Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN6.-730-1065/2019

Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00081-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.6.2; 1.6.3; 7.8; 21.9.4; 21.9.10: 21.13.2.

                                                                    (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2019 m. liepos 18 d.

Pakruojis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,

sekretoriaujant Jolitai Juknienei,  

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui,

jo įstatyminiam atstovui V. B., atstovui advokatui Anatolij Šichovcov,

administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato – atstovams R. V., G. P., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. B., gimęs Pakruojo r. sav., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, moksleivis, gyvenantis Pakruojo r. sav.,  

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnį.

Teismas

n u s t a t ė :

administracinio nusižengimo protokolas V. B. surašytas dėl to, kad jis 2019 m. kovo 1 d., 23.25 val. Pakruojo r. sav., L. mieste, V. aikštėje, viešoje vietoje, tyčia, spirdamas koja du kartus į suoliuką, jį sulaužė, tuo padarydamas Pakruojo rajono savivaldybės administracijos L. seniūnijai 40 Eur turtinę žalą.

 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono komisariato atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas V. B. veiksmus kvalifikavo tinkamai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnį, nes V. B. m. kovo 1 d. 23.25 val. Pakruojo r. sav., L. mieste, V. aikštėje, viešoje vietoje, tyčia, spirdamas koja du kartus į suoliuką, jį sulaužė, tuo padarydamas Pakruojo rajono savivaldybės administracijos L. seniūnijai 40 Eur turtinę žalą, kuri neatlyginta. Prašo pripažinti V. B. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje ir skirti administracinę nuobaudą, įpareigojant atlyginti turtinę žalą.

V. B. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltės nepripažįsta. Į suoliuką spyrė kelis kartus, keldamas koją, tačiau jokių ketinimų jį sulaužyti neturėjo, suoliuko nesulaužė. Suoliuką spirdamas jis išsigando, nes prisiminė, kad filmuoja miesto kamera ir, palikęs suoliuką, ėjo pas draugą. Suoliukas tuo metu dar tikrai buvo sveikas, o ryte eidamas pastebėjo, kad suoliuko lenta jau yra numesta. Tai buvo kovo 1 d., jis su draugais buvo šokiuose ir iš šokių ėjo į L. centrą. Ten stovėjo grynai prie to suoliuko ir jis, kvailiodamas pakėlė koją ir pataikė, tikriausiai keletą kartų, ir tada su draugais paliko tą suoliuką, nes išsigando, jog miesto kameros užmatė, kad atvažiuos policija. Tikrai suoliuko nesulaužė. Buvo jau pusė dvylikos, ganėtinai tamsu. Buvo E. G., Ž. N., K. Ž., K. K. ir G. Š.. Draugai buvo šalia jo. Žino, kokius parodymus yra davę draugai. Jis vieną kartą bandė perkelti koją per suoliuką, o kitą kartą pataikė, bet akivaizdžiai matėsi, kad suoliukas nesulūžęs. Jis buvo blaivus. Tai buvo tiesiog kvailas poelgis. Gal už 20 ar 30 m buvo kitų žmonių. Jis lanko treniruotes, gal kliuvo ir į atlošą, bet jo nesulaužė, pirmą kartą nepataikė, antrą kartą pataikė. Bandė perkelti koją ir pataikė, tai buvo tiesus smūgis.

Nukentėjusiojo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos L. seniūnijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas bylą nagrinėti seniūnijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 68).

Liudytojas R. T. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato vyresniuoju tyrėju. Jis tyrė šią medžiagą ir surašė protokolą. Buvo gautas L. seniūnijos pranešimas, kad sulaužytas suoliukas. Aiškinantis buvo pareikalauta vaizdo medžiaga. Žiūrint vaizdo medžiagą, buvo nustatyti asmenys, jie apklausti ir iš tų asmenų parodymų buvo aišku, kad suoliuką sulaužė V. B.. Liudytojas garsiai perskaito byloje esančius E. G. (32 b. l.) ir G. Š. (b. l. 33) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ką liudytojai pasakė, tą jis surašė, po to davė jiems perskaityti. Jokių pastabų nebuvo išreikšta, jie patys parašė, kad perskaitė, surašyta teisingai. Asmenys buvo apklausiami automobilyje (liudytojas garsiai perskaito ištrauką iš byloje esančio apžiūros protokolo (18 b. l.)). Įvykio vieta buvo apžiūrėta praėjus kelioms dienoms po įvykio.

Liudytojas E. G. parodė, kad buvo šokiuose, pasibaigus šokiams, su draugais ėjo link miestelio centro, buvo prie minėto suoliuko. Būnant prie suoliuko, V. B. prakėlė koją pro suoliuką, bet lentos nekliudė, dar pasišnekučiavo truputį ir išėjo iš centro. Tai buvo prieš vidurnaktį. Buvo jis, V. B., Ž. N., K. K. ir G. Š.. V. B. perkėlė koją per suoliuką, tai buvo vienas kartas. Atsimena, kokius parodymus davė apklausiamas. Paaiškinime užrašyti jo žodžiai, jis taip sakė. Duodamas paaiškinimą tyrimo metu įvykio aplinkybes geriau prisiminė. Matė, kaip V. B. spyrė į suoliuko atlošo lentą ir ją sulaužė. Jis turėjo galimybę susipažinti su savo parodymais, pastabų dėl apklausos neturėjo.

Liudytojas G. Š. parodė, kad nematė, kokiomis aplinkybėmis suoliukas sulūžo. Kovo 1 d. su draugais po šokių ėjo, sustojo prie „K“, toliau beveik nieko neprisimena. Buvo jis, V. B., E., K., Ž. Nuėjo prie „K“ suoliukų pavalgyti saulėgrąžų. Laukė draugų. Kai apklausė, tuomet sužinojo, kad sulūžo suoliukas. Policijos pareigūnas jo parodymus nurašė nuo kito žmogaus, visus parodymus. Jis daug laiko neturėjo, nes tuo metu dirbo, atvažiavo tiesiai į darbą. Jis atsakė, kad parodymų neduos, nes nieko daug neatsimena. Pareigūnas paėmė nuo kito žmogaus viską nurašė. Paaiškinimo suskaityti nebuvo galima, sakė „pasirašyk ir viskas“ Jis pasirašė, nes laiko daug neturėjo, reikėjo dirbti. Jis pasirašė, kad yra įspėtas dėl melagingų parodymų. Pareigūno neprašė, kad perskaitytų tekstą. Žino, kad jis buvo apklausiamas po K. K., nes minėjo jo vardą, mano, kad jo parodymai nurašyti nuo K. Atvyko į darbo vietą, jis atsakė į kelis klausimus. Sakė, kad nematė, kas sulaužė, pareigūnas sakė, kad nemeluok, nes matė per kameras, kas sulaužė. Mano, kad pareigūnas klastojo jo parodymus. Ką savo ranka parašė paaiškinime, neprisimena. Pasakė, ką po apačia parašyti.

Liudytojas V. P. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato vyresniuoju tyrėju. Bylą tyrė R. T., jis tik buvo kartu. Tiesiogiai prie apklausų nedalyvavo, tik buvo šalia, dėmesio į apklausas nekreipė. Apklausas atlieka vadovaujantis administracinių nusižengimų kodeksu. Iš pradžių asmuo papasakoja, jei kyla klausimų, papildomai užduodama, rašo tas, kas apklausinėja. Po to, duodama perskaityti asmeniui, jei pastabų, papildymų nėra, jis pasirašo. Jei neįskaito, tuomet perskaito garsiai, tuomet žmogus užrašo, kad „protokolas man perskaitytas garsiai“.

Liudytojas Ž. N. parodė, kad šių metų kovo 1 d. atvažiavo su draugais į šokius. Jis buvo išgėręs. Po šokių, kiek pamena, išlydėjo kažkokį žmogų su dviračiu. Jis nelabai pamena, nes buvo prigėręs. Kiek pasakojo, jį nuvedė į mašiną ir išvežė. Prieš šokius jis vienas išgėrė 0,5 l. degtinės. Jį parvežė mama automobiliu „T“ sidabrinės spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jis nepamena nieko, kai išėjo iš šokių. Paskutinį dalyką pamena, kaip kažkoks žmogus išvažiavo su dviračiu į Ū.

Liudytojas S. A. T. parodė, kad dirba Pakruojo rajono savivaldybės administracijos L. seniūnijoje kapinių prižiūrėtoju. Kada tai buvo neprisimena, eidamas į darbą pastebėjo, kad priešais „K“ parduotuvę yra perlaužta viršutinė suoliuko atlošo lentelė, apie tai pranešė seniūnei. Sulaužytą matė pirmadienį, o penktadienį buvo sveikas. Vienas galas buvo pasmukęs žemiau, buvo perlaužta per vidurį. Liudytojui parodoma nuotrauka (b. l. 13), liudytojas pareiškia, kad lenta nebuvo taip, buvo tik viena lenta pasmukusi tiesiai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas nurodė, kad V. B. kaltė neįrodyta, prašė administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Paaiškino, kad teismo posėdžio metu V. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad suoliuko jis nelaužė. Jis buvo toje aikštelėje, kurioje sulaužytas suoliukas. Po pagarsinto protokolo E. G. išsigando, todėl patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Kitas liudytojas G. Š. parodė, kad jo parodymus rašė nuo kito asmens, kaip dabar suprato – nuo E. G.. Liudytojai negalėjo perskaityti policininko rašto, todėl neskaitydami pasirašė. Sulaužytas suoliukas buvo rastas tik kitos dienos ryte. Peržiūrėtame vaizdo įraše nepastebėjo, kad lenta būtų perlaužta. Policijos pareigūnai vaizdo medžiagą peržiūrėjo tik iki vaikinų atvykimo, jei būtų peržiūrėta visa vaizdo medžiaga, gal būt būtų nustatytas kaltininkas, kuris sulaužė. 

ANK 115 straipsnyje numatyta atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ar nuobaudų dydžių, kas užtraukia baudą nuo penkiasdešimties iki septynių šimtų penkiasdešimties eurų.

Nagrinėjamoje byloje iš esmės nekyla abejonių, tai pripažino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kad į suoliuką V. B. spyrė. Tačiau savo paaiškinimuose jis nurodė, kad nuo jo spyrio suoliukas nebuvo apgadintas ir nesulūžo, spirdamas jis neturėjo tyčios šį turtą sugadinti.

Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 569 straipsnio 1 dalimi,). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Taigi vienas iš įrodymų, kurių pagrindu asmuo gali būti pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, yra ir liudytojų paaiškinimai.

Administracinio nusižengimo tyrimo metu apklaustas E. G. savo paaiškinime parodė, kad 2019 m. kovo 1 d. apie 23 val., būnant L. miestelio centre, aikštėje, V. B. spyrė į suoliuko atlošą. Po smūgio sulūžo suoliuko atlošo lenta (b. l. 32). Iš esmės analogiškus parodymus jis davė ir teismo posėdžio metu, t. y. patvirtino, kad matė, kaip V. B. spyrė į suoliuko atlošo lentą ir ją sulaužė. Nors teismo posėdžio metu V. B. nurodė, kad E. G. galimai buvo išsigandęs ir melavo pareigūnams. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokių aplinkybių pats E. G. nenurodė. Be to, nurodė, kad duodamas paaiškinimą tyrimo metu netgi geriau prisiminė aplinkybes. Taip pat nereiškė ir jokių pastabų dėl apklausos tvarkos, priešingai, patvirtino, kad rašytiniame paaiškinime užrašyti jo žodžiai, taip, kaip jis ir sakė, jis turėjo galimybę susipažinti su savo parodymais.

Liudytojas G. Š. apklausiamas teismo posėdyje nurodė, kad nematė, kokiomis aplinkybėmis sulūžo suoliukas. Duodamas paaiškinimą 2019 m. balandžio 24 d., t. y. nusižengimo tyrimo metu, minėtas asmuo nurodė, kad V. B. į suoliuką, jo atlošą, spyrė dukart, o po antrojo spyrio sulūžo suoliuko atramos viršutinė lenta. Po to, V. B. dar pasilenkęs pažiūrėjo, tada prie suoliuko priėjo ir jis pats ir pamatė, kad suoliuko viršutinė lenta yra perlaužta.

Nors teismo posėdžio metu G. Š. nurodė, kad policijos pareigūnas suklastojo jo parodymus, nurašė juos nuo kito anksčiau tame pačiame tyrime apklausto asmens, t. y. K. K., parodymų, tačiau teismas neturi jokių duomenų, jog tyrimą vykdę pareigūnai galėtų būti suinteresuoti bylos baigtimi ar būtų netinkamai vykdę savo tarnybines pareigas. Taip pat pastebėtina, jog G. Š. paaiškinimas esmingai skiriasi nuo K. K. paaiškinimo, kuris apklausiamas 2019 m. balandžio 23 d. nurodė, jog nepastebėjo, ar po V. B. spyrio suoliukas sulūžo. Be to, G. Š. paaiškinime aplinkybės dėstomos detaliau, jame pateikiamos aplinkybės, kurių K. K. net nebuvo nurodęs. Nors teisme G. Š. taip pat nurodė ir tai, kad pareigūno surašyto jo paaiškinimo nebuvo galima įskaityti, tačiau taip pat patvirtino, kad pareigūno perskaityti surašytą tekstą taip pat neprašė. Būdamas įspėtas apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, po paaiškinimo tekstu pasirašė, patvirtindamas, kad surašyta teisingai. Šias aplinkybes apklausiamas teisme patvirtino ir liudytojas policijos pareigūnas R. T., nurodydamas, kad jis surašė tai, ką liudytojai pasakė, jokių pastabų nebuvo pareikšta. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas vadovaujasi pirminiais G. Š. parodymais, duotais nusižengimo tyrimo metu, o jo parodymus teisme vertina kaip siekį padėti draugui išvengti atsakomybės. Pastebėtina, kad ir teismų praktikoje nagrinėjant administracinių nusižengimų (pažeidimų) bylas susiformavusi taisyklė, jog pirminiai paaiškinimai paprastai labiausiai atspindi objektyvią realybę. Juolab, kad minėtus pirminius G. Š. paaiškinimus, o tuo pačiu ir liudytojo E. G. duotus parodymus (tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdyje), patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – L. miesto centro stebėjimo kameros įrašas (b. l. 21) ir jo apžiūros protokolas bei priedas – fotolentelė (b. l. 16-20, 22–29). Iš vaizdo įrašo peržiūros matyti, kaip asmuo spiria į suoliuką (įrašo laikas 23:25:05 (foto Nr. 9), spiria antrą kartą (23:25:13; foto Nr. 10), po to apžiūri suoliuką (23:25:15; foto Nr. 11), priėjęs kitas asmuo taip pat apžiūri suoliuką (23:25:16; foto Nr. 12), o vėlesniame vaizdo įraše matyti, kad suoliuko atlošo viršutinė lenta yra kiek kitoje padėtyje, nei buvo prieš spyrius į suoliuką (b. l. 16–29). Atkreiptinas dėmesys, kad paties V. B. parodymai nusižengimo tyrimo metu ir duoti teisme, taip pat nėra nuoseklūs dėl kai kurių aplinkybių, pvz. spyrių skaičiaus; jo duotus parodymus, kad po spyrių suoliuko neapžiūrėjo nei jis pats, nei kas kitas, paneigia byloje esantis vaizdo įrašas.

Aplinkybė, jog V. B. su draugais vėlų penktadienio vakarą išėjus iš aikštės suoliuko atlošo lenta, kaip matyti iš vaizdo įrašo ir fotolentelės, buvo kitokioje padėtyje, nei ji pirmadienio rytą pastebėta seniūnijos darbuotojo, nesudaro teismui pagrindo abejoti, kad suoliukas buvo sugadintas jau po V. B. spyrių. Liudytojas E. G. nurodė, kad po V. B. spyrio atlošo lenta „sulūžo“, o G. Š. nurodė, jog priėjęs pamatė, kad suoliuko viršutinė lenta yra „perlaužta“. Teismo vertinimu, natūralu, kad viena perlaužta suoliuko atlošo lentos dalis galėjo nusvirti į padėtį, kurioje ją pastebėjęs nurodė liudytojas S. A. T., o vėliau ir kita dalis nusviro į padėtį, kuri 2019 m. kovo 6 d. užfiksuota įvykio vietos apžiūros priede (b. l. 12-13) be jokio papildomo kito asmens įsikišimo.   

Teismui nekyla abejonių ir dėl V. B. tyčios sugadinti turtą. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad į suoliuką spyrė kelis kartus keldamas koją, tačiau jokių ketinimų jį sulaužyti neturėjo, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, tame tarpe ir subjektyviuosius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, teisinio pagrindo nėra. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti, jog V. B. suvokė, kad dėl jo, nemenko kūno sudėjimo jaunuolio, kaip pats nurodė, lankančio sporto treniruotes, spyrių medinės suoliuko lentos tikrai gali sulūžti ir turtas neišvengiamai bus apgadintas.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. B. tyčia sugadino (sulaužė) Pakruojo rajono savivaldybės administracijos L. seniūnijai priklausantį suoliuką, esantį L. mieste, V. aikštėje. Padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, todėl jo padaryta veika kvalifikuotina pagal ANK 115 straipsnį (ne pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį, nes minėtas straipsnis nėra skirstomas į dalis).

V. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kartu atsižvelgiama ir tai, jog V. B. anksčiau yra baustas administracine nuobauda (b. l. 38–39), Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2018 m. kovo 12 d. nutarimu, patvirtintu 2019 m. kovo 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, vadovaujantis to paties kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, o ikiteisminis tyrimas nutrauktas (b. l. 36–37), nusižengimo padarymo metu buvo nepilnametis, mokosi.

Įvertinus nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, sprendžiama, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. B., kaip nepilnamečiui, paskyrus pusę straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkiui artimo dydžio baudos.

Iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos L. seniūnijos rašto (b. l. 6) matyti, kad seniūnija nurodo jai esant padarytą 40 Eur turtinę žalą. Tačiau, nors minėtame rašte ir nurodoma, kad sugadinto turto vertė patvirtinama pridedamais dokumentais, tokių dokumentų į bylą nėra pateikta. Kadangi nėra galimybės tiksliai nustatyti padarytos turtinės žalos dydį, teismas turtinės žalos nukentėjusiajam nepriteisia, išaiškindamas teisę dėl jos priteisimo kreiptis civilinio proceso tvarka (ANK 665 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 42 – 44 straipsniais, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu, 664 straipsnio 2 dalimi, 665 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

V. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnyje, ir skirti jam 150 Eur (šimto penkiasdešimties eurų) baudą. 

Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK: 19100342971). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka. 

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Išaiškinti nukentėjusiajam teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėja                                                                                              Kristina Jurevičienė