizavo, nenurodė, kurioje konkrečioje kameroje buvo kiekvienas jo nurodytų pažeidimų, t.y. nenurodė, kokioje konkrečioje kameroje ir kokio korpuso dušinėje bei kada buvo netinkama dirbtinė apšvieta, netvarkingos lempos, sienos, sanitariniai įrenginiai ir pan., todėl jo išdėstytų aplinkybių pagrįstumas bus vertinamas ir konstatuojamas, išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus.
Atsakovės atstovė 2018 m. vasario 1 d. pažymoje nurodė, kad pastate 12D3 2017 m. sausio mėnesį buvo atliktas visų patalpų paprastasis remontas: perdažytos lubos, sienos, durys, suremontuota elektros instaliacija, pakeisti 4 komplektai dušo maišytuvų, pakeistas suskilęs unitazas. Pastatų 11D3P 204,205,208 kamerų tipo patalpos ir 12 D3p 204, 225, 226 kamerų tipo patalpos bei bendro naudojimo dušai techniškai tvarkingi. Eksploatuojant pastatą, atsiradusius sienų ir lubų defektus nuolat šalina. Šviestuvai su gaubtais, perdegusios lemputės keičiamos, išdraskyta elektros instaliacija nedelsiant remontuojama, sulaužyti keramikinių unitazų dangčiai keičiami, atsižvelgiant į įstaigos finansines galimybes (II t., b. l. 101 ).
Byloje esantys dokumentai (I t., b.l. 23-24,49-50, 66, 88-92, II t., b.l. 44-46), patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjo skundo pagrindu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamento Kaišiadorių skyrius atliko 11 korpuso 208 kameros operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu buvo nustatyta, jog šios kameros dirbtinė apšvieta neatitiko galiojančio teisinio reglamentavimo, konstatuota, jog tualete nėra lempos gaubto, lempa techniškai netvarkinga, dušuose įrengta dirbtinio apšvietimo sistema, visos elektros lemputės buvo techniškai tvarkingos, neveikiančių elektros lempučių nerasta. Atsakovės atstovės 2017 m. spalio 2 d. raštas Nr. 7-962 patvirtina pareiškėjo pretenzijas dėl 11 korpuso 208 kameros techniškai netvarkingo unitazo (be dangčio). 2017 m. liepos 26 d. NVSC Kauno departamento specialistai, atlikę operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, nustatė, jog 12 korpuso 226 kameros dirbtinė apšvieta atitiko higienos normų reikalavimus, tačiau šio korpuso dušuose išmatuotos dirbtinės apšvietos vertė neatitiko aukščiau nurodytos HN 47:2011 41 punkto reikalavimų, taip pat nurodyta, jog tikrinamos palatos lango angokraštyje yra skylė, abiejuose II aukšto dušuose nusilupę lubų dažai. 2017 m. lapkričio 20 d. NVSC Kauno departamento specialistams atlikus 12 korpuso 204 palatos patikrinimą, taip pat buvo nustatytas dirbtinės apšvietos pažeidimas, nurodyta, kad ši palata buvo nešvari, tačiau gyvenamąsias patalpas pacientai tvarko patys, dėl to jiems išduodamas įstaigos valymo inventorius ir priemonės. Kameros rozetės techniškai tvarkingos. Patikrinimo metu nustatyta, kad šio korpuso duše lubos, rageliai ir rozetės techniškai tvarkingos.
Taigi aukščiau nurodytais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. kalint Vidaus ligų skyriuje 208 kamerų tipo patalpoje ir nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d. gydantis Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 204 kamerų tipo patalpoje, nebuvo užtikrinta tinkama dirbtinė apšvieta, 208 kameroje pareiškėjo kalėjimo metu buvo techniškai netvarkinga sanitarinio mazgo lempa ir unitazas. Pareiškėjui 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. liepos 18 d. gydantis Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus (12D 3p korpusas) 226 kamerų tipo patalpoje, kameros sienų, dušų techninė būklė bei dušų apšvieta neatitiko galiojančio teisinio reglamentavimo. Kitos pareiškėjo pretenzijos dėl ginčo kamerų ir dušinių techninės būklės bei neatitikties higienos reikalavimams nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestinos kaip neįrodytos.
Dėl nešvarių kamerų tipo patalpų, teismo nuomone, svarbu pažymėti, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 37 punktą, patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).
LAVL vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LAVL direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39, 29.10 punktas reglamentuoja pacientų pareigą tvarkyti ir valyti gyvenamąją patalpą, išskyrus atvejus, kai to negalima daryti dėl gydytojo paskirto gulimo režimo ar kitų medicininių indikacijų. LAVL direktoriaus 2017 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtintoje LAVL aplinkos paviršių valymo ir dezinfekcijos (P6-20017) procedūros 4.2.4 punkte (II t., b. l. 64–72) nustatyta, kad nuolatinį patalpų – kamerų valymą ligoninės skyriuose atlieka nuteistieji pacientai, kuriems netaikomas nepertraukiamas lovos režimas ir pagal fizinę būklę gali atlikti valymo darbus. Byloje esančiame NVSC Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2017 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. 2.2.22-527 (17.2.338.2.22) (II t., b.l. 44–46), surašytame 2017 m. lapkričio 20 d. atlikus valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, nurodyta, kad gyvenamąsias patalpas pacientai tvarko patys pagal grafiką, tam jiems išduodamas įstaigos valymo inventorius ir priemonės, kurie grąžinami po tvarkymo.
Pareiškėjas byloje nereiškė pretenzijų, kad jam ar kitiems su juo kalėjusiems nuteistiesiems nebuvo išduotos valymo priemonės. Kadangi pareiškėjas bei kiti kartu su juo kamerose kalėję asmenys turėjo galimybę naudotis valymo inventoriumi, todėl akivaizdu, kad netvarka ginčo kamerose buvo sąlygota pačių jose kalėjusių asmenų (taip pat ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytos teisės normos reikalavimus, dėl to atsakovės atstovės atsakomybė šiuo aspektu yra negalima.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kamerose nebuvo karšto vandens.
Higienos normos HN 47:2011 punkte nurodyta, kad karšto ir šalto vandens nuolatinis tiekimas užtikrinamas palatose, tualetuose ar tualeto tambūruose bei įstaigų palatose, kuriose atliekamos (arba vyksta pasirengimas atlikti) invazines, diagnostikos ir kitos procedūros, kurių metu darbuotojai liečia pacientą, dirba su krauju ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, tvarkomi skalbiniai, atliekama dezinfekcija ir sterilizacija.
Aplinkybę, kad LAVL gyvenamosiose patalpose yra įrengta karšto ir šalto vandens tiekimo sistema, patvirtina į bylą pateikta LAVL Ūkio skyriaus 2018 m. vasario 1 d. pažyma bei LAVL ir ginčo skyriams išduoti leidimai – higienos pasai (II t., b. l. 100, 111–121). Pareiškėjas nekonkretizavo, kada ir kokioje kameroje nebuvo karšto vandens, t. y. buvo sugedusi vandens tiekimo sistema. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad dėl karšto vandens 204 kamerų tipo patalpoje nebuvimo pareiškėjas 2017 m. spalio 30 d. skundu kreipėsi į VSC Kauno departamentą (II t., b. l. 47–48), tačiau atlikus šios kameros patikrinimą, pareiškėjo nurodytas pažeidimas nebuvo nustatytas (II t., b. l. 44-46). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl karšto vandens kamerose nebuvimo atmestini kaip neįrodyti.
Pareiškėjas tvirtino, kad kamerose nebuvo spintų, sanitariniuose mazguose – veidrodžių, lentynėlių, dušuose nebuvo dozatorių su muilu ir šampūnu, apsauginių kilimėlių.
Pagal Higienos normos HN 47:2011 21 punktą palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Reikalavimai sanitarinio mazgo ir dušo patalpoms įtvirtinti Higienos normos HN 47:2011 32 ir 34 punktuose. Juose nurodyta, jog įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, tualetas pacientams turi būti įrengiamas prie palatų, 1 tualetas turi būti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiami atskiri tualetai vyrams ir moterims, numatant ne mažiau kaip 1 unitazą ir 1 pisuarą 15 lovų (vyrų tualetuose) ir ne mažiau kaip 1 unitazą 10 lovų (moterų tualetuose). Įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, dušas ar vonia pacientams, turi būti įrengiami prie palatų, 1 dušas ar vonia turi būti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiama bendra prausimosi patalpa, numatant ne mažiau kaip 1 dušą ar vonią 12 lovų. Kiekvienas dušas ar vonia turi būti įrengti atskiroje patalpoje ar uždaroje kabinoje. Jeigu vonia ar dušas ir tualetas įrengiami šalia vienvietės palatos, tuomet jie gali būti įrengti kartu (vienoje patalpoje).
Santechniniai įrenginiai (praustuvės, vonios, unitazai ir kt.) turi būti techniškai tvarkingi, švarūs, be matomų defektų (įtrūkimų, skilimų) (38 p.). Sienos, prie kurių numatoma tvirtinti santechninius įrenginius, turi būti padengtos drėgmei atspariomis medžiagomis. Patalpų, kuriose įrengti dušai, vonios, grindys, sienų paviršiai turi būti atsparūs drėgmei (39 p.).
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie LR TM 2017 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-245, nurodyta, kad kamerose turi būti sanitarinis mazgas, kuriame turi būti klozetas ir praustuvė, taip pat nurodyta, kad kamerose turi būti įrengtas veidrodis. Šiame teisės akte taip pat nurodyta, kad dušo patalpoje turi būti veidrodis, lentynėlė higienos priemonėms prie kiekvieno dušo čiaupo, kilimėlis arba grotelės 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos ir kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai pagal poreikį.
Reikalavimas dušinėse įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatorius, kurie pildomi pagal poreikį, įtvirtintas ir ginčui aktualiu metu galiojusio Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir Aprūpinimo aprašas), 10 punkte.
Taigi akivaizdu, kad pagal aukščiau nurodytų teisės normų nuostatas palatose (kamerų tipo patalpose) kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti, veidrodis, dušinėse turi būti įrengti kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai, veidrodis, kilimėliai ir lentynėlės higienos priemonėms.
Atsakovės atstovė nepateikė teismui detalių duomenų apie ginčo kamerų, dušinių aprūpinimą baldais ir kitu inventoriumi, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra kreipęsis į LAVL dėl netinkamo aprūpinimo baldais 11 korpuso 204, 205, 208 palatose. LAVL 2017 m. liepos 18 d. rašte nurodyta, kad 204 ir 205 kamerose yra sieninė drabužių kabykla, šalia lovos prie grindų pritvirtinta stalo aukščio spintelė asmeniniams daiktams laikyti, sanitariniuose mazguose įrengti veidrodžiai. Šiame rašte nurodoma, kad higienos normos nereglamentuoja kūno ir plaukų prausiklių dozatorių, lentynėlių higienos priemonėms, šiukšlių dėžių, kilimėlių, veidrodžių ir vonelių įrengimo dušo patalpose. Taip pat nurodyta, kad LAVL administracija, atsižvelgdama į atvykstančių visuomenės sveikatos specialistų rekomendacijas ir pastabas, sprendžia klausimą dėl gyvenamųjų patalpų aprūpinimo papildomu inventoriumi (I t., b. l. 55-56). 2017 m. spalio 2 d. rašte LAVL nurodė, kad pastato 11D3p 208 kameros tualeto patalpoje veidrodis pritvirtintas, lentynėlėmis tualeto patalpas įstaiga aprūpina pagal finansines galimybes, dušuose lentynėlės higienos reikmenims pritvirtintos. Kameroje yra kabykla viršutiniams drabužiams (I t., b. l. 66). Iš šių raštų turinio galima spręsti, kad LAVL gyvenamosios ir bendrojo naudojimo patalpų aprūpinimas baldais ir kitu inventoriumi neatitinka aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, dėl to pareiškėjo pretenzijos šiuo aspektu pripažintinos pagrįstomis.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildino iš LAVL veiksmų, neišduodant jam higienos reikmenų.
Aprūpinimo aprašo 4 punkte nurodyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant Aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui (Aprūpinimo aprašo 5 p.).
Pagal Aprūpinimo aprašo 1 priedo nuostatas, higienos priemonės (priklausomai nuo jų rūšies) išduodami vieną kartą per 1- 3 mėnesius.
Atsakovės atstovė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu higienos priemonės buvo išduotos, laikantis Aprūpinimo aprašo nuostatų (I t., b. l. 87). Pažymėtina, kad pareiškėjas aplinkybės dėl higienos priemonių neišdavimo nedetalizavo, t. y. nenurodė, kada ir kokios konkrečios higienos priemonės jo prašymu nebuvo išduotos, todėl abstrakčių ir niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu negali būti konstatuoti neteisti LAVL veiksmai.
Pareiškėjas teigė, jog LAVL patalynė ir pižama buvo susidėvėjusi, suplyšusi, minkštas inventorius buvo iš medžiagos, pralaidžios drėgmei, prasmirdęs.
Higienos normos HN 134:2015 41–43 p. nustatyta, jog čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 47-1:2012), 108 ir 109 punktuose nurodyta, kad lovų, čiužinių, pagalvių, antklodžių užvalkalai bei pacientams išduoti ligoninės drabužiai yra skalbiami ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas.
LAVL atsiliepime į skundą (I t., b. l. 79) nurodė, kad LAVL įrengta dezinfekavimo kamera, kurioje dezinfekuojamas minkštasis inventorius. Minkštasis inventorius keičiamas kartą per savaitę. Nešvarūs skalbiniai skalbiami su UAB „Kauno skalbykla“ sudarytos sutarties pagrindu. LAVL drabužiai - pižamos yra kokybiškos (pasiūta iš marginto flanelės audinio, medžiagos tankis ne mažiau 160 g/m2, audinys gerai praleidžia orą, drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais, atsparus virimui itin aukštoje temperatūroje). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dėl minkštojo inventoriaus ne kartą kreipėsi į LAVL ir NVSC Kauno departamentą, tačiau, ištyrus pareiškėjo skundus bei atlikus operatyviąją kontrolę ginčo patalpose, pareiškėjo nurodyti pažeidimai nebuvo nustatyti (I t., b. l. 23-24, 35, 39, 47–50 88–91). Teismui nėra pagrindo abejoti kompetentingos institucijos atliktų patikrinimų metu nustatytais duomenimis, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos pižamos, patalynės ir minkštojo inventoriaus būklės atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigė, kad LAVL dirbantys pareigūnai nepasitikrinę sveikatos, neturi privalomųjų įgūdžių ir pirmos pagalbos mokymo kursų atestavimo pažymėjimų, tai kėlė dvejones dėl jų psichikos, todėl pareiškėjas jautėsi nesaugus.
Higienos normos HN 134:2015 5 punktas reikalauja, kad laisvės atėmimo vietų, policijos areštinių statutiniai valstybės tarnautojai būtų išklausę privalomuosius pirmosios pagalbos mokymo kursus ir turėtų sveikatos žinių atestavimo pažymėjimus.
Byloje nustatyta, kad 2017 m. liepos 21 d. NVSC Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistai, atlikę LAVL operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, nustatė, kad dauguma LAVL dirbančiųjų statutinių valstybės tarnautojų buvo nepasitikrinę sveikatos bei nebuvo pateikę privalomųjų higienos įgūdžių ir pirmos pagalbos mokymo kursų atestavimo pažymėjimų (I t., b. l. 19). Nors LAVL atsiliepime iš dalies nesutinka su šiuo konstatuotu pažeidimu, pateikė teismui Kalėjimų departamento prie LR TM nuomonę (I t., b. l. 138-139), tačiau byloje duomenų, kad NVSC Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2017 m. rugsėjo 12 d. raštas Nr. 2.2.22-435 (17.2.338.2.22), kuriame nustatytas minėtas pažeidimas (I t., b. l. 19), būtų nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo nesutikti su minėtame rašte nustatytu pažeidimu.
Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas privalo pagrįsti savo teiginius dėl nurodyto pažeidimo. Pripažinus pagrįstu pareiškėjo nusiskundimą dėl nepasitikrinusių sveikatos bei nepateikusių privalomųjų higienos įgūdžių ir pirmos pagalbos mokymo kursų atestavimo pažymėjimų pareigūnų, t. y. Higienos normos 134:2015 5 punkto reikalavimo pažeidimo, vertinama ar pareiškėjas dėl to patyrė neigiamų pasekmių.
Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad dėl to jis jautėsi nesaugus, jam buvo kilusi grėsmė užsikrėsti tuberkulioze ir pan., yra niekuo nepagrįsta, deklaratyvi, todėl negali būti laikoma susijusi priežastiniu ryšiu su nustatytu pažeidimu. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad pareiškėjas nurodyto nusiskundimo nepagrindė ir jo neįrodė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su atsakovės atstovės veiksmais neskiriant jam dietinio maitinimo, nors jo sveikatos istorijoje buvo duomenys apie jam nuolat paskirtą dietinį maitinimą.
Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Kalėjimų departamento direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtino Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurios parengtos vadovaujantis, be kita ko, Bausmių vykdymo kodeksu. Šiose taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius.
Remiantis Taisyklių 7 punktu, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes.
Nurodytos Taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad pagal dietinį valgiaraštį maitinami asmenys tuo atveju, jeigu juos gydantis gydytojas, atsižvelgęs į patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, jiems skyrė dietinį maitinimą.
Į bylą pateikti pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui dietinis maitinimas buvo paskirtas nuo 2015 m. gegužės 21 d. nuolat (I t., b. l. 58, 154). Į bylą taip pat pateikta LAVL gydytojos F. V. 2017 m. gegužės 19 d. medicininis pažymėjimas Nr. MP-11, kuriame nurodyta, jog pareiškėjui vienam mėnesiui paskirta dieta (I t., b. l. 85), taip pat LAVL 2017 m. liepos 14 d. medicininis pažymėjimas Nr. MP-905, kuriame nurodyta, jog pareiškėjui skirta dieta pastoviai (I t., b.l. 86).
LAVL atsakymuose į pareiškėjo skundus (I t., b. l. 38, 42, II t., b. l. 12) nurodyta, kad dietinis maitinimas pareiškėjui buvo skirtas pagal 2017 m. gegužės 19 d. gydytojo išrašytą pažymą Nr. MP-11, kuri galiojo 1 mėnesį. Kadangi dietinis maitinimas skiriamas tik pagal gydytojo rekomendacijas, 2017 m. liepos 17 d. Ūkio skyrius gavęs 2017 m. liepos 14 d. gydytojo pažymą Nr. MP-905, užsakė pareiškėjui dietinį maitinimą. Taigi, iš aukščiau nurodytų raštų turinio akivaizdu, jog pareiškėjui buvo skirtas dietinis maitinimas nuo 2017 m. gegužės 19 d. vienam mėnesiui (jam kalint LAVL nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. gegužės 29 d.), tačiau dietinis maitinimas jam nebuvo skirtas nuo 2017 m. liepos 12 iki 2017 m. liepos 17 d.
Įvertinus aukščiau išdėstytą, matyti, kad pareiškėjui dietinis maitinimas buvo skirtas dar 2015 m. gegužės 21 d. nuolat, todėl pripažintina, kad LAVL privalėjo skirti pareiškėjui dietinį maitinimą laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. liepos 17 d.
Byloje esantys įrodymai (I t., b. l. 31, II t., b. l. 3–4) patvirtina, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėjui kalint LAVL jam buvo skirtas dietinis maitinimas, todėl pareiškėjo argumentai dėl tokio maitinimo neskyrimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl maisto kokybės, nurodydamas, kad maistas buvo nekokybiškas, sugedęs, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. maistas buvo šaltas, 2017 m. rugpjūčio 15 d. košė per pusryčius buvo blogai išvirta, šalta su gumulais. Dėl netinkamo maisto atsirado sveikatos sutrikimų, nuolatinių skrandžio skausmų, pykinimas, viduriavimas, pastoviai vartojo medikamentus.
Pagal Taisyklių 20 punktą, atsakingi už maitinimo organizavimą asmenys tikrina pristatyto termiškai apdoroto maisto temperatūrą ir pasirašo Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale.
Pareiškėjo teiginius dėl netinkamos maisto kokybės ginčo laikotarpiu paneigia į bylą pateikto Pagaminto maisto kokybės įvertinimo registro bei Maisto žaliavų ir priėmimo registracijos žurnalo duomenys (II t., b. l. 24-30, 31-39).
Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas ne kartą kreipęsis į LAVL ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kaišiadorių valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, tačiau atlikus patikrinimus, pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos maisto kokybės, jo temperatūros nepasitvirtino (I t., b.l. 34, 36, 37, II t., b. l. 13-18, 55, 78).
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo niekuo nepagrįsti teiginiai dėl atšalusio, netinkamos kokybės maisto atmestini kaip neįrodyti.
Pareiškėjas tvirtino, kad nebuvo laikomasi maisto saugos ir maisto tvarkymo reikalavimų - maisto dalintojai nedėvėjo darbo aprangos, nemūvėjo pirštinių, kepurių.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. liepos 16 d. kreipėsi į LAVL, nurodydamas, kad maisto dalintojas 2017 m. liepos 16 d. pusryčių ir pietų metu nedėvėjo kepurės (II t., b. l. 13). Atsakyme į pareiškėjo skundą atsakovės atstovė nurodė, kad virtuvės darbuotojams priminta, kad dalindami maistą, jie dėvėtų pilną komplektą darbo drabužių (I t., b. l. 37, II t., b. l. 14). Duomenų, paneigiančių pareiškėjo tvirtinimą, kad minėtą dieną dalinant maistą nebuvo dėvima darbo apranga, nėra pateikta, todėl pareiškėjo teiginys dėl minėto pažeidimo pagrįstas.
Iš į bylą pateikto Kaišiadorių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. gruodžio 5 d. Viešojo maitinimo įmonės patikrinimo akto Nr. 31VMĮP-108 matyti, kad patikrinus LAVL maisto tvarkymo skyrių buvo nustatyti tam tikri maisto tvarkymą reglamentuojančių aktų pažeidimai (II t., b. l. 124–128).
Tačiau, nagrinėjamu aspektu, svarbu pažymėti, kad pareiškėjas nenurodė, kokią įtaką jo teisėms ar teisėtiems interesams turėjo nurodyti pažeidimai, nenurodė dėl jų atsiradusių neigiamų pasekmių, todėl atsakovės atstovės atsakomybė nagrinėjamame kontekste negalima.
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo suteiktas dietinis maitinimas laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. liepos 17 d., tam tikrais kalėjimo laikotarpiais pareiškėjui nebuvo užtikrintos higienos reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos (netinkama gyvenamųjų patalpų bei dušinės apšvieta, techniškai netvarkingos patalpos bei inventorius). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas baldais ir kitu inventoriumi.
Įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nenustatęs, kad byloje nustatyti pažeidimai turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai, nenustatęs, jog atsakovės atstovė būtų siekusi pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgdamas Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 150 Eur, kuri priteistina iš atsakovės (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 150 Eur ( šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėja Janina Vitunskienė