Administracinė byla Nr. AS-382-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03595-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 61.2; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. B. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. B. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo P. B. A. skundą.

Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 26 d. per elektroninių paslaugų portalą padavė apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Pareiškėjas pažymi, kad terminas praleistas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, o būtent dėl pareiškėją atstovaujančio advokato darbuotojo skaičiavimo klaidos. Klaida ištaisyta iškart ją pastebėjus – apeliacinis skundas pateiktas kitą dieną po paskutinės termino dienos – 2014 m. lapkričio 25 d. Toks nežymus termino praleidimas šiuo atveju negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu, priešingai, atsižvelgiant į operatyvų klaidos ištaisymą, toks pareiškėjo elgesys turėtų būti laikomas sąžiningu elgesiu įgyvendinant savo teisę į teismą. Vienos dienos termino praleidimas nesukėlė jokio proceso vilkinimo. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra tenkinęs prašymus atnaujinti terminus apeliaciniams skundams pateikti panašiose bylose, praleidus apeliacinio skundo pateikimo terminus viena diena (pvz. 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis byloje Nr. TA602-87/2013)

II.

              Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo, apeliacinį skundą atsisakyta priimti kaip paduotą praleidus nustatytą apskundimo terminą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 str. 1 d., 134 str. 3 d. 1 p.).

              Teismas nustatė, kad ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2014 m. lapkričio 10 d., taigi apeliacinis skundas turėjo būti paduotas (įteiktas paštui ar pasirašytas elektroninių ryšių priemonėmis) iki 2014 m. lapkričio 24 d. 23 val. 59 min. Tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apeliacinis skundas faktiškai elektroninių ryšių priemonėmis teismui išsiųstas 2014 m. lapkričio 25 d. po 23 val., t. y. apeliacinis skundas paduotas 1 diena praleidus įstatymo nustatytą terminą.

              Teismas pažymėjo, kad šioje byloje susiklosčiusi situacija skiriasi nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA602-87/2013, kuria remiasi pareiškėjo atstovas, aprašytų aplinkybių. Pareiškėjo P. B. A. atstovas advokato padėjėjas Mantas Gerdauskis dalyvavo 2014 m. spalio 21 d. teismo posėdyje, pasirašytinai buvo supažindintas su teismo sprendimo paskelbimo data ir laiku. Nors proceso šalys teismo sprendimo paskelbime nedalyvavo, tačiau sprendimas pareiškėjo atstovui advokatui Linui Jakui išsiųstas tą pačią dieną elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. 2014 m. lapkričio 10 d. pareiškėjo atstovas galėjo realiai susipažinti su skundžiamu sprendimu. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendime buvo išaiškina jo apskundimo tvarka. Pareiškėją viso proceso metu atstovauja advokatas / advokato padėjėjas (profesionalūs teisininkai). Be to, apeliaciniame skunde nėra detalizuota įvykusi klaida, kuria pareiškėjas remiasi kaip termino praleidimo priežastimi. Atsižvelgęs į minėtų aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėją atstovaujančio advokato darbuotojo termino skaičiavimo klaida nelaikytina svarbia apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastimi, t. y. pareiškėjas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, išimtinai nuo jo (jo atstovų) valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo prasme.

III.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį ir atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti.

Atskirajame skunde teigia, kad atsisakydamas atnaujinti terminą teismas visiškai nevertino to, jog terminas apeliaciniam skundui pateikti buvo praleistas vos viena diena bei neatsižvelgė į tai, jog atmesdamas pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo pateikimo terminą ir atsisakydamas priimti apeliacinį skundą, apskritai užkirto pareiškėjui kelią į teisminę gynybą. Taip pat pažymi, kad reikėtų atsižvelgti ir į tai, jog pareiškėjo veiksmai pateikiant apeliacinį skundą jau kitą dieną po termino suėjimo dienos, neužvilkino paties teisminio proceso eigos. Teismas turėjo įvertinti tai, jog apeliacinio skundo pateikimo termino praleidimas viena diena yra tik formali klaida, realiai neapsunkinanti paties proceso, dėl to atsisakyti atnaujinti nežymiai praleistą terminą ir apskritai nepriimti apeliacinio skundo yra neproporcinga priemonė susidariusiai situacijai spręsti, paneigianti asmens teisę į teisminę gynybą. Pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui, yra svarbu pasinaudoti savo pažeistomis teisėmis ir apskųsti, jo manymu, nepagrįstą teismo sprendimą, todėl termino apeliaciniam skundui pateikti praleidimas viena diena neturėtų užkirsti kelio šios teisės įgyvendinimui. Priešingai, teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija, kaip tik turėtų padėti pareiškėjui pasinaudoti jo turima teise apskųsti jo atžvilgiu priimtą nepalankų sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, nustatęs, kad praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo.

Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2014 m. lapkričio 10 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2014 m. lapkričio 24 d. Tačiau pareiškėjo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo paduotas 2014 m. lapkričio 25 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2014 m. gruodžio 1 d. nutartyje konstatavus, jog pareiškėjo apeliacinis skundas teismui paduotas praleidus įstatyme numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir teismui netenkinus prašymo praleistą terminą atnaujinti, pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakyta priimti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalis numato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).

Vertinant priežastis, dėl kurių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Svarbu atsižvelgti į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Kaip minėta, prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą grindžiamas tuo, kad terminas buvo praleistas nežymiai (1 diena) ir tai įvyko dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių, o dėl jį atstovaujančio advokato darbuotojo termino skaičiavimo klaidos, kuri buvo operatyviai ištaisyta apeliacinį skundą pateikiant kitą dieną.

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus.

Administracinių teismų praktikoje laikoma, kad pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantis ir atstovaujantis advokatas yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais. Advokato neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Maža termino praleidimo trukmė pagal teismų praktiką savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių. Tačiau tai, kad terminas yra praleistas nedaug, gali turėti reikšmės vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-19/2012; 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-294/2012).

Remiantis išdėstytais argumentais, teismų praktika ir byloje nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju prašyme dėl termino atnaujinimo nurodomos termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos pakankamai svarbiomis, išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Teisėjų kolegijos nuomone, prašyme pateikti argumentai leidžia teigti, kad apeliacinis skundas teismui nebuvo pateiktas laiku per neapsižiūrėjimą, o ši aplinkybė nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Prašyme atnaujinti terminą nurodoma tik termino skaičiavimo klaida. Kitų pagrįstų priežasčių, kurios sukliudė apeliacinį skundą paduoti laiku ir leistų termino praleidimo priežastis vertinti kaip svarbias, nenustatyta. Pažymėtina, kad advokatas yra profesionalus teisininkas, kuriam, kaip tokia profesine veikla besiverčiančiam asmeniui, yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl advokatas privalo patikimai, atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir nuosekliai atstovauti atstovaujamojo interesams ir ginti jo teises. Atsižvelgusi į nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog net ir atsižvelgus į mažą termino praleidimo trukmę aplinkybių, leidžiančių atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti nagrinėjamu atveju nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria terminas neatnaujintas ir pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakyta priimti, teisėjų kolegijos vertinama kaip teisėta ir pagrįsta.  Pagrindų, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta, nenustatyta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo P. B. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė