Baudžiamoji byla Nr. 2K-45-942/2021

                                                                                Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41550-2019-0

                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 1.2.20.13

    (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Romualdui Betingiui,

nuteistajam A. Z. (A. Z.),

nuteistojo gynėjui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui,

vertėjai Joanai Rudzianec,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalis, kuria A. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį ir jam paskirta bausmė, panaikinta ir A. Z. pagal BK 243 straipsnį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrintos bausmės, paskirtos pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu A. Z. nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį devyniasdešimties parų arešto bausme, pagal BK 243 straipsnį – dvidešimties parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirta bausmė – devyniasdešimties parų areštas. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, A. Z. paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta šešiasdešimties parų areštas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. 0.50 val. iki 2019 m. rugsėjo 28 d. 15.50 val., t. y. viena para, ją prilyginant vienai arešto parai. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones penkeriems metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, A. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Chrysler PT Cruiser“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       A. Z. pagal BK 243 straipsnį išteisintas dėl to, kad 2018 m. birželio 29 d. įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtam baudžiamajam įsakymui (teismų sprendimuose padaryta techninė klaida nurodant teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo datą – 2019 m. birželio 29 d.), kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones trejus metus, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2019 m. rugsėjo 28 d. apie 0.40 val. Vilniuje, Laisvės pr. ir Parodų g. sankryžoje, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Chrysler PT Cruiser“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).

2.       Be to, A. Z. nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. rugsėjo 28 d. apie 0.40 val. Vilniuje, Laisvės pr. ir Parodų g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo sau nuosavybės teise priklausantį automobilį „Chrysler PT Cruiser“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 2,48 promilės etilo alkoholio koncentracija. Ši teismų sprendimų dalis kasacine tvarka neapskųsta.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3.       Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują nuosprendį, kuriuo A. Z. išteisino pagal BK 243 straipsnį, nurodė, kad pagal bylos aplinkybes A. Z. veiksmuose nebuvo sistemingo ankstesniu teismo sprendimu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones pažeidinėjimo, tačiau, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, šio baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų vienkartinio pažeidimo nevertino kaip itin šiurkštaus ir pavojingo. Nuosprendyje nurodyta, kad nors transporto priemonės vairavimas esant nustatytam 2,48 prom. neblaivumui ir yra pavojinga veika, tačiau atsakomybė už tai nustatyta BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir už šios veikos padarymą A. Z. yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Teismas pripažino, kad nustatyti A. Z. veiksmai, nesant kitų papildomų faktinių aplinkybių, atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymius.

III. Kasacinio skundo argumentai

4.       Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras N. Puškorius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 25 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Z. išteisintas pagal BK 243 straipsnį, ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

4.1.                      Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas A. Z. pagal BK 243 straipsnį, nepagrįstai konstatavo, kad A. Z. veiksmuose nėra baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK 243 straipsnyje, požymių, ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

4.2.                      Teismo išvada dėl A. Z. veiksmų pavojingumo vertinimo ir baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį netaikymo paremta tik veiksmų sistemingumo kriterijumi, taip nepagrįstai susiaurinant objektyviuosius šios veikos požymius bei nukrypstant nuo BK 243 straipsnio taikymo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai rėmėsi kasacinės instancijos teismo praktika: baudžiamojoje byloje priimtoje kasacinėje nutartyje Nr. 2K-254-511/2018 buvo sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas dėl asmens, kuris vairavo transporto priemonę būdamas blaivus, kai jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones, ir pagal byloje nustatytas aplinkybes buvo užfiksuotas vienkartinis tokio pobūdžio išteisintojo padarytas pažeidimas, susijęs su tuo pačiu teismo įsakymu paskirtos kitos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo – vykdymu. BK 243 straipsnyje nustatytos veikos pavojingumą teismai sieja su dviem alternatyviais kriterijais – veikos sistemingumu ir (ar) jos piktybiškumu. Asmens, kuris vairuoja transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, veiksmai, net ir nesant sistemiškumo, pripažintini pavojingais (piktybiškais) ir kvalifikuotini pagal BK 243 straipsnį (pvz., Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-200-354/2019, 1A-238-744/2019).

4.3.                      Nuteistasis A. Z. savo kaltę pripažino visiškai ir patvirtino žinojęs apie teismo baudžiamąjį įsakymą bei juo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Taigi A. Z. suvokė, kad jam uždrausta vairuoti transporto priemones, tačiau vengė atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo sau priklausantį automobilį. A. Z. padaryto pažeidimo pavojingumą (piktybiškumą) rodo tai, jog jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai prieš tai jau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir teisė vairuoti iš jo buvo atimta už vairavimą esant neblaiviam. Be to, A. Z. už vairavimą neturint tam teisės, kai ši teisė atimta, baustas ir administracine tvarka (2015 m. birželio 13 d. vairavo automobilį, kai teisė vairuoti buvo atimta, ir atsitrenkęs į kitą automobilį iš eismo įvykio vietos pasišalino).

4.4.                      Esant nurodytoms aplinkybėms, A. Z. padaryta veika pripažintina pakankamai pavojinga ir kvalifikuotina pagal BK 243 straipsnį. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės vairavimas neturint tam teisės (t. y. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas) yra ne atsitiktinis ar dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių atliktas veiksmas, o piktavališkas A. Z. elgesys, be to, ir pavojingas (nuteistasis prisipažino vartojęs alkoholį, o kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad A. Z. nestabdydamas atsitrenkė į nukreipiamąsias gaires). Aptartos aplinkybės patvirtina ir tai, kad praeityje taikytos švelnesnės, nesusijusios su kriminalinėmis bausmėmis, priemonės A. Z. elgesiui poveikio nepadarė.

4.5.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė BK 243 straipsnį ir pagrįstai nurodė, kad yra pagrindas pripažinti A. Z. elgesį piktybišku, itin šiurkščiu ir pavojingu. Tuo tarpu priešingą išvadą padaręs apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5.       Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro N. Puškoriaus kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 243 straipsnio taikymo

6.       Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. Z. nuteistas pagal BK 243 straipsnį, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu jis pagal BK 243 straipsnį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Byloje nėra ginčo dėl įrodymų ir jų vertinimo pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių, kuriomis buvo padaryta A. Z. inkriminuota nusikalstama veika, nurodyta BK 243 straipsnyje. Tačiau teismai šioje byloje priėmė skirtingus sprendimus aiškindami ir taikydami BK 243 straipsnyje aprašyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Prokuroro kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateiktu šios nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių – vengimo atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kai asmeniui uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, aiškinimu. Tai teisės taikymo klausimai, kurie yra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalis, 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

7.       Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

8.        Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020). Taigi vengimas BK 243 straipsnio prasme pasižymi tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

9.       Patikrinus skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu pagal prokuroro kasacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 243 straipsnį, pripažindamas, kad A. Z. nepadarė veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK 243 straipsnyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Šiuo požiūriu teisėtą ir pagrįstą sprendimą priėmė pirmosios instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes A. Z. veiksmuose yra visi BK 243 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, iš jų ir ginčijamas objektyvusis požymis – vengimas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

10.       Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. baudžiamuoju įsakymu A. Z. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.), be arešto bausmės, paskiriant ir vieną iš baudžiamojo poveikio priemonių, t. y. jam uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams. Šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. birželio 29 d. A. Z. kaltę pripažino visiškai ir patvirtino, kad apie teismo baudžiamąjį įsakymą bei juo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę žinojo ir suprato jos turinį, t. y. kad jam uždrausta vairuoti transporto priemones, tačiau, nepaisydamas to, būdamas neblaivus – nustatytas 2,48 promilės neblaivumas, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo sau priklausantį automobilį. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad toks A. Z. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas. A. Z. nustatytas 2,48 promilės neblaivumas žymiai viršija ne tik leistiną vairuotojams normą, bet ir BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 prom. neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Kaip patvirtino liudytojas policijos pareigūnas A. J., taip pat iš 2019 m. rugsėjo 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad A. Z., neblaivus vairuodamas automobilį, nestabdydamas atsitrenkė į nukreipiamąsias gaires kelyje, o kai policijos pareigūnai prie jo priėjo, jis kalbėjo nerišliai, nesiorientavo aplinkoje. A. Z. veiksmų pavojingumą nesilaikant teismo nustatytų draudimų, be kita ko, rodo tai, kad jo veiksmuose yra kitos sunkesnės nusikalstamos veikos, nustatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, požymių. Byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant A. Z. nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Priešingai, kaip pats patvirtino, susipykęs su žmona, būdamas neblaivus, jis nutarė važiuoti pas savo tetą. Pažymėtina ir tai, kad A. Z. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį buvo nuteistas už analogišką veiką, t. y. vairavimą neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,51 prom. girtumas. Praeityje jis taip pat baustas administracine tvarka už eismo saugumo pažeidimus (transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones). Visa tai patvirtina asmens polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį nagrinėjamo baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį, priešingai, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą (kuris yra pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį saugoma vertybė), bet ir į teisingumą, kaip BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektą.

11.       Nors apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad A. Z. veiksmuose nėra sistemingumo vengiant vykdyti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių, šis teismas be pagrindo, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, nepripažino A. Z. veiksmų pakankamai pavojingais BK 243 straipsnio prasme. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino veikos kvalifikavimui pagal BK 243 straipsnį reikšmingų aplinkybių ir kriterijų, lemiančių šios veikos pavojingumą, neatsižvelgė į konkrečios veikos padarymo priežastis, kaltininko tyčios turinį, požiūrį į taisyklių, reglamentuojančių kelių eismo saugumą, laikymąsi. Nagrinėjamu atveju nuteistojo padarytos veikos, vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, pavojingumo nepaneigia tai, kad A. Z. yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, arba tai, kad už transporto priemonių vairavimą, kai asmeniui tokia teisė atimta, yra numatyti ir kiti teisiniai padariniai (administracinė atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį), nes jie kyla tada, kai veikos pavojingumas nesiekia baudžiamosios atsakomybės taikymo ribos.

12.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. Z. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, nurodytos BK 243 straipsnyje, sudėties požymiai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. Z. išteisinimo pagal BK 243 straipsnį naikintina, dėl šios dalies paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo A. Z. nuteistas pagal BK 243 straipsnį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 25 d. nuosprendžio dalį, kuria: panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalis dėl A. Z. nuteisimo pagal BK 243 straipsnį, jam paskirtos bausmės bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos subendrintos bausmės pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį; A. Z. pagal BK 243 straipsnį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendį.

                    Pranas Kuconis

                                                            Sigita Jokimaitė