Civilinė byla Nr. 2-67-878/2012
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01092-2011-8
Procesinio sprendimo kategorijos 116.1.; 128.2.
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 23 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant pareiškėjui J. G., suinteresuotiems asmenims J. B. ir J. B., J. B. atstovui advokatui Alfredui Besuspariui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. B. ir J. B. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir
n u s t a t ė :
pareiškėjas pareiškimu (b.l. 2-3) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad M. B. tuoj po 2000 m. birželio 15 d. mirusio savo vyro J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą pagal įstatymą, pradėjusi faktiškai valdyti palikimą. Nurodo, jog šio fakto nustatymas reikalingas dėl mirusios M. B. viso jai mirties dieną priklausiusio turto paveldėjimo. Pareiškėjas nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo teta M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2011 m. rugsėjo 7 d. Ji visą jai priklausantį turtą paliko testamentu pareiškėjui. Po M. B. mirties liko jai priklausantis nekilnojamas turtas: ½ dalis 59,73 kv.m bendro ploto gyvenamojo namo, plane pažymėto šifru 1A1m, bei ½ dalis trijų ūkio pastatų, plane pažymėtų 2I1m, 3I1m, 4I1m su kiemo statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Šis turtas namų ūkio knygoje buvo registruotas M. B. sutuoktinio J. B., mirusio 2000 m. birželio 15 d., vardu. Prieš mirdamas J. B. testamento nepaliko. M. B. po vyro mirties priklausė jo turto dalis, kurią ji priėmė faktiškai pradėdama valdyti tuoj pat po vyro mirties, tačiau pas notarą dėl vyro palikimo priėmimo M. B. įstatymo nustatytu laiku, t.y. per šešis mėnesius nesikreipė. M. B. po savo vyro mirties liko gyventi sodyboje, kurią kartu su savo vyru J. B. pasistatė, tačiau neatliko visos reikiamos teisinės registracijos. Iki pat savo mirties M. B. gyveno šiuose namuose, ūkiniuose pastatuose laikė gyvulius, rūpinosi visų pastatų einamuoju remontu, gyvenamojo namo apšildymu šaltuoju metų laiku. Jai liko ir visi vyro asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai. J. B. ir M. B. santuoką įregistravo 1960 m., namus pasistatė apie 1970 m., vaikų nesusilaukė, todėl po vyro J. B. mirties M. B. buvo vieniša. Jos buitimi, maitinimu rūpinosi pareiškėjas. Tai ir nulėmė jos sprendimą testamentu visą jai priklausantį turtą palikti J. G.. Sodyboje šiuo metu niekas negyvena. Tam, kad pareiškėjui būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą į visą M. B. jos mirties dieną priklausantį nekilnojamąjį turtą, o būtent ne tik į jai priklausiusią turto dalį, bet ir į tą turto dalį, kurią ji paveldėjo po savo vyro J. B. mirties, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji tuoj po savo vyro J. B. mirties, priėmė jo palikimą. Kitos galimybės įregistruoti savo nuosavybės teises į visą M. B. turtą, kuris jai priklausė mirties dieną ir kurį testamentu ji paliko pareiškėjui, nėra.
Suinteresuotieji asmenys J. B. ir J. B. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog nesutinka su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. B. mirties 2000 m. birželio 15 d. jo palikimą priėmė viena jo sutuoktinė M. B. (b.l. 26-27).
Suinteresuotas asmuo J. B. ir jo atstovas advokatas Alfredas Besusparis teismo posėdyje nurodė, jog su pareiškimu sutinka iš dalies, tai yra jog M. B. po J. B. mirties priėmė dalį jo palikimo, pradėdama turtą faktiškai valdyti – tą dalį, kuri jai priklausytų pagal įstatymą, palikimą pasidalijant kartu su palikėjo sūnumis iš pirmosios santuokos – suinteresuotais asmenimis. J. B. paaiškino, kad jis yra J. B. sūnus iš pirmos santuokos. Po tėvo mirties kreipėsi į notarę, tokiu būdu priėmė palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Tėvas gyveno su pamote M. B. namuose Būdų kaime. Jie susituokė 1960 m., gyvendami dar senuose namuose. Vėliau begyvendami kartu pasistatė namus gyvenvietėje. Po tėvo mirties liko sodyba, pastatai. Namuose liko gyventi pamotė ir gyveno iki mirties. Ji rūpinosi sodyba. Suinteresuoti asmenys jokių mokesčių nemokėjo, turtu nesirūpino.
Suinteresuotas asmuo J. B. teismo posėdyje nurodė, jog su pareiškimu sutinka, patvirtino tas pačias J. B. nurodytas aplinkybes.
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.
Bylos nagrinėjimo metu rašytiniais duomenimis nustatyta, kad M. B. su J. B. susituokė 1960 m. balandžio 23 d., (b.l. 11), J. B. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su žmona M. B. (b.l. 13). J. B. mirė 2000 m. birželio 15 d. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 8 (b.l. 7). M. B. mirė 2011 m. rugsėjo 7 d. (b.l. 10), ji 2008 m. kovo 5 d. notaro patvirtintu testamentu visą savo turtą paliko J. G. (b.l. 8). J. G. yra M. B. sūnėnas (b.l. 11, 18, 19, 20). J. G. priėmė mirusios M. B. palikimą (b.l. 9). J. B. palikimą priėmė jo vaikai (b.l. 28, 29) J. B. ir J. B., paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams neišduotas (b.l. 12, 30). M. B. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) (b.l. 14). J. B. vardu Būdų kaime registruotas namų ūkis Nr. 832 (b.l. 15), po jo mirties ūkio nariu buvo tik M. B. (b.l 16). Nei J. B., nei M. B. vardu VĮ Registrų centre įregistruotų nekilojamųjų daiktų nėra, J. B. prašymu 1988 m. rugpjūčio 2 d. atlikti gyvenamojo namo, plane pažymėto šifru 1A1m, bei ūkio pastatų (2I1m, 3I1m, 4I1m) su kiemo statiniais (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai, jiems suteiktas registro Nr. 20/4680 (b.l. 17),
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir pareiškėjo J. G. bei suinteresuotų asmenų J. B. ir J. B. paaiškinimų, J. B. palikimas atsirado jo mirties momentu, t.y. 2000 m. birželio 16 d. (1964 m. CK (1997 m. gruodžio 23 d. redakcija) 569 straipsnio 1 dalis). J. B. mirties momentu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis nustatė, jog laikoma, kad palikimą įpėdinis priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Byloje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys J. B. ir J. B. įstatymo nustatytu terminu pareiškimais kreipėsi dėl J. B. palikimo priėmimo į notarų biurą, paveldėjimo teisės liudijimai suinteresuotiems asmenims neišduoti. Palikėjo sutuoktinė M. B. į notaro biurą nesikreipė. Duomenų apie J. B. testamentą nėra. Po J. B. mirties jo sutuoktinė M. B. liko gyventi jų namuose (duomenys neskelbtini), iki pat savo mirties jais rūpinosi ir prižiūrėjo, taip pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ir tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą. Iš suinteresuotų asmenų paaiškinimų nustatyta, jog jie prie J. B. palikimo išlaikymo neprisidėjo ir likusia sodyba nesirūpino, iš karto po J. B. mirties dešimtį metų visą likusį jo turtą prižiūrėjo ir išlaikė M. B.. Nors ji palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, laikytina, kad M. B. faktiškai priėmė 2000 m. birželio 16 d. mirusio jos sutuoktinio J. B. palikimą.
Tuo metu galiojusios redakcijos 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis nustatė, kad neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl M. B. faktinis jos sutuoktinio J. B. palikimo priėmimas nepaneigia J. B. palikimą kreipimusi į notaro biurą priėmusių įpėdinių – J. B. sūnų J. B. ir J. B. teisių į atitinkamą mirusio J. B. palikimo dalį – pagal 1964 m. CK 600 straipsnio 1 dalį paveldėtas turtas pasidalijamas priėmusių palikimą įpėdinių susitarimu sutinkamai su priklausančiomis jiems dalimis, o įpėdiniams nesusitarus, paveldėtas turtas padalijamas teismine tvarka. Pažymėtina, jog pareiškėjas neprašo nustatyti fakto, jog M. B. po sutuoktinio P. B. mirties viena priėmė visą mirusiojo palikimą, t.y. jis neginčija suinteresuotų asmenų J. B. ir J. B. teisių į jų tėvo palikimą, kurias šie asmenys realizavo kreipdamiesi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo.
M. B. palikimas atsirado jos mirties momentu, t.y. 2011 m. rugsėjo 7 d. (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad M. B. notaro patvirtintu testamentu visą savo turtą paliko pareiškėjui J. G., o jai mirus, pareiškėjas J. G. kreipėsi dėl M. B. palikimo priėmimo pagal testamentą į notarų biurą. Byloje nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. B. priėmė J. B. palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, sukurs J. G. teisinę reikšmę turinčias pasekmes, tai yra, jis galės paveldėti ir turtą, M. B. paveldėtą po J. B. mirties. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl J. B. palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Esant išreikštai M. B. valiai priimti palikimą bei jai iš karto po sutuoktinio J. B. mirties faktiškai pradėjus valdyti mirusiam J. B. priklausiusį turtą, nustatytinas palikimo priėmimo faktas (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš pareiškėjo J. G. priteistinos 24,50 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Iš suinteresuoto asmens J. B. priteistina 19,80 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, nes tokio dydžio pašto išlaidos susidarė, J. B. ir jo atstovo prašymu pagal jų neteisingai nurodytus duomenis į bylą suinteresuotu asmeniu nepagrįstai įtraukus R. Z. bei dėl to atidėjus bylos nagrinėjimą ir pakartotinai proceso dalyviams siuntus teismo šaukimus į kitą posėdį, taip pat suinteresuoto asmens neteisingai nurodytu adresu R. Z. siunčiant procesinius dokumentus (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 5 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2000 m. rugsėjo 16 d. priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Iš pareiškėjo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 24,50 Lt (dvidešimt keturis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Iš suinteresuoto asmens J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 19,80 Lt (devyniolika litų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Inga Liubinienė