Civilinė byla Nr. e2A-44-590/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45669-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3.;

 (S)

2.6.2.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Neo Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Neo Finance“ ieškinį atsakovui Ž. V. dėl skolos priteisimo. 

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,  

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1 500 Eur skolos, 657,12 Eur mokėjimo palūkanų, 127,27 Eur tarpininkavimo mokesčio, 736,57 Eur administravimo mokesčio, 19,12 proc. sutartines palūkanas už negrąžintą 1 500 Eur sumą nuo 2017-08-26 iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo ir atsakovo 2017-07-25 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K256998265 (toliau – Sutartis). Pagal Sutartį atsakovui suteiktas 1 500 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2021-08-25 (48 mėnesinės įmokos) ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 657,12 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 19,12 proc.), 127,27 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 736,57 Eur administravimo mokesčio. Atsakovas Sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 1 500 Eur negrąžinto kredito, 657,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 127,27 Eur tarpininkavimo mokestį, 135 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo 2 419,39 Eur sumos nuo bylos iškėlimo 2017-12-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 251,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė.

2.1.                      Apylinkės teismas nustatė, kad šalys 2017-07-25 sudarė Sutartį. Sutarties pagrindu ieškovas atsakovui suteikė 1 500 Eur kreditą 48 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 657,12 Eur palūkanų, 127,27 Eur tarpininkavimo mokestį ir 736,57 Eur administravimo mokestį. Sprendė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnis). Atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovas Sutartį nutraukė nuo 2017-12-06. Apylinkės teismas nenustatė, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo teisėtumą, įrodymų apie gauto kredito grąžinimą taip pat nėra, todėl ieškovui iš atsakovo priteisė 1 500 Eur negrąžinto kredito, 657,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir 127 Eur tarpininkavimo mokesčio.

2.2.                      Apylinkės teismas nurodė, kad kompensuojamosios palūkanos gali būti priteisiamos kartu su mokėjimo (pelno) palūkanomis (CK 6.261 straipsnis). Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Ieškovo prašoma taikyti 19,12 proc. metinė palūkanų norma neviršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto maksimalaus 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną, ieškovo reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos tenkintinas. Ieškovas palūkanas prašo priteisti už negrąžintą 1 500 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo 2017-08-26 iki visiško kredito grąžinimo dienos. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje imperatyviai nustatyta, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, o prašomos priteisti kompensuojamos palūkanos iš esmės atlieka netesybų funkciją, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 19,12 proc. palūkanas už negrąžintą 1 500 Eur vartojimo kredito sumą tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovo 135 Eur (1 500 X 0,05 proc. / 100 proc. X 180 dienų) kompensuojamųjų palūkanų už 180 dienų laikotarpį.

2.3.                      Iš bendrųjų vartojimo kredito sutarties sąlygų 5.4 punkto matyti, jog šalys sulygo, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui; vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma vadovaujantis 5.14 punktu, kuriame nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau kaip 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Sprendė, kad administravimo mokestis mokamas tik atsakovui pažeidus sutarties nuostatas, todėl toks administravimo mokestis yra tam tikra netesybų forma. Sprendė, kad už Sutarties pažeidimą priteisus kompensuojamąsias palūkanas, papildomos netesybos nebegali būti priteisiamos, nes tai prieštarautų Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

III. Apeliacinio skundo argumentai

3.       Ieškovas apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendimą: dalyje dėl administravimo mokesčio ir priteisti ieškovui iš atsakovo 736,57 Eur administravimo mokesčio; dalyje dėl kompensacinių palūkanų ir priteisti ieškovui iš atsakovo 19,12 proc. kompensacines palūkanas nuo negrąžintos 1 500 Eur kredito dalies, skaičiuojant nuo 2017-08-26 iki visiško kredito grąžinimo; dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovui iš atsakovo 314,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmos instancijos teisme. Apeliacinis skundas grįstas žemiau nurodytais argumentais bei aplinkybėmis.

3.1.                      Teismas nepagrįstai perkvalifikavo sutarties administravimo mokestį į netesybas. Pagal Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.7 papunktį, bendra Vartojimo kredito kaina (Vartojimo kredito mokestis) – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinį mokestį, Sutarties administravimo mokestį ir bet kuriuos kitus su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį. Administravimo mokestis įeina į bendrą vartojimo kredito kainą. Administravimo mokestis apskaičiuojamas pagal Sutarties 1.30., 5.4. bei 5.14. papunkčius. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. papunktyje numatyta, jog jos specialiosiose sąlygose numatytam administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida tol, kol vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį. Bet kokios nuolaidos taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu. Vėluojant mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, suteikta nuolaida nebetaikoma. Vartojimo kredito kaina Sutartyje apibrėžta pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalį. Administravimo mokesčio paskirtis ir tikslas nėra sutartinės atsakomybės už įsipareigojimų vykdymo taikymas. Šiaulių apygardos teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-96-372/2017 nurodė, jog administravimo mokestis yra įskaitomas į šalių sutartų mokėtinų sumų dydį, tačiau jam gali būti taikomas nulinis tarifas, jei kredito gavėjas tinkamai vykdo savo pareigas.

3.2.                      Teismas nepagrįstai rėmėsi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi ir sumažino prašomas priteisti kompensacines palūkanas. Palūkanų sąvoka CK neįtvirtinta. Palūkanos, viena vertus, yra mokestis už pinigų skolinimą, kitą vertus – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kurių nereikia įrodyti, tai kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis). Įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Sutartinės (kompensacinės) palūkanos netapatinamos su netesybomis. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Teismas aptartų aplinkybių neįvertino, neprašė apelianto pateikti papildomus įrodymus ar paaiškinimus. 

3.3.                      Ieškinio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog proceso šalis įgyja teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Nustačius, jog ieškinys tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantui priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

5.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

6.       Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovo turtinis reikalavimas iš atsakovo priteisti 736,57 Eur Sutarties administravimo mokesčio bei 19,12 proc. kompensacines palūkanas nuo negrąžintos 1 500 Eur kredito dalies, skaičiuojant nuo 2017-08-26 iki visiško prievolės įvykdymo.

Dėl Sutartyje numatyto administravimo mokesčio (ne)priteisimo

7.       Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 736,57 Eur Sutarties administravimo mokesčio, numatyto Sutarties 1.7, 5.4 bei 5.14 papunkčiuose. Apylinkės teismas Sutartyje numatytą administravimo mokestį kvalifikavo kaip netesybas. Kadangi iš atsakovo jau buvo priteistos kompensacinės palūkanos, apylinkės teismas nurodė, kad papildomų netesybų priteisimas prieštarautų Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 daliai. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir teigia, kad Sutartyje numatytas administravimo mokestis nelaikytinas sutartinės atsakomybės forma, o įeina į bendrą vartojimo kredito kainą.

8.       Analizuojant tarp šalių sudarytą Sutartį (El. b. l. 14–22, 25–26) nustatyta, kad Sutarties bendrosios dalies 1.29 papunktyje nustatyta, kad administravimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei, kuris apskaičiuojamas Sutarties 5.4 papunktyje nustatyta tvarka. Pagal Sutarties bendrosios dalies 5.4 papunktį Sutarties administravimo apskaičiuojamas taip: 1,2 proc. per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą Komisinį mokestį; Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne daugiau nei 30 Eur. Tame pačiame 5.4 papunktyje Šalys susitarė, kad Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant Sutartį, Sutarties administravimo mokesčiui taikoma nuolaida ir Sutarties administravimo mokestis lygus nuliui, tačiau netinkamai vykdant Sutartį, Sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14 papunkčiu. Sutarties 5.14 papunktis iš esmės atkartoja Sutarties 5.4 papunktį, tačiau papildomai nurodo, kad kredito gavėjui netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Sutartį, t. y. vėluojant mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Vartojimo kredito laikotarpiui. Kadangi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių teisinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018, nutarties 39 punktas), todėl kilus ginčui dėl Sutartyje sulygto administravimo mokesčio teisinio kvalifikavimo pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas patikrina apylinkės teismo išvadas teisės taikymo aspektu.

9.       Analizuojant Sutartyje įtvirtintas sąlygas, susijusias su administravimo mokesčiu, matyti, jog Sutartyje nustatyto dydžio administravimo mokestis mokamas tik tuo atveju, jeigu kredito gavėjas prisiimtų prievolių tinkamai nevykdo (Sutarties 5.4 ir 5.14 papunkčiai). Jei kredito gavėjas Sutartimi prisiimtas prievoles vykdo tinkamai, administravimo mokesčiui taikoma nuolaida ir Sutarties administravimo mokestis lygis nuliui. Pastebėtina, jog nuolaidos apibrėžimo nei CK, nei kiti įstatymai nenumato. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia Sutartyje numatyta administravimo mokesčio nuolaida iš esmės yra turtinio pobūdžio paskata skolininkui tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles, priešingu atveju, kredito gavėjas patirs finansinių nuostolių. Tai reiškia, jog tokia nuolaida savo esme atlieka prievolės įvykdymo užtikrinimą, t. y. skatina skolininką tinkamai vykdyti prievolę (CK 6.70 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas išaiškinęs, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė ta, kad, skolininkui neįvykdžius prisiimtos prievolės arba ją įvykdžius netinkamai, kreditoriui atsiranda papildoma (nauja) turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kad jis tinkamai įvykdytų tai, ką privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-467-611/2015).

10.       CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas nebaigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas, o sutarties šalims palikta laisvė susitarti ir dėl kitų užtikrinimo būdų. Iš analizuojamos sutarties turinio matyti, kad šalys Sutarties 5.4 ir 5.14 papunkčiuose susitarė dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad netesybos yra ir vienas iš prievolės užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Analizuojant šią teisės normą matyti, kad kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Kaip matyti iš Sutarties 5.4 ir 5.14 punktų, sutartyje nustatyta administravimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudą, kaip vieną iš netesybų rūšių (CK 6.71 straipsnis). Vien tai, kad šalys Sutartyje prievolės įvykdymo užtikrinimą įvardijo nuolaidos terminu nekeičia šalutinės – netesybų – prievolės esmės. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai, kas nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo motyvams, jog, kad Sutartyje numatytas administravimo mokestis (nuolaida) savo esme laikytinas vienu iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų – netesybomis.

11.       Apeliantas taip pat nurodė, jog apylinkės teismas, kvalifikavęs administravimo mokestį netesybomis, netesybas nepagrįstais sumažino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apylinkės teismas administravimo mokestį, pripažinęs netesybomis, prašomą priteisti administravimo mokestį ne sumažino, o atmetė vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nustatyta, jog iš atsakovo ieškovo naudai jau buvo priteistos kompensuojamosios palūkanos (dėl kurių dydžio pagrįstumo bus pasisakyta kitoje nutarties dalyje), todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, jog administravimo mokesčio, kaip netesybų, priteisimas, iš atsakovo priteisus kompensuojamąsias palūkanas, prieštarautų Vartojimo kredito 11 straipsnio 8 daliai.  

12.       Apeliantas nurodė Šiaulių apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-96-372/2017, kurioje apygardos teismas sprendė priešingai ir Sutartyje numatytą administravimo mokestį priteisė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kitų apygardos teismų procesiniai sprendimai neįpareigoja apeliacinės instancijos teismo, kadangi vienodą teismų praktiką Lietuvos Respublikoje formuoja tik Lietuvos Aukščiausias Teismas (CPK 4 straipsnis).

Dėl kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų (ne)priteisimo

13.       Ieškovas iš atsakovo prašė priteisti 19,12 proc. sutartines palūkanas už negrąžintą 1 500 Eur sumą nuo 2017-08-26 iki visiško kredito grąžinimo. Apylinkės teismas ieškovo prašomas 19,12 proc. sutartines palūkanas kvalifikavo kompensacinėmis palūkanomis ir, vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, jas sumažino iki 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną bei nuo negrąžintos 1 500 Eur sumos aptartas palūkanas paskaičiavo už 180 dienų laikotarpį bei priteisė viena fiksuota 135 Eur suma. Ieškovas su tokiu apylinkės teismo vertinimu nesutinka ir nurodo, kad sutartinė (kompensacinės) palūkanos neturėtų būti tapatinamos su netesybomis, todėl sutartinėms (kompensuojamosioms) palūkanoms Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis netaikytina.

14.       Civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (užmokestis už pinigų skolinimą) ir palūkanos, kurios atlieka kompensuojamąją funkciją (minimalių kreditoriaus nuostolių arba negautų pajamų, kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą). Nustatyta, kad pelno, arba mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, ieškovo prašymu buvo priteistos fiksuota 657,12 Eur suma pagal Sutarties specialiosios dalies nuostatas (El. b. l. 25). Kompensuojamųjų palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Kai palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo, jos laikytinos skolininko sutartinės civilinės atsakomybės forma. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį, t. y. kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, nutarties 12 punktas).

15.       Analizuojant tarp šalių sudarytą Sutartį matyti, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 1.15 papunktyje pateikta palūkanų apibrėžtis, t. y. palūkanos Sutartyje suprantamos kaip metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi vartojimo kredito suma. Pagal Sutarties 6.1 papunktį vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (t. y. 19,12 proc. metinės palūkanos) (El. b. l. 25) skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Kompensuojamąsias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Įvertinus Sutarties 6.1 papunkčio nuostatą darytina išvada, jog ieškovas turi teisę į kompensuojamąsias palūkanas, numatytas Sutarties 6.1 papunktyje. Sutartyje šalims nustačius kompensuojamųjų palūkanų dydį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kompensuojamųjų palūkanų dydį perskaičiavo vadovaudamasis netesybų dydį reglamentuojančia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Sutartyje nustatytos metinių palūkanų normos, priteisiant ieškovui kompensacines palūkanas nuo negrąžintos 1 500 Eur kredito dalies, skaičiuojant nuo 2017-08-26 (Sutarties pažeidimo) iki visiško kredito grąžinimo.

16.       Kiti apelianto skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

17.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą buvo pakeistas sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

18.       Apylinkės teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teisme buvo patenkinta 80,10 proc. turtinių ieškovo reikalavimų. Patenkinus apeliacinį skundą, kompensuojamosios palūkanos buvo priteistos ne fiksuota suma, tačiau 19,12 proc. dalimi, skaičiuojant nuo 1 500 Eur negrąžintos kredito dalies už laikotarpį nuo prievolės nevykdymą nuo 2017-08-26 iki visiško kredito grąžinimo. Pakeitus sprendimą ir priteisus kompensuojamąsias palūkanas ne fiksuota suma, sudėtinga tiksliai perskaičiuoti patenkintų ieškinio reikalavimų dalį. Sprendžiama, kad patenkintų ieškinio reikalavimų dalis iš esmės nepasikeitė, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, neperskirstytinos.

Dėl apeliacinio proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

19.       Ieškovas apeliaciniu skundu iš esmės reiškė du turtinio pobūdžio reikalavimus – priteisti kompensuojamąsias palūkanas ir administravimo mokestį. Reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas buvo tenkintas, todėl laikytina, jog patenkinta 50 proc. apeliacinio skundo reikalavimų.

20.       Nustatyta, kad ieškovas, padavęs apeliacinį skundą sumokėjo: 17 Eur žyminio mokesčio (El. b. l. 54) ir 246,01 Eur išlaidų, advokato pagalbai apmokėti (El. b. l. 51). Iš viso apeliaciniame procese ieškovas patyrė 263,01 Eur (17 Eur + 246,01 Eur = 263,01 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisiamos ir bylinėjimosi išlaidos, t. y. 131,51 Eur (263,01 Eur X 50 proc. = 131,51 Eur) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

21.       Apibendrinus aukščiau išdėstytą, apylinkės teismas priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą dalyje dėl kompensuojamųjų palūkanų nepriteisimo, todėl šioje bylos dalies apylinkės teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendimą už akių iš dalies pakeisti.

Išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendimo už akių rezoliucinę dalį sekančiai:

„Priteisti iš atsakovo Ž. V. ieškovo UAB „Neo Finance“ naudai 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) negrąžinto kredito, 657,12 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 12 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 127,27 Eur (vieno šimto dvidešimt septynių eurų 27 ct) tarpininkavimo mokesčio, 19,12 proc. (devyniolikos ir dvylikos šimtųjų procentų) kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 500 Eur negrąžintos kredito dalies už laikotarpį nuo 2017-08-26 iki visiško kredito grąžinimo bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 2 284,39 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų ir trisdešimt devynių euro centų) nuo bylos iškėlimo teisme 2017-12-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 251,47 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt vieno euro 47 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą ieškinio dalį atmesti“.

Priteisti iš atsakovo Ž. V. ieškovo UAB „Neo Finance“ naudai 131,51 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą ir penkiasdešimt vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų ieškovui inicijavus apeliacinį procesą. 

Teisėjas                Vidas Stankevičius