VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018m. vasario 8 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,

sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,

vertėjai A. A.,

dalyvaujant ieškovo atstovui M. K.,

atsakovui O. F., jo atstovui adv. pad. V. K.,

žodinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, atsakovas O. F., trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas prašė priteisti iš atsakovo O. F. nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka 4199,93 Eur, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį – 107,00 Eur, užmokestį už Gyventojų registro tarnybos išrašą – 0,84 Eur, užmokestį už Nekilnojamojo turto regreso centrinio banko išrašą – 0,86 Eur.

Ieškovas nurodė, kad tikslina ieškinio sumą ir teikia reikalavimą dėl 4 199,93 EUR sumos priteisimo, nes Ieškovui atlygino dalį žalos – 508,52 Eur trečiasis asmuo. Be to, Ieškovas į bylą trečiuoju asmeniu įtraukią atsakovo civilinės atsakomybės draudiką.

ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, su draudėja E. V. sudarė draudimo sutartį Nr. 990-0040967, kuria buvo apdraustas Fabijoniškių g. 43-38, Vilnius, esantis butas.

Draudimo sutarties pagrindu Ieškovas kompensavo Draudėjai 4707,91 EUR dydžio nuostolius, kuriuos Draudėja patyrė dėl 2016-07-18 dėl atsakovui O. F. (toliau - Atsakovas) nuosavybės teise priklausančiame bute įvykusios vandentiekio avarijos, kurios metu truko karšto vandens žarnelė ir apliejo žemiau esantį draudėjos butą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (regreso tvarka) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. CK 6.263 straipsnyje numatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

Kasacinės instancijos teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-554/2007). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodoma, kad skolininku pagal CK 6.266 straipsnį gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisę dalyti jam ūkinį ir fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2007). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu įvyko lubų užpylimas, tai tikėtina, kad tai įvyko iš viršuje esančių patalpų. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t.y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, jei asmuo nuostolių dydžio nurodyti negali, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-166/2009).

Butas, kuriame gyvena Atsakovas, yra virš Draudėjos buto, Ieškovas, įgyvendindamas savo regreso teisę (CK 6.1015 straipsnį), 4199,93 EUR reikalauja iš Atsakovo, nes dalį atlygino Atsakovo civilinės atsakomybės draudikas.

Trečiasis asmuo nurodė, kad 2016-07-07 su O. F. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GT 243359. Šia sutartimi buvo apdraustas nekilnojamasis turtas - butas, esantis Fabijoniškių g. 43-48, Vilnius (draudimo suma - 34754,40 EUR), kilnojamasis turtas, esantis minėtame bute (draudimo suma - 10426,40 EUR) ir civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis (draudimo suma - 3000 Eur).

2016-07-18 O. F. informavo draudimo bendrovę BTA apie įvykį, kurio metu buvo užlietas jo ir trečiųjų asmenų turtas. 2016-07-19 BTA atstovas ekspertas M. S. apžiūrėjo draudėjo butą (Fabijoniškių g. 43-48, Vilnius), defektiniame akte surašė kokie nuostoliai buvo padaryti kilnojamajam ir nekilnojamam turtui. Atsižvelgiant į tai ir į BTA specialisto sudarytą sąmatą buvo paskaičiuota: 1645,06 EUR suma nekilnojamam turtui ir 620,96 EUR suma kilnojamam turtui. Išminusavus 50 EUR išskaitą, draudėjui buvo išmokėta 2216,02 EUR dydžio draudimo išmoka.

2016-08-08 draudėjas O. F. persiuntė BTA jam skirtą draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo pretenziją. AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas įvykio metu buvo apdraudusi butą, esantį Fabijoniškių g. 43-33, Vilnius. Dėl 2016-07-18 įvykio, Gjensidige savo draudėjui E. J. išmokėjo 2521,00 EUR draudimo išmoką dėl patirtų nuostolių. BTA 2016-08-25, atsižvelgdama į Gjensidige pateiktus dokumentus, išmokėjo 2521,00 EUR draudimo išmoką

2017-04-27 O. F. telefonu informavo, kad gavo ieškinį iš draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo (toliau - ERGO). 2017-05-02 ERGO teisininkas.

M. K. persiuntė BTA ieškinio priedus. Išnagrinėjus ERGO pateiktus dokumentus buvo priimtas sprendimas pripažinti įvykį draudiminiu ir išmokėti draudimo išmoką. Kadangi draudimo sutartimi Nr. GT 243359 civilinės atsakomybės draudimo suma yra 3000 EUR, o 2491,48 EUR suma jau buvo išmokėta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui, ERGO draudimo bendrovei 2017-05-02 buvo išmokėta likusi draudimo suma - 508,52 EUR (mokėjimo pavedimas Nr. IDM109351).

Gyventojų turto draudimo taisyklių, galiojančių nuo 2015-06-01 Nr. 039.1.11 punktas nustato, kad „draudimo suma — draudimo sutartyje nurodyta arba draudimo sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuojama pinigų suma, kurios negali viršyti draudimo išmoka“. Civilinės atsakomybės draudimu yra draudžiama draudėjo civilinė atsakomybė, kuri kyla pagal galiojančius Lietuvos Respublikoje įstatymus už žalą, padarytą Tretiesiems asmenims. Draudimo sutartimi buvo nustatyta 3000 EUR draudimo suma už Tretiesiems asmenims padarytą žalą. Draudimo bendrovė atlygino 2491,48 EUR sumą draudimo bendrovei Gjensidige, o likusią suma, 508,52 EUR, išmokėjo draudimo bendrovei ERGO. Taigi bendroje sumoje BTA išmokėjo 100 procentų draudimo išmokos sumos - 3000 EUR. Taigi draudimo bendrovė pilnai įvykdė savo prievolę, todėl šios civilinės bylos išsprendimas neturės įtakos Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovo reikalavimais sutinka iš dalies.     2016 m., kai įvykio vandentiekio avarija atsakovo bute, atsakovas buvo sudaręs draudimo sutartį su trečiuoju asmeniu-draudimo įmone ir šis draudikas turėjo atlyginti nuostolius nukentėjusiajam nuo įvykusios vandentiekio avarijos; be to, atsakovas apie įvykį pranešė savo draudikui, kuris sutiko atlyginti nuostolį jeigu nukentėjusysis ar jo draudimo bendrovė, būtu teikę prašymą apie tai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas Ergo Insuranse SE yra nukentėjusiojo nuo vandentiekio avarijos asmens (buto) draudikas, kuris išmokėjo draudimo išmoką. Byloje nėra pateikta žalos apimties vertinimo įrodymų - tik yra konstatuojama, kad draudikas (ieškovas) išmokėjo tam tikra pinigų suma. CK 6.1015 str. 2 d. nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, draudikas (ieškovas) įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš asmenų, atsakingų už jos atsiradimą. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai žalą patyręs asmuo yra apsidraudęs savo turtinį interesą, tai draudikas (ieškovas) išmokėjęs išmoką, įgyją reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, o jei jis apsidraudęs - į jo draudimą

Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad ieškovas būtu kreipęs į atsakovą apsidraudusi bendrovę, ir jam buvo atsisakyta atlyginti žalą, - tokiu būdu, galima konstatuoti, kad ieškovo ieškinys atsakovui dėl žalos atlyginimo, turi būti atmestas.

Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas turi išsiaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys.

Akivaizdu, kad žalos ieškovui faktas įrodomas padarytą išmoką, tačiau paties išmokos sumokėjimas neįrodo žalos dydžio ir išmokėtos sumos pagrįstumo. Taigi, atsakovo vertinimu, ieškovas turi pateikti teismui ne tik dokumentus iš kurių būtu galimą nustatyti kokia žala yra atlyginta, bet ir įrodymus, kurių pagrindu būtu galima pripažinti ir konstatuoti atliktos išmokos pagrįstumą. Tokių įrodymų teismui ieškovas nepateikė, todėl nėra pagrindo atsakovui sutikti ir su tuo, kad ieškovo padarytą išmoka yra teisinga nes tokiu būdu galimas, pirma, nepagrįstas praturtėjimas, ir, antra, piktnaudžiavimas teisė - nes negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirtą nuostolių. Taip, ieškovas nukentėjusiajam asmeniui apmokėjo naujų baldų virtuvės bei WC baldų gamybą. Tačiau atsakovas privalo pastebėti, kad toks naujos baldų gamybos apmokėjimas, visiškai nelygus žalai atsiradusiai dėl iki įvykio buvusių virtuvės baldų sugadinimo. Minėtų baldų sugadinimo apimtis nurodoma UAB Vizualūs sprendimai akte - apie 3 kv. m., taigi ir žala turi būti skaičiuojama ne pagal naujų baldų gamybos vertę (nes teikiamas reikalavimas šioje dalyje reiškia visiškai naujo baldų komplekto gamybos apmokėjimą), bet pagal iki įvykio buvusio virtuvės komplekto vertę kartu su nusidėvėjimu perskaičiuojant (vertinant) sugadinto ploto kainą,- todėl šioje dalyje reikalavimas atsakovui dėl 1790,00 eurų žalos atlyginimo ieškovui yra nepagrįstas ir atmestinas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės. Motyvai ir teisiniai argumentai.

1. ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, su draudėja E. V. sudarė draudimo sutartį Nr. 990-0040967, kuria buvo apdraustas Fabijoniškių g. 43-38, Vilnius, esantis butas.
2. Draudimo sutarties pagrindu Ieškovas kompensavo Draudėjai 4707,91 EUR dydžio nuostolius, kuriuos Draudėja patyrė dėl 2016-07-18 dėl atsakovui O. F. nuosavybės teise priklausančiame bute įvykusios vandentiekio avarijos, kurios metu truko karšto vandens žarnelė ir apliejo žemiau esantį draudėjos butą.
3. Trečiasis asmuo nurodė, kad 2016-07-07 su O. F. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GT 243359.
4. Šia sutartimi buvo apdraustas nekilnojamasis turtas - butas, esantis Fabijoniškių g. 43-48, Vilnius (draudimo suma - 34754,40 EUR), kilnojamasis turtas, esantis minėtame bute (draudimo suma - 10426,40 EUR) ir civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis (draudimo suma - 3000 EUR).
5. 2016-07-18 O. F. informavo  draudimo bendrovę BTA apie įvykį, kurio metu buvo užlietas jo ir trečiųjų asmenų turtas.
6. 2016-07-19 BTA atstovas ekspertas M. S. apžiūrėjo draudėjo butą (Fabijoniškių g. 43-48, Vilnius), defektiniame akte surašė kokie nuostoliai buvo padaryti kilnojamajam ir nekilnojamam turtui.
7. Buvo paskaičiuota: 1645,06 EUR suma nekilnojamam turtui ir 620,96 EUR suma kilnojamam turtui, atėmus 50 EUR išskaitą, draudėjui buvo išmokėta 2216,02 EUR dydžio draudimo išmoka.
8. Kadangi draudimo sutartimi Nr. GT 243359 civilinės atsakomybės draudimo suma yra 3000 EUR, o 2491,48 EUR suma jau buvo išmokėta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui, ERGO draudimo bendrovei 2017-05-02 buvo išmokėta likusi draudimo suma - 508,52 Eur (mokėjimo pavedimas Nr. IDM109351).
9. Gyventojų turto draudimo taisyklių, galiojančių nuo 2015-06-01 Nr. 039.1.11 punktas nustato, kad „draudimo suma — draudimo sutartyje nurodyta arba draudimo sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuojama pinigų suma, kurios negali viršyti draudimo išmoka“.
10. Civilinės atsakomybės draudimu yra draudžiama draudėjo civilinė atsakomybė, kuri kyla pagal galiojančius Lietuvos Respublikoje įstatymus už žalą, padarytą Tretiesiems asmenims. Draudimo sutartimi buvo nustatyta 3000 EUR draudimo suma už Tretiesiems asmenims padarytą žalą.
11. Draudimo bendrovė atlygino 2491,48 EUR sumą draudimo bendrovei Gjensidige, o likusią suma, 508,52 EUR, išmokėjo draudimo bendrovei ERGO. Taigi bendroje sumoje BTA išmokėjo 100 procentų draudimo išmokos sumos - 3000 EUR.
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (regreso tvarka) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens.
13. CK 6.263 straipsnyje numatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
14. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
15. Liudytoja E. V. parodė, kad  buvo užpiltas jos butas, kuris yra apačioje atsakovo buto. Užpylimas buvo 2016-06-01 naktį , apie 4val. Ji buvo apsidraudusi, draudimo kompanija atliko jos buto remontą, nuo avarijos sušlapo buto sienos, spintos, virtuvės spintelės. Baldai nuo drėgmės  išbrinko, juos reikėjo keisti. Draudimo bendrovė sumokėjo jai 500Eur. Buvo pakeista virtuvės baldai  ir spintelės, kiti baldai (spinta) buvo atremontuoti. Virtuvės baldų detalių nebuvo, todėl tuos virtuvės baldus, išskyrus stalą reikėjo keisti. Tiems baldams buvo naudojami apie 10 metų. Sugadintus baldus išsivežė baldininkas. Be to buvo keistas laminatas, nes jis po užliejimo pradėjo pūstis. Baldai buvo pakeisti analogiškais, kurie buvo iki sugadinimo (2017-12-21d. teismo posėdis garso įrašas nuo 00:03:02 iki 00:10:00).
16. Į bylą pateikta sąskaita-faktūra dėl E. V. bute atliktų darbų ir lokalinė sąmata 2 868,90Eur sumai (e. b. l. 13-15). E. V. buvo sumokėta 40 Eur už elektros darbus, 1 290Eur avansinė išmoka, 2016-10-10d. 500Eur avansinė išmoka (e. b. l. 16-17; 20-21; 25-26).
17. E. V. pirko virtuvės baldus ir WC spintelę, bei už sekcijos remontą (90 Eur) viso sumokėjo 1 790Eur ( e. b. l. 22-23).
18. BUAB „Vizualūs sprendimai“ išvadoje nurodyta, kad užsakovės E. V. bute, virtuvės baldų ir WC spintelės  suremontuoti neįmanom, tokie baldai dabar negaminami (e.b.l.24). Butas Fabijoniškių g. 43-48, Vilniuje iš kurio buvo užlietas E. V. butas , priklauso atsakovui O. F., avarijos fakto atsakovas neneigia (e. b. l. 27-29).
19. Akivaizdu, kad nėra pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovo nurodytą pinigų sumą dėl; to, kad nukentėjusioji E. V. pakeitė virtuvės baldus, išskyrus stalą ir WC spintelę naujais baldais. Nurodyti baldai buvo naudojami apie 10 metų, todėl jie buvo nusidėvėję, o sumokant draudimo išmoką ieškovas į tai neatsižvelgė. Kaip žinia kiekviena šalis privalo pateikti įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai arba atsikirtimai (CPK 178str.). Teismui nesuteikta teisė rinkti įrodymus tokio pobūdžio ginčuose (CPK 179str.).
20. Atsakovas ir jį atstovavęs advokato padėjėjas, nesutikdami su tokia išmoka už  naujus baldus nepateikė jokių įrodymų kokia nukentėjusiai priklausančiame bute apgadintų tokių naujų baldų kaina, koks galėjo būti tokių baldų nusidėvėjimas eksploatuojant juos apie 10 metų pagal galiojančius normatyvus (standartus).
21. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų kad gal tie baldai buvo unikalūs ir nors eksploatuoti apie 10 metų neprarado vertės (kainavo tiek kiek pakeisti nauji).
22. Nesant galimybės tiksliai nustatyti sugadintų ir pakeistų baldų nusidėvėjimo laipsnio teismas mažina priteistinos sumos dalį už naujai pakeistus virtuvės ir WC baldus 50proc. (1 700:2) Kita ieškovo regreso tvarka reikalaujama priteisti pinigų suma laikoma pagrįsta pateiktais išvardintais rašytiniais įrodymais.

              Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai .

Ieškovo reikalavimų dalis yra patenkinta (4 199,93 Eur – 850 Eur) lygu 3349,93 Eur., kas sudaro 79,78 proc.

Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis – 107,00 Eur, užmokestis už Gyventojų registro tarnybos išrašą – 0,84 Eur, užmokestį už Nekilnojamojo turto regreso centrinio banko išrašą – 0,86 Eur., viso 108,70 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas, 

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo O. F., a. k. (duomenys neskelbtini) nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka 3 349,93 Eur. (tris tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt devynis eurus 93 ct) , 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir dalį bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro 86,72 Eur (aštuoniasdešimt šeši eurai 72 ct).

Sprendimas per 30 dienų galio būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas                                                                                             Alfonsas Guobys