Administracinė byla Nr. eAS-678-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08054-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. A. (M. A.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. (M. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.  

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 23S93342 panaikinti leidimą gyventi (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas 2023 m. spalio 11 d. pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti Migracijos departamentą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje arba kitą jo migracinį statusą rodantį dokumentą 6 mėnesių laikotarpiui.

Pareiškėjas nurodė, kad apskundus atsakovo Sprendimą, jo vykdymas bylos nagrinėjimo terminui buvo sustabdytas, ir pareiškėjo, kaip asmens, turinčio leidimą laikinai gyventi, statusas buvo laikinai atstatytas, tačiau pareiškėjui 2023 m. liepos 31 d. kertant sieną su (duomenys neskelbtini), pareiškėjo dokumentas – leidimas laikinai gyventi – buvo paimtas ir vėliau sunaikintas, ir pareiškėjas negali naudotis savo statusu, kadangi neturi savo statusą patvirtinančio dokumento.

Pareiškėjas pažymėjo, kad jo buvimo Lietuvoje pagrindas yra darbo santykiai, jis yra kelių Lietuvos įmonių dalininkas, jam būtinas dokumentas, leidžiantis kirsti Lietuvos valstybės sieną, išvykti į (duomenys neskelbtini) ir grįžti iš jos, tačiau be atitinkamo dokumento pareiškėjas negali grįžti į Lietuvą, netenka jam suteiktų teisių ir garantijų, negali atvykti į Lietuvą ir rinkti reikiamų įrodymų teisminiam procesui, atlikti savo darbo funkcijų, kreiptis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, nueiti į banką ir išsiimti pinigų pragyvenimui. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui neabejotinai kils didelė neatitaisoma žala, kurios pašalinimas bus sudėtingas ar netgi neįmanomas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjo M. A. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, aptaręs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas, reglamentuojančias reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, aktualią teismų praktiką, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas inicijavo ginčą dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, o prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių suformulavo kaip galimą tęstinį skundo reikalavimą.

Teismas vertino, kad pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju teisiškai nėra galimas, kadangi pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių (argumentų), kurios konkrečiai patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra pasinaudojęs teise į atstovavimą teismo procese, skundą ir prašymą dėl laikinųjų priemonių taikymo administracinėje byloje pateikė pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas V. K., be to, esant pareiškėjo pageidavimui, jis galės ir pats asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu.

Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė nei vieno argumento ir nepateikė juos patvirtinančių įrodymų, tikėtinai pagrindžiančių pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumą, t. y., kad netaikius pareiškėjo nurodomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjo teisėms ar interesams.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartį ir pradėti administracinės teisenos procesą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jis turi visas leidimo gyventi Lietuvoje suteikiamas teises, kol bus iš esmės išnagrinėtas jo skundas, todėl nėra jokio teisinio ar loginio argumento, leidžiančio neišduoti pareiškėjui jo teisėtą buvimą Lietuvoje įrodančio dokumento. Pareiškėjui išduotas dokumentas – leidimas laikinai gyventi – buvo konfiskuotas ir sunaikintas, nors Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Migracijos departamentas žinojo, kad asmeniui apskundus atsakovo sprendimą, jo migracinis statusas bus atstatytas, bet asmuo liks be svarbiausio asmens dokumento.

Pareiškėjas nesutinka, kad jis nenurodė išskirtinių aplinkybių (argumentų), kurios konkrečiai patvirtintų, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, ir pažymi, jog pareiškėjas turi darbo santykius Lietuvoje, todėl, negalėdamas atvykti į Lietuvą, jis patiria žalą, nes netenka galimybės dirbti; be to, pareiškėjas turi būstą Lietuvoje, įvairių buitinių įsipareigojimų, sutarčių bei ryšių, Lietuvoje gyvena pareiškėjo draugė, ir šių ryšių nutraukimas su kiekviena diena daro vis didesnę akivaizdžią žalą pareiškėjui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ir prašo ją panaikinti, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas yra darbiniais santykiais susijęs su Lietuvos Respublika, turi įvairių įsipareigojimų, todėl yra visos prielaidos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įpareigoti Migracijos departamentą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje arba kitą jo migracinį statusą rodantį dokumentą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl skundo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-822/2023). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019, 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-1047/2022).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties(toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 41 punkto ir 441 straipsnio 1 dalimi, 2022 m. rugpjūčio 31 d. priėmė sprendimą Nr. 22S119842 išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi trejiems metams, kaip ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. 2022 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760178905, galiojantis iki 2025 m. rugsėjo 5 d.

Migracijos departamentas 2023 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 23S93342 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2, 18 punktais ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neatitinka tų Įstatymo  nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi; asmuo per pirmuosius teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo.

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir įpareigoti Migracijos departamentą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje arba kitą jo migracinį statusą rodantį dokumentą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl skundo, motyvuodamas aplinkybėmis, jog apskundus Sprendimą, jo vykdymas yra sustabdytas, todėl pareiškėjas tebeturi asmens, kuriam suteiktas leidimas laikinai gyventi, statusą, tačiau neturėdamas statusą patvirtinančio dokumento ir negalėdamas atvykti į Lietuvą bei vykdyti savo darbinių funkcijų, pareiškėjas patiria žalą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo argumentus bei bylos medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjas nepagrindė būtinųjų sąlygų prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti. Nors pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde nurodo, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam daroma didelė žala, tačiau nedetalizuoja galinčių atsirasti pasekmių ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad, nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Tai, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017). 

Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi – šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 21 punkte nurodytais pagrindais. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Pagal Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (nauja redakcija, patvirtinta 2019 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 1V-615, toliau – Aprašas), 135 punktą, Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nustatęs, kad per 14 darbo dienų nuo sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmimo, šis sprendimas nėra apskųstas teismui, o jeigu sprendimas apskųstas – įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi paliekamas galioti, atlieka šiuos veiksmus: paskelbia leidimą laikinai gyventi negaliojančiu Aprašo 137 punkte nustatyta tvarka (135.1 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas dėl Sprendimo apskundimo kreipėsi praėjus daugiau nei 14 darbo dienų nuo jo priėmimo (t. y. tik 2023 m. rugpjūčio 24 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad apskundus Sprendimą, jo vykdymas sustabdytas, todėl pareiškėjas tebeturi asmens, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi, statusą, tačiau neturėdamas šį statusą patvirtinančio dokumento, negali naudotis šio statuso suteikiamomis galimybėmis, savaime nereiškia, kad nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. neįpareigojus Migracijos departamento išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje arba kitą jo migracinį statusą įrodantį dokumentą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl skundo, pareiškėjui bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Pastebėtina, jog pareiškėjas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių kreipėsi tik 2023 m. spalio 11 d., nors skundžiamas Sprendimas priimtas 2023 m. birželio 20 d., o leidimą laikinai gyventi patvirtinantis dokumentas iš pareiškėjo konfiskuotas 2023 m. liepos 31 d., ir ši aplinkybė paneigia pareiškėjo teiginius dėl patiriamos didelės žalos. Pareiškėjas, gindamas savo galbūt pažeistas teises, naudojasi profesionalaus atstovo – advokato – paslaugomis, be to, pareiškėjas taip pat galės dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taigi, kad pažeidžiama pareiškėjo teisė į efektyvią teisminę gynybą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo – įpareigoti Migracijos departamentą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje arba kitą jo migracinį statusą rodantį dokumentą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl skundo. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. A. (M. A.) atskirąjį skundą atmesti. 

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Arūnas Dirvonas

                                        Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan