Civilinė byla Nr. 2-957-445/2019
Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00598-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.3.2; 3.2.6.6.3; 3.2.7.1; 3.2.7.3
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. kovo 29 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. K. ir O. K. pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje 2-6745-445/2018 pagal ieškovės L. J. ieškinį dėl žalos atlyginimo, atsakovams J. K., O. K., J. L., M. L..
Teismas
n u s t a t ė :
atsakovai J. K. ir O. K. pateiktu teismui pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašo panaikinti 2018 m. gruodžio 17 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai nurodė, kad jie nebuvo tinkamai informuoti apie jų atžvilgiu pradėtą civilinį procesą. Apie priimtą sprendimą už akių jie sužinojo atsitiktinai, kai atsakovė O. K. nuvyko į (duomenys neskelbtini) aplankyti ten gyvenančių giminaičių, kurie ir perdavė rastus prie namų teismo dokumentus. Atsakovai nurodo, kad jie jau kurį laiką nuolat ir nepertraukiamai gyvena (duomenys neskelbtini), čia yra deklaravę savo gyvenamąsias vietas. Atsakovams nežinoma, kodėl ieškovė ieškinyje atsakovų gyvenamąją vietą nurodė būtent (duomenys neskelbtini), su kuriuo atsakovus sieja tik faktas, jog jame gyvena jų giminaičiai.
Atsakovai nurodo, kad jų paaiškinimai, jų nurodytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovai tvirtina, kad jiems neaišku, kodėl buvo nutarta taikyti solidarią atsakomybę visų atsakovų atžvilgiu, nors faktinė situacija neleidžia jų atžvilgiu taikyti tokios atsakomybės. Paaiškino, kad pirmiausiai butas, iš kurio naudojimo ieškovė kildina savo reikalavimus, realiai buvo atlaisvintas žymiai anksčiau, nei buvo sudarytas 2016 m. spalio 18 d. priėmimo - perdavimo aktas. Antra ne visi atsakovai ieškinyje nurodytu laikotarpiu gyveno ieškinyje nurodytame bute. Ieškinyje prašoma iš atsakovų priteisti ne tik buto išlaikymo sąnaudas konkrečiu laikotarpiu, bet ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, procesuose su kitais, su atsakovais susijusiais, asmenimis. Bylinėjimosi išlaidos, kurias prašoma priteisti iš atsakovų jau buvo paskirstytos, dėl jų pasisakė Kauno apygardos teismas. Be to, jas lėmė ne atsakovų veiksmai, bet ieškovės pasirinkta teisių gynimo pozicija, nagrinėjant civilinę bylą dėl jai pareikštų reikalavimų.
Atsakovai mano, kad šiuo atveju egzistuoja aplinkybės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose.
Ieškovė L. J. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašė netenkinti atsakovų pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018-12-17 sprendimą.
Ieškovė atsiliepime nurodė, kad visiems atsakovams procesiniai dokumentai su nurodymu pateikti atsiliepimą buvo įteikti tinkamai, t. y. visi atsakovai žinojo apie jiems pareikštą ieškinį, turėjo galimybę susipažinti su procesinių dokumentų turiniu ir teismo nustatytu terminu pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį, tačiau to nepadarė, o ieškovė buvo prašiusi priimti sprendimą už akių. Atsakovai šios aplinkybės savo pareiškime neginčija, nenurodo dėl kokių priežasčių nevykdė teismo nurodymo pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį, neteikė argumentų ir įrodymų susijusių su byla. Taip pat atsakovai gavo ir sprendimą už akių.
Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovei O. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, gyvenamasis namas (NTR Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame ji ir jos šeimos nariai gyveno teikiant ieškinį teismui. Šiuos duomenis kitose civilinėse bylose yra pateikusi pati atsakovė O. K.. Bylose, kuriose įtraukti dalyvauti atsakovai, procesiniai dokumentai jiems buvo įteikiami būtent šiuo adresu, todėl ieškinyje ir nurodė atsakovų adresą (duomenys neskelbtini). Būtent šiuo adresu atsakovams buvo įteikti ir šios bylos procesiniai dokumentai. Atsakovai, po to, kai jiems buvo įteiktas ieškinys, nepateikė kitų duomenų, kad keičiasi jų adresas, taip pat nepateikė įrodymų nuo kada jie apsigyveno kitoje vietoje. Atsakovai melagingai nurodo, kad su (duomenys neskelbtini) juos sieja tik tas faktas, jog jame gyvena jų giminaičiai. Aukščiau nurodytas žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) nėra perleisti ir toliau priklauso atsakovei O. K.. Atsakovai nenurodė jokių aplinkybių, liudijančių atsiliepimo į ieškinį nepateikimo terminą priežasčių svarbumo. Atsakovai žinojo apie pradėtą procesą ir nesiėmė jokių priemonių savo teisių gynimui, toks buvo jų pasirinkimas. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams, dėl kurių reikėtų naikinti sprendimą už akių, pagrįsti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
atsakovų pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.
Sprendimo už akių priėmimas - tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).
Svarbu akcentuoti ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismas turi teisę priimti sprendimą už akių, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, tik tokiu atveju, kai įsitikina, kad asmuo, dėl kurio priimamas sprendimas už akių, realiai informuotas apie pradėtą civilinę bylą. Kitaip tariant, svarbu užtikrinti, kad asmuo būtų bent vieną kartą tinkamu būdu ir laiku informuotas apie prieš jį pradėtą teismo procesą. Tik tokiu atveju bus užtikrintas šalių lygiateisiškumas ir atitiks CPK įtvirtintai sprendimo už akių paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios teismo sprendimo už akių priėmimo bei peržiūrėjimo procesą, numato, kad teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis nepateikė atsiliepimo į ieškinį ar į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant bylos nagrinėjimo atnaujinimo klausimą turi būti vertinamos ne tik svarbios šalies neatvykimo ar atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis sudarančios aplinkybės, bet ir vertinami šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra konstatavęs, kad sprendžiant bylos nagrinėjimo atnaujinimo klausimą, turi būti vertinamos ne tik svarbios šalies neatvykimo ar atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis sudarančios aplinkybės, bet ir vertinami šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-131/2006).
Pagal CPK 285 straipsnio nuostatas teismas, priimdamas sprendimą už akių, privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus iš esmės netirdamas šių įrodymų turinio, tačiau įvertindamas teisinį jų pagrindą. Taigi teismas privalo nustatyti, ar būtų pagrindo tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti.
Byloje nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2018 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-6745-445/2018, kuriuo patenkino ieškovės ieškinį ir priteisė solidariai iš atsakovų J. K., O. K., J. L., M. L. ieškovės L. J. naudai turtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Iš minėtoje civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdžiai matyti, kad visiems atsakovams, tame tarpe, J. K. bei O. K., buvo tinkamai pranešta apie jų atžvilgiu teisme pateiktą ieškinį, t. y. ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui J. K. buvo įteiktas asmeniškai - 2018-08-22, o atsakovei O. K. siųstas pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo su priedais (viso 24 lapai) buvo įteiktas atsakovės sutuoktiniui J. K. - 2018-08-23. Nė vienas iš atsakovų teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas priėmė sprendimą už akių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovams J. K. ir O. K., procesiniai dokumentai buvo įteikti adresu – (duomenys neskelbtini), nors jie pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nuolat akcentuoja, kad su šiuo kaimu juos sieja tik tas faktas, jog jame gyvena jų giminaičiai, o jie gyvena (duomenys neskelbtini).
Teismas, įvertinęs atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovų pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo dėstomos aplinkybės nepaneigia teismo priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovų J. K. ir O. K. nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad sprendimą už akių teismas priėmė pažeisdamas formalias įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko pats sprendimas būtų akivaizdžiai neteisingas.
Iš bylos medžiagos matosi, kad ieškovė, teikdama teismui ieškinį, pateikė ir ginčui nagrinėti svarbius rašytinius įrodymus, kuriais teismas vadovavosi priimdamas sprendimą, t. y. atliko formalų ieškovės pateiktų įrodymų tyrimą: teismas įsitikino, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai buvo pagrindas priimti sprendimą už akių.
Šiuo atveju atsakovai sprendimo už akių neteisėtumą grindžia iš esmės trimis aplinkybėmis (argumentais): (1) atsakovai nebuvo tinkamai informuoti apie jų atžvilgiu pradėtą civilinį procesą, tai yra apie tai sužinojo atsitiktinai, kai atsakovė O. K. nuvyko į (duomenys neskelbtini) aplankyti ten gyvenančių giminaičių, kurie ir perdavė, kaip nurodo atsakovė <... rastus lauke prie namų kažkokius teismo dokumentus...>; (2) butas, iš kurio naudojimo ieškovė kildina savo reikalavimus, realiai buvo atlaisvintas žymiai anksčiau, nei buvo sudarytas 2016 m. spalio 18 d. priėmimo - perdavimo aktas, ne visi atsakovai ieškinyje nurodytu laikotarpiu gyveno ieškinyje nurodytame bute; (3) iš atsakovų prašoma priteisti ne tik buto išlaikymo sąnaudas konkrečiu laikotarpiu, bet ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, procesuose su kitais, su atsakovais nesusijusiais, asmenimis.
Šios atsakovų nurodytos ir aukščiau minėtos aplinkybės (argumentai) yra visiškai nepagrįstos, tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš civilinėje byloje, esančios medžiagos matosi, kad visiems atsakovams procesiniai dokumentai su nurodymu pateikti atsiliepimą buvo įteikti tinkamai, t. y. visi atsakovai žinojo apie jiems pareikštą ieškinį, turėjo galimybę susipažinti su procesinių dokumentų turiniu ir teismo nustatytu terminu pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį, tačiau to nepadarė, o ieškovė buvo prašiusi priimti sprendimą už akių. Atsakovai J. K. ir O. K. šios aplinkybės savo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neginčija, nenurodo dėl kokių priežasčių nevykdė teismo nurodymo pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį, nepateikė jokių argumentų ir įrodymų susijusių su byla. Kaip buvo aptarta aukščiau atsakovams J. K. ir O. K. dokumentai buvo įteikti būtent (duomenys neskelbtini) - atsakovui J. K. dokumentai įteikti asmeniškai, o atsakovei O. K. siųsti dokumentai įteikti jos sutuoktiniui J. K.. Tuo pačiu adresu atsakovams J. K. ir O. K. teismas išsiuntė ir sprendimą už akių, kurį atsakovai taip pat gavo, todėl atsakovų paaiškinimas kokiu būdu gautas teismo sprendimas (<... perdavė rastus lauke prie namų kažkokius teismo dokumentus...>), vertintinas kritiškai.
Iš ieškovės teismui pateiktų ieškinio priedų (atsakovai teikdami pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo jokių įrodymų nepateikė) 2016-05-31 iškeldinimo protokolo Nr. S-160010112 matyti, kad 2016-05-31 buvo keldinami keturi skolininkai (atsakovai: O. K., J. K., J. L., M. L.) bei buvo sutarta, jog atsakovai bute esančius daiktus pasiims vėliau, ne iškeldinimo dieną. Antstolės J. Jakimavičienės kontoros 2016-10-18 surašytu perdavimo – priėmimo aktu Nr. S-160018594, patvirtinama, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) bei raktai nuo buto (3 vnt.), nuosavybės teise priklausantys ieškovei L. J., perduoti tik 2016-10-18, jos atstovui G. J. (pagal įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini)). Civilinėje byloje nėra jokių duomenų bei atsakovai teikdami pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių įrodymų, kad butą jie atlaisvino anksčiau, kad ieškovė galėjo juo naudotis anksčiau, negu jis buvo perduotas ieškovei 2016-10-18 perdavimo-priėmimo aktu.
Teismas laiko, kad atsakovai J. K., O. K. nepagrįstai teigia, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nesusijusios su atsakovais. Šiuo atveju akivaizdu, kad aptariamos bylinėjimosi išlaidos tiesiogiai susiję su atsakovų elgesiu, nes iki jų priverstinio iškeldinimo iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, jie naudojosi ieškovės butu ir daugiabučio namo bendro naudojimo objektais, komunalinėmis paslaugomis bei tiekiama energija ir už tai nemokėjo paslaugas teikusioms įmonėms. Dėl tokio atsakovų elgesio ieškovė buvo priversta dalyvauti teisminiuose procesuose, patirti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų pozicija, kad už jų naudojimąsi teikiamomis paslaugomis, skirtomis aptarnauti butą ir namo bendro naudojimo objektus, turi mokėti ieškovė, neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.
Nagrinėjamu atveju, atsakovų J. K. ir O. K. visi nurodyti argumentai atmestini, nes atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodyti ir nepateikti įrodymai, kurie paneigtų ieškinio aplinkybes ir galėtų lemti kitokį sprendimo priėmimą. Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas atsakovų reikalavimas tenka tai šaliai, kuri reiškia reikalavimą, šiuo atveju atsakovams J. K. ir O. K. (CPK 178 straipsnis, 181 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai teismui pateiktame pareiškime nenurodė nei atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežasčių, nei įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, nors pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį, ieškovės L. J. ieškinys su priedais atsakovams buvo įteikti tinkamai (J. K. asmeniškai bei O. K. sutuoktiniui), todėl atsakovai nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos žinodami apie vykstantį teismo procesą, turėjo būti aktyvūs bei domėtis nagrinėjamos bylos eiga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo sprendimas už akių buvo priimtas tik 2018-12-17, kadangi užtruko procesinių dokumentų įteikimas kitiems atsakovams J. L. ir M. L., todėl atsakovams buvo pakankamai laiko būti aktyviems (teikti atsiliepimus į ieškinį, teikti įrodymus ir pan.) ir domėtis nagrinėjamos bylos eiga. Atsakovų prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikti jokie dokumentai paneigiantys ieškinio aplinkybes, tačiau akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovai apie ieškovei padarytą turtinę žalą žinojo, tačiau nesiėmė veiksmų, tai žalai atlyginti.
Teismo vertinimu, išanalizavus atsakovų pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo motyvus bei išanalizavus šioje civilinėje byloje esančią medžiagą, nėra pagrindo panaikinti 2018 m. gruodžio 17 d. teismo priimto sprendimo už akių, kadangi nenustatyta nei viena iš būtinų sąlygų, kuriai esant sprendimas už akių turi būti naikinamas. Kaip jau buvo minėta, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas atsakovų reikalavimas tenka tai šaliai, kuri reiškia reikalavimą, t. y. atsakovams. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, nenurodė jokių svarbių priežasčių, pateisinančių jų atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą bei nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškinio aplinkybes, todėl nėra ir pagrindo panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsakovų J. K. ir O. K. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestinas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis CPK 288 straipsniu, 290 straipsniu, 291 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
atsisakyti tenkinti atsakovų J. K. ir O. K. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.
Teisėjas Dalis Žilionis