Baudžiamoji byla Nr. 1-137-791/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21902-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3;1.1.8.1.1; .2.4.6.1; 2.1.15.3.3.2;    

2.3.6.4.2.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2019 m. spalio 1 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė,

sekretoriaujant E. B.,

dalyvaujant prokurorei R. U.,

kaltinamajam A. J., jo gynėjui advokato padėjėjui A. Z.,

nukentėjusiajam T. Š.,

nukentėjusiojo T. Š. atstovei advokatei I. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

kaltinamasis A. J. 2018 m. gegužės 5 d. apie 20 val. Alytuje, Volungės g., ties pastatu pažymėtu numeriu 2, kilusio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš nepilnametį T. Š., viena ranka sugriebė T. Š. už džemperio, kita ranka už kaklo, tuo nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir dėl paviršinių odos nubrozdinimų kaklo kairėje pusėje, žemiau apatinio žandikaulio kampo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. J. savo kaltės nepripažino. Parodė, jog 2019 m. gegužės 5 d., apie 20 val. išvažiavo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini). Jis vairavo, žmona sėdėjo keleivio sėdynėje, gale buvo vaikas ir šuniukas. Kai žiedine sankryža iš Jaunimo gatvės, įvažinėjo į Volungės gatvę, pamatė skersai žiedo, nepriėjus perėjos, važiuojamąja kelio dalimi einančius merginą ir vaikiną. Jam teko staigiai stabdyti, todėl jis pasignalizavo jiems. Jaunuoliai sukėlė avarinę situaciją. Išsigando ir pradėjo verkti jo vaikas, vaikui iškrito ledai. Pasignalizavus jaunuoliai atsisuko, vaikinas mostelėjo ranka, žengė ant perėjos ir nuėjo šaligatviu. Tuo metu jis stovėjo viduryje žiedo, kadangi jaunuoliams žengus ant perėjos jis negalėjo įsukti į Volungės g. Jis (kaltinamasis) pravažiavęs perėją apie metrą, sustojo šalikelėje prie „Stop“ ženklo. Jaunuoliai nuo sankryžos buvo nuėję iki penkių metrų. Išlipus iš automobilio, stovint mašinos gale, nespėjus prieiti iki skiriamosios tvorelės, jo adresu pasigirdo žodžiai „Ko čia sustojai kaimieti? Važiuok iš čia“. Jam keletą kartų jaunuolių paklausus „Ar jums viskas gerai?“, „Ar jūs matote perėjas?“ šie atsakė „Ko tu čia sustojai? Važiuok iš čia“, „Važiuok iš čia, gaidy, pideraste“. Jis (kaltinamasis) priėjęs arčiau jaunuolių, prie skiriamosios tvorelės, dar kartą paklausė „Ar jūs perėjas matote? Ar jums parodyti kur yra perėjos?“, bei pasakė, kad jaunuoliai ateitų ir jiems parodys kur yra perėjos. Jis (kaltinamasis) tuo metu stovėjo prie tvorelės, o jaunuolis priėjęs arčiau jo užsimojo kaire ranka. Jaunuoliui keliant ranką, jis (kaltinamasis) norėdamas jį atsistumti nuo savęs čiupo kaire ranka jam už džemperio, tuo momentu vaikinas jam trenkė. Arčiau jų atėjusi panelė pasakė, kad „Dabar tau bus pizė, kaimieti, mano dėdė yra policininkas“, pasakė, kad kvies policiją. Jis (kaltinamasis) pasakė, kad kviestų. Minėtai merginai jis smūgio nesudavė, ji buvo 2–3 žingsniais toliau nuo jo. Iškart po konflikto jis apsisukęs ėjo į mašiną, o jaunuolis peršoko per tvorelę ir ėjo paskui jį, lyg bandydamas vytis, tačiau iš automobilio išlipus jo žmonai, kuri liepė skirstytis, jaunuolis sustojo gale mašinos. Jam (kaltinamajam) atsisėdus į mašiną, žmona su jaunuoliais dar kažką kalbėjo, negirdėjo apie ką, po to, atsisėdo į mašiną ir jie nuvažiavo. Konfliktas truko daugiausiai dvi minutes. Jis tuomet nesuprato, jog jaunuoliai nepilnamečiai. Galbūt po mėnesio, birželio pradžioje, paskambino iš policijos, pakvietė į apklausą. Policijoje paaiškino, jog jam pareikšti kaltinimai už jaunuolių sumušimą. Nesupratęs kas vyksta, jis paprašė kaltinimus pareiškusių asmenų kontaktų, kad galėtų išsiaiškinti situaciją, jam davė T. Š. motinos telefono numerį. T. Š. motina nurodė ateiti susitikti į teismą, pakalbėti. Teisme advokatė pasakė, kad jis kaltinamas sumušęs T. Š., todėl jam reikės sumokėti 70 eurų už džemperį, 200 eurų už jos paslaugas ir apie 15 eurų už vaistus. Jis pasiūlė suapvalinti minėtą sumą iki 300 eurų. T. Š. nurodė „duoti jam 3500 eurų ir nereikės tampytis po teismus“. Tai išgirdęs jis (kaltinamasis) pasakė, kad suprato ir išėjo. Pokalbio metu jis nesuprato, kad kalbasi apie susitaikymą bei neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą. Po to kai iš jo pareikalavo pinigų, jis taip pat su pareiškimu kreipėsi į policiją, kad būtų išsiaiškintos visos aplinkybės, kadangi minėto įvykio metu nukentėjo ir jis (kaltinamasis), jam buvo suduotas smūgis, be to jaunuoliai ėjo neleistinoje vietoje. Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (bylos lapai (toliau – b. l.) 73–75). Anksčiau nukentėjusiojo ir liudytojos nepažinojo. Nesudavė nei nukentėjusiajam nei merginai. Jokių veiksmų dešine ranka nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko, kadangi dėl stuburo išvaržos minėtą ranką sunku valdyti, nuo 2000 metų turi antrą invalidumo grupę. Mano, jog nuo jo veiksmų ant džemperio sugadinimų atsirasti negalėjo, galbūt džemperis buvo suplėšytas anksčiau. Nežino, kaip ant nukentėjusiojo galėjo atsirasti sužalojimai, prie jo buvo tik prisilietęs kaire ranka. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Panašius parodymus kaltinamasis A. J. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 7–8, 11).

Kaltinamasis A. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 5 d. apie 20.00 val. su žmona ir mažamečiu vaiku važiavo automobiliu „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į parduotuvę. Jie atvažiavo nuo Jaunimo gatvės, privažiavo prie žiedinės sankryžos, esančios Jaunimo g. – Statybininkų g. – Volungės g. sankirtoje. Įvažiuodamas į žiedinę sankryžą jis pamatė, jog iš Jaunimo g., per pėsčiųjų perėją, kertančią Statybininkų g., link Volungės g. 1 namo, eina du jaunuoliai, vaikinas ir mergina. Tada jis pasisuko į dešinę pusę pasižiūrėti, ar jam nėra kliūties iš dešinės pusės (jaunuoliai ėjo per pėsčiųjų perėją jam iš kairės), ir įvažiavo į žiedinę sankryžą. Žiedinėje sankryžoje įsukinėdamas į Volungės gatvę, pamatė, kad prieš jo automobilį ant važiuojamosios kelio dalies, ne pėsčiųjų perėjoje, eina prieš tai matyti du jaunuoliai. Jam teko staigiai sustabdyti automobilį. Jaunuoliai perėjo per gatvę, ir ėjo link Alytaus Volungės pagrindinės mokyklos. Jis truputį pavažiavo į priekį, sustojo iškart už pėsčiųjų perėjos, kertančios Volungės g., ir išlipo iš automobilio. Vaikinas, ėjęs per gatvę ne pėsčiųjų perėjoje, pamatęs, kad jis (kaltinamasis) sustojo ir išlipo iš automobilio, pradėjo jį įžeidinėti, pasakė „ko tu čia sustojai, kaimieti, važiuok iš čia“, bei parodė jam nepadorų gestą, vidurinį rankos pirštą. Paklausus jaunuolių, kur jie čia vaikšto, kodėl eina per gatvę ne pėsčiųjų perėja, jie abu toliau jį (kaltinamąjį) įžeidinėjo. Tada prie jo (jis stovėjo prie automobilio, prie tvorelės, kuri skiria važiuojamąją dalį nuo šaligatvio) priėjo minėtas vaikinas, užsimojo kaire ranka ir sudavė jam delnu per veidą. Tuomet jis sugriebė už vaikino džemperio iš priekio. Vaikinas pradėjo muistytis ir iš jo rankos išsprūdo. Nepastebėjo, kad džemperis būtų suplyšęs. Vaikinukui už kaklo jis sugriebęs nebuvo, jo sužaloti negalėjo, merginai taip pat nesudavė nei vieno smūgio. Tada iš automobilio išlipo jo žmona, padėjo juos raminti ir jie išsiskirstė (2 t.,  b.l. 7-8, 11). 

Nors kaltinamasis kaltu ir neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais rašytiniais bylos įrodymais.  

Nukentėjusysis T. Š., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, jog įvykio dieną su M. M. buvo prie Volungės g. žiedinės sankryžos. Perėję vieną perėją ir kirtę salelę, pradėjo eiti kita perėja. Kuomet į žiedinę sankryžą įvažiavo mašina, jie jau buvo viduryje perėjos. Pripažįsta, kad kurį laiką ėjo važiuojamąja kelio dalimi, kadangi perėjęs vieną perėją, neužlipdamas ant šaligatvio pradėjo eiti kita perėja. Automobilis atvažiavo jam iš dešinės pusės, jis buvo arčiau jo nei M. M.. Mašina sustojo likus pusei metro iki pėsčiųjų perėjos. Jis (nukentėjusysis) mostelėjo ranka, nes automobilio vairuotojas staigiai sustabdė. Mostelėjus ranka, vairuotojas apie tris kartus  paspaudė akseleratoriaus pedalą,  todėl jis atsisuko ir į jį pasižiūrėjo, pagalvojo, kad vairuotojas labai nervingas. Vairuotojas vairavo juodą „Ford“ markės automobilį. Vairuotojas jiems nesignalizavo. Jiems einant link Volungės mokyklos, vairuotojas sustojo už kelio ženklo „sustoti ir stovėti draudžiama“, neįjungė avarinio, ir išlipęs iš mašinos pasakė: “Ei tu, prieik”. Tuo metu kaltinamasis stovėjo prie skiriamosios tvorelės, apie 15–20 metrų nuo jo. Daugiau jokio pokalbio tarp jo ir kaltinamojo nebuvo, kol jis ėjo iki kaltinamojo, abu tylėjo. Necenzūrinių žodžių kaltinamojo atžvilgiu jis nevartojo. Priėjus, jį ir vairuotoją skyrė tvorelė, stovėjo vienas priešais kitą, per nepilnai ištiestą ranką. Tuomet kaltinamasis kaire ranka jam paėmė už kaklo, o dešine ranka už džemperio ir abi rankas vienu metu staigiai traukė į save, taip, kad net suplėšė džemperį. Tuo metu dėl adrenalino jis nejautė jokio skausmo. Kai kaltinamasis buvo paėmęs jį už džemperio ir kaklo, jis norėdamas atstumti šį nuo savęs, iš baimės buvo jam viena ranka paėmęs už kaklo, tačiau nebuvo suspaudęs rankos. Tuomet, kai kaltinamasis ruošėsi jį truktelt į save, jis savo ranką patraukė, ir tokiu būdu nuo jo atsistūmė. Tuo metu, kai kaltinamasis jį laikė ir traukė į save, visą laiką atokiau stovėjusi M. M. priėjo arčiau ir liepė jį paleisti. Kaltinamasis tuomet atsisuko, pasižiūrėjo į M. M. ir trenkė jai per veidą kaire ranka, ši buvo labai nustebusi dėl tokio veiksmo. Tuo metu jis (nukentėjusysis) norėjo kažką daryti, bet susivaldė. Kai M. M. kaltinamasis sudavė per veidą, jis jokių veiksmų prieš kaltinamąjį neatliko, tik piktai į jį pasižiūrėjo ir sugniaužė kumščius. Kai kaltinamasis jį paleido ir atsisėdo į mašiną, išlipo jo žmona ir jų atsiprašė. Jis (nukentėjusysis) jai pasakė, kad suprato atsiprašymą, tada ji atsisėdo į mašiną ir jie išvažiavo link Jazminų turgaus pusės. Nematė, kad mašinoje būtų buvęs vaikas, jokių įvykį mačiusių liudininkų taip pat nematė. Kaltinamajam nuvažiuojant, M. M. užsirašė mašinos numerius. Kaltinamasis įvykio metu buvo blaivus. Mano, jog konfliktas kilo dėl to, jog kaltinamajam pasirodė, kad jie nesilaikė kelių eismo taisyklių, tačiau jie buvo ant perėjos, kai jis įvažiavo į žiedinę sankryžą. Einant namo M. M. pasakė, kad jam kažkas yra ant kaklo, nufotografavo ir jam parodė, jis pažiūrėjęs nuotrauką ištrynė. Nuėjęs prie savo namų jis paprašė M. M. telefono paskambinti policijai. Namuose jį pamačiusi motina paklausė, kas jam ant kaklo. Policijoje parašius pareiškimą tik po poros dienų ar po savaitės ėjo tirtis dėl žymių ant kaklo, turėjo eiti iškart po įvykio, tačiau to niekas nepasakė. Rodė pareigūnams savo sužalotą kaklą, jie sakė, kad patirtas fizinis sužalojimas. Džemperio tą pačią dieną policijos pareigūnai nepasiėmė, pasiėmė tirti tik praėjus keletui dienų. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis negalėjo aiškiai nurodyti ir prisiminti, kuria ranka kaltinamasis jam paėmė už džemperio, kuria už kaklo, kurią kaklo pusę sužalojo, bei kurią džemperio pusę sugadino. Iš pradžių nurodė, jog kaltinamasis dešine ranka suėmė už džemperio, o kaire už kaklo, sužalodamas dešinę kaklo pusę ir sugadindamas kairę džemperio pusę. Po to keitė parodymus, nurodydamas, kad kaltinamasis dešine ranka suėmė už jo kaklo, kaire už džemperio, sužalodamas kairę kaklo dalį ir sugadindamas kairę džemperio pusę. Galiausiai, parodžius atpažinti sugadinta džemperį, paaiškėjo, kad sugadinta dešinė džemperio pusė. Tuomet, nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis suėmė jam kaire ranka už džemperio ir dešine už kaklo. Jam ant kaklo atsirado žymė, mano, kad žymė negalėjo atsirasti tempiant už džemperio, ji atsirado nuo kaltinamo pirštų ar nagų, kadangi už kaklo jam buvo suimta plika ranka, ne per džemperį. Ant kaklo įvykio metu grandinėlės nebuvo. Fizinį skausmą dėl sužalojimo pajautė tik po kurio laiko, galbūt po pusvalandžio pajautė perštėjimą. Įvykio metu buvo nutirpusios kojos, visas drebėjo, mano, kad skausmo tuo momentu nejautė dėl adrenalino. Iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. Ieškinį dėl turtinės žalos palaiko, kadangi įvykio metu jam buvo suplėšytas džemperis, kainavęs 70 ar 80 eurų, taip pat pirko vaistus. Dėl šio įvykio jis patyrė ne tik turtinę, bet ir moralinę žalą, kurią vertina 3000 eurų, kadangi po įvykio apie pora savaičių ilgai nepavykdavo užmigti dėl minčių, kad negali apginti M. M.. Po tų poros savaičių nemigos nuėjo pas psichologę, ji išrašė migdomųjų ir vaistų malšinančių nerimą, nes tuo metu jis nerado sau vietos, negalėjo ramiai nusėdėti. Po įvykio lankė mokyklą įprastai. Patirtą neturtinę žalą vertina trimis tūkstančiais, kadangi dėl įvykio labai nervinosi. Jis serga psoriaze ir negali nervintis, mano, kad liga prasidėjo dėl po įvykio patirto nerimo. Po įvykio iki šių dienų jaučia nerimą ir baimę, įvykis jį sukrėtė, negali patikėti tuo kas įvyko. Jam iki šiol baisu eiti per pėsčiųjų perėją. Iki įvykio buvo vandensvydžio žaidėjas, turėjo gerus rezultatus, o po įvykio metė šį žaidimą, dėl ko dabar gailisi, nes galėjo sieti savo ateitį su šia sporto šaka. Kaltinamojo elgesys proceso metu taip pat turėjo įtakos savijautai, nes šis parašė pareiškimą ant jo ir nurodė viską visiškai priešingai nei buvo. Jei kaltinamasis prisipažintų ir susitaikytų, jis patirtų mažesnį dvasinį skausmą.

Nukentėjusysis T. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018 m. gegužės 5 d., apie 20.00 val. Volungės gatvėje, ties pėsčiųjų perėja ėjo su drauge M. M.. Prie Volungės g. žiedo, įėję į žiedinę sankryžą apsižvalgė, transporto priemonių nebuvo. Žiede yra keturios pėsčiųjų perėjos. Jie perėjo vieną perėją, priėjo saleles, jas kirto, bet prieš kirsdami vėl apsidairė. Jie ėjo per dvi perėjas, paskutinė perėja buvo į Volungės mokyklos pusę. Įžengus į antrąją perėją, prie jų dideliu greičiu artėjo juodas „Ford“ markės automobilis, kurio valstybinio numerio raidės (duomenys neskelbtini). Jiems būnant viduryje pėsčiųjų perėjos, transporto priemonė buvo jau prie pat pėsčiųjų perėjos, ji atvažiavo nuo restorano „Juoda katė“. Automobilis sustojo prie pėsčiųjų perėjos, stovėdamas vairuotojas kelis kartus paspaudė akseleratoriaus pedalą. Jis (nukentėjusysis) mostelėjo ranka, lyg klausdamas ką vairuotojas daro, jokių nepagarbių gestų nerodė. Perėję pėsčiųjų perėją nuėjo link Volungės mokyklos. Jiems paėjus kiek toliau, minėtas vairuotojas sustojo 10–15 metrų toliau nuo ženklo „draudžiama stovėti“, neįjungė avarinio signalo, ir juos pasišaukė, du kartus pasakydamas „ateikit“. Jam priėjus, minėtas vyras nieko nesakęs vienu metu paėmė jam dešine ranka už džemperio, kaire už kaklo, timptelėjo jį, suplėšė džemperį. Už džemperio jam buvo suimta krūtinės srityje, kairėje pusėje. Jo džemperis, kurį vilkėjo įvykio metu, buvo juodas su gobtuvu, užtrauktuku. Jam ant kaklo atsirado žymė, mano, kad žymė negalėjo atsirasti tempiant už džemperio, ji atsirado nuo kaltinamo pirštų ar nagų, kadangi už kaklo jam buvo suimta plika ranka, ne per džemperį. Ant kaklo įvykio metu grandinėlės nebuvo. Kaltinamajam suėmus jam už kaklo ir džemperio, jis kaire ranka silpnai suėmė kaltinamajam už kaklo, atsistumti ar traukti jo į save nebandė, įvykio metu nepadorių žodžių nevartojo. Jo draugė M. M., stovėjusi jam (nukentėjusiajam) iš dešinės pusės liepė vyrui paleisti jį, tuomet vyras jį paleido, pažiūrėjo į M. M. ir trenkė jai kairės rankos delnu per veidą. M. M. minėjo, kad jai po smūgio užsikimšo ausis. Trenkęs M. M. vyras atsisėdo į mašiną, tuomet išlipo moteris, kaip suprato vyriškio žmona, kadangi jie abu turėjo vestuvinius žiedus, ji atsiprašė už įvykį ir jie nuvažiavo. Tuomet jis su M. M. nuėjo iki jo namų, paaiškino situaciją savo motinai ir iškvietė policiją. Komisariate parašė pareiškimą. Įvykio metu aplink nebuvo nei pašalinių žmonių, nei transporto priemonių. Po įvykio 2 kartus lankėsi pas gydytoją ir psichologą. Jam buvo skirti raminamieji ir migdomieji, kadangi po įvykio būdavo sunku užmigti. Įtampą jaučia iki šiol, vaistus jau suvartojo. Šiuo metu jaučiasi sutrikęs (1 t., b. l. 59–60, 70–71).

Liudytoja G. Š., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, jog nukentėjusysis yra jos sūnus. Įvykio dieną, apie 20.00 val., pareidama iš prekybos centro, pamatė prie namų su mergina stovintį savo sūnų. Jam ant kaklo, kairėje pusėje, pamatė kraujosruvas. Paklausus, kas atsitiko, jis papasakojo, kad jiems su mergina bebaigiant eiti per perėją, nuo „Juodos katės“ restorano atvažiavo kažkoks automobilis ir vos neužvažiavo ant jų. Sūnus sakė, kad skėstelėjo rankomis automobilio vairuotojui lyg klausdamas ką jis čia daro, tuomet baigė eiti per perėją ir ėjo link namų. Vairuotojas kažkiek pavažiavęs sustojo, priėjo prie tvorelės ir liepė sūnui prieiti arčiau. Priėjus, vyras jam apdraskė kaklą ir griebė už džemperio. Akivaizdžiai matėsi, kad džemperis pažeistas. Džemperis buvo naujas, prieš išeidamas T. Š. nuplėšė etiketę ir užsidėjo, tai buvo brangus daiktas sūnui, nes jį jam dovanojo sesė. Sūnaus merginai M. M. liepus sūnų paleisti, minėtas vyras trenkė merginai per veidą. Sūnus neminėjo, kad būtų perlipęs tvorelę, sakė, kad įvykio metu žmonių aplink nebuvo. Po įvykio sūnus ir M. M. užsirašė mašinos numerius ir parėjo namo. Tuomet iškvietė policiją ir išvyko rašyti pareiškimo. T. Š. buvo sužlugdytas merginos akivaizdoje, ir dabar labai išgyvena dėl šio įvykio, lankėsi pas psichologus, gėrė vaistus. Kartu su T. Š. ėjo pas medicinos ekspertą, ekspertas su liniuote matavo sužalojimą ir fotografavo. Iškart po įvykio metė vandensvydžio treniruotes, kurias lankė daug metų. Sūnus iki šiandien labai pergyvena, kad metė vandensvydį, nes turėjo perspektyvą. Dėl šio įvykio, bei dėl vykstančio teismo proceso išgyvena visa šeima. Įvykio metu sūnus buvo dešimtoje klasėje, artėjo egzaminai, jį labai paveikė šis įvykis, stipriai suprastėjo pažymiai, neišlaikė vieno egzamino. Naktimis be vaistų neužmigdavo, labai dažnai kalbėdavo apie įvykį. T. Š. serga psoriaze, kuri po įvykio paaštrėjo. Komisariate pasirašė ant pareiškimo, kur buvo parašyta, jog sūnui nebuvo sukeltas fizinis skausmas, nes buvo be akinių ir blogai perskaitė. Mano, kad T. Š. skaudėjo, todėl jis iškvietė policiją, jis vis kartojo, kad jam peršti. Žymė ant kaklo buvo apie dvi savaites. Policijoje rodė sūnaus sužalotą kaklą, bet pareigūnai nieko nedarė, kaip įrodymą pasiliko džemperį. Nežino, kaip dėl žymės ant sūnaus kaklo mokykloje reagavo mokiniai, po to įvykio sūnus užsidarė savyje. T. Š. įvertino, kiek jam įvykis buvo skausmingas, todėl palaiko 3000 eurų ieškinį. Šis įvykis jau atsiliepė T. Š. – jis laikydamas motorolerio teises pargriuvo ir susižeidė kelį, mano, jog tai susiję su įvykiu, nes jis nesusikaupia. Iškart po įvykio T. Š. lankė savigyną, kad galėtų gatvėje apsiginti, vėliau perėjo į tinklinį. Jų šeimoje keiksmažodžiai nevartojami, nėra girdėjusi, kad T. Š. vartotų keiksmažodžius namuose. Po įvykio buvo susitikę su kaltinamuoju Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose, susitikimą inicijavo pats kaltinamasis, paskambino ir paprašė susitikti, atsiprašė. Sūnus kaltinamajam pasakė sumą, kurios norėtų žalai atlyginti, o kaltinamasis pasakė, kad pagalvos ir paskambins, bet nepaskambino. Kadangi kaltinamasis nurodė pagalvosiąs dėl sumos, ji suprato, jog jis kaltę pripažino. Susitikimo metu jis nieko nesakė apie savo veiksmus.

Panašius parodymus liudytoja G. Š. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 93–94).

Liudytoja M. M., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, jog tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. 2018 m. gegužės 5 dieną, ji su T. Š. ėjo link jo namų pro žiedą prie dešimtos vidurinės mokyklos, kirto dvi perėjas. Viena perėja nuo „Juodos katės“, kita link dešimtos vidurinės. Perėjo vieną perėją ir važiuojamąja dalimi, neužlipdami ant šaligatvio, praėjo į kitą perėją. Dalį atkarpos ėjo važiuojamąja dalimi, tada važiuojamąja dalimi apėjo šaligatvį ir kirto kitą perėją. Pradėjus eiti antra perėja, nuo restorano „Juoda katė“ pusės atvažiavo mašina, ji į žiedą įvažiavo nestabdydama ir sustojo prie pat T. Š., kuris tuo metu buvo ant perėjos, jie abu jau baiginėjo ja eiti. Jie labai išsigando, nes automobilis vos jų nepartrenkė, tačiau jie nieko nedarė, tiesiog šnekučiuodamiesi, kaip dėl to išsigando, užbaigė eiti per perėją ir pradėjo eiti šaligatviu, link turgaus. Nematė, kad vairuotojas ar       T. Š. būtų rodę kažkokius gestus. Automobilis jiems nesignalizavo. Jiems beeinant, šalia dešimtos vidurinės mokyklos sustojo minėto automobilio vairuotojas, kuris pradėjo šaukti, kad jie ateitų. Ji pamanė, kad galbūt vairuotojas sustojo, nes ir pats išsigando, kad vos nepartrenkė žmonių, nesitikėjo, kad jis sustos ir juos pasikvies, galvojo, kad tiesiog nuvažiuos. Ji liko stovėti ant šaligatvio, laikėsi apie poros metrų atstumu, o T. Š. ėjo link vairuotojo, ten buvo skiriamoji tvorelė. T. Š. priėjus, kaltinamasis staigiai ir agresyviai sugriebė T. Š. viena ranka už kaklo, o kita už megztinio ir prisitraukęs prie savęs pradėjo rėkti ant jo, nepamena, kuria ranka sugriebė už megztinio, o kuria už kaklo. Rėkdamas kaltinamasis kažką kalbėjo, tačiau ką, ji neprisimena. Kaltinamojo elgesys buvo agresyvus, ji nesupranta, kodėl kaltinamasis taip supyko, nes jie jokių įžeidžiančių gestų jam nerodė. Tuomet ji priėjo arčiau prie jų ir pareikalavo vyriškio, kad paleistų T. Š.. Kaltinamasis viena ranka paleido T. Š., o kita ranka sudavė jai per veidą. Po to, iš mašinos išlipo moteris ir nuramino vyrą, iš automobilio iššoko šuo. Moteris atsiprašė už vyro veiksmus, įsikėlė į automobilį šunį, ir jie išvažiavo. T. Š. kaltinamojo atžvilgiu jokių veiksmų neatliko, nei vienas iš jų keiksmažodžių nevartojo. Konfliktas nuo kaltinamojo išlipimo iš mašinos iki išvažiavimo truko pakankamai trumpą laiką, po to T. Š. užsirašė į telefoną mašinos numerius ir paskambino policijai. T. Š. nebandė vytis automobilio, nei jis, nei kaltinamasis nebuvo peršokę tvorelės. Įvykio metu aplinkui žmonių nebuvo, tačiau kai automobilis nuvažiavo, nuo kebabinės pusės atėjo du jauni, apie 18 metų žmonės, jie matė konfliktą. Ji įvykio metu visą laiką buvo šalia T. Š., nebuvo tik tuo metu, kai jis buvo nuėjęs prie tvorelės, iki kaltinamojo, tačiau vėliau ji priėjo paprašyti, kad kaltinamasis paleistų T. Š.. Po įvykio praėjus apie 5–10 minučių, jie paskambino policijai, kuri atvyko į T. Š. namus. Tuomet ji, T. Š. ir jo mama išvažiavo rašyti pareiškimo. Ji informavo T. Š. mamą bei policijos pareigūnus, kad ir jai buvo suduotas smūgis, tačiau pareiškimo dėl to ji nerašė, nes T. Š. parašė pareiškimą, be to, jai nebuvo padaryta didelė žala. Ji (liudininkė) pareiškimo, kurį parašė T. Š. mama, neskaitė. Pareiškimą T. Š. mama rašė ir pati ir atsakinėdama į pareigūno klausimus. Pareigūnams paklausus, ar jai (liudininkei) ir T. Š. buvo sukeltas skausmas, jie sakė, kad buvo. T. Š. po įvykio jautėsi blogai, buvo sutrikęs, liūdnas, skundėsi, kad jam skauda, rodė kaklą. Jam po įvykio ant kaklo liko gilus įdrėskimas ir ant megztinio buvo išplėšta medžiaga, prieš tai įplyšimų nebuvo, jis buvo naujas, pirmą kartą apsirengtas. Galimai ji fotografavo sužalojimą ant T. Š. kaklo, kad jam parodytų, tačiau nuotrauką ištrynė.

Panašius parodymus liudytoja M. M. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 102–103,     11–112).

Liudytoja M. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018 m. gegužės 5 d., antroje dienos pusėje, su draugu T. Š. ėjo per sankryžą nuo kavinės „Juoda Katė“, prie žiedo perėjo dvi perėjas, ėjo link Volungės mokyklos. Kitoje žiedo pusėje važiavo automobilis „Ford“, valstybinis                    Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nepraleido jų per perėją, vos nepartrenkė, tačiau jie praėjo. Automobilis atvažiavo nuo kavinės „Juoda katė“, važiavo link turgaus. Po minėto incidento jie praėjo perėją ir ėjo link turgaus, o minėtas automobilis sustojo, vairuotojas išlipo, pasikvietė juos prie tvorelės, pasakė „ateikit čia“. Tam, kad nueiti iki minėto sustojusio automobilio, jie turėjo šiek tiek grįžti. Ji nepagalvojo nieko bloga, pamanė, kad vairuotojas nori atsiprašyti. Iki susitikimo su vairuotoju, kai jie su T. Š. ėjo per gatvę, T. Š. jokių nepagarbių ženklų minėto automobilio keleiviams nerodė. Priėjus, ji liko stovėti nuošaliau, ant takelio, apie dviejų metrų atstumu, o T. Š. priėjo prie tvorelės. Kol T. Š. ėjo link vyriškio, nei vienas nieko nekalbėjo. Priėjus, vairuotojas iškarto viena ranka griebė T. Š. už kaklo, kita už megztinio krūtinės srityje, pradėjo ant jo šaukti, sakė, kad jie nemoka vaikščioti. Kai T. Š. sugriebė, šis jokių judesių vyriškio atžvilgiu neatliko, nesigynė, nieko nesakė ir nebandė atsistumti. Jai priėjus ir pradėjus šaukti, kad vyriškis paleistų T. Š., minėtas vyras viena ranka paleido T. Š., kita ranka trenkė jai per veidą, atrodo, kad trenkė dešine ranka, jai skaudėjo, matėsi raudona žymė. Skausmą ji jautė kol atvažiavo iki policijos komisariato, buvo apie 20.00 – 21.00 val. Konflikto metu buvo išsigandusi, šiek tiek supykusi. Po šio incidento išlipo moteris, kuri buvo mašinoje, atsiprašė jų ir jie abu nuvažiavo. Ji (liudytoja) perspėjo minėtą vyrą, kad kreipsis į policiją, jis paragino kreiptis. Jiems nuvažiuojant, ji su T. Š. užsirašė automobilio valstybinius numerius, paskambino policijai. Po įvykio jie ėjo pas T. Š. į namus. Pakeliui nesutiko pažįstamų žmonių, tačiau iškart po įvykio prie jų priėjo keletas jiems nepažįstamų žmonių, kurie nesuprato įvykio esmės. Į policiją važiavo jie abu ir T. Š. mama. Policijoje pareiškimą rašė T. Š. mama (1 t., b. l. 102–103,111–112).

Liudytoja J. J., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, jog 2018 m. gegužės 5 d. apie 20 val. iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), su savo vyru A. J. važiavo link Volungės g., į parduotuvę, vyras buvo už vairo, o ji sėdėjo keleivio sėdynėje, priekyje. Žiedinėje sankryžoje vyras buvo priverstas staigiai stabdyti, nes įstrižai žiedo ėjo du jaunuoliai, mergina ir vaikinas, jie ėjo ne per perėją. Vyras paspaudė garsinį signalą, o automobilyje buvusiam jų trejų metų vaikui iškrito ledai, jis pradėjo verkti. Per gatvę einantys paaugliai net nesureagavę nuėjo. A. J. pavažiavęs du ar tris metrus nuo perėjos sustojo šalikelėje, nežino, ar ten leidžiama sustoti. Tuomet vyras išlipo iš automobilio ir priėjo prie apsauginės tvorelės, tuo metu jaunuoliai buvo ant šaligatvio, juos nuo A. J. skyrė žolės ploto atstumas, kuris yra tarp tvorelės ir šaligatvio. Nors visos jų automobilio durys buvo uždarytos, pro atdarą langą ji girdėjo, kaip A. J. paklausė pas jaunuolius, ar jie žino, kaip reikia vaikščioti per gatvę. Jaunuolis atsisukęs parodė nepadorų gestą – rankos vidurinį pirštą ir pasakė: „Ko čia sustojai kaimieti? Važiuok“. Tada vyras dar kartą paklausė jaunuolių, ar jie moka vaikščioti per kelią, o jaunuolis su mergina staigiai atsisuko ir pradėjo artėti prie A. J., pats jis nekvietė jų prieiti arčiau. Prisiartinęs jaunuolis kaire ranka sudavė A. J. per veidą. Mergina stovėjo truputį toliau, bet jie abu tuo metu jos vyrą keikė necenzūriniais žodžiais, tokiais, kaip „gaidys“, „piderastas“, „asilas“, mergina sakė, kad „jos dėdė policininkas, todėl A. J. bus pizė“. A. J. tuomet kaire ranka sugriebė jaunuoliui už megztinio. To, kad vyras ranka būtų sudavęs merginai per veidą, ji nematė. Ji (liudininkė) išlipo iš automobilio ir paragino vyrą važiuoti. Išlipdama iš mašinos, paliko atidarytas duris, todėl pabėgo šuo. Jos vyras atsitraukė nuo tvorelės ir sugavęs šunį, ėjo atgal link mašinos, o jaunuolis peršoko tvorelę ir ėjo paskui jos vyrą, link jų automobilio, nežino kokiu tikslu jaunuolis taip elgėsi. Vyrui įsėdus į mašiną, ji paklausė jaunuolio, „vaikuti, ar tu supranti kaip reikia vaikščioti per kelią?“, bei ar jis supranta kas galėjo įvykti. Jaunuolis pasakė, kad atsiprašo. Tuomet ji sėdo į automobilį ir jie su vyru išvažiavo. Parodžius nuotrauką iš nuotraukų lentelės, (1 t., b. l. 54), J. J. paaiškino, kad ji su A. J. važiavo nuo “Juodos katės” restorano, o jaunuoliai ėjo skersai žiedinę sankryžą, nuo Jaunimo gatvės namų link mokyklos, prieš ten esančią perėją vyras turėjo staigiai stabdyti. Sustabdžius automobilį, jaunuoliai buvo prieš automobilį ant perėjos, automobilis buvo šalia perėjos. Konfliktas nuo vyro išlipimo iš mašinos užtruko kelias minutes. Įvykio metu aplink buvo žmonių, matė, kaip jiems išvažiavus, prie jaunuolių iškart priėjo du jauni žmonės, galbūt du vaikinai. Neprisimena, kada sužinojo, jog dėl įvykio yra parašytas pareiškimas. Jai buvo paskambinta telefonu gal po mėnesio ar dviejų po įvykio. Jos vyras konflikto metu taip pat buvo sužalotas, po jaunuolio smūgio jam atsirado rausva dėmė ant žando. Nei ji, nei A. J. patys iškart po įvykio dėl patirto sužalojimo nei į policiją, nei pas gydytojus nesikreipė, nežino kodėl. Į klausimą, kodėl jos manymu nukentėjusysis kreipėsi į policiją, nenorėtų atsakyti.

Panašius parodymus liudytoja J. J. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 120–121).

Liudytojas A. K., apklaustas teismo posėdžio metu,  parodė, kad jis pažįsta kaltinamąjį, kadangi  automobilių servise, kuriame A. J. dirba mechaniku, taiso automobilį. mašiną. Įvykio dienos vakarą jis ėjo link namų.  Jaunimo gatvėje perėjo pėsčiųjų perėją ir ėjo link dešimtos vidurinės, kai išgirdo automobilio signalą. Pamatė už perėjos vykstantį konfliktą tarp vyriškio ir dviejų jaunuolių. Vyriškis buvo jam matytas, todėl buvo įdomu pažiūrėti. Konfliktas vyko Volungės gatvėje. Jis stovėjo toje pačioje gatvėje, apie 10–15 metrų atstumu nuo konfliktuojančių asmenų, konfliktas vyko priekyje jo. Apie 6–7 metrai už perėjos, važiuojamojoje kelio dalyje, prie krašto stovėjo mašina. Kaltinamasis stovėjo prie tvorelės, prie bagažinės galo, jaunuolis buvo kitoje pusėje tvorelės, ant žalios vejos. Jaunuolį ir kaltinamąjį skyrė apie metras atstumo. Kaltinamasis išlipęs pasakė: „Kur jūs čia po ratais vaikštote?“. Jaunuolis pradėjo keiktis, jie susistumdė. Prieš tai, jis matė, kaip jaunuoliai ėjo ne per pėsčiųjų perėją. Jaunuoliai  ėjo į Statybininkų gatvę ir nuo vidurio kelio perėjo beveik per žiedo kampą. Liudytojui parodžius įvykio vietos apžiūros nuotraukų lentelę (1 t., b. l. 53–54), A. K. paaiškino, jog jaunuoliai pradėjo eiti perėja, o po to, maždaug nuo vidurio perėjos, kirto kampą skersai per žiedą. Kaltinamojo automobilis sustojo prie perėjos, kaltinamasis signalizavo garsiniu signalu. Jaunuolis parodė nepadorų gestą vairuotojui ir girdėjo jaunuolį sakant, „gaidį, kur tu čia važiuoji?“. Tuomet, jaunuoliai toliau nuėjo link mokyklos. Kaltinamasis pavažiavęs sustojo už perėjos, nežino, ar ten leistina sustoti, tuomet išlipo ir paklausė jaunuolių: „kur jūs čia lendate po ratais?“. Jaunuolis priėjo prie tvorelės ir liepė vairuotojui važiuoti iš čia. Matė, kaip A. J. laikė jaunuolį už megztinio kaire ranka, smūgių nematė, tik susikibimą, mergina tuo metu stovėjo ant šaligatvio ir keikėsi, ji įvykio metu keikėsi labiau nei jaunuolis, kuris pasakė gal tik keletą keiksmažodžių. Po to iš mašinos išlipo moteris ir pradėjo rėkti: „vaikai, ką jūs darote?“. Moteriai išlipant, iš mašinos išbėgo šuo, vairuotojas pasiėmė šunį ir ėjo atgal link mašinos, tuo metu jaunuolis peršoko per tvorelę ir norėjo kaltinamąjį vytis, bet moteriai pradėjus šaukti, jaunuolis atsiprašė ir atsitraukė. Mano, kad galbūt jaunuolis vijosi vairuotoją, norėdamas išsiaiškinti situaciją arba norėjo nufotografuoti automobilio numerius. Po susistumdymo kaltinamasis įsėdo į mašiną, o jaunuolis grįžo prie merginos, ir jie nuėjo šaligatviu, į Volungės gatvės pusę, prie jų dar pribėgo kažkokie du jaunuoliai. Jis nekalbėjo su A. J., nes su juo draugiškų santykių nepalaiko, todėl tas kelias minutes, kol truko įvykis, tiesiog stovėjo ir žiūrėjo, kaip viskas vyko. Po kurio laiko jam paskambino A. J. ir paprašė paliudyti. Kaltinamasis apie tai, kad jis matė įvykį, sužinojo per bendradarbius. Po įvykio, jis buvo servise, kuriame dirba kaltinamasis, kadangi ten laiko mašiną, nuomojasi aikštelę. Jis serviso parduotuvės pardavėjams pasakė, kad matė, kaip jų mechanikui prie Statybininkų gatvės žiedo du jaunuoliai spardė užpakalį. Vėliau kaltinamasis jam paskambino ir paklausė, ar galėtų paliudyti apie įvykį.  

Panašius parodymus liudytojas A. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 120–121).

Iš 2018 m. gegužės 5 d. G. Š. pareiškimo matyti, kad 2018 m. gegužės 5 d. į policiją kreipėsi G. Š., kuri nurodė, kad 2018 m. gegužės 5 d. apie 20.00 val. Alytuje, prie Volungės g. 1 namo esančioje pėsčiųjų perėjoje, automobilio „Ford“, valstybinis Nr. DCE 405, vairuotojas suplėšė nepilnamečio sūnaus T. Š. džemperį ir buvo suėmęs jam už kaklo, taip pat vieną kartą delnu sudavė sūnaus nepilnametei draugei M. M. (1 t., b. l. 1).

Iš apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, žiedinė sankryža ir kelio atkarpa, esanti Alytuje, Volungės g., prie namo Nr. 1. Fotonuotraukose fiksuotas kelio ženklas „Draudžiama transporto priemonėms sustoti (stovėti)“ (1 t., b.l. 49-55).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog nukentėjusysis T. Š. nuotraukoje Nr. 1 atpažino A. J., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (1 t., b. l. 79–83).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog nukentėjusysis T. Š. savanoriškai pateikė savo džemperį, kurį vilkėjo 2018 m. gegužės 5 d. įvykio metu (1 t., b. l. 127).

Iš daiktų apžiūros protokolo su nuotraukomis matyti, kad kaip daiktinis įrodymas  apžiūrėtas T. Š. pateiktas džemperis. Džemperio dešinės pusės išorinėje dalyje matomas medžiagos apgadinimas – penkių centimetrų plote netaisyklingos formos nevienodas siūlų išretėjimas (1 t., b. l. 128–134).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog buvo aprašytas iš Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. Įraše girdimas vyro, prisistačiusio T. Š., ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojos pokalbis. Vyras informavo, kad jį ir merginą užpuolė automobilio Ford, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kuris suėmė jam už kaklo, o jo merginai sudavė per veidą. Vyras informavo, kad viskas įvyko prieš 5 minutes, Volungės gatvėje, prie žiedo. P:rašo policiją iškviesti prie (duomenys neskelbtini) namo, kadangi šiuo metu yra namuose (1 t., b. l. 141–143).

Kaip daiktinis įrodymas teisiamojo posėdžio metu garso įrašas buvo perklausytas, jis atitinka apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, patvirtina, kad T. Š. yra susijaudinęs dėl įvykio.

Iš 2018 m. gegužės 11 d. specialisto išvados Nr. G 453/2018 (06) matyti, jog T. Š. paviršiniai odos nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje žemiau apatinio žandikaulio kampo galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo atsirasti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 149).

Iš 2018 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvados Nr. G 919/2018 (06) matyti, jog didesnė tikimybė, kad T. Š. paviršiniai odos nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje žemiau apatinio žandikaulio kampo galėjo būti padaryti įtariamajam suėmus ranka už džemperio ir pritraukus link savęs. Pateiktoje sveikatos istorijoje užfiksuota gydymosi trukmė įtakos sveikatos sutrikdymo masto kvalifikavimui neturi, nes gydymas nesusijęs su sužalojimais, užfiksuotais pirmoje specialisto išvadoje (1 t., b. l. 154).

        Specialistas L. U. teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. gegužės 11 d. pagal užduotį buvo nustatyta kaklo kairėje pusėje 5,5 cm žemiau apatinio žandikaulio kampo, 0,6 cm x 0,2 cm ir 0,3 x 0,2 cm pilkšvai rausvos žymės po buvusių odos nubrozdinimų. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiuojant, tiek krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių, tiek visumoje tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Ši išvada padaryta pirmoje 2018 m. gegužės 11 d. specialisto išvadoje. Vėliau buvo gauta papildoma užduotis su pateiktais dviem klausimais: „Ar paviršiniai odos nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje žemiau apatinio žandikaulio galėjo būti padaryti įtariamajam suėmus ranka už kaklo ar sugriebus jam už džemperio ir pritraukus link savęs?“. Antras klausimas: „Iš pateiktos sveikatos istorijos nustatyti ar užfiksuoti sužalojimai bei gydymosi trukmė turėjo įtakos sveikatos sutrikdymo masto kvalifikavimui?“. Papildomai buvo pristatyta asmens sveikatos istorija, kurioje atžymėta, kad kreipėsi į priėmimo skyrių gegužės 7 dieną, kreipėsi po stresinės situacijos įvykusios gegužės penktą dieną, skundėsi blogu miegu, duota diagnozė miego sutrikimas (postresinis). Vėliau asmuo apžiūrėtas neurologo, nurodyta, kad  skundžiasi nerimu, baime eiti per gatvę net perėjoje, neužmiega, tai tęsiasi vieną mėnesį po patirto streso. Buvo padarytas įrašas,  kad pacientas su drauge ėjo per perėją, tuo metu dideliu greičiu artėjo mašina, avarija neįvyko, bet iššokęs vairuotojas ėmė mušti pacientą ir jo draugę, vyksta ikiteisminis tyrimas. Pacientas sąmoningas, normalaus kontakto, pilnai orientuotas visomis prasmėmis. Medicininėje dokumentacijoje apie gegužės 7 dieną patirtą sužalojimą įrašų nėra. Įvertinus visus duomenis, buvo padarytos išvados, kad daugiau tikimybės, kad paviršiniai odos nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje galėjo būti padaryti įtariamajam suėmus ranka už džemperio ir pritraukus link savęs.  Taip pat į antrą klausimą atsakyta, kad pateiktoje sveikatos istorijoje užfiksuota gydymosi trukmė įtakos sveikatos sutrikdymo masto kvalifikavimui neturi, nes gydymas nėra susijęs su sužalojimais, užfiksuotais specialisto išvadoje. Nukentėjusysis buvo apžiūrėtas beveik po savaitės laiko. Kakle buvo žymės po buvusio odos nubrozdinimo, jų buvo mažas dydis, paprastai tokie sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Kadangi buvo užduotas klausimas, ar sužalojimas galėjo atsirasti nuo džemperio, todėl atsakė, kad  nubrozdinimai galėjo būti padaryti paėmus už džemperio ir pritraukus prie savęs, nes tie sužalojimai galėjo būti padaryti ir nuo džemperio krašto nubrozdinant kaklą. Kategoriškos išvados negali daryti,  nes tas nubrozdinimas gali būti padarytas tiek suduodant, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Daugiau  tikimybės, kad sužalojimas padarytas sugriebiant už džemperio ir pritraukiant. Darydamas antrą išvadą, matė pirmos apžiūros metu užfiksuotus duomenis ir papildomus sveikatos dokumentus. Bylos medžiagos nematė. Galimai sužalojimas galėjo būti padarytas tempiant už džemperio, bet negali nurodyti konkrečiai. Sužalojimas galėjo būti padarytas bet kuria džemperio vieta, užtrauktuku. Sužalojimas yra nubrozdinimas, jis yra kieto buko daikto poveikyje, todėl mano, kad sužalojimas galėjo atsirasti braukimo būdu. Grandinėlės buvimo ant kaklo aplinkybė gali turėti reikšmės padarytam sužalojimui, bet kategoriškai teigti negali. Apžiūrint sužalojimus, nebuvo jokių požymių, kad jie galėjo būti padaryti spaudimo būdu, tai nebuvo kraujosruva. Ant kaklo buvo tik beveik išnykstančios nubrozdinimo žymės. Spaudimo būdu atsiranda kraujosruva, o nubrozdinimas turi būti padaromas nubraukimu. Šiuo atveju kažkoks daiktas galėjo įtakoti braukimą. Mano, kad išvados tarpusavyje viena kitai neprieštarauja.  Traukiant grandinėlę, ji galėjo iš bet kuriuos pusės sužaloti, ji turėjo kontaktą su kaklo kaire puse. Galimai galėjo grandinėlė turėti įtakos sužalojimui. Du trauminiai poveikiai, kadangi buvo užfiksuoti du sužalojimai, todėl rašo, kad ne mažiau dviejų trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo atsirasti ir vieno trauminio poveikio metu. Jeigu sužalojimas būtų vientisas, tai būtų rašę vieną poveikį. Sužalojimai ir nurodytas laikas atitinka. Sužalojimas ant nukentėjusiojo kairės pusės kaklo galėjo atsirasti su džemperio bet kuria dalimi, galėjo ir ranka, žiūrint, kas tuo metu buvo rankoje,  bet nuo spaudimo paprastai nubrozdinimas neatsiranda. Taip pat negali nurodyti, kad sužalojimas buvo padarytas nagais, kadangi sužalojimas apžiūros metu nebuvo šviežias. Grandinėlė galėjo įtakoti sužalojimo padarymą. Didesnė tikimybės, kad sužalojimas padarytas suėmus už džemperio ir traukiant link savęs, sužalojimo padarymas spaudžiant ranka šiuo atveju atkrenta. Padarytos išvados nėra kategoriškos.

        Iš 2019 m. vasario 11 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal A. J. pareiškimą dėl jo sužalojimo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių (2 t., b.l. 73-76).

        Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja G. Š. pateikė apžiūrai mobilaus ryšio telefoną ir sidabrinę kaklo grandinėlę (2 t., b.l. 156 - 157).

        Iš Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti G. Š. pateikti daiktai – mobilaus ryšio telefonas ir sidabrinė kaklo grandinėlė. Peržiūrint nuotraukas, ties 2018 m. gegužės 5 d. matomos keturios nuotraukos. Antroje nuotraukoje matoma iš arti nufotografuota žmogaus kaklo kairioji pusė. Ant kaklo matoma ryškiai raudonos spalvos, netaisyklingos formos paraudusi linija (nubrozdinimas). Nubrozdinimo kairiausiame taške matomas ryškesnis paraudimas, kuris eina statmenai link kaklo viršaus. Viršuje matomas taip pat ryškesnis paraudimas, iš kurio nubrozdinimas tęsiasi vertikaliai į kaklo apačią. Kaklo apačioje matoma metalo spalvos grandinėlė, kurios dalį uždengia juodos spalvos džemperis. Kitose nuotraukose fiksuotas džemperio vaizdas, aprašyti džemperio sugadinimai (2 t., b.l. 158-170).

        Veikos kvalifikacija ir motyvai

        Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais. Aptartų įrodymų visetas teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. J. savo kaltės dėl smurto panaudojimo nukentėjusiojo T. Š. atžvilgiu nepripažino. Jis parodė, kad įvykio dieną automobiliu  įvažinėjo į Volungės gatvę, pamatė važiuojamąja kelio dalimi skersai žiedo einančius du jaunuolius. Jam teko staigiai stabdyti automobilį, todėl jis panaudojo garsinį signalą. Jaunuoliai sukėlė avarinę situaciją, sudarė jam kliūtį, turėjo stovėti viduryje žiedo, negalėjo įsukti į Volungės gatvę. Tuo metu vaikinas atsisuko, mostelėjo ranka ir nuėjo Volungės gatve. Jis pavažiavęs, sustojo prie „Stop“ ženklo. Jaunuoliai nuo sankryžos buvo nuėję apie penkis metrus. Jis sustabdė automobilį, iš jo išlipo. Jo atžvilgiu iš jaunuolių pusės išgirdo įžeidžiančius žodžius. Priėjo prie skiriamosios tvorelės, norėjo jaunuoliams paaiškinti, kad reikia eiti per pėsčiųjų perėją. Jis pakvietė jaunuolius ateiti arčiau, kad galėtų parodyti, kur yra pėsčiųjų perėja. Jis buvo priėjęs prie skiriamosios tvorelės, o jaunuolis priėjęs arčiau užsimojo ranka suduoti jam smūgį. Jaunuoliui keliant ranką, jis, norėdamas jaunuolį atstumti nuo savęs, čiupo kaire ranka jaunuoliui už džemperio, tuo metu vaikinas sudavė jam smūgį. Mergina pradėjo grasinti iškviesti policiją. Merginai smūgio nesudavė. Konfliktas truko apie dvi minutes. Po šio konflikto jis įsėdo į automobilį. Jaunuolis peršoko tvorelę, bandė jį vytis. Iš automobilio išlipo jo žmona, kuri liepė visiems skirstytis. Nesuprato, kad jaunuoliai yra nepilnamečiai.

Nors kaltinamasis A. J. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltę patvirtina kiti bylos duomenys.

Nukentėjusysis T. Š. parodė, kad įvykio dieną su M. M. buvo prie Volungės g. žiedinės sankryžos. Perėjo vieną pėsčiųjų perėją,  kirto salelę, pradėjo eiti kita perėja. Tada į žiedinė sankryžą įvažiavo kaltinamojo vairuojamas automobilis, automobilis artėjo jam iš dešinės pusės. Pripažįsta, kad kurį laiką ėjo važiuojamąja kelio dalimi. Automobilis staigiai stabdė, sustojo likus pusei metro iki pėsčiųjų perėjos. Jis vairuotojui mostelėjo ranka, kadangi automobilis staigiai stabdė. Vairuotojas apie tris kartus paspaudė akseleratoriaus pedalą. Pagalvojo, kad vairuotojas labai nervingas. Einant šaligatviu link  Volungės mokyklos, vairuotojas sustojo už kelio ženklo „Sustoti ir stovėti draudžiama“. Išlipo iš automobilio ir pakvietė juos ateiti. Jis priėjo prie vairuotojo. Juos skyrė skiriamoji tvorelė. Stovėjo vienas prieš kitą per nepilnai ištiestą ranką. Tuomet kaltinamasis viena ranka paėmė jam už kaklo, o kita ranka už džemperio, ir abi rankas vienu metu staigiai traukė į save, taip, kad suplėšė džemperį.  Kai kaltinamasis buvo paėmęs jį už džemperio ir kaklo, jis norėdamas atstumti, taip pat paėmė kaltinamajam už kaklo, ir tokiu būdu nuo jo atsistūmė. Priėjo atokiau stovėjusi M. M., kaltinamajam liepė jį paleisti. Tuomet kaltinamasis sudavė smūgį M. M. į veidą. Kaltinamasis sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jie užsirašė automobilio numerius ir paskambino pagalbos telefonu. Po įvykio ant kaklo atsirado paraudimai, kuriuos nufotografavo. Apie įvykį papasakojo motinai G. Š.. Įvykio metu buvo dideliame šoke, šis įvykis jį labai sujaudino.

Liudytoja M. M. panašiai parodė aplinkybes, kaip ir T. Š.. Parodė, kad 2018 m. gegužės           5 dieną, ji su T. Š. ėjo link jo namų pro žiedą prie dešimtos vidurinės mokyklos, kirto dvi perėjas. Perėjo vieną perėją ir važiuojamąja dalimi, neužlipdami ant šaligatvio, ėjo į kitą perėją. Dalį atkarpos ėjo važiuojamąja dalimi. Pradėjus eiti antra perėja, atvažiavo automobilis, kuris nestabdydamas įvažiavo į žiedinę sankryžą, ir staigiai sustojo šalia T. Š., kuris tuo metu buvo pėsčiųjų perėjoje. Jie labai išsigando, kadangi automobilis vos jų nepartrenkė. Ėjo link Volungės mokyklos. Sustojo automobilio vairuotojas. Pakvietė juos ateiti. Ji liko stovėti ant šaligatvio. T. Š. nuėjo prie vairuotojo. Juos skyrė  skiriamoji tvorelė. T. Š. priėjus, kaltinamasis staigiai ir agresyviai sugriebė T. Š. viena ranka už kaklo, o kita už megztinio. Pritraukė prie savęs, pradėjo šaukti. Kaltinamojo elgesys buvo agresyvus. Ji priėjo arčiau ir pareikalavo, kad kaltinamasis paleistų T. Š.. Kaltinamasis viena ranka paleido T. Š., o kita ranka sudavė jai per veidą. Iš automobilio išlipo moteris, kuri nuramino vyrą. Jie keiksmažodžių ir įžeidžiančių žodžių kaltinamojo atžvilgiu nevartojo. Po įvykio paskambino policijai. Ant T. Š. kaklo matėsi paraudimai, suplėšytas džemperis. Tokius nukentėjusiojo T. Š. ir liudytojos     M. M. parodymus patvirtina liudytojos G. Š. parodymai, kuri iš karto po įvykio bendravo su jaunuoliais, vyko į policijos komisariatą, kadangi įvykio metu jos sūnus T. Š. buvo nepilnametis.         Liudytoja J. J. parodė, kad smurtą jos vyro atžvilgiu naudojo nukentėjusysis T. Š., kuris priėjęs prie jos vyro, kaire ranka sudavė jam per veidą. Tuomet A. J. kaire ranka sugriebė T. Š. už džemperio. Liudytoja J. J. yra kaltinamojo A. J. sutuoktinė, suinteresuota bylos baigtimi, linkusi kai kurias nepalankias kaltinamajam aplinkybes nutylėti, todėl jos parodymus teismas vertina kritiškai. Be to, iš  2019 m. vasario 11 d. prokuroro nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal A. J. pareiškimą dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto nutrauktas (2 t., b.l. 73-76). Liudytojas A. K. patvirtino, kad tarp kaltinamojo A. J. ir jaunuolių vyko konfliktas, tačiau suduotų smūgių nematė.

          Taip pat nukentėjusiojo T. Š. parodymus dėl smurto jo atžvilgiu panaudojimo patvirtina apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, ir posėdžio metu išklausytas garso įrašas, iš kurio matyti, kad T. Š. iš karto po įvykio pagalbos telefonu pranešė apie incidentą, nurodė, kad automobilio vairuotojas suėmė jam už kaklo, o merginai sudavė per veidą (1 t., b.l. 141 – 143). Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas džemperis, jame fiksuoti dešinio atlapo išorinėje dalyje medžiagos apgadinimas, netaisyklingos formos nevienodas siūlų išretėjimas (1 t., b.l. 128-134). Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėtos G. Š. mobilaus ryšio telefone darytos nuotraukos. Telefone esančios nuotraukos darytos įvykio dieną, tai yra 2018 m. gegužės 5 d. Nuotraukose fiksuoti ant kaklo esantys sužalojimai, kurie atitinka specialisto išvadose užfiksuotus sužalojimų aprašymus (2 t., b.l. 156 – 157, 158 – 170). Nukentėjusysis T. Š. ir liudytoja G. Š. patvirtino, kad nuotraukos darytos po įvykio 2018 m. gegužės 5 d., nuotraukose yra užfiksuotas T. Š..  Specialisto išvados (1 t., b.l. 149, 154) patvirtina sužalojimo mastą, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Didesnė tikimybė, kad T. Š. paviršiniai odos nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje žemiau apatinio žandikaulio kampo galėjo būti padaryti suėmus ranka už džemperio ir pritraukus link savęs. Pateiktoje sveikatos istorijoje užfiksuota gydymosi trukmė įtakos sveikatos sutrikdymo masto kvalifikavimui neturi, nes gydymas nesusijęs su sužalojimais, užfiksuotais pirmoje specialisto išvadoje. Teisiamojo posėdžio metu specialistas L. U. parodė, kad didesnė tikimybė, kad paviršiniai odos nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje galėjo būti padaryti suėmus ranka už džemperio ir pritraukus prie savęs. Užfiksuotas sužalojimas yra nubrozdinimas, jis padarytas  kieto buko daikto poveikyje, todėl mano, kad sužalojimas galėjo atsirasti braukimo būdu. Grandinėlės buvimo ant kaklo aplinkybė gali turėti reikšmės padarytam sužalojimui. Apžiūrint sužalojimus, nebuvo jokių požymių, kad jie galėjo būti padaryti spaudimo būdu, nebuvo fiksuotos kraujosruvos. Darant poveikį kūnui spaudimo būdu atsiranda kraujosruva, o nubrozdinimas padaromas braukimo būdu. Traukiant grandinėlę, ji galėjo turėti įtakos sužalojimui, kadangi turėjo kontaktą su kaklo kaire puse. Nurodyti du trauminiai poveikiai, kadangi buvo užfiksuoti du sužalojimai. Šie sužalojimai galėjo atsirasti ir vieno trauminio poveikio metu. Sužalojimas nebuvo vientisas, todėl rašė, kad padaryti du sužalojimai. Negali atsakyti, ar sužalojimas padarytas nagais, kadangi apžiūros metu sužalojimai nebuvo švieži. Jo išvados nėra kategoriškos.

        BK 140 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, siekiant sukelti žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šis nusikaltimas tyčinis, tai yra asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekso straipsnyje numatyti padariniai, ir jų nori arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

        Įvertinus visų įrodymų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą loginę grandinę, darytina išvada, kad A. J. 2018 m. gegužės 5 d. apie 20 val. Alytuje, Volungės g., ties pastatu pažymėtu numeriu 2, kilusio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš nepilnametį T. Š., viena ranka sugriebė T. Š. už džemperio, kita ranka už kaklo, tuo nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir dėl paviršinių odos nubrozdinimų kaklo kairėje pusėje, žemiau apatinio žandikaulio kampo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas įvertinus visus nukentėjusiojo T. Š. parodymus, daro išvadą, kad jo parodymai viso proceso metu dėl esminių įvykio ir sužalojimo aplinkybių yra vienodi. Tai, kad nukentėjusysis       T. Š. negalėjo aiškiai nurodyti, kuria ranka sugriebė jam už kaklo, ir kuria ranka sugriebė už džemperio, ir tai, ar įvykio dieną segėjo ant kaklo grandinėlę, neleidžia teismui abejoti nukentėjusiojo parodymais dėl paties panaudoto jo atžvilgiu fizinio smurto fakto. Pažymėtina, kad nukentėjusysis yra jauno amžiaus, įvykio metu buvo nepilnametis. Be to, asmuo, kurio atžvilgiu yra naudojamas smurtas, yra išgąsčio būsenoje, todėl kaip tiksliai jam buvo suduota ar kaip konkrečiai buvo sukeltas fizinis skausmas, jis gali ir neprisiminti. Tam tikri nukentėjusiojo parodymų neatitikimai savaime nesuponuoja išvados, kad tokie parodymai yra nenuoseklūs ir nepatikimi. Kaltinamasis A. J., būdamas suaugęs, turintis didesnę gyvenimišką patirtį, pats savo elgesiu išprovokavo konfliktinę situaciją. Pripažįstama, kad nukentėjusysis T. Š. ir liudytoja M. M. pažeidė kelių eismo taisykles, netinkamai kirto žiedinę sankryžą, dėl to galimai sukėlė vairuotojui kliūtį. Tačiau tolimesnis A. J. elgesys rodo, kad jis savo elgesiu išprovokavo konfliktinę situaciją. Kaltinamasis A. J. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, sustojo po ženklu „Draudžiama transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas“,  šią aplinkybę be nukentėjusiojo T. Š. parodymų patvirtina ir  Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuotos fotonuotraukos. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis A. J. buvo supykęs, turėjo tikslą jaunuolius paauklėti, pasikvietė juos ateiti arčiau, rankomis sugriebė nukentėjusiajam T. Š. už džemperio ir kaklo, pritraukė nukentėjusįjį T. Š. link savęs. Tai rodo, kad kaltinamasis A. J. turėjo fizinį kontaktą su nukentėjusiuoju T. Š.. Džemperyje fiksuoti sugadinimai patvirtina, kad kaltinamasis A. J. naudojo pakankamą fizinę jėgą, dėl ko buvo sužalotas T. Š. kaklas ir sugadintas džemperis. Darytina išvada, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo T. Š. sveikata bei nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas. Toks kaltinamojo pasirinktas jaunuolių auklėjimo būdas, sukeliant nukentėjusiajam T. Š. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojant, buvo akivaizdžiai neteisėtas, ir jo veiksmai pripažintini nusikalstamais, buvo sukelti BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas tokių neteisėtų veiksmų pasekmes. Tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo A. J. neteisėti veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

        Daiktiniai įrodymai:

        - džemperis nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas nukentėjusiajam T. Š.;

        - CD laikmenos su liudytojų apklausomis ir Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu paliktini nuolatiniam saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos.

        Civilinis ieškinys

        Nukentėjusysis  T. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 105 eurų turtinės žalos, 3000 eurų neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (2 t., 87 – 91).

        Nukentėjusysis nurodo,  kad dėl A. J. veiksmų jam buvo suplėšytas megztinis, sužalotas kaklas, dėl to jis jautė fizinį skausmą. Dėl įvykio patyrė didelį stresą, pasireiškusį nemiga, savivertės sumažėjimu. Patirti dvasiniai išgyvenimai tęsiasi iki šios dienos bei turi neigiamą įtaką jo psichologinei būklei, vartojo vaistus, iki šiol lankosi pas psichologus. Dideli dvasiniai išgyvenimai buvo patirti ir todėl, nes T. Š. buvo pažemintas savo draugės akivaizdoje. Dėl patirtų psichologinių išgyvenimų nukentėjo pažangumas, egzaminų pažymiai buvo prastesni nei tikėtasi. Nusikaltimas kurį įvykdė kaltinamasis neigiamai paveikė T. Š. ateitį – jis metė vandensvydžio treniruotes, nors buvo perspektyvus šiame sporte. Iš karto po patirto smurto T. Š. lankė egzaminą motorolerio vairavimo teisėms įgyti, tačiau nukrito nuo motorolerio ir susižalojo. Ankščiau tokių atvejų nėra buvę, todėl nurodo, jog minėtą įvykį įtakojo prieš jį įvykdytas nusikaltimas.

        Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. J. veiksmų buvo sugadintas nukentėjusiojo T. Š. džemperis. Teismo posėdžio metu džemperis, kaip daiktinis įrodymas, buvo apžiūrėtas, jame stebimi džemperio medžiagos apgadinimai, netaisyklingos formos siūlų išretėjimai. Džemperis paties nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais buvo naujas, pirmą kartą apsivilktas, jo vertė 70 eurų. Taip pat dėl įvykio sukeltų pasekmių nukentėjusysis už 35 eurų sumą pirko vaistų. Atsižvelgiant į tai, kad džemperio būklė yra pakankamai gera, nukentėjusysis paprašė, kad džemperis būtų jam grąžintas naudojimui, todėl teismas mažina prašoma sumą už sugadintą džemperį, ir nukentėjusiajam priteisia 50 eurų turtinės žalos už džemperio sugadinimą. Prašoma 35 eurų suma už pirktus vaistus laikoma protinga ir pagrįsta, todėl priteistina.

        Nukentėjusysis T. Š. prašo priteisti iš kaltinamojo A. J. 3000 eurų neturtinės žalos. Neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai - asmeniui nenaudingas poveikis. Vertindamas neturtinę žalą, teismas privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Turi būti atsižvelgta į nurodytų kriterijų visumą, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nes kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo A. J. veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata nepilnamečiui asmeniui, kitų asmenų akivaizdoje, dėl ko pastarasis asmuo jautė pažeminimą. Nukentėjusysis T. Š. lankėsi pas gydytojus, buvo konsultuotas ir apžiūrėtas psichologo, vartojo raminančius vaistus. Dėl įvykio jautė baimę, taip pat  paūmėjo turima liga – psoriazė. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sveikatos istorijoje užfiksuota gydymosi trukmė įtakos sveikatos sutrikdymo masto kvalifikavimui neturi, nes gydymas nesusijęs su sužalojimais, užfiksuotais specialisto išvadoje. T. Š. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, liekamųjų reiškinių nestebima. Sužalojimas T. Š. darbingumui įtakos nepadarė, mokyklą po įvykio lankė kaip įprastai. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl įvykio metė vandensvydžio treniruotes. Dėl to, kad metė treniruotes, šiuo metu gailisi, nes buvo perspektyvus šios srities sportininkas, galėjo pasiekti aukštų rezultatų. Teismas mano, kad ši aplinkybė priklausomai nuo T. Š. noro ir pastangų gali būti iš dalies atkurta, vėl pradėjus lankyti treniruotes. Aplinkybė, jog laikydamas motorolerio teises T. Š. nukrito nuo motorolerio ir susižalojo dėl to, jog po įvykio tapo išsiblaškęs, yra pagrįsta tik subjektyvia nukentėjusiojo ir jo motinos nuomone, todėl nevertintina. Be šių aplinkybių įvertintina ir A. J. kaltės forma – veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimo pavojingumo laipsnis, padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kaltininko asmenybė. Žala turi būti atlyginama teisingai, protingai nustatant jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, taip pat pusiausvyros tarp padarytos veikos ir jos sukeltų padarinių. Nustatydamas žalos dydį teismas atsižvelgia į visas įvykio aplinkybes, taip pat į rizikingą nukentėjusiojo T. Š. elgesį, kadangi žiedinę sankryžą T. Š. kirto pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir tai sudarė pretekstą konflikto pradžiai. Teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, į kurias būtina atsižvelgti priteisiant neturtinę žalą, į tai, kad nukentėjusiajam objektyvūs sužalojimai sveikatai, dėl ko būtų juntamos pasekmės, nenustatyti, daro išvadą, jog nukentėjusiojo T. Š. prašoma 3000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo kriterijų. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai ir iš kaltinamojo priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 700 eurų (CPK 109 str., CK 6.263 str.). Įvertinus paminėtų aplinkybių visumą, teismo vertinimu, 700 Eur suma T. Š. yra pakankama piniginė kompensacija jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

            Bylinėjimosi išlaidos

        Nukentėjusysis prašo priteisti iš A. J. išlaidas, patirtas už teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, kurios pagal teismui pateiktus kvitus sudaro 404,52 Eur sumą. BPK 106 straipsnio 2 dalyje  numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusįjį T. Š. viso proceso metu atstovavo advokatė I. A.. Teismui pateikti kvitai pagrindžia turėtas išlaidas (2 t., b.l. 186), todėl jos priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).

Bausmės skyrimo klausimai

BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamos kelios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.  A. J. neturi galiojančio teistumo, baustas administracine tvarka, nuobaudos sumokėtos, psichikos – priklausomybių ligų įskaitoje neįrašytas, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 16–25, 72). Kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Teismas mano, kad A. J. prokuroro siūloma viešųjų darbų bausmė nėra tinkama bausmė, kadangi kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini), jo darbas yra nuolatinio pobūdžio, turintis pastovų grafiką, todėl teismas mano, kad dėl kaltinamojo darbinės veiklos bus apsunkintas viešųjų darbų bausmės atlikimas. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, A. J. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmės rūšis, kuri atsižvelgiant į visas aplinkybes yra tinkama bausmė kaltinamajam.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298,  302 – 308 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a :

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu įpareigoti A. J. tęsti darbą ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam T. Š. nusikaltimu padarytą 85 eurų turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktinius įrodymus:

        - džemperį, saugojamą prie bylos,  nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam T. Š.;

        - CD laikmenas su liudytojų apklausomis ir Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu palikti nuolatiniam saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos.

        Nukentėjusiojo T. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. J. nukentėjusiajam T. Š. 85 eurus turtinės žalos atlyginimo, 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 404,52 eurų patirtoms advokato išlaidoms atlyginti, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus, nurodant savo poziciją dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka. 

Teisėja                                                                                  Vilma Dapkevičienė