Civilinė byla Nr. 2A-272-230/2013

Proceso Nr. 2-21-3-02737-2010-0

Pirmosios instancijos teisėja Audronė Levinskienė

Procesinio sprendimo kategorija: 44.2; 44.5.2.4; 44.8; 121.15; 121.21.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Aušros Baubienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,

sekretoriaujant Ramintai Samušytei,  

dalyvaujant ieškovei B. Š., jos atstovui A. Š.,

atsakovei E. I.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės B. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2296-358/2012 pagal ieškovės B. Š. ieškinį atsakovei E. I. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

  Ieškovė ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovės 7 250 Lt žalą, 217,50 Lt žyminį mokestį ir 14,40 Lt nuotraukų padarymo išlaidų. Nurodė, kad 2010-08-10 stiprus vėjas nuplėšė atsakovei priklausančio gyvenamojo namo stogą. Stogas užkrito ant jos poilsinio priekabos namelio ir nepataisomai sugadino. Be to, stogas nukirto tris vaismedžius, sunaikino trylika šilauogių krūmų, žemuogių ir braškių lysves, sunaikino juodųjų serbentų krūmą. Atsakovė, neturėdama statybos leidimo, statė/rekonstravo gyvenamąjį namą, kurio stogas nebuvo pritvirtintas reikalingais varžtais prie mūro sienų, o buvo tik uždėtas ir laikėsi dėl savo svorio. Nurodė, kad dėl atsakovės aplaidžios ir nelegalios statybos ji patyrė materialinę 7 250 Lt žalą ir teismo išlaidas. Priekaba - namelis kainavo 6 500 Lt, sulaužyto namelio utilizavimas kainuos 250 Lt, o žala sodui - 500 Lt.

                                    II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 22,54 Lt pašto išlaidų.

 Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2010-08-10 vėjo nuneštas atsakovės gyvenamojo namo stogas užkrito ant ieškovei priklausančio poilsinio priekabos namelio ir jį nepataisomai sugadino. Nustatė, kad 2010-08-08 naktį buvo stebėtas škvalas kartu su perkūnija ir stipriu lietumi, užregistruotas vėjo greitis škvalo metu 26 m/s. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė vykdė statybos darbus, neturėdama leidimo. Sprendime nurodoma, kad asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad už žalą, kuriai atsirasti turėjo įtakos nenugalima jėga, nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas, statinio savininkas (valdytojas) nebus atsakingas, o nukentėjusiajam teks visos įvykusio delikto išlaidos. Teismas konstatavo, kad 2010-08-08 nuo 3 val. 13 min. iki 3 val. 30 min. stebėtas škvalas buvo nenugalima jėga (force majeure), t. y. neįprastos aplinkybės, kurių atsakovė negalėjo nei numatyti, nei prognozuoti. Škvalas sugriovė pastatus, su šaknimis vertė medžius ir ištisais kvartalais išguldė miškus. Liudytojas G. G. parodė, kad minėto škvalo metu rado nuplėštas prisuktas plokštes ir bitumines čerpeles. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog statinio neteisėtumas sąlygojo jai padarytos žalos atsiradimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų tyrimo, įrodinėjimo ir įrodymų pakankamumo taisykles, nesivadovaujant kasacinio teismo nutartyje nurodytais išaiškinimais, teismo sprendimas be motyvų, neatskleista bylos esmė. Nurodo šiuos pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo argumentus:

1)      Dėl CPK 362 straipsnio 2 dalies pažeidimo    

            Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs šią bylą kasacine tvarka, 2012-07-26 nutartyje yra pasisakęs, kad žemesnės instancijos teismas, siekdamas pripažinti gamtos reiškinį nenugalima jėga, privalėjo aiškintis, kokią realią žalą būtent toje teritorijoje, kurioje kilo ginčas, padarė kilęs gamtos reiškinys. Pirmosios instancijos teismas raštu 2012-08-30 paklausė Kauno meteorologijos stoties, kokio stiprumo škvalas buvo kilęs 2010-08-08 Kauno rajone, Domeikavoje. Kauno meteorologijos stotis atsakė abstrakčiai, kad buvo kilęs škvalas, praūžęs vidurio Lietuvos teritorijoje ir padaręs didelių nuostolių. Todėl pirmos instancijos teismas formaliai, abstrakčiai dar kartą konstatavo visiems žinomą faktą, kad Lietuvoje 2010-08-08 praūžė škvalas. Tačiau pirmosios instancijos teismas privalėjo aiškintis būtent žalos mąstą, atsiradusį ginčo teritorijoje, kuri šiuo atveju yra Kaunas, Kryžiasnapių takas, Dainavos rajone. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad savavališkos statybos kokybę turi įrodyti atsakovė, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti atsakovę pateikti savavališkai pastatyto ir nukritusio stogo statybos techninę ekspertizę dėl stogo pritvirtinimo tinkamumo ir atitikimo galiojančiam statybos techniniam reglamentui. Byloje pateikta tik atsakovės užsakyta namo mūro tinkamumo naudoti specialisto išvada ir perdangos tinkamumo naudoti išvada. Atsakovė nepateikė nukritusio namo stogo ekspertizės dėl atitikimo STR, o pirmosios instancijos teismas to nereikalavo. Tai įrodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi.  

2)       Dėl teismo sprendimo turinio atitikimo CPK 270 straipsnio reikalavimams

 Teismo sprendimas yra be motyvų, o išsakyti motyvai yra abstraktūs, neturintys ryšio su nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyku. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kaip turi būti perkeliama įrodinėjimo našta šioje byloje, kaip turi būti aiškinamasi dėl žalos atsiradimo teritorijos ir žalos dydžio. Tačiau pirmos instancijos teismas formaliai padarė išrašą iš nagrinėtų bylų, jų niekaip nesusiedamas su nagrinėjama byla ir jos esme. Tokie abstraktūs motyvai, neturintys ryšio su nagrinėjama byla, nėra laikomi tinkamais motyvais ir daro teismo sprendimą negaliojančiu visa apimtimi. Teismo sprendimo motyvai pagrįsti tik keliančiais abejonių atsakovės draugo liudytojo G. G. parodymais, kadangi jo parodymų nėra įmanoma patikrinti ir žinant, kad jis yra atsakovės draugas ir kaimynas, nėra pagrindo juo tikėti. Be to, byloje tokio liudytojo G. G. anksčiau nebuvo, o nuolatinai dalyvavo kitas liudytojas V. S. B., kuris parodė, kad atsakovės namo stogo konstrukcija yra akivaizdžiai per silpna, ir tai gali suprasti bet koks paprastas žmogus. Teismas negalėjo po dviejų metų atsiradusio liudytojo parodymų vertinti kaip esminių, nustatant ir konstatuojant nenugalimos jėgos faktą ginčo teritorijoje.

3) Dėl įrodymų tyrimo, vertinimo, įrodinėjimo bei įrodymų pakankamumo taisyklių pažeidimo

Teismas, vertindamas tik tuos įrodymus, kurie yra byloje, negalėjo konstatuoti nenugalimos jėgos fakto buvimo ginčo teritorijoje. Teismas neatsižvelgė į minėtą kasacinio teismo nutartį, kurioje imperatyviai nurodyta, kad, nustačius neteisėtos statybos faktą, būtent atsakovė privalo įrodyti, kad jos neteisėtai statomo namo stogas buvo tinkamai pritvirtintas, bet ne ieškovė. Teismas neįvertino ir tai, kad atsakovė visiškai nesidomėjo savavališkai statomo namo eiga ir teismo proceso metu pilnai pripažino savo kaltę, kadangi nebuvo jokios statybų priežiūros. Kadangi įrodinėjimo našta dėl neteisėtos statybos broko buvimo ar nebuvimo tenka atsakovei, todėl pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Nors apeliantė teigia esant absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, t. y., kad sprendimas yra be motyvų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), tačiau su tuo negalima sutikti. Teismo sprendimas yra grindžiamas motyvais, kuriais remiantis konstatuota, jog žala ieškovei buvo padaryta dėl nenugalimos jėgos. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad buvo netinkamai įvertinti įrodymai, netinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, tik patvirtina, kad gal būt buvo pažeisti kiti procesinės teisės normų reikalavimai, tačiau tai nereiškia, kad sprendimas yra be motyvų.

Dėl nenugalimos jėgos fakto konstatavimo ir neteisėtos statybos padarinių įtakos žalos atsiradimui   

Ieškinys dėl žalos atlyginimo grindžiamas statinių savininko (valdytojo) atsakomybe, t. y CK 6.226 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tai reiškia, kad statinių savininkas (valdytojas) atsako be kaltės ir gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos  (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, padarė išvadą, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos - škvalo. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė byloje pateikta Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno meteorologijos stoties pažyma (t. 2, b. l. 3) ir liudytojo G. G. parodymais. Tačiau pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, neįvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 26 d. nutartyje (t. 1, b. l. 162-166) išdėstytų išaiškinimų, kurie yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo nurodyta, kad nustatant nenugalimos jėgos faktą svarbu nustatyti, kokią žalą vėjas padarė būtent ginčo namo apylinkėse, kadangi ieškovė teigė, jog vėjas namo apylinkėse nepadarė daugiau jokios žalos. Pažyma, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, patvirtina tik faktą, kad 2010 m. rugpjūčio 8 dieną nuo 3 val. 13 min. iki 3 val. 30 min. stebėtas škvalas, kuris praėjo Vidurio Lietuvos rajonais iš pietų į šiaurės vakarus. Tačiau tokia pažymos informacija nepatvirtina, kad škvalas praėjo ir vietove, kurioje buvo padaryta žala. Apeliacinės instancijos teismo paklausimu byloje buvo pateikta kita Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno meteorologijos stoties pažyma (t. 2, b. l. 44), kurioje detalizuoti duomenys apie škvalo kilimo vietoves, tarp kurių nurodyta ir Kauno miesto teritorija. Atsakovė taip pat pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Petrašiūnų seniūnijos pažymą apie tai, kad 2010-08-08 audra palietė Kauno miesto Petrašiūnų, Palemono ir Amalių rajonus (t. 2, b. l. 53). Tačiau ir šie įrodymai nepatvirtina, jog škvalas nulėmė žalos atsiradimą būtent nurodytoje žalos padarymo vietoje – (duomenys neskelbtini) Nors teismas, nustatydamas nenugalimos jėgos faktą rėmėsi, liudytojo G. G. parodymais (t. 2, b. l. 17-18), tačiau darytina išvada, kad šie parodymai nepatvirtina buvus ypatingai stipriam vėjui žalos padarymo vietoje, kadangi liudytojas G. G. parodė, kad vėjas nuo jo netoli esančio namo nuplėšė dvi dideles plokštes ir kelias bitumines čerpeles, o tai reiškia, kad vėjas nebuvo tokio stiprumo, kad galėjo nuplėšti visą stogą, jei jis būtų tinkamai pritvirtintas.

Liudytojo G. G. parodymai tik patvirtina būtinybę nustatyti kitą LR Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytą aplinkybę, ar atsakovei vykdant neteisėtas statybas nebuvo pažeisti techniniai statybos reikalavimai, kas galėjo nulemti stogo, kaip statinio konstrukcijos, mažesnį atsparumą vėjui, ir būtent tai galėjo įtakoti žalos atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas ignoravo tokį kasacinio teismo išaiškinimą ir šių aplinkybių nenustatė, padarydamas ydingą išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad statybų neteisėtumas sąlygojo jai padarytos žalos atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šios aplinkybės įrodinėjimo naštą, kadangi kasacinio teismo nutartyje buvo aiškiai nurodyta, jog tiek nenugalimos jėgos faktą įrodyti, tiek žalos ir neteisėtų statybų priežastinį ryšį paneigti turi atsakovė. Pastaroji, įrodinėdama, kad neteisėta statyba neturėjo įtakos žalos atsiradimui, pateikė tik Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2011-02-28 statinio konstrukcijų dalinės ekspertizės aktą (t. 2, b. l. 6). Tačiau ši ekspertizė atlikta jau po žalos padarymo siekiant įteisinti savavališką statybą, šiuo ekspertizės aktu konstatuota stogo konstrukcijos būklė jau po stogo nuplėšimo, nurodant, kad murlotai naujai pritvirtinti prie I a, perdangos, medinės gegnės tik sudėtos ir ant dalies užtiesta laikina plėvelė. Tokie atsakovės pateikti įrodymai neįrodo, kokia buvo stogo konstrukcijos tvirtinimo prie mūro sienų būklė žalos padarymo metu. Kitokių įrodymų atsakovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, nors tai buvo pasiūlyta padaryti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartimi (t. 2, b. l. 40-41). Pažymėtina, kad I-mą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apklaustas atsakovės liudytojas S. B. yra parodęs, kad apžiūrėjęs nuplėštą stogą matė, jog stogas pastatytas iš labai lengvų konstrukcijų, akivaizdžiai per plonos gegnės ir sparai, ir papūtus lengvesniam vėjui, lengvai gali pakelti visą stogą į viršų (t. 1, b. l. 107), t. y. pats atsakovės liudytojas iš dalies patvirtinimo stogo konstrukcijos netinkamumą.

Dėl nurodytų argumentų darytina išvada, jog atsakovė CPK 178 straipsnio tvarka neįrodė jos, kaip statinio savininkės (valdytojos), atsakomybę paneigiančių aplinkybių, t. y. nenugalimos jėgos fakto ir aplinkybių, jog neteisėtos statybos eigoje pastatyto stogo konstrukcija buvo tinkama ir atitiko statybos techninius reikalavimus. Todėl ji yra atsakinga už ieškovės turtui padarytą žalą CK 6.226 straipsnio pagrindu. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis) ir nevykdė kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų (CPK 362 straipsnio 2 dalis), šie procesinės teisės normų pažeidimai turėjo įtakos tam, kad buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Dėl šių priežasčių sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl žalos dydžio

CK 6.281 straipsnio 1 dalis numato, kad priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 7 250 Lt žalos (nuostolių):  6 500 Lt už gyvenamą priekabą-namelį, 250 Lt sulaužyto namelio utilizavimo išlaidas ir 500 Lt už žalą sodui. Priekabos-namelio vertę ieškovė grindžia pateiktais rašytiniais įrodymais, jos nuomone, patvirtinančiais namelio-priekabos įsigijimo kainą, t. y. asmens rašytiniu patvirtinimu, kad namelis 2005 m. Vokietijoje buvo parduotas ieškovei už 1 650 EUR. (t. 1, b. l. 99-100) Toks asmens rašytinis paliudijimas nėra duotas įstatymo nustatyta tvarka (CPK 192, 195 straipsniai), o namelio pirkimo-pardavimo sutartis nepateikta. Todėl, nustatant sugadinto namelio vertę, šiuo įrodymu negalima remtis, kaip negalima remtis ir kitais įrodymais apie namelio-priekabos pardavimo kainas (t. 1, b. l. 52, 62-64), kadangi nėra galimybės nustatyti parduodamų namelių atitikimą sunaikintam objektui. Kolegijos nuomone, būtų teisinga, sąžininga ir protinga (CK 1.5 straipsnis) remtis pačios ieškovės pradiniu pasiūlymu atsakovei, kuriuo ji prašė sumokėti už sugadintą namelį 2 000 Lt. Fakto tokį pasiūlymą buvus ieškovė neginčija, apie tokį pasiūlymą liudijo ir liudytojas S. B. (t. 1, b. l. 107, t. 2, b. l. 16). Nurodytas žalos dydis - 2 000 Lt būtų teisingas, ir atsižvelgiant ir į žalos padarymo aplinkybes, iš dalies susijusias su tam tikrais gamtos reiškiniais (CK 6.281 straipsnio 1 dalis). Ieškovė taip pat  prašo priteisti namelio utilizavimo išlaidas bei sodui padarytą žalą, tačiau šių aplinkybių nepatvirtina pateiktais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Ieškovės nurodytos 250 Lt dydžio utilizavimo išlaidos nėra patvirtintos, taip pat nenustatyta, kokiems medžiams, krūmams ir kitiems sodo augalams buvo padaryta ir kokio dydžio  padaryta  žala, tai ieškovė iš esmės įrodinėja tik savo paaiškinimais. Dėl nurodytų aplinkybių ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant 2 000 Lt žalai atlyginti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies, jai iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė yra sumokėjusi žyminį mokestį už ieškinį, I-mą ir II-rą apeliacinius skundus, taip pat už kasacinį skundą - kiekvieną kartą po 217,50 Lt (t. 1, b. l. 2, 47, 120, 135, t. 2, b. l. 29). Jai priteistina 240 Lt žyminio mokesčio išlaidų  (2 000 Lt x 3 % = 60 Lt x 4 = 240 Lt). Ieškovė taip pat patyrė 14,40 Lt nuotraukų padarymo išlaidų (t. 1, b .l. 48). Kadangi ieškinys patenkintas 27,58 %, jai atlygintina 4 Lt šių išlaidų, viso ieškovei priteistina 244 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės turėtos išlaidos atlygintinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 21 ir 3 dalys). Byloje patirta 75,22 Lt pašto išlaidų, todėl iš atsakovės valstybei priteistina 20,74 Lt (75,22 Lt x 27,58 %), o iš ieškovės valstybei - 54,48 Lt (75,22 Lt x 72,42 %). Kadangi ieškovė pagal panaikintą teismo sprendimą jau yra sumokėjusi 22,54 Lt pašto išlaidų, iš jos priteistina - 31,94 Lt pašto išlaidų valstybei (54,48 Lt - 22,54 Lt).   

          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės E. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei B. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 000 Lt žalai atlyginti ir 244 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės B. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) - 31,94 Lt, o iš atsakovės  E. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) - 20,74 Lt pašto išlaidų valstybei.   

Teisėjai:                                                                                                            Aušra Baubienė

Nijolia Indreikienė

                                                                                                                        Virginija Lozoraitytė