Civilinė byla Nr. e3K-205-1075/2024

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00202-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.10.5.1; 2.6.16.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Čia Market“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Čia Market“ dėl nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Čia Market“ priešieškinį ieškovei dėl sumokėto depozito ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Žemaitijos pieno investicija“ ir uždaroji akcinė bendrovė „NT paslaugos“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinių tapatumą, esminį sutarties pažeidimą, visiško nuostolių atlyginimo principą ir nuostolių sumažinimą dėl kreditoriaus kaltės, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė ieškiniu atsakovei prašė pripažinti neteisėtu atsakovės įvykdytą vienašališką 2016 m. gegužės 17 d. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutarčių nutraukimą nuo 2020 m. balandžio 1 d., priteisti iš atsakovės 603 925,33 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad 2016 m. gegužės 17 d. su atsakove sudarė dvi negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Viena negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi (toliau – ir sutartis I) ieškovė perdavė atsakovei 10 m. laikotarpiui valdyti ir naudoti patalpas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir patalpos I). Patalpų I nuomos termino pabaiga – 2026 m. gegužės 17 d. Kita negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi (toliau – ir sutartis II) ieškovė perdavė atsakovei 5 m. laikotarpiui valdyti ir naudoti patalpas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir patalpos II). Patalpų II nuomos terminas turėjo pasibaigti 2021 m. birželio 19 d.

4.       2020 m. vasario 28 d. atsakovė pateikė ieškovei pranešimus apie vienašališką abiejų sutarčių nutraukimą nuo 2020 m. balandžio 1 d., motyvuodama savo teisių ir interesų pažeidimu. Ieškovė 2020 m. kovo 18 d. pranešė atsakovei, kad sutarčių nutraukimą laikytų neteisėtu ir reikalautų atlyginti visus dėl to kilsiančius nuostolius. Atsakovė 2020 m. balandžio 3 d. perdavė ieškovei patalpas I, o 2020 m. balandžio 2 d. – patalpas II.

5.       Pagal sutartis nuomininkės kas mėnesį mokamą mokestį sudarė patalpų nuomos mokestis ir pastato administravimo mokestis. Sutartyse buvo nustatyta, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. nuomos mokestis kiekvienais metais indeksuojamas. Ieškovės negautos pajamos 2021 m. pagal sutartį I sudarė 271 103,76 Eur, o pagal sutartį II negautos pajamos iki 2021 m. birželio 19 d. (sutarties II termino pabaigos) sudarė 88 596,45 Eur. Ieškovės negautos pajamos už patalpų nuomą 2021 m. iš viso sudarė 359 700,21 Eur. Ieškovė iki ieškinio pareiškimo dienos už patalpų nuomą pagal sutartį I 2022 m. būtų gavusi 244 225,12 Eur pajamų. Ieškovė per 2021–2022 m. būtų gavusi iš viso 603 925,33 Eur pajamų (515 328,88 Eur pagal sutartį I ir 88 596,45 Eur pagal sutartį II). Neteisėtai nutraukusi sutartis, atsakovė padarė ieškovei 603 925,33 Eur žalą dėl negautų pajamų. Prekybos centrų nuomos versle negautų pajamų skaičiavimas pagal grynojo pelno rodiklį netaikomas.

6.       Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-317-569/2021 buvo atmestas ieškinys atsakovei dėl 305 963,86 Eur nuostolių atlyginimo nutraukus nuomos sutartis, patirtų per laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., priteisimo. Iki nurodyto sprendimo priėmimo ieškovė ir trečiasis asmuo UAB ,,NT paslaugos“ 2021 m. kovo 9 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria ieškovė perleido 305 963,86 Eur dydžio nuomos mokesčio reikalavimo ir kitų su tuo susijusių papildomų reikalavimų teisę UAB ,,NT paslaugos“. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs UAB „NT paslaugos“ apeliacinį skundą (civilinė byla Nr. e2A-412-1120/2022), 2022 m. spalio 27 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiuo metu nurodyta civilinė byla yra sustabdyta, iki bus išnagrinėta ši civilinė byla.

7.       Atsakovė priešieškiniu ieškovei prašė priteisti iš ieškovės 51 625,78 Eur sumokėtą ir negrąžintą depozitą bei 1264,48 Eur kompensacines palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8.       Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad pagal nuomos sutarčių 6.5 papunktį ji 2016 m. gegužės 31 d. pavedimu sumokėjo ieškovei 30 625,78 Eur depozitą, o 2016 m. birželio 13 d. pavedimu – 21 000 Eur depozitą. Atsakovė ieškovei sumokėjo iš viso 51 628,78 Eur depozitą. Patalpas atsakovė vienašališkai perdavė ieškovei 2020 m. balandžio 2 d. ir balandžio 3 d. Atsakovė su ieškove pagal sutartis už 2020 m. kovo mėn. patalpų nuomą atsiskaitė 2020 m. kovo 13 d. ir 17 d. mokėjimo pavedimais, todėl skolos ieškovei neturi. Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstai negrąžino jai depozito. 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9.       Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas pripažino atsakovės įvykdytą vienašališką negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių nutraukimą neteisėtu. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 400 936,15 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. spalio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2461,91 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą ieškinio dalį atmetė.

10.       Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nėra tinkama ieškovė. Teismas nurodė, kad ieškovės ir trečiojo asmens UAB ,,NT paslaugos“ 2021 m. kovo 9 d. sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo apibrėžtas sutarties objektas, susietas su konkretaus 305 963,86 Eur dydžio nuostolių atlyginimo reikalavimu. Tas reikalavimas dėl nuostolių, skaičiuojamų per laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., yra kitos sustabdytos civilinės bylos Nr. e2-190-357/2023 nagrinėjimo dalykas, todėl šioje byloje nagrinėjamam ginčui neaktualus. Nurodytas reikalavimo teisių perleidimo sutarties objektas neapima šios bylos ribų.

11.       Abiejų sutarčių nutraukimo prieš terminą sąlygos nustatytos sutarčių XI skyriuje. Teismas atkreipė dėmesį, kad šalys sutartimis neįtvirtino galimybės nutraukti sutartis dėl vienos iš šalies padaryto esminio pažeidimo; sutartyse nustatyta tik atsakovės teisė, esant sutarčių 11.3 papunktyje įtvirtintiems pagrindams, dėl sutarčių nutraukimo kreiptis į teismą arba sutartis nutraukti rašytiniu abiejų šalių susitarimu.

12.       Teismas pažymėjo, kad, vienašališkai nutraukdama sutartis, atsakovė padarė pažeidimą, tačiau tai neatima iš jos teisės įrodinėti, jog ieškovė padarė esminius sutarčių pažeidimus, sudariusius pagrindą nutraukti sutartis. Teismas vertino, ar sutarčių pažeidimai, kuriuos nurodė atsakovė, gali būti laikomi esminiais pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnis).

13.       Pranešimuose dėl sutarčių nutraukimo atsakovė nurodė, kad ji negavo to, ką sudarydama sutartis pagrįstai tikėjosi gauti. Atsakovei esminę reikšmę turėjo nuolatinis bei pakankamas pirkėjų srautas, kurį galėjo užtikrinti tik viso pastato, kuriame yra nuomojamos patalpos, užpildymas nuomininkais. Sutarčių sudarymo metu ieškovė užtikrino, kad visų patalpų plotai bus visiškai (100 proc.) išnaudojami, sudarant patalpų nuomos sutartis su kitais asmenimis, tačiau to nebuvo.

14.       Teismas akcentavo, kad sutartis pasirašė du verslo subjektai, atstovaujami profesionalių teisininkų. Atsakovė neįrodė, kad jai buvo būtina pasirašyti sutartis bet kokiomis sąlygomis. Sutartyse šalys nebuvo sutarusios dėl ieškovės pareigos užtikrinti pastatų, kuriuose buvo nuomojamos patalpos, visišką užpildymą. Sutartyje I visiškai nenurodoma apie ieškovės įsipareigojimą dėti pastangas, kad pastate esančios patalpos būtų išnuomotos. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo aplinkybes dėl pastatų užimtumo vertinti kaip esmines sutarčių sąlygas ir jomis grįsti vienašališką sutarčių nutraukimą.

15.       Atsakovė iki sutarčių sudarymo apžiūrėjo pastatus ir patalpas, įvertino jų teisinę ir techninę būklę, patvirtino, kad patalpos yra tinkamos jos veiklai (sutarčių 4.1 papunktis). Teismas atmetė atsakovės teiginį, kad pastatas, kuriame atsakovė nuomojosi patalpas II, yra nesaugus. Keliose atsakovės pretenzijose nurodyti naudojimosi patalpomis trūkumai buvo šalinami.

16.       Atsakovės teigimu, išnuomotų patalpų faktinis plotas buvo mažesnis, nei nurodyta sutartyse, todėl už patalpų nuomą buvo gerokai permokėta. Sutarčių 6.4 papunktyje nustatytas fiksuotas nuomos mokesčio dydis, atsižvelgiant į sutarčių 1.8 papunktyje nurodytą patalpų plotą. Šalys susitarė, jog tuo atveju, jeigu dėl bet kokių priežasčių (patalpų naujų kadastrinių matavimų ar kt.) paaiškėtų, kad patalpų plotas yra didesnis ar mažesnis, nei nurodyta sutarčių 1.8 papunktyje, tai nebus pagrindas keisti nuomos mokestį ir jis išliks nepakitęs. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad egzistavo esminiai trūkumai, trukdę naudoti patalpas pagal jų paskirtį ir sudarę pagrindą vienašališkai nutraukti sutartis. Nebuvo nei sutartinio, nei įstatyme nustatyto pagrindo nutraukti sutartis, todėl teismas atsakovės įvykdytą vienašališką sutarčių nutraukimą pripažino neteisėtais veiksmais.

17.       Atsakovei nutraukus sutartis, ieškovė negavo pajamų, kurios buvo numatytos gauti iš anksto ir kurias ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti. Atsakovei nutraukus nuomos sutartis, patalpos nebuvo išnuomotos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė nuostolių faktą.

18.       Pasisakydamas dėl nuostolių dydžio, teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad ieškovė nepagrįstai į nuostolių dydį įtraukė pridėtinės vertės mokestį. Po to, kai atsakovė perdavė ieškovei patalpas, ieškovė neturi teisės reikalauti sutarčių 6.2 papunktyje nustatyto pastatų administravimo mokesčio. Ieškovė neįrodė, kad pastatuose, kuriuose yra atsakovės nuomotos patalpos, reikėjo organizuoti patalpų eksploatacijos darbus. Teismo vertinimu, ieškovė turi teisę reikalauti netiesioginių nuostolių, kurie apima indeksuotą nuomos mokestį, atlyginimo. Teismas nusprendė, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė patyrė iš viso 452 561,93 Eur dydžio nuostolius.

19.       Teismas nustatė, kad tarp atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių yra priežastinis ryšys. Sutartinės atsakomybės atveju skolininko kaltė preziumuojama.

20.       Pasisakydamas dėl priešieškinio, teismas pažymėjo, kad sutarčių 6.5.1 papunktyje šalys susitarė, jog depozitas bus naudojamas nuomininkės pradelstiems finansiniams įsipareigojimams padengti. Atsakovė vienašališkai nutraukė nuomos sutartis ir nebemokėjo nuomos mokesčio, todėl depozito suma pagrįstai buvo įskaityta pradelstiems atsakovės įsipareigojimams dengti.

21.       Ieškovės atstovas nurodė, kad depozito suma nebuvo atimta iš bendros ieškiniu prašomos priteisti sumos, todėl teismas, remdamasis sutarčių 6.5 papunkčiu, iš priteistino nuostolių atlyginimo (452 561,93 Eur) išskaičiavo atsakovės sumokėtą 51 625,78 Eur depozitą ir priteisė ieškovei iš atsakovės 400 936,15 Eur dydžio nuostolių atlyginimą.

22.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovės bei trečiojo asmens AB „Žemaitijos pieno investicija“ apeliacinius skundus, taip pat trečiojo asmens UAB „NT paslaugos“ prisidėjimą prie ieškovės apeliacinio skundo, 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą pakeitė. Ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, atsakovės priešieškinį patenkino. Pripažino neteisėtu atsakovės įvykdytą vienašališką 2016 m. gegužės 17 d. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nuomos sutarčių nutraukimą nuo 2020 m. balandžio 1 d. Priteisė iš atsakovės ieškovei 452 561,93 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (452 561,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 6987,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė iš ieškovės atsakovei 51 625,78 Eur negrąžintą depozitą, 1264,48 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (52 890,26 Eur) nuo priešieškinio priėmimo teisme (2021 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14 686,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

23.       Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės ir trečiojo asmens AB „Žemaitijos pieno investicija“ apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra netinkama ieškovė.

24.       Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nutartyje aptartus nuomos sutarčių trūkumus vertinti kaip esminį sutarčių pažeidimą (pažeidimus) sukuriantį faktą. Nors atsakovės pretenzijos dėl patalpų neesminių techninių trūkumų buvo pagrįstos, tačiau nurodyti nuomojamų patalpų trūkumai nekliudė patalpų naudoti pagal paskirtį, be to, jie buvo ištaisomi. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė aplinkybių dėl nuomos sutarčių esminių pažeidimų padarymo, nėra pakankamo pagrindo manyti, jog atsakovė negavo to, ko tikėjosi iš nuomos sutarčių sudarymo ir (ar) vykdymo, ir už tai turėtų būti atsakinga nuomotoja (ieškovė). Tokia išvada lėmė teismo sprendimą, kad atsakovė nuomos sutartis nutraukė neteisėtai. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtino, kad ieškovė savo prievoles atsakovei iš esmės vykdė, o atsakovės nurodyti nuomos sutarčių pažeidimai nepatenka į CK 6.217 straipsnio 2 dalies normų sudėtį.

25.       Kolegija nurodė, kad subjektyvaus pobūdžio vertinimai dėl laikotarpio, per kurį galima surasti naujus komercinių patalpų nuomininkus, ir abejonės, ar, ieškovei iškėlus bankroto bylą, nuomos sutartys nebūtų nutrauktos anksčiau prieš terminą kitu pagrindu, nepaneigia CK 6.251 straipsnyje nustatytos skolininko pareigos visiškai atlyginti nukentėjusios šalies nuostolius. Byloje pateikti elektroniniai laiškai ir 2020 m. balandžio 10 d. sutartis dėl atstovavimo išnuomojant turtą patvirtina, kad ieškovė ėmėsi nuomininkų paieškos, o atsakovės subjektyvios abejonės, jog ieškovės veiksmai ieškant nuomininkų buvo nepakankami, nešalina atsakovės civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

26.       Kolegija konstatavo, kad byloje nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai vienašališkai nutraukiant nuomos sutartis, dėl neteisėtų veiksmų padaryti 452 561,93 Eur dydžio nuostoliai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių bei atsakovės kaltė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovės pareigą atlyginti ieškovei 452 561,93 Eur nuostolių.

27.       Kolegija atkreipė dėmesį, jog ieškovė jai atsakovės sumokėto depozito faktiškai neįskaitė ir nepanaudojo nuomos sutarčių nustatyta tvarka. Nepateiktas tokį vienašališką ieškovės atliktą veiksmą patvirtinantis pareiškimas ar atsakovei adresuotas pareiškimas (CK 6.131 straipsnio 1–2 dalys). Vadinasi, nebuvo pagrindo pirmosios instancijos teismui iš ieškovei priteistinos sumos išskaičiuoti atsakovės sumokėtą 51 625,78 Eur depozitą ir priteisti ieškovei depozito suma sumažintą iki 400 936,15 Eur nuostolių atlyginimą. Dėl šios dalies kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė.

28.       Kolegija pabrėžė ir tai, kad, vadovaujantis nuomos sutarčių 6.5.1–6.5.2 papunkčiais, depozitas galėtų būti panaudotas pagal eiliškumą vykdytinoms atsakovės prievolėms ieškovei padengti, t. y. paeiliui negautoms pajamoms nuo nuomos sutarčių nutraukimo momento 2020 m. balandžio 1 d. dengti. Reikalavimas dėl negautų pajamų per laikotarpį nuo nuomos sutarčių nutraukimo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-85-357/2024), todėl pagal nuomos sutarčių sąlygas depozitas negalėtų būti naudojamas atsakovės neįvykdytiems įsipareigojimams per vėlesnį laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. padengti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

29.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-189-856/2023 dalį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-217-330/2024 dalį, kuriomis iš dalies tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

29.1.                      Teismai netinkamai taikė tapačių ieškinių pareiškimo pasekmes reglamentuojančią proceso teisės normą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, suformuotos sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo ir su tuo susijusių pasekmių. Teismai nepagrįstai neįvertino ieškinių tapatumo ir nenutraukė šios civilinės bylos dalies dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo. Reikalavimai dėl nuostolių, kurie, kaip šiuo atveju, nepadidėjo, atlyginimo turi būti nagrinėjami tose pačiose civilinėse bylose tinkamai nustatant visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.

29.2.                      Teismai netinkamai taikė CK 6.251 straipsnio 1 dalies normą, įtvirtinančią visiško nuostolių atlyginimo principą, ir nukrypo nuo CK 6.251 straipsnio 1 dalies taikymo ir aiškinimo praktikos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos nagrinėjant civilines bylas dėl neteisėto vienašališko nuomos sutarčių nutraukimo.

29.3.                      Teismai netinkamai vertino, kas teismų praktikoje laikytina „adekvačia kompensacija“ ir koks laikotarpis naujiems nuomininkams surasti laikytinas pakankamu. Taip pat teismai, besąlygiškai taikydami visiško nuostolių atlyginimo principą, neatsižvelgė į aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti mišrios kaltės institutą (CK 6.248 straipsnio 4 dalis) ir kreditoriaus pareigą imtis protingų priemonių žalai sumažinti (CK 6.259 straipsnio 3 dalis). Teismų pateiktas visiško nuostolių atlyginimo principo aiškinimas lemia, kad, nuomininkui vienašališkai nutraukus nuomos sutartį, nuomotojui nekyla pareiga ieškoti naujų nuomininkų, o nuomos sutartį nutraukęs nuomininkas iš esmės turės kompensuoti už visą laikotarpį iki nutrauktos nuomos sutarties termino pabaigos (t. y. už visą likusį laikotarpį sumokėti nuomos mokestį, nors patalpomis nesinaudoja). Toks teismų pateiktas teisės aiškinimas reiškia baudinį, o ne kompensacinį civilinės atsakomybės taikymą.

29.4.                      Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nagrinėjant bylas dėl negautų nuomos pajamų. Nustatant, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais.

29.5.                      Teismai CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalių įtvirtintų nuostatų taikymą nepagrįstai susiaurino iki to, kad sutarties pažeidimas gali būti pripažįstamas esminiu tik tokiu atveju, kai yra pažeidžiama konkreti sutartyje įtvirtinta sąlyga. Tačiau CK 6.196 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutarties sąlygos gali būti aiškiai nurodytos arba numanomos. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad numanomos sutarties sąlygos nustatomos atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą, šalių santykių pobūdį, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Numanomų sutarties sąlygų pažeidimas, netinkamas jų vykdymas taip pat gali būti laikomas esminiu nuomos sutarties pažeidimu.

29.6.                      Atsakovė taip pat nurodo, kad pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog nuomos sutarčių vykdymas jai sukėlė itin didelius nuostolius: (i) atsakovė mokėjo per didelį nuomos mokestį (byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad nuomos mokestis viršijo rinkos kainas, be to, patalpų plotas neatitiko nurodyto nuomos sutartyse); (ii) patalpose vykdoma atsakovės veikla buvo nuostolinga dėl nepakankamo pastatų užimtumo ir pirkėjų srauto.

30.       Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

30.1.                      Ieškiniai negali būti vertinami kaip tapatūs, nes ieškinių dalykai nesutampa, t. y. bylose nagrinėjamas nuostolių atlyginimo priteisimo laikotarpis ir sumos nesutampa, taip pat antroje, šiuo metu nagrinėjamoje, byloje nagrinėjami platesnio pobūdžio reikalavimai, t. y. pareikštas savarankiškas reikalavimas dėl nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, o tokio apskritai nėra pareikšta pirmoje byloje dėl nuostolių atlyginimo priteisimo (nors tai ir nėra reikšminga vertinant bylų tapatumą, kadangi neteisėtų veiksmų pripažinimas yra įrodinėtina aplinkybė).

30.2.                      Atkreipia dėmesį, jog šiame ginče analizuojamas būtent ilgalaikių nuomos sutarčių, kurių objektas yra išskirtinis ir pasižymi savita specifika, neteisėtas nutraukimas ir dėl to ieškovei sukelti nuostoliai. Ieškovė, sudarydama šias sutartis, turėjo teisėtą lūkestį, kad sutartys bus vykdomos visą šį gan ilgą sutartyje nustatytą terminą, tačiau atsakovė sutartis nutraukė net nepraėjus 4 metams nuo nuomos pradžios.

30.3.                      Atsakovei vienašališkai nutraukus negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, ieškovė negavo pajamų, kurios buvo numatytos gauti iš anksto (patalpos buvo išnuomotos atitinkamai iki 2026 m. gegužės 17 d. ir 2021 m. birželio 19 d.), nuomos kaina apibrėžta sutartyse, taigi ne hipotetinė, ir kurias ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti esant normaliai veiklai. Vienašališko sutarčių nutraukimo pripažinimas neteisėtu leidžia konstatuoti, jog šių pajamų ieškovė negavo dėl neteisėtų atsakovės veiksmų.

30.4.                      Teismai atliko itin detalų ir sisteminį vertinimą, ar atsakovė nuomos sutartis nutraukė dėl esminio pažeidimo. Nesutinka su atsakovės teiginiais, jog teismai CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų nuostatų taikymą nepagrįstai susiaurino iki to, kad sutarties pažeidimas gali būti pripažįstamas esminiu tik tokiu atveju, kai yra pažeidžiama konkreti sutartyje įtvirtinta sąlyga, nes teismai vertino tiek sutarčių sąlygas, tiek ir patalpose nustatytų defektų kliudymą patalpas naudoti pagal paskirtį.

31.       Trečiasis asmuo UAB „NT paslaugos“ atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

31.1.                      Sutiktina, kad abiejose civilinėse bylose reikalavimo pagrindas yra tapatus – reikalavimas kildinamas iš pirmiau nurodytų nuomos sutarčių. Tačiau reikalavimo dalykas civilinėse bylose nėra tapatus, reikalavimo dalykas taip pat skirtingas. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-85-357/2024 NT paslaugos reikalavimas atsakovei yra 305 963,86 Eur nuostolių (negauto nuomos mokesčio) atlyginimas, nuostolių atsiradimo laikotarpis yra nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei dėl negautų nuomos pajamų priteisimo už laikotarpį nuo 2021m. sausio 1 d. iki šio ieškinio pareiškimo dienos pagal sutartį I ir nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 19 d. pagal sutartį II.

31.2.                      Atsakovė ginčo sutartis nutraukė ne dėl sutarties sąlygų pažeidimo, bet dėl atsakovės klaidingai traktuojamų sąlygų – neva nuomotojos neįvykdytos sutarties sąlygos užpildyti prekybos centrą, kuriame atsakovė nuomojosi patalpas, nuomininkais. Atsakovė, nutraukdama nuomos sutartis, elgėsi nesąžiningai.

31.3.                      Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės atlyginti netiesioginius nuostolius už didesnį negu 5 mėnesių laikotarpį. Atsakovė kaip precedentu remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013 teismas konstatavo, jog, atsakovui neteisėtai nutraukus terminuotą Nuomos sutartį, ieškovė patyrė nuostolių – negavo pajamų, t. y. nuomos mokesčio, kurį būtų gavusi atsakovui ir toliau vykdant sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, sudarydama terminuotą sutartį, turėjo teisėtą lūkestį, kad ši sutartis bus vykdoma sutartyje nustatytą terminą. Taigi tarp ieškovės patirtų nuostolių ir atsakovo neteisėtų veiksmų (sutarties nutraukimo) yra priežastinis ryšys, todėl teismai pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei 820 106,90 Lt negautų pajamų – mokėtiną nuomos mokestį nuo 2009 m. birželio 1 d., t. y. dienos, kada atsakovas išsikraustė iš ieškovės patalpų, iki 2009 m. spalio 31 d., t. y. dienos, kada patalpos buvo išnuomotos naujam nuomininkui. Vadinasi, kasacinis teismas nevertino šioje civilinėje byloje to, kokio laikotarpio negautos pajamos turi būti atlygintos neteisėtai nutraukus sutartį. Priešingai negu nurodo atsakovė kasaciniame skunde, kasacinis teismas minėtoje byloje pasisakė dėl reikalavimo atlyginti nuostolius (negautas nuomos pajamas) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki naujos nuomos sutarties sudarymo. Šiuo atveju patalpos, kurių nuomos sutartis atsakovė nutraukė neteisėtai, nebuvo išnuomotos, vadinasi, minėtais išaiškinimais vadovautis šioje civilinėje byloje negalima.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

32.       CPK 353 straipsnis apibrėžia bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas). Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai.

33.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ieškovės nuostolių atlyginimo, atsakovei nutraukus nuomos sutartis, klausimas. Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl ieškinių tapatumo, esminio sutarties pažeidimo ir visiško nuostolių atlyginimo principo santykio su kreditoriaus kalte.

34.       Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl atsakovės priešieškiniu pareikšto reikalavimo grąžinti depozitą kasaciniu skundu argumentų nėra pateikta, taip pat dėl jo nėra pateikta ieškovės kasacinio skundo, tad teisėjų kolegija dėl šio reikalavimo nepasisako.

Dėl ieškinių (ne)tapatumo reiškiant atskirus reikalavimus dėl negautų pajamų, atsiradusių skirtingais laikotarpiais, atlyginimo

35.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 14 punktas).

36.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad proceso teisėje įtvirtintas lis alibi pendens (kitur nagrinėjama byla) principas, pagal kurį draudžiama dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių vienu metu iškelti ar nagrinėti daugiau kaip vieną civilinę bylą. Bylų tapatumas nustatomas taip pat, kaip ir ieškinių tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010). Kol anksčiau teisme dėl tapataus ginčo iškelta byla nėra užbaigta, ieškovas neturi teisės pareikšti ieškinį teisme dėl tapataus ginčo nagrinėjimo. Toks atsisakymo priimti ieškinį pagrindas įtvirtintas CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja jau iškėlus civilinę bylą, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021, 15 punktas).

37.       CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą.

38.       Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui iškėlus bylą pripažįstama, jog asmuo jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir jis laikomas praradusiu teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu. Dėl to įstatyme yra nustatyta, kad jeigu teisme jau yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tai teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ši norma taikytina ir tuo atveju, kai ankstesnėje byloje ginčas pirmosios instancijos teisme jau yra baigtas nagrinėti priėmus sprendimą, bet šis dar nėra įsiteisėjęs dėl jo apskundimo apeliacinės instancijos teismui ir dėl to dar iki galo nežinoma tos bylos baigtis. Bylos nutraukimas pagal įstatymą leidžiamas tik ankstesnėje byloje įsiteisėjus teismo sprendimui (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Kita vertus, tam, kad naujai pareikštą ieškinį būtų galima palikti nenagrinėtą, turi būti nustatytas ieškinių tapatumas pirmiau pradėtoje byloje ir naujai pareikštame ieškinyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010).

39.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte išdėstytos normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo. Iškėlus bylą teisme pripažįstama, kad teise pareikšti ieškinį jau pasinaudota, todėl vėliau reikšti dar vieną tapatų ieškinį neleidžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022, 22 punktas). 

40.       Kasacinio teismo praktika, aiškinanti tapataus ieškinio (tapačios bylos) sampratą, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl tapataus ieškinio konstatavimo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas).

41.       Kasaciniu skundu atsakovė nurodo, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nelaikydamas tapačiais ieškiniais ieškinių, kuriais pareikšti reikalavimai dėl negautų pajamų, apskaičiuotų už skirtingą jų atsiradimo laikotarpį, atlyginimo.

42.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 38 punktas).

43.       Bylą nagrinėję teismai nustatė šias faktines aplinkybes: tarp šalių yra kilęs ginčas dėl UAB „Čia Market“ vienašališkai prieš terminą nutrauktų 2016 m. gegužės 17 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių; UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ Šiaulių apygardos teisme 2021 m. vasario 24 d. pareiškė ieškinį UAB „Čia Market“ ir laiduotojai AB „Žemaitijos pieno investicija“, prašydama priteisti 305 963,86 Eur nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorės 2022 m. spalio 25 d. ieškinio pagrindu Šiaulių apygardos teisme buvo iškelta antra civilinė byla (Nr. e2-189-856/2023, teisminio proceso Nr. 2-58-3-00202-2022-8), kurioje prašoma: priteisti 603 925,33 Eur nuostolių, susidariusius už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 19 d. pagal sutartį II ir nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 25 d. pagal sutartį I, atlyginimą. 

44.       Taigi, pirmuoju ieškiniu buvo reikalaujama negautų nuomos pajamų, susidariusių už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., o antruoju ieškiniu reikalaujama negautų nuomos pajamų, susidariusių pagal sutartį I už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 25 d. ir pagal sutartį II nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 19 d., be to, abiem ieškiniais buvo reikalaujama negautų nuomos pajamų, susidariusių už laikotarpį iki ieškinių pateikimo. Todėl nagrinėjamu atveju, nors abu ieškiniai ir grindžiami ta pačia faktine aplinkybe – neteisėtu nuomos sutarčių nutraukimu, susidarę nuostoliai (negautos nuomos pajamos) grindžiami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis – skirtingu jų atsiradimo laikotarpiu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti abiejų ieškinių tapatumo, taigi, bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Dėl esminio sutarties pažeidimo 

45.       CK 6.217 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas laikytinas esminiu.

46.       Pagal kasacinio teismo praktiką, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, pirma, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso dėl prievolės egzistavimo praradimą. Trečia, sprendžiant, ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas tęsti sutartinius santykius yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

47.       Esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovei įrodžius, kad sutartyse nebuvo nustatyta vienašališko jų nutraukimo galimybė, atsakovė, teigdama, jog sutartis nutraukė dėl esminio jų pažeidimo, turėjo įrodyti esminio sutarčių pažeidimo faktą. Esminio sutarties pažeidimo įrodinėjimas reiškia, kad turi būti konstatuota, jog sutarties nevykdymas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus; kiekvienu sutarties pažeidimo atveju tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybės, todėl kita šalis gali gintis įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

48.       Sutarties nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018, 29 punktas).

49.       Kasaciniu skundu atsakovė teigia, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nes esminį sutarties pažeidimą sudarančius sutarties pažeidimus vertino kiekvieną atskirai, tačiau nevertino aplinkybių visumos, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė nepagrindė, jog ji negavo to, ką pagrįstai tikėjosi gauti sudarydama nuomos sutartis.

50.       Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad bylą nagrinėję teismai išsamiai išnagrinėjo visus faktus, kuriais rėmėsi atsakovė ir kurie, anot atsakovės, sudarė esminio sutarčių pažeidimo pagrindą. Antra, teismai konstatavo, jog nustatyti nuomos sutarčių vykdymo techninio pobūdžio trūkumai buvo neesminiai, nedideli ir šalinami, jie nesudarė sąlygų konstatuoti naudojimosi patalpomis netinkamumą ar kapitalinio remonto poreikį. Tuo tarpu atsakovės pretenzijas ieškovei dėl nevisiško patalpų pastatuose, kuriuose ji vykdė prekybos veiklą, užpildymo kitais nuomininkais ir paaiškėjusios aplinkybės, kad skyrėsi nuomos sutartyse nurodytas ir faktiškai perduotų nuomai patalpų plotas, teismai vertino kaip nepagrįstas. Todėl teismai padarė išvadą, kad nors atsakovės pretenzijos dėl patalpų neesminių trūkumų buvo pagrįstos, jos nesudarė pagrindo šių pažeidimų laikyti esminiu sutarčių pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, jog teismai vertino kiekvieną iš pažeidimų atskirai ir nevertino aplinkybių visumos.

51.       Kasaciniu skundu atsakovė taip pat teigia, kad bylą nagrinėję teismai susiaurino CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, esminiu sutarties pažeidimu laikydami tik sutartyje nustatytų pareigų pažeidimą, tačiau, atsakovės teigimu, ir numanomų sutarties sąlygų pažeidimas, netinkamas jų vykdymas taip pat gali būti laikomas esminiu nuomos sutarties pažeidimu. 

52.       Sutarties sąlygos gali būti aiškiai nurodytos arba numanomos (CK 6.196 straipsnio 1 dalis). Numanomos sutarties sąlygos nustatomos atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą, šalių santykių pobūdį, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 6.196 straipsnio 2 dalis).

53.       Numanomos sutarties sąlygos paprastai grindžiamos gyvenimo praktika. Jos yra laikomos sudėtine sutarties dalimi. Numanomomis laikomos tokios sutarties sąlygos, kurios rašytiniame sutarties tekste nors ir nenurodytos ar šalių žodžiu neaptartos, tačiau kurias atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą, šalių santykių pobūdį, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus protinga ir sąžininga pripažinti sudedamąja sutarties dalimi. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad tiek sutarties tekste aiškiai nurodytų, tiek ir numanomų sutarties sąlygų pažeidimas gali būti reikšmingas nustatant esminį sutarties pažeidimą. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė teikia tik bendro pobūdžio argumentą ir konkrečiai nenurodo, kokios konkrečios numanomos sutarties sąlygos neįvertino bylą nagrinėję teismai. Todėl šiuo aspektu teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

54.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėję teismai, pasisakydami dėl atsakovės pretenzijų ieškovei dėl nevisiško patalpų pastatuose, kuriuose ji vykdė prekybos veiklą, užpildymo kitais nuomininkais ir paaiškėjusios aplinkybės, kad skyrėsi nuomos sutartyse nurodytas ir faktiškai perduotų nuomai patalpų plotas, atitinkamas sudarytų sutarčių sąlygas aiškino remdamiesi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Kasaciniu skundu atsakovė neteikia argumentų dėl sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančių normų netinkamo aiškinimo ir taikymo.

55.       Kasaciniu skundu atsakovė taip pat nurodo, kad ji į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog nuomos sutarčių vykdymas jai sukėlė itin didelius nuostolius: (i) atsakovė mokėjo per didelį nuomos mokestį (byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad nuomos mokestis viršijo rinkos kainas, be to, patalpų plotas neatitiko nurodyto nuomos sutartyse); (ii) patalpose vykdoma atsakovės veikla buvo nuostolinga dėl nepakankamo pastatų užimtumo ir pirkėjų srauto. Tai nurodydama, atsakovė neteikia argumentų, jog, nustatydami sutarties pažeidimus, teismai pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles. Todėl dėl šio argumento teisėjų kolegija nepasisako.

56.       Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo padaryti išvadą, jog bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Dėl visiško nuostolių atlyginimo principo ir nuostolių sumažinimo dėl kreditoriaus kaltės 

57.       Atsakovė kasaciniu skundu teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą, nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013 suformuotos teismų praktikos. Atsakovės teigimu, pagal šioje byloje suformuotą teismų praktiką adekvati kompensacija reikalaujant negautų nuomos pajamų neteisėtai nutraukus nuomos sutartį prieš terminą turi apimti tik negautas nuomos pajamas iki naujo nuomininko suradimo.

58.        CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Žala gali būti laikomos ir negautos pajamos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

59.       Negautos pajamos yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

60.       Nagrinėjamu atveju, atsakovei neteisėtai nutraukus terminuotas nuomos sutartis, ieškovė patyrė nuostolių – negavo pajamų, t. y. nuomos mokesčio, kurį būtų gavusi atsakovei ir toliau vykdant sutartį. Šioje byloje, kaip minėta, pareikštas ieškinys dėl negautų nuomos pajamų, susidariusių pagal sutartį I už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 25 d. ir pagal sutartį II nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 19 d. (t. y. iki sutartyje nustatyto termino pabaigos).

61.       Negautos pajamos, pasireiškiančios kaip negautas nuomos mokestis, kurį nuomotojas būtų gavęs esant terminuotai nuomos sutarčiai, jei nuomininkas neteisėtai nebūtų nutraukęs nuomos sutarties, laikomos žala, kurią nuomotojas patyrė dėl neteisėto nuomos sutarties nutraukimo. Reikalavimas atlyginti šią žalą iš principo atitinka visiško žalos atlyginimo principą.

62.       Teisėjų kolegija laiko teisiškai nepagrįstais atsakovės kasacinio skundo argumentus, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013 suformavo praktiką, jog sprendžiant dėl priteistinų negautų nuomos pajamų adekvačia kompensacija laikomas negautas nuomos mokestis, apskaičiuotas nuo neteisėtu pripažinto nuomos sutarčių nutraukimo iki naujo nuomininko suradimo. Kaip matyti iš nurodytos nutarties (kurios nuostatas kasaciniu skundu cituoja ir atsakovė), sprendžiant, ar penkių mėnesių terminas, per kurį ieškovas surado naują nuomininką, nebuvo per ilgas, buvo vertinama, ar nėra kreditoriaus kaltės dėl žalos atsiradimo. Kreditoriaus kaltės institutas yra pagrindas sumažinti žalą ar atleisti skolininką nuo žalos atlyginimo. Jis nepaneigia visiško nuostolių atlyginimo principo.

63.       Atsakovė kasaciniu skundu taip pat teigia, kad bylą nagrinėję teismai nesivadovavo kasacinio teismo praktika ir neatsižvelgė į tai, kad dėl nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo yra ir ieškovės kaltės.  

64.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad žala arba nuostoliai gali atsirasti ne vien dėl skolininko veiksmų ar neveikimo, bet ir dėl kreditoriaus kaltės ar esant abiejų šių asmenų kaltei. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Ši norma yra bendroji civilinės atsakomybės norma, kuri detalizuojama specialiąja sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančia CK 6.259 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie netinkamu prievolės įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Tai reiškia, kad, kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-248/2018, 32 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-378/2023, 36 punktas).

65.       Taigi, kreditoriaus kaltė gali būti konstatuota ne tik tuomet, kai kreditorius prisidėjo prie pačios prievolės netinkamu vykdymu (nevykdymu) atsiradusių nuostolių padidėjimo, bet ir tuomet, kai nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti.

66.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.259 straipsnyje nustatytos taisyklės taikomos ir tada, kai skolininkas pagal įstatymus ar sutartį atsako už prievolės neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą nepaisant jo kaltės (CK 6.259 straipsnio 3 dalis). Taigi ir įmonei (verslininkui), pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsakančiai be kaltės, gali būti taikomi atsakomybės sumažinimo ar atleidimo nuo atsakomybės institutai, jei nustatoma ir kreditoriaus kaltė. Dėl to taikant sutartinę atsakomybę svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę galbūt pažeidusio asmens, bet ir kitos santykių šalies, turinčios pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai ir apdairiai, veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-248/2018, 33 punktas).

67.       Kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama, nes CK 6.248 straipsnyje nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija. Taigi kreditoriaus kaltę pagal CPK 178 straipsnį privalo įrodyti skolininkas, kuris remiasi šia aplinkybe. Tačiau kai skolininkas nurodo aplinkybes, pagrindžiančias kreditoriaus kaltę, šiam tenka pareiga jas paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-248/2018, 32 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-378/2023, 36 punktas).

68.       Konstatavus kreditoriaus kaltės dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo buvimą, CK 6.259 straipsnis palieka teismo diskrecijai spręsti, ar kreditoriaus kaltės laipsnis, forma, apimtis ir pan. sudaro pagrindą sumažinti skolininko atsakomybę. Sprendžiant, kokią nuostolių dalį turi atlyginti skolininkas, o kuri tenka pačiam kreditoriui, reikia įvertinti kiekvieno jų veiksmų įtaką žalos atsiradimui ir proporcingai paskirstyti jos atlyginimo pareigą. Dėl kreditoriaus kaltės jam priteistinos žalos dydžio mažinimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.

69.       Kasaciniu skundu atsakovė teigia, kad bylą nagrinėję teismai nevertino tos aplinkybės, kad, pirma, ieškovė nebendradarbiavo su atsakove ir neieškojo kompromiso nei dėl paaiškėjusio patalpų realaus ploto, nei dėl nuomos mokesčio atitikties rinkos kainoms, antra, kad ieškovė nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

70.       Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad bendradarbiavimo pareigos pažeidimas būtų pagrindas sumažinti atlygintinos žalos dydį dėl kreditoriaus kaltės, pirmiausiai toks pažeidimas turi būti nustatytas. Tačiau tokio pažeidimo teismai nenustatė, nors juo, kaip, be kita ko, sudarančiu esminį sutarties pažeidimą, atsakovė rėmėsi. Pirmiau minėta, kad bylą nagrinėję teismai nustatė, jog atsakovės pretenzija dėl paaiškėjusios patalpų ploto aplinkybės buvo nepagrįsta. Be to, teismai vertino ir aplinkybes, susijusias su nuomos mokesčio dydžiu sutarties nutraukimo kontekste. Pirmosios instancijos teismo vertinimu (o apeliacinės instancijos teismas su tuo sutiko), atsakovė tiesiog pervertino savo galimybes, priėmė rizikingą verslo sprendimą, kuris galimai nepasiteisino, neįvertino to, jog gali reikšmingai pasikeisti prekybinė aplinka, kaimynystėje atsirasti konkurencija (didžiųjų prekybos centrų atsiradimas), įvykti reikšmingi pokyčiai negyvenamųjų patalpų nuomos rinkoje (nebuvo nustatyta galimybė keisti nuomos mokestį sutartyje smarkiai pasikeitus rinkos sąlygoms).

71.       Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad patalpos po neteisėto nuomos sutarčių nutraukimo nebuvo išnuomotos. Teismai vertino aplinkybes, kad, atsakovei nutraukus nuomos sutartis, ieškovė tiek pati ieškojo nuomininkų, tiek ir pasitelkė nekilnojamojo turto brokerių profesionalų paslaugas teikiančią įmonę. Kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, subjektyvaus pobūdžio vertinimai dėl laikotarpio, per kurį galima surasti naujus komercinių patalpų nuomininkus, ir abejonės, ar, ieškovei iškėlus bankroto bylą, nuomos sutartys nebūtų buvusios nutrauktos anksčiau prieš terminą kitu pagrindu, nepaneigia skolininko pareigos visiškai atlyginti nukentėjusios šalies nuostolius. Atsakovės subjektyvios abejonės, jog ieškovės veiksmai ieškant nuomininkų buvo nepakankami, nešalina civilinės atsakomybės.

72.       Taigi, teismai nusprendė, kad atsakovė neįrodė, jog yra pagrindas konstatuoti kreditoriaus (ieškovės) kaltę nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas teisinio reguliavimo nuostatas bei teismų praktiką, būtent atsakovė, norėdama remtis kreditoriaus (ieškovės) kalte, turi ją įrodyti. Tai reiškia, kad būtent atsakovė turėjo įrodyti, jog ieškovė turėjo realias galimybes išnuomoti patalpas kitam nuomininkui, tačiau dėl savo tyčinių ar neatsargių veiksmų to nepadarė. Kasaciniu skundu atsakovė ir neteigia, jog ji šias aplinkybes įrodė, o teismai jas netinkamai vertino.

73.        Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą, taip pat nesivadovavo kasacinio teismo praktika ir neatsižvelgė į tai, kad dėl nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo yra ir ieškovės kaltės.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, paskirstymo

74.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai aiškino ir taikė šioje nutartyje nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ginčui aktualiais klausimais. Atsakovės kasaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti tokių pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti bylą nagrinėjusių teismų priimtus procesinius sprendimus.

75.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, kasaciniame teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

76.       Ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius kasaciniame teisme patirtas 2904 Eur bylinėjimosi išlaidas (už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą). Šios išlaidos neviršija maksimalių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų už advokato pagalbą priteistinų sumų, todėl jų atlyginimas yra priteisiamas ieškovei iš atsakovės.

77.       Trečiasis asmuo UAB „NT paslaugos“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašė priteisti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurių dydį patvirtinančius dokumentus pateiks vėliau, atlyginimą. Trečiasis asmuo patirtas bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė, todėl tokių išlaidų atlyginimas jam nepriteisiamas.  

78.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ (j. a. k. 300145575) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Čia Market“ (j. a. k. 141354683) 2904 (dviejų tūkstančių devynių šimtų keturių) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Danguolė Bublienė

        Gražina Davidonienė

        Donatas Šernas