Civilinė byla Nr. 2S-1701-431/2014
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01138-2014-7 Procesinio sprendimo kategorija: 37.; 95.5.; 129.; 122.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. liepos 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotojo asmens (skolininko) V. P. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės M. L. prašymą dėl išieškotojo pakeitimo, suinteresuotieji asmenys – V. P., E. P., Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius ir AB Nordea Bank Lietuvos skyrius.
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
Antstolė M. L. prašė vykdymo procese pakeisti išieškotoją Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių į jo reikalavimo teisių ir pareigų perėmėją AB Nordea Bank Lietuvos skyrių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 7 d. nutartimi tenkino antstolės prašymą ir pakeitė išieškotoją Nordea bank Finland Plc Lietuvos skyrių į AB Nordea Bank AB Lietuvos skyrių vykdymo procese pagal Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą 2010-03-02 nutartį Nr. 02201001588-L.
Teismas nustatė, jog antstolės M. L. kontoroje vykdomas Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduota 2010-03-02 nutartis Nr. 02201001588-L dėl 1894554,23 Lt skolos išieškojimo iš V. P. ir E. P. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus naudai. Nordea Bank Finland Plc, Suomijoje registruota ribotos atsakomybės bendrovė, veikianti per Lietuvoje registruotą filialą Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, 2014-04-01 sudarė Verslo perleidimo sutartį su AB Nordea Bank, Švedijoje registruota ribotos atsakomybės bendrove, veikiančia per Lietuvoje registruotą filialą AB Nordea Bank Lietuvos skyrių, kuria pradinis kreditorius, vadovaudamasis CK 6.402 straipsniu perleido, o naujasis kreditorius nuosavybės teise įgijo ir priėmė iš pradinio kreditoriaus verslą (įmonę kaip turtinį kompleksą), valdytą per NBF filialą. Sutartimi inter alia NBAB filialas įgijo visą su išieškotojo verslu susijusį NBF filialo turtą, reikalavimo teises ir įsipareigojimus. Todėl teismas pradinį išieškotoją Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių pakeitė jo reikalavimo teisių ir pareigų perėmėju AB Nordea Bank Lietuvos skyriumi (CPK 596 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotasis asmuo (skolininkas) V. P. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismas nepagrįstai apribojo suinteresuotojo asmens teisę išdėstyti savo argumentus dėl antstolės pareikšto prašymo. Teismas neinformavo byloje dalyvaujančių asmenų apie antstolės prašymą. Taip buvo pažeistas proceso teisėtumas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisė būti išklausytiems. Teismo nutartis turi būti panaikinta dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo E. P. sutinka su atskiruoju skundu, prašo jį tenkinti ir panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartį. Nurodo, jog visiškai palaiko atskirojo skundo motyvus bei argumentus.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo AB Nordea Bank prašo netenkinti skundo ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartį. Nurodo, jog teismas informavo skolininką apie 2014 m. gegužės 7 d. vykusį rašytinį teismo posėdį, nors CPK tokios pareigos teismui nenustato. Skundžiama nutartis neturi jokios reikšmingos įtakos skolininkų materialinėms teisėms ir pareigoms.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pakeistas išieškotojas jo teisių perėmėju vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su procesinių teisių perėmimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Šio straipsnio 3 dalis nustato, jog procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Teisių perėmimo vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kurio pirmoje dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.
CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pareiškimus dėl klausimų, kylančių iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos, o 3 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Aukščiau minėtas CPK 596 straipsnis, reglamentuojantis išieškotojo pakeitimą, išimčių dėl proceso formos nenustato. Taigi, šiuo atveju teismas pareiškimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese taip pat nagrinėja rašytinio proceso tvarka, nepranešęs suinteresuotiems asmenims, tame tarpe ir skolininkui. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad antstolė savo prašymo dėl išieškotojo pakeitimo kopiją pateikė ir abiems skolininkams, V. P. ir E. P. (b.l. 1). Taigi, skolininkai žinojo, kad yra pagrindas pakeisti išieškotoją vykdymo procese. Trakų rajono apylinkės teismas neskyrė žodinio proceso byloje, nagrinėjo antstolės pareiškimą rašytinio proceso tvarka, nei antstolei, nei suinteresuotiesiems asmenims, tame tarpe ir skolininkams, nepranešęs. Po 2014 m. gegužės 7 d. nutarties priėmimo, teismas ją išsiuntė antstolei ir visiems suinteresuotiems asmenims, išaiškindamas jiems nutarties apskundimo tvarką. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skolininkų procesinės teisės nebuvo pažeistos, ir nėra pagrindo naikinti nutarties pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą.
Pagal CPK 596 straipsnį pakeisti išieškotoją vykdymo procese yra pagrindas tik tuo atveju, jeigu teismas įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Šią aplinkybę teismas nustato, atlikęs formalų pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimą. Pradinis išieškotojas Nordea Bank Finland Plc, Suomijoje registruota ribotos atsakomybės bendrovė, veikianti per Lietuvoje registruotą filialą Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, 2014 m. balandžio 1 d. sudarė Verslo perleidimo sutartį, kuria pagal CK 6.402 straipsnį atsakovo verslas (įmonė kaip turtinis kompleksas) buvo perleistas AB Nordea Bank, Švedijoje registruotai ribotos atsakomybės bendrovei, Lietuvoje veikiančiai per filialą AB Nordea Bank Lietuvos skyrių. Antstolė pateikė teismui išrašą iš 2014 m. balandžio 1 d. Verslo perleidimo sutarties (b.l. 4-9), kurios 4.9 punktu numatyta, kad sutarties šalys verslo perleidimą traktuoja kaip universalų teisių ir pareigų perleidimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokiu atveju materialinių subjektinių teisių perėmimas yra galimas, ir skundžiama nutartimi pagrįstai pradinis išieškotojas buvo pakeistas jo teisių perėmėju AB Nordea Bank. Atskirajame skunde skolininkas nenurodė jokių argumentų, kodėl išieškotojo pakeitimas turėtų būti pripažintas neteisėtu ar pažeidžiančiu jo teises.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o suinteresuotojo asmens (skolininko) atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
n u t a r i a :
Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Laima Gerasičkinienė