Civilinė byla Nr. 2A-1024/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 89.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jankausko paslaugos ir prekyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-210-881/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jankausko paslaugos ir prekyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Laidotva“ dėl žalos, padarytos nesąžiningais konkurencijos veiksmais, atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Jankausko paslaugos ir prekyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 8 124 Lt turtinės žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas Biržų rajone vykdo su žmogaus palaikų laidojimu susijusią veiklą: žmogaus palaikų pradinis vežimas, laikinas laikymas, paruošimas šarvoti, šarvojimas, vežimas laidojimui, laidojimas. Veiklos rūšis, kuria užsiima ieškovas, iki 2011 m. sausio 1 d. buvo laikoma licencijuojama veikla. Be ieškovo, panašią veiklą Biržų rajone vykdo ir atsakovas. Daugiau įmonių, teikiančių tokio pobūdžio paslaugas Biržų rajone, ginčo laikotarpiu nebuvo. Skirtingai nei ieškovas, atsakovas nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d. veiklą vykdė neturėdamas tam būtinos licencijos, todėl tokiais savo veiksmais nesąžiningai konkuravo ir sukėlė žalą ieškovui. Atsakovas nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. lapkričio 2 d. neturėjo teisės teikti visų laidojimo paslaugų, o nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2009 m. sausio 1 d. neturėjo teisės teikti žmogaus palaikų laikino laikymo, žmogaus palaikų paruošimo šarvoti, šarvojimo paslaugų, tuo tarpu iki 2011 m. sausio 1 d. teikė visas licencijuojamas paslaugas, net ir tas, kurioms neturėjo licencijos. Atsakovas taip pat skleidė klaidinančią reklamą regioninėje spaudoje, informaciniuose interneto tinklapiuose, bendraudamas su potencialiais klientais nurodydavo tiesos neatitinkančią informaciją apie ieškovą, todėl šis, atsakovui nesąžiningai konkuruojant, patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Atsakovo veiksmai, kuriais buvo pažeidžiamos Žmogaus palaikų laidojimo įstatymo, taip pat Laidojimo paslaugų teikimo veiklos licencijavimo taisyklių nuostatos, laikytini neteisėtais veiksmais ir pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį bei pažeidžiančiais ieškovo turtinius interesus, o būtent dėl to, kad atsakovas iki 2011 m. sausio 1 d. veikdamas be licencijos, sukūrė sau lengvesnes veiklos sąlygas, palyginus su tomis, kuriomis veikė teisėtai veiklą vykdantys subjektai. Atsakovas nedėjo pastangų, laiko ir nepatyrė piniginių sąnaudų licencijos gavimui, specialių patalpų įrengimui pagal teisės aktų reikalavimus, šių patalpų priežiūros išlaidų, atsakovo, neturinčio licencijos ir higienos paso, netikrino ir kitaip nekontroliavo institucijos, prižiūrinčios laidojimo paslaugų teikimo veiklą, jam nebuvo skirta baudų už licencijos sąlygų nesilaikymą ir pan. Pažymėjo, kad esant nesąžiningai konkurencijai, ieškovui padarytų nuostolių dydį sudėtinga nustatyti, todėl pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį atsakovo gauta turtinė nauda už laikotarpį, per kurį jis atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, gali būti pripažinta ieškovo nuostoliais (CK 6.251 str.). Jeigu atsakovas nebūtų neteisėtai iki 2011 m. sausio 1 d. teikęs laidojimo paslaugų ir gavęs už tai pajamų, šias paslaugas suteiktų ieškovas ir būtent ieškovas gautų šias pajamas. Ieškovas įrodinėjo, jog patyrė dviejų rūšių nuostolius – atsakovo gauta nauda už tas laidojimo paslaugas, kurioms teikti atsakovas neturėjo licencijos, būtinos iki 2011 m. sausio 1 d. (iš visos laidojimo paslaugų teikimo veiklos laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. lapkričio 2 d.) ir iš žmogaus palaikų laikino laikymo, žmogaus palaikų paruošimo šarvoti bei šarvojimo paslaugų teikimo veiklos laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad atsakovas UAB „Laidotva“ nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. lapkričio 2 d., kuomet jam buvo išduota licencija tam tikros su žmogaus palaikų laidojimu susijusios veiklos vykdymui, neturėjo teisės teikti licencijuojamų laidojimo paslaugų, o nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2011 m. sausio 1 d. neturėjo teisės teikti žmogaus palaikų laikino laikymo, žmogaus palaikų paruošimo šarvoti, šarvojimo paslaugų. Tačiau, vadovaudamasis byloje esančių įrodymų visuma (2004-2010 metų Registracijos žurnalas, atsakovo klientams išrašytos ir Registracijos žurnale užregistruotos 2009 m. liepos 24 d. – 2010 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitos-faktūros ir kt.) padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas, atlikdamas nesąžiningos konkurencijos veiksmus, gavo iš to naudos, tokiu būdu padarydamas žalą ieškovui, kadangi neteikė jokių su žmogaus palaikų laidojimu susijusių paslaugų, kurių teikimui neturėjo licencijos.
Teismas kaip neįrodytus atmetė ir ieškovo teiginius, kad atsakovo pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos suteiktos paslaugos, įvardintos kaip ,,kitos paslaugos“, ,,kitos laidojimo paslaugos“, ,,laidojimo paslaugos“ galėtų reikšti būtent tų paslaugų, kurių atsakovas neturėjo teisės teikti, suteikimą. Priešingai, nustatė, kad tai, jog atsakovas, siekdamas patenkinti klientų lūkesčius, tarpininkaudamas organizavo dalies paslaugų, kurioms buvo reikalinga licencija, teikimą, patvirtina atsakovui UAB ,,Laidotva“ išrašytos UAB ,,Ramybės takas“ PVM sąskaitos-faktūros, kuriose nurodyta, kad iš šios bendrovės atsakovas pirko mirusiojo paruošimo šarvoti ir šaldytuvo palaikų laikymui paslaugas. Be to, pagal 2009 m. spalio 31 d. nuomos sutartį UAB ,,Ramybės takas“ atsakovui teikia mirusio žmogaus palaikų laikino laikymo paslaugas nuomotojo šaldymo įrenginyje, o 2011 m. sausio 7 d. Biržų evangelikų reformatų parapijos raštas patvirtina, kad parapijos seniūnų nutarimu fiziniai asmenys, parapijos namų išlaikymui paaukoję tikslinę auką (suma rekomenduojama), gali naudotis parapijos namų sale religinėms atsisveikinimo su velioniu apeigoms vykdyti. Remdamasis tuo, kas paminėta, teismas padarė išvadą, kad tarpininkavimo veikla, siekiant klientui suteikti visas kompleksines su žmogaus palaikų laidojimu susijusias paslaugas (įskaitant palaikų laikymą šaldytuve, šarvojimo salės suradimą, mirusiojo palaikų paruošimą šarvoti ir pan.), nėra draudžiama Lietuvos Respublikos teisės aktų, o toks dirbtinis tarpininkavimo veiklos ribojimas būtų nepateisinamas sąžiningos konkurencijos skatinimo aspektu, prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams. Kartu nurodė, kad uždraudus vienam iš laidojimo paslaugas Biržų rajone teikiančių subjektų tarpininkauti surandant klientui salę šarvojimui, šaldytuvą žmogaus palaikų laikymui, mirusiojo paruošimą šarvojimui, ieškovui, kaip vieninteliam ūkio subjektui, turėjusiam teisę teikti tokias paslaugas Biržų rajone, būtų buvę sudarytos išskirtinės veiklos vykdymo sąlygos, kurios būtų neigiamai įtakoję rinką, būtų pažeidę klientų (vartotojų) teises ir pan.
Teismo vertinimu, tai, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtina ir Biržų rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. lapkričio 13 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 54-2-008-09, kuriame nurodyta, jog atlikus tyrimą nenustatyta, kad UAB ,,Laidotva“, neturėdamas licencijos, būtų vertęsis neteisėta ūkine, komercine veikla ir Biržų rajono apylinkės prokuratūros 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 54-2-006-10, kuriame taip pat konstatuota, jog atlikus tyrimą nenustatyta, kad UAB ,,Laidotva“, neturėdamas licencijos, būtų vertęsis neteisėta ūkine, komercine ar finansine veikla.
Teismas taip pat atmetė ieškovo teiginius, kad kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai traktuotina atsakovo regioninėje spaudoje skleista klaidinanti reklama, kurioje atsakovas skelbėsi teikiąs visas laidojimo paslaugas, įskaitant ir šarvojimą, žmogaus palaikų laikiną laikymą, žmogaus palaikų paruošimą šarvoti nors, kaip jau buvo minėta, iki 2011 m. sausio 1 d. atsakovas neturėjo teisės teikti šias paslaugas. Teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai šiuos atsakovo veiksmus prašo pripažinti nesąžiningais, nes skelbimuose laikraščiuose atsakovas tik nurodė, kad prekiauja įkapėmis, karstais, gali parūpinti katafalką, duobkasius, taip pat pasiūlo vietą šarvojimui ir šaldytuvą palaikų laikymui, veža į medicininę ekspertizę, tuo tarpu skelbimo turinys neleidžia daryti išvados, kad atsakovo skelbiama reklama yra klaidinanti, neatitinkanti tikrovės, taip pat, kad atsakovas būtų teikęs paslaugas, kurioms teikti jis neturėjo licencijos. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovas skelbimuose taip pat nurodydavo, kad minėtas paslaugas jis teikia žemiausiomis kainomis, savaime nėra pagrindas daryti išvadą, jog būtent dėl klaidinančios reklamos paskelbimo ieškovas prarado galimybę suteikti tretiesiems asmenims paslaugas, kurių teikimui atsakovas neturėjo licencijos ir kad už paslaugas, kurias atsakovas reklamavosi galintis suteikti, būtent ieškovas būtų gavęs naudą. Teismas taip pat nenustatė priežastinio ryšio, jog būtent dėl atsakovo paskelbtos klaidinančios reklamos (Konkurencijos tarybos 2010 m. spalio 28 d. nutarimas), susijusios su paslaugų kaina, ieškovas prarado galimybę suteikti tretiesiems asmenims paslaugas, kurių teikimui atsakovas neturėjo licencijos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Jankausko paslaugos ir prekyba“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas visiškai nevertino dalies ieškovo pateiktų įrodymų (antstolio M. Jastromskio faktinių aplinkybių protokolo, ieškovo prašymu klientų pateiktų paaiškinimų, atsakovo klientams išrašomų kainoraščių, kuriuose nurodoma ir „morgo“ kaina, taip pat duomenų apie tai, kad ieškant informacijos internetu tinklalapyje www.visalietuva.lt, įvedus paieškos kriterijus „Ritualinės paslaugos ir reikmenys, Biržai, visos specializacijos“, sistema pateikė atsakovo bendrovę kaip visas paslaugas teikiančią įmonę), todėl teismo sprendimas priimtas remiantis tik dalimi byloje esančių duomenų.
2. Teismas be pagrindo pripažino, kad galimas atsakovo tarpininkavimas UAB „Ramybės takas“ ir kitų asmenų paslaugų teikimui eliminuoja atsakovo veiksmų neteisėtumą. Bylos duomenys patvirtina, kad savo reklaminiuose skelbimuose atsakovas nurodo, jog visas paslaugas teikia pats, be to, už jas klientai mokėdavo tik atsakovui. Taip pat, net ir laikant, kad kažkurią dalį paslaugų atsakovas pirko iš UAB „Ramybės takas“, nereiškia, kad jos neprivalėjo turėti licencijos savo veiklai.
3. Teismas nepasisakė dėl visų ieškovo reikalavimų, tai yra nevertino atsakovo veiksmų laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. lapkričio 2 d., kuomet šis neturėjo teisės teikti jokių licencijuojamų laidojimo paslaugų.
4. Priešingai nei sprendė teismas, Biržų rajono apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą negali būti laikomas įrodymu, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Šis nutarimas yra reikšmingas tik tuo, kad patvirtina, jog ieškovas kreipėsi net į policijos įstaigą dėl savo teisių gynimo, ir ten buvo atliekamas tyrimas.
5. Teismas neteisingai vertino atsakovo skelbimus, kuriuose buvo skelbiama klaidinanti reklama. Įsiteisėjusiu Konkurencijos tarybos nutarimu yra konstatuota, kad tokia reklama pažeidė sąžiningą konkurenciją, taigi sukėlė neigiamas pasekmes ieškovui. Be to, laidojimo paslaugų gavėjams yra labai svarbios šių paslaugų teikimo detalės, o ne tik rezultatas, todėl reklaminis skelbimas, kad viena įmonė suteikia visas paslaugas, daro įtaką klientų pasirinkimui – jeigu atsakovas būtų sąžiningai skleidęs informaciją, dalis klientų nebūtų pirkę iš jo paslaugų, o kadangi vienintelis kitas tokių pat paslaugų teikėjas Biržų rajone buvo ieškovas, klientai paslaugas būtų pirkę iš jo. Taigi šie atsakovo atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmai galėjo nulemti arba turėti įtakos žalos atsiradimui – ieškovo negautoms pajamoms.
6. Teismas nepagrįstai vertino, kad tarp klaidinančios reklamos skelbimo ir ieškovo patirtos žalos nėra priežastinio ryšio, kadangi yra akivaizdu, jog skelbimai, kuriuose nurodoma, jog atsakovo paslaugos yra pigiausios, įtakojo vartotojų apsisprendimą pasirinkti atsakovą, o ne ieškovą.
Atsakovas UAB „Laidotva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai įvertino visus reikšmingus bylai įrodymus, teisingai sprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, o ieškinys nėra pareikštas siekiant apginti sąžiningą konkurenciją. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovas, naudodamasis kitų įmonių paslaugomis, turėjo teisę teikti visas laidojimo paslaugas klientams, tuo tarpu jokių neturėdamas licencijos paslaugų atsakovas pats neteikė.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje sprendžiamas atsakovo civilinės atsakomybės klausimas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais ieškovui padarytos žalos atlyginimo (CK 6.245-6.249 str.).
Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje (įstatymo Nr. VIII-1099 redakcija) nustatyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Nurodytoje teisės normoje pateikiamas konkurenciją ribojančių draudžiamų veiksmų sąrašas, bet jis yra tik pavyzdinis, todėl nustatinėjant, buvo konkrečiu atveju pažeistos konkurenciją reglamentuojančios teisės normos ar ne, neapsiribojama šiuo sąrašu. Minėto įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektai, pažeidę jo normas, privalo atlyginti žalą, padarytą kitiems ūkio subjektams ar fiziniams bei juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad žala, padaryta nesąžininga konkurencija, turi būti apskaičiuojama ir įrodoma remiantis bendraisiais žalos atlyginimo principais, įtvirtintais CK, nes Konkurencijos įstatyme nenustatyta jokių specialių kriterijų, pagal kuriuos žala turėtų būti apskaičiuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2004; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007; 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Taigi sprendžiant žalos atlyginimo klausimą būtina nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus (neteisėtą veikimą ar neveikimą), atsiradusią žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo fakto (CK 6.246-6.249 str.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, žalos, atsiradusios dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, faktą iš esmės įrodinėja tuo, kad atsakovas teikė laidojimo paslaugas neturėdamas šiai veiklai ar daliai paslaugų licencijos, taip pat skleidė klaidinančią reklamą dėl savo teikiamų paslaugų (Konkurencijos įstatymo 16 str. 7 d.).
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2010 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 2S-25, kurio, remiantis bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, atsakovas neskundė, yra konstatuota, jog jis skleidė klaidinančią reklamą apie savo paslaugas bei jų kainą, be to, padaryta išvada, kad UAB „Laidotva“ veikla turi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 4 punkte nustatytų požymių, t. y. pasireiškia kaip apgaulingas tvirtinimas, jog komercinės veiklos subjektui (įskaitant jo vykdomą komercinę veiklą) yra suteikta licencija, todėl už minėtus pažeidimus atsakovui skirta administracinė nuobauda – įspėjimas (t. 1, b. l. 47-50).
Apeliantas teisingai nurodo, kad toks Konkurencijos tarybos nutarimas, kuriuo konstatuotas konkurencijos teisės pažeidimas, yra prima facie įrodymas byloje dėl konkurencijos teisės pažeidimu kilusios žalos atlyginimo, todėl, kolegijos vertinimu, teismas, priešingai nei nurodyta minėtame Konkurencijos tarybos nutarime, be pagrindo dar kartą sprendė, jog atsakovo skelbimų turinys neleidžia daryti išvados, kad atsakovo skelbiama reklama yra klaidinanti, neatitinkanti tikrovės. Tačiau ieškovo cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pažymėta, kad minėtos institucijos pažeidimo konstatavimas savaime nereiškia civilinės atsakomybės, t. y. prievolės atlyginti žalą, atsiradimo, nes, kaip minėta anksčiau, civilinės atsakomybės taikymui reikia nustatyti, ar yra visos būtinos atsakomybės atsiradimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2010). Dėl nurodytų priežasčių kolegija, nekvestionuodama minėtos institucijos išvadų ir plačiau nepasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su klaidinančios reklamos nustatymo faktu, tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246-6.249 str.).
Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas UAB „Laidotva“ laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. lapkričio 2 d. neturėjo licencijos teikti laidojimo paslaugų, o laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2011 m. sausio 1 d. neturėjo teisės teikti dalies licencijuojamų laidojimo paslaugų. Taip pat sutiktina su ieškovu, kad juridinis asmuo turi turėti licenciją, suteikiančią teisę teikti visas laidojimo paslaugas arba dalį jų (Žmogaus palaikų laidojimo įstatymo 20 str. 2 d., Laidojimo paslaugų teikimo veiklos licencijavimo taisyklių, patvirtintų 2008 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 240, 5 str., 7 str.). Vis dėlto, priešingai nei teigia apeliantas, bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovo veiksmų, kuriais dalis paslaugų (palaikų laikymas šaldytuve, šarvojimo salės suradimas, mirusiojo palaikų paruošimas šarvoti ir pan.) buvo įsigytos iš trečiųjų asmenų, ieškovas neįrodė, patyrė reikalaujamą priteisti žalą. Pažymėtina, kad ieškovas neginčija fakto, jog UAB „Ramybės takas“, su kuria atsakovas buvo pasirašęs 2009 m. spalio 31 d. Nuomos sutartį dėl mirusio žmogaus laikino laikymo paslaugų šaldymo įrenginyje (t. 1, b. l. 72-74), taip pat pagal atsakovui išrašytas PVM sąskaitas-faktūras teikė mirusiųjų paruošimo šarvojimui (aprengimas, grimas ir kt.) paslaugas (t. 2, b. l. 34, 38, 42, 45, 48, 57, 61, 63), turėjo licenciją teikti minėtas paslaugas. Taip pat nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto fakto, kad atsakovas, kaip ir kiti asmenys, už rekomenduojamą auką bažnyčiai galėjo naudoti Biržų evangelikų reformatų parapijos namus religinėms atsisveikinimo su velioniu apeigoms vykdyti (t. 1, b. l. 77). Todėl kolegija iš esmės sutinka su teismo pozicija, kad ieškovas neįrodė, jog toks atsakovo paslaugų teikimo būdas turėjo esminę įtaką ir/ar pažeidė ieškovo kaip atsakovo konkurento interesus, dėl ko apeliantas negavo pajamų. Minėtos išvados nepaneigia ir apelianto jokiais įrodymais nepatvirtinti argumentai, kad sutartis su UAB „Ramybės takas“ yra tik priedanga pigiai teikti paslaugas nesąžiningai konkuruojant. Taip pat atmestini apelianto teiginiai, kad atsakovo klientams išrašytose sąskaitose nurodytų „kitų paslaugų“ kainos yra pakankamai didelės, todėl, ieškovo nuomone, tai patvirtina, jog dalį licencijuojamų paslaugų teikė pats atsakovas, o ne UAB „Ramybės takas“. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėti ieškovo argumentai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, todėl spręstina, jog apeliantas nepaneigė teismo išvadų, jog į „laidojimo išlaidas“ PVM sąskaitose-faktūrose įskaičiuotos tik paslaugos, atliktos subjektų, turinčių licenciją jas teikti (CPK 178 str.). Taip pat neturi teisinio pagrindo apeliacinio skundo argumentai, kad klientai, sužinoję, jog atsakovas paslaugas teiks naudodamasis kitos įmonės paslaugomis, nebūtų pirkę laidojimo paslaugų iš atsakovo, o automatiškai pasirinktų ieškovą, kadangi kolegijos nuomone, vartotojo pasirinkimą kiekvienu konkrečiu atveju lemia skirtingi faktoriai (pvz., paslaugų kaina, žinojimas/nežinojimas, kad paslaugas gali suteikti ir kitas tiekėjas ir kt.), tuo tarpu ieškovas nepateikė jokių duomenų (pvz., vartotojų apklausa), suteikiančių pagrindą išvadai, jog sužinoję minėtą informaciją, klientai atsisakytų atsakovo paslaugų ir jas pirktų iš ieškovo, o tokiu būdu atsakovo gautą pelną būtų uždirbęs ieškovas (CPK 178 str.).
Apeliantas taip pat teigia, kad atsakovas, neturėdamas licencijos, teikė laidojimo paslaugas ne tik aukščiau nurodytu laikotarpiu, kuomet jis naudojosi trečiųjų asmenų paslaugomis, o ir laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. lapkričio 2 d., kuomet neturėjo teisės teikti jokių licencijuojamų laidojimo paslaugų, o pirmosios instancijos teismas dėl šio ieškovo reikalavimo apskritai nepasisakė. Kolegija, nesutikdama su minėtais argumentais, pažymi, kad priešingai nei nurodo ieškovas, dėl atsakovo veiksmų minėtu laikotarpiu teismas pasisakė išsamiai, nurodydamas, kad atsakovas teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog ir šiuo laikotarpiu atsakovas neatliko veiksmų, kurie galėtų būti pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais, sudarančiais pagrindą civilinei atsakomybei kilti (t. 2, b. l. 82), taip pat išsamiai išanalizavo pateiktus įrodymus – 2009 m. liepos 29 d., 2009 m. rugpjūčio 10 d., 2009 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaitas-faktūras, Registracijos žurnalą ir kt. (t. 1, b. l. 27-64, 192-195), iš kurių matyti, kad nelicencijuotos veiklos bylos duomenimis atsakovas ir minėtu laikotarpiu nevykdė (CPK 185 str.).
Nors apeliantas teigia, jog teismas visiškai nevertino ir dalies ieškovo pateiktų įrodymų – antstolio M. Jastromskio faktinių aplinkybių protokolo, ieškovo prašymu klientų pateiktų paaiškinimų, atsakovo klientams išrašomų kainoraščių, kuriuose nurodoma ir lavoninės (morgo) kaina, taip pat duomenų apie tai, kad ieškant informacijos internetu tinklalapyje www.visalietuva.lt, įvedus paieškos kriterijus „Ritualinės paslaugos ir reikmenys, Biržai, visos specializacijos“, sistema pateikė atsakovo bendrovę kaip visas paslaugas teikiančią įmonę, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių, kurie, ieškovo įsitikinimu, patvirtina, jog atsakovas tiek laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. lapkričio 2 d., tiek laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2011 m. sausio 1 d. šias paslaugas faktiškai teikė, kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad tokiu būdu teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad atsakovas neginčijo, jog aukščiau nurodytais laikotarpiais neturėjo licencijos teikti visų arba dalies laidojimo paslaugų, tačiau rašytiniais duomenimis įrodinėjo minėtų paslaugų pats neteikęs, o tik tarpininkavęs; dėl klaidinančios reklamos, jog atsakovo bendrovė teikia visas paslaugas, byloje buvo pateiktas prima facie įrodymas – Konkurencijos tarybos nutarimas, todėl kolegija sprendžia, jog aukščiau nurodyti apelianto pateikti duomenys byloje surinktų bei kolegijos išnagrinėtų įrodymų kontekste neturi esminės reikšmės ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų (CPK 185 str.).
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad visi aukščiau minėti atsakovo veiksmai yra tiesioginiu ar netiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo patirta žala – atsakovo gautu grynuoju pelnu už suteiktas laidojimo paslaugas (CK 6.246-6.249 str.). Dar kartą atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konkurencijos taryba 2010 m. spalio 28 d. nutarimu už klaidinančios reklamos skleidimą atsakovui paskyrė tik minimalią nuobaudą – įspėjimą, pažymėdama, jog šiuo pažeidimu nepadaryta esminės žalos asmenų interesams, o pažeidimas yra mažareikšmis. Nors ieškovas įrodinėja, jog Biržų rajone laidojimo paslaugas teikiant tik ieškovui ir atsakovui, vartotojai paslaugų teikėju, jeigu atsakovas neteiktų tam tikrų laidojimo paslaugų arba neskleistų klaidinančios reklamos, pasirinktų apeliantą, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių duomenų, jog klientai laidojimo paslaugas tokiu atveju pirktų tik iš ieškovo (pvz., vartotojų elgesio apklausos), o šis gautų tokią pačią grynojo pelno dalį kaip ir atsakovas. Be to, ieškovas nepateikė duomenų apie tai, ar būtų pajėgus suteikti laidojimo paslaugas visiems vartotojams, jei Biržų rajone visas ar dalį laidojimo paslaugų teiktų neturėdamas konkurento – atsakovo (CPK 12 str.,178, 185 str.).
Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir nustatė faktines bylos aplinkybes, teisiškai reikšmingas šalių teisiniams santykiams nustatyti, tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas ir, atmesdamas ieškovo UAB „Jankausko paslaugos ir prekyba“ ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; etc.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, nenagrinėdama kitų jame nurodytų argumentų, kaip neturinčių reikšmės bylos išsprendimui (CPK 185 str.).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Ieškovas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prašymą argumentuodamas tuo, kad byloje būtina išanalizuoti daug faktinių aplinkybių, kurios geriausiai būtų atskleistos sudarant galimybę ieškovui jas paaiškinti teismui.
Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai nėra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją).
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, kadangi apeliacinio proceso metu šalys ir jų atstovai neteikia teismui paaiškinimų, o pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pateikė visus savo motyvuotus argumentus, naujų įrodymų nėra pateikta, teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, atsakovui priteistinos jo turėtos advokato išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas yra pateikęs įrodymus, kad turėjo 1 000 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau Rekomendacijos) 8.11 punkte nurodytus dydžius, į bylos sudėtingumą, į apeliaciniame skunde keltus teisinius klausimus, ir skundo apimtis, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsakovo prašymą tenkina visiškai ir priteisia jam iš ieškovo 1 000 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 98 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jankausko paslaugos ir prekyba“ (įmonės kodas 154765962) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Laidotva“ (įmonės kodas 300021054) 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Marytė Mitkuvienė
Gintaras Pečiulis