VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, 

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. K. firmos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus BDT“,

n u s t a t ė :

1.       Teisme gautas ieškovės A. K. firmos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vilniaus BDT“. Pareiškime nurodo, kad A. K. firma yra atsakovės kreditorė. Pagal ieškovės buhalterinės apskaitos informacinės sistemos 2024-07-24 duomenis, atsakovės pradelsta skola už karjerinį žvyrą buvo 25 694,20 Eur, pagal paskutines PVM sąskaitas - faktūras: 2023-09-23 PVM sąskaita – faktūra AK 2023/23, suma su PVM 3702,86 Eur; 2023-10-13 PVM sąskaita – faktūra AK 2023/28, suma su PVM 2844,43 Eur; 2024-03-22 PVM sąskaita – faktūra AK 2024/02, suma su PVM 18681,85 Eur.

2.       Atsakovė UAB „Vilniaus BDT“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo palikti 2024-09-12 A. Kapustinsko firmos pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos UAB „Vilniaus BDT“ atžvilgiu iškėlimo nenagrinėtu; netenkinus šio reikalavimo, atmesti 2024-09-12 A. K. firmos pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos UAB „Vilniaus BDT“ atžvilgiu iškėlimo kaip nepagrįstą; priteisti UAB „Vilniaus BDT“ naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ieškovė net nebuvo (nėra) bendrovės kreditoriumi ir neturėjo (neturi) absoliučiai jokios subjektinės teisės reikšti reikalavimo iškelti atsakovės atžvilgiu nemokumo (bankroto) bylą ir teikti pareiškimo. Vien šios aukščiau nurodytos priežastys sudaro pagrįstą pagrindą palikti pareiškimą nenagrinėtu. Ieškovė nepagrindžia ir negali pagrįsti tariamo bendrovės nemokumo. Atsakovė yra daugiau nei 23 metus pelningą ūkinę komercinę veiklą sėkmingai vykdanti bendrovė. Priešingai, nei nepagrįstai ir nesąžiningai teigiama pareiškime, atsakovė nėra nemoki ir net nesusiduria su jokiais (net ir trumpalaikiais) finansiniais sunkumais – kaip matyti iš byloje pateiktų atsakovės finansinių atskaitomybės dokumentų, viešai prieinamos informacijos, atsakovės turimas turtas daugiau nei 4 kartus viršija absoliučiai visus turimus pastarosios įsipareigojimus, o pradelstų įsipareigojimų kreditoriams atsakovė apskritai neturi. Ieškovė naudojasi bankroto teisiniu institutu ir procedūromis ne pagal paskirtį – kaip šantažo ir spaudimo atsakovės atžvilgiu priemone, nors realaus reikalavimo net neturi. 

3.       Taip pat nurodo, kad atsakovė nėra nemoki – atsakovės turtas daugiau nei 4 kartus viršija turimus įsipareigojimus ir tai pareiškėjui neabejotinai buvo žinoma ir negalėjo būti nežinoma. Atsakovė pareiškimo pateikimo dieną atsakovei priklausančiose banko sąskaitose disponavo 103 953,00 EUR sumos lėšomis. Be kita ko, pareiškimo bei šio atsiliepimo pateikimo dieną atsakovė disponuoja nepanaudota 300 000,00 EUR dydžio kredito linija, kuri yra skirta apyvartinių lėšų finansavimui ir garantijų išdavimui (pagal 2022-10-11 tarp atsakovės ir „Swedbank“, AB sudarytą kredito sutartį Nr. 22-058119-KL). Atsakovė yra gyvybinga ir nėra sustabdžiusi ar nutraukusi ūkinės komercinės veiklos vykdymo – vien šiuo metu vykdo sėkmingą bei pelningą veiklą ir atlieka darbus ne tik privatiems juridiniams asmenims, bet ir nacionalinės svarbos įmonėms, o taip pat yra laimėjusi viešuosius pirkimus ir užsitikrinusi reikšmingų bei didelės apimties darbų vykdymą ateinantiems 3 metams, o šių jau suplanuotų atlikti darbų suma ir būsimos atsakovės pajamos sudaro net 17 mln. EUR sumą.

Dėl atsakovės prašymo pareiškimą palikti nenagrinėtu

4.       Atsakovė prašo ieškovės pareiškimą palikti nenagrinėtu, nes ieškovė net nebuvo (nėra) bendrovės kreditore ir neturėjo (neturi) absoliučiai jokios subjektinės teisės reikšti reikalavimo iškelti atsakovės atžvilgiu nemokumo (bankroto) bylą ir teikti pareiškimo.

5.       Teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, kreditoriaus finansinio reikalavimo egzistavimą turi įvertinti preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės. Aplinkybė, ar bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra kreditorius, bus nustatyta tik išsprendus šio asmens reikalavimo tvirtinimo klausimą jau iškeltoje bankroto byloje.

6.       Teismų praktikoje laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei bankroto bylą. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, ieškovas, inicijuodamas atsakovo bankroto procesą, yra laikytinas tikėtinu (potencialiu) kreditoriumi, o ne asmeniu, turinčiu įrodytą ar neginčijamą reikalavimo teisę į savo skolininką, kadangi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, nėra sprendžiamas klausimas dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-648/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2041/2011). Aplinkybė, kad teismas priėmė ir iš esmės išnagrinėjo asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios vėliau sprendžiant klausimą dėl šio asmens kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-707/2012).

7.       Nagrinėjamu atveju ieškovė su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pateikė ieškovės atsakovei išrašytas sąskaitas-faktūras, skolų suderinimo aktą, krovinių transportavimo važtaraščius, pretenziją. Taigi, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo stadijoje teismui nebuvo abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės. Be to, atsakovė pati patvirtino, kad tarp šalių buvo susiklostę pirkimo-pardavimo santykiai, tačiau, atsakovės vertinimu, ji nėra skolinga ieškovei. Šiuo atveju teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimo nesprendžia. Todėl prašymas pareiškimą palikti nenagrinėtu netenkinamas. Šioje byloje sprendžiamas bankroto bylos atsakovei iškėlimo klausimas.

Bankroto bylą atsisakoma iškelti.

8.       Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Pagal JANĮ 22 straipsnio 3 dalį teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) juridinis asmuo nėra nemokus; 3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti.

9.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nenustatyta, kad teisme būtų priimtas atsakovės UAB „Vilniaus BDT“ pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis), pati atsakovė atsiliepime nenurodė, kad ketintų pradėti restruktūrizavimo procesą.

10.       Juridinio asmens nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kur nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

11.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

12.       Remiantis anksčiau suformuota praktika, faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis. Atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-186-798/2021). Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti išsamiai ištirti ir įvertinti į bylą pateikti duomenys, susiję su įmonės debitorių įsiskolinimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-216-450/2021). Taip pat laikomasi praktikos, kad vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-207-881/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-59-1120/2022). Nors įmonės (ne)mokumą, visų pirma, parodo finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, tačiau įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, pagal kurį galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1716-798/2020).

13.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad juridinio asmens nuosavas turtas, sprendžiant dėl juridinio asmens mokumo, neturi būti suabsoliutinamas, nes juridinis asmuo gali sėkmingai vykdyti savo veiklą ir kurti ekonominę naudą ar įgyvendinti kitus įstatuose apibrėžtus tikslus ir neturėdamas nuosavo materialaus turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-238-567/2022).

14.       Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui, nes poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę yra socialiai reikšmingesnis nei siekis likviduoti tokią įmonę, ši aplinkybė nereiškia, kad gali būti atsisakoma kelti bankroto bylą ūkio subjektui, kuris akivaizdžiai nemokus ir neturi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1876-381/2020).

15.       Juridinių asmenų registre atsakovė UAB „Vilniaus BDT“ įregistruota 2001 m. rugsėjo 12 d. Jos vadovu nuo 2001 m. rugsėjo 12 d. yra G. M., vienintelis akcininkas nuo 2007 m. rugpjūčio 29 d. – G. M.. Atsakovės pagrindinė veikla – pastatų ir kitų statinių nugriovimas ar išardymas.

16.       Pagal finansinės atskaitomybės dokumentus UAB „Vilniaus BDT“ 2023 m. gruodžio 31 d. turėjo 8 236 843 Eur vertės turto, kurį sudarė 4 698 815 Eur ilgalaikis turtas (1 367 Eur vertės nematerialus turtas, 4 675 043 Eur materialus turtas) ir 3 470 668 Eur trumpalaikis turtas (206 007 Eur vertės atsargos, 2 857 870 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 406 791 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai), 67 360 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 2 032 761 Eur. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovė 2023 m. gavo 824 448 Eur grynojo pelno.

17.       Atsakovė teismui pateikė 2024 m. rugsėjo 12 d. balansą, pagal kurį UAB „Vilniaus BDT“ turi iš viso 7 265 599 Eur vertės turto, kurį sudaro 4 641 573 Eur vertės ilgalaikis turtas (5 056 Eur nematerialusis turtas, 4 614 112 Eur materialusis turtas) ir 2 572 068 Eur vertės trumpalaikis turtas (130 882 Eur vertės atsargos, 2 337 243 Eur per metus gautinos sumos, 103 943 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai) ir 51 958 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos. UAB „Vilniaus BDT“ mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 1 782 050 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinas sumas sudaro 1 287 123 Eur. Pagal 2024 m. rugsėjo 12 d. pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovė per 2023 m. patyrė 550 755 Eur nuostolį.

18.       Atsakovė pateikė duomenis, kad išieškojimų ne teismo tvarka Bendrovė neturi. Informacija apie Bendrovės įkeistą turtą, įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus pateikiama žemiau:

18.1.                      Bendrovei nuosavybės teise priklausantis turtas – administracinis pastatas (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra įkeistas nekilnojamojo turto hipoteka hipotekiniam kreditoriui – „Swedbank“, AB.

18.2.                       Bendrovei priklausančios nuomos teisės į 98040/165300 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. pastatas (duomenys neskelbtini) Vilnius, yra įkeistos hipoteka hipotekiniam kreditoriui –„Swedbank“, AB.

19.       Teismas, patikrinęs informacinėje sistemoje LITEKO ir kituose registruose esančius duomenis apie atsakovę, nustatė, kad atsakovės vardu registruotos 82 transporto priemones. Atsakovės pateikto 2023 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, atsakovei priklausančių transporto priemonių vertė sudaro 874 973 Eur. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad atsakovė turi žemės sklypą su statiniais, esančius pastatas (duomenys neskelbtini); pastatas - administracinis pastatą, esantį pastatas (duomenys neskelbtini); žemės sklypą pastatas (duomenys neskelbtini); pastatas (duomenys neskelbtini) Geležinkelis - Geležinkelis Nr.1; administracinį pastatą, esantį pastatas (duomenys neskelbtini); žemės sklypą Raseinių r. sav., pastatas (duomenys neskelbtini). Atsakovės pateikto 2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis, atsakovei priklausančių pastatų ir statinių vertė sudaro 239 907 Eur, žemės vertė sudaro 492 377 Eur.

20.       Išrašas iš antstolių informacinės sistemos patvirtina, kad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo metu buvo vykdoma viena vykdomoji byla dėl skolos iš atsakovės išieškojimo: vykdomoji byla Nr. 0139/24/01329 dėl 968,4 Eur skolos „Compensa Vienna Insurance Group“, akcinei draudimo bendrovei išieškojimo. Teismo posėdžio dėl bankroto bylos iškėlimo metu vykdomoji byla Nr. 0139/24/01329 buvo užbaigta, visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Taigi šiuo metu dėl piniginio pobūdžio išieškojimo vykdomųjų bylų atsakovės atžvilgiu nėra.

21.       Viešaisiais VMI ir Sodra duomenimis, įsiskolinimų atsakovė valstybės biudžetui neturi. Atsakovės įmonėje yra 65 darbuotojai (apdraustieji).

22.       Atsakovė pateikė kreditorių sąrašą, iš kurio matyti, kad 2024 m. rugsėjo 12 d., kreditoriams pradelsti įsiskolinimai sudaro 122 760,86 Eur. Tačiau atsakovė detaliai paaiškino, kodėl šiems kreditoriams nebuvo sumokėta. Dėl didžiausios 100 000 Eur sumos vyksta teisminis ginčas. Dėl kitų skolų nurodyta, kad buvo pavėluotai gauta sąskaita, kreditorius yra atsakovės debitorius, sulaikyta suma dėl vykstančio ginčo.

23.       Aptarti duomenys ir atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad pagal atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus jos turimi 1 287 123 Eur įsipareigojimai neviršija jos turimo 7 265 599 Eur turto vertės. Be to, realiai pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo dieną kreditoriams pradelsta suma sudaro tik 122 760,86 Eur sumą, iš kurios dėl 100 000 Eur sumos vyksta ginčas teisme. Taip pat skola ieškovei, kurios atsakovė nepripažįsta ir nėra įtraukusi į savo kreditorių sąrašą. Darytina išvada, kad įsipareigojimai kreditoriams yra dar mažesni nei nurodyta balanse. Taigi nėra vieno iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyto juridinio asmens nemokumo požymio.

24.       Aptarti duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė iš esmės vykdo savo turtines prievoles, nes šiuo metu antstoliai nevykdo išieškojimų vykdomosiose bylose iš atsakovės turto (bylos nagrinėjimo metu vienas iš reikalavimų buvo patenkintas), valstybės biudžetui skolų nėra. Pradelstų skolų iš esmės atsakovė neturi. Ieškovės nurodyta skola sudaro 25 694,20 Eur, tačiau ši skolos suma nepripažintina didele, atsižvelgiant į atsakovės viso turimo turto vertę. Atsižvelgiant į tai, negalima pripažinti ir antro JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto juridinio asmens nemokumo požymio – negalėjimo laiku vykdyti turtinių prievolių.

25.       Be to, atsakovė nurodė, kad pareiškimo pateikimo dieną atsakovei priklausančiose banko sąskaitose ji disponavo 103 953,00 EUR sumos lėšomis. Taip pat atsakovė disponuoja nepanaudota 300 000,00 EUR dydžio kredito linija, kuri yra skirta apyvartinių lėšų finansavimui ir garantijų išdavimui (pagal 2022-10-11 tarp atsakovės ir „Swedbank“, AB sudarytą kredito sutartį Nr. 22-058119-KL). Atsakovė yra gyvybinga ir nėra sustabdžiusi ar nutraukusi ūkinės komercinės veiklos vykdymo – vien šiuo metu vykdo sėkmingą bei pelningą veiklą ir atlieka darbus ne tik privatiems juridiniams asmenims, bet ir nacionalinės svarbos įmonėms, o taip pat yra laimėjusi viešuosius pirkimus ir užsitikrinusi reikšmingų bei didelės apimties darbų vykdymą ateinantiems 3 metams, o šių jau suplanuotų atlikti darbų suma ir būsimos atsakovės pajamos sudaro net 17 mln. EUR sumą. 

26.       Sutiktina su atsakove, kad ji yra gyvybinga, yra aktyviai veikianti įmonė. Dėl to teismas sprendžia, kad UAB „Vilniaus BDT“ nėra nemoki ir pagal JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punktą atsisakytina atsakovei kelti bankroto bylą.

Dėl baudos

27.       Atsakovė pateikė prašymą skirti ieškovei 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą pareiškimo dėl nemokumo bylos pateikimo teise. Prašyme nurodo, kad pareiškėjas siekia neteisėtų tikslų – spaudimo atsakovės atžvilgiu darymo, siekiant hipotetinių ir už nesuteiktą pareiškėjo produkcijos kiekį išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo, bet ne realaus nemokumo bylos iškėlimo. Pareiškėjas pateiktame pareiškime sąmoningai nutylėjo esminę reikšmę turinčias aplinkybes, siekdamas tik suklaidinti gerb. Teismą – iš tiesų pareiškėjas net nebuvo (nėra) atsakovės kreditoriumi ir neturėjo (neturi) absoliučiai jokios subjektinės teisės reikšti reikalavimo iškelti atsakovės atžvilgiu nemokumo (bankroto) bylą ir teikti pareiškimo. Atsakovės darbų vadovo patikrinimų buvo nustatyta, kad atsakovei pristatyti pareiškėjo produkcijos kiekiai yra ženkliai mažesni ir neatitinka deklaruojamų produkcijos kiekių, lyginant su deklaruojamais pateikiamuose važtaraščiuose. Dėl šios priežasties pareiškėjo pareiškime minimos PVM sąskaitos faktūros: 2023-09-23 PVM sąskaita faktūra AK Nr. 2023/23 ir 2023-10-13 PVM sąskaita faktūra AK Nr. 2023/28 bendrovės nebuvo priimtos, nebuvo įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą ir nebuvo apskaitytos. Vietoje šių PVM sąskaitų faktūrų (AK Nr. 2023/23 ir AK Nr. 2023/28) už tais pačiais laikotarpiais ir tą pačią atsakovės įsigytą produkciją pareiškėjas išrašė naują, pakoreguotą ir subendrintą PVM sąskaitą faktūrą AK Nr. 2023/26, kuri buvo išrašyta įvertinus faktiškai ir realiai Bendrovei pristatytus pareiškėjo produkcijos kiekius tais pačiais laikotarpiais, kaip ir panaikintos. Ši PVM sąskaita faktūra yra (buvo) pilnai apmokėta. Atitinkamai, nesąžiningai reiškiamame pareiškime pareiškėjas šios atsakovės apmokėtos PVM sąskaitos faktūros AK Nr. 2023/26, kuri buvo išrašyta už tą patį laikotarpį ir už tuo pačiu laikotarpiu faktiškai atsakovei pristatytą produkciją, remiantis tais pačiais važtaraščiais, kurie yra pridedami ir su pareiškimu, sąmoningai ir nesąžiningai nemini. Pareiškėjo elgesys nulemia tai, kad dėl tokio pobūdžio nepagrįstų ir melagingomis aplinkybėmis grindžiamų reikalavimų, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, atsakovė patiria bylinėjimosi išlaidas, o taip pat ir neigiamus išgyvenimus, tokio pobūdžio pareiškimai kenkia bei menkina per ilgus atsakovės gyvavimo metus sunkiu ir ilgamečiu darbu užtarnautą atsakovės reputaciją.

28.       Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

29.       Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas). Taigi sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-292-684/2021, 34 punktas).

30.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė, pateikdama pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, pateikė teismui duomenis, kuriais grindė savo reikalavimą, taip pat duomenis, kad įvykdė JANĮ 9 straipsnyje nurodytus reikalavimus, nemokumo bylos inicijavimui. Taigi ieškovė sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Kaip jau minėta, šioje bylos ieškovės skolos (ne)pagrįstumo klausimo teismas nevertina. Dėl to atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

32.       Atsakovė prašo priteisti UAB „Vilniaus BDT“ naudai 7 247,90 EUR bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti ir 2 250,60 EUR išlaidų buhalterinių dokumentų formavimo paslaugoms apmokėti, patirtų Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-2797-340/2024.

33.       Atsakovė nurodo, kad dėl pareikšto pareiškimo atsakovė buvo priversta nesavalaikiai kreiptis į atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkančią bendrovę dėl atsakovės einamųjų finansinių metų finansinės atskaitomybės dokumentų parengimo ir dėl to taip pat patyrė papildomų išlaidų, kurios sudaro 2 250,60 Eur sumą. Šią sumą prašo priteisti iš ieškovės. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus (PVM sąskaitą-faktūrą, šios sąskaitos apmokėjimą), pagrindžiančius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas, sprendžia, kad šios išlaidos yra susijusios su byla, todėl prašymas tenkinamas.

34.       Atsakovė taip pat prašo priteisti 7 247,90 EUR bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius. Pagal Rekomendacijas maksimalus dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą sudaro 5491 Eur. Už kitų byloje dokumentų parengimą maksimalus dydis sudaro 219,64 Eur. Teismo vertinimu, nors atsiliepimas išsamus ir jame detaliai išdėstytos aplinkybes susijusios su nagrinėjamu klausimu, tačiau už atsiliepimo į ieškinį parengimą šiuo atveju nėra tikslinga priteisti maksimalų dydį. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, buvo sprendžiami tik fakto klausimai, byla nereikalaujanti specifinių ir specialių žinių. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, atsakovei iš ieškovės priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą mažina iki 4 000 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

n u t a r i a :

atsisakyti iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus BDT“ (juridinio asmens kodas 125722762, registracijos adresas: Vilnius, Šv. Stepono g. 39, LT-01312) nemokumo bylą.

Netenkinti atsakovės UAB „Vilniaus BDT“ prašymo dėl baudos ieškovei A. K. firmai skyrimo.

Priteisti iš ieškovės A. K. firmos, juridinio asmens kodas 159835763, atsakovei UAB „Vilniaus BDT“, juridinio asmens kodas 125722762, 6 250,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutarties kopiją, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo, išsiųsti šalims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                          Tatjana Žukauskienė