Civilinė byla Nr. e2YT-1294-284/2016m.

Teisminio proceso Nr.2-31-3-01022-2016-30

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.1;2.4.1.3; 3.2.3;3.2.3.1;3.2.7;3.2.7.1;3.2.7.2;3.2.7.3; 3.4.4;3.4.4.1;3.4.4.19; (S)

PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 30 d.

Pakruojis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė,

sekretoriaujant Ritai Grigalienei,

dalyvaujant pareiškėjai L. S.,

pareiškėjos  L. S. atstovui advokatui Anatolij Šichovcov,

suinteresuotam asmeniui E. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui E. V. dėl termino pratęsimo, ir

nustatė:

Pareiškėja L. S. kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą, prašydama atnaujinti jai, pareiškėjai L. S., terminą palikimui priimti po jos tėvo A. A. mirties (duomenys neskelbtini), valdyti, kadangi  kitokiu būdu ji negali gauti paveldėjimo po tėvo  mirties ,nes    laiku dėl paveldėjimo į notarą nesikreipė ir praleido nustatytą  3 mėnesių terminą kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės  liudijimo gavimo ( b.l.1-3).

Suinteresuotas asmuo E. V. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad  sutinka su L. S. pareiškimu

Pareiškėja  L. S. teismo posėdžio metu pareiškimo reikalavimus palaikė, prašė atnaujinti terminą palikimui priimti ir paaiškino, kad  butą pirko jos mama A. A. santuokos su A. A. metu. Išsituokiant tėvams, butas nebuvo padalintas. Visas turtas buvo registruotas mamos vardu. Mama po  A. A. mirties dėl paveldėjimo į notarą nesikreipė. 20016 m. spalio mėnesį mama norėjo butą parduoti, nuėjo pas notarę ir tada paaiškėjo, kad  buto parduoti negalima, kol butas nėra paveldėtas. Po A. A. mirties liko du paveldėtojai-ji ir sesuo. Paveldėti tėvo turtą nori ji, sesuo į šį turtą nepretenduoja. Po skyrybų tėvas A. A. kitos santuokos nebuvo sudaręs, kitų vaikų nėra. Ji galvojo, kad  tėvui butas nepriklauso, todėl po jo mirties dėl paveldėjimo į notarą nesikreipė. Butą mama pirko viena, tėvas sudarant pirkimo sandorį, nedalyvavo. Todėl ji manė, kad įstatymiškai butas priklauso tik mamai. Apie įstatymus, kad santuokos metu įgytas turtas priklauso abejiems sutuoktiniams, ji nežinojo. Po tėvo mirties sesuo Eglė taip pat pas notarą dėl paveldėjimo nesikreipė. Ji pretenduoja į pagal įstatymą tėvui A. A. priklausančią turto dalį. Tėvui priklauso dalis buto, garažo, ūkinių pastatų. Jei būtų žinojusi įstatymus, būtų laiku kreipusis dėl paveldėjimo į notarą. Kai tėvai išsituokė, ji nesidomėjo turto padalijimo klausimu, jų skyrybomis. Ji nežinojo, kad tėvui po skyrybų priklausė turto dalis, ir kad ją po tėvo mirties reikėjo paveldėti.

Suinteresuotas asmuo E. V. su pareiškimu sutiko. Ji paaiškino ,kad žinojo, jog turtą mama A. A. pirko viena. Mama  tuo metu gyveno santuokoje su A. A.. Ji galvojo, kad turtas yra mamos. Apie skyrybas ir turto dalybas nežinojo. Tėvas po skyrybų nebuvo sudaręs kitos santuokos, vaikų neturi. Žinių trūkumas lėmė, kad po tėvo mirties  ji ir sesuo nesikreipė į notarą.. Po skyrybų bute liko gyventi mama. Šių metų spalio mėnesį mama nuėjo pas notarą, nes norėjo parduoti butą. Tada paaiškėjo, kad dalis turto priklauso tėvui A. A. .Ji į tėvo turto dalį nepretenduoja. 

Liudytoja A. A. parodė ,kad  turtas yra registruotas jos vardu. Su vyru A. A. išsituokė, bet butas liko nepadalintas. Turtas yra registruotas jos vardu. Mokesčius už butą moka savo vardu. Norėdama parduoti butą, kreipėsi į notarą ir tada sužinojo, kad buto dalis buvo priklauso buvusiam vyrui. Ji pretenduoti į buvusio vyro dalį negali, gali tik paveldėti vaikai. Po jų ištuokos, vyras kitos šeimos neturėjo, kitų pretendentų į šį turtą nėra. Neprieštarauja, kad dukrai būtų atstatytas terminas paveldėti tėvo turto dalį. Išsituokiant turto nesidalino, negalvojo, kad tai būtina, nes butą įsigijo viena, jis buvo registruotas jos vardu. Tame bute ji ir gyvena. Dukros dabar bute negyvena, juo nesinaudoja.

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti vienu iš įstatyme įvardytų būdų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 1-3 d.). Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti pratęsimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 ir kt.).

Iš pareiškėjos L. S. pareiškimo ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, pačios pareiškėjos  L. S., suinteresuoto asmens E. V. paaiškinimų, liudytojos A. A. paroodymų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad L. S. tėvas  A. A. mirė (duomenys neskelbtini)A. A. ir A. A. buvo susituokę, tačiau jų  santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje,  1992m. (duomenys neskelbtini)  A. A. vardu  pagal pirkimo-pardavimo sutartį buvo įsigytas nekilnojamasis turtas-butas, su ūkiniais pastatais ir garažu, esantys (duomenys neskelbtini).  Iš 2016 m. spalio 12 d. notaro liudijimo matyti, kad po A. A. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) išaiškinta, jog įpėdinis turi įrodyti, kad įstatymo nustatytas terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Be to, kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs ir tuo aspektu, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).

Teismas, įvertinęs šioje byloje nurodytus pareiškėjos argumentus dėl priežasčių, pripažintinų pagrindu atnaujinti jai įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, laiko reikšminga tai, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjos tėvo A. A., mirusio 2015-12-20, mirties momentu pareiškėja nežinojo, kad jo vardu liko nekilnojamasis turtas, manė, kad visas turtas priklauso jos motinai A. A.,  tai patvirtina pareiškėjos nurodomas aplinkybes, jog ji neturėjo gyvenimiškos patirties ir nebuvo tiek teisiškai išprususi, jog sugebėtų pilnai ir tinkamai, remiantis įstatymo normomis, įgyvendinti savo subjektines teises, susijusias su paveldėjimo teisiniais santykiais. Taigi, įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, pareiškėjos elgesį bei jos teisinį statusą, darytina išvada, jog pareiškėja iš esmės dėl menkos gyvenimiškos patirties bei dėl teisinio neišprusimo, suklydimo ( manymo, kad visas turtas priklauso motinai) neįgyvendino tinkamai savo teisių į palikimą, likusį po jos  tėvo A. A., mirusio 2015-12-20, mirties.

Vertinant terminą, kuris nagrinėjamu atveju praleistas, pažymėtina, jog jis praleistas nedaug-10 mėnesius, ir nors įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 str.), o kartu ir reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 str.), tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad teismo vertinimu pareiškėjos teisinis neišprusimas , suklydimas dėl turto priklausomybės būtent ir buvo pagrindinės subjektyvios gyvenimiškos priežastys, sutrukdžiusios jai laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teises dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str.), todėl, remiantis ir paprotine bei šeimos teise, teismo vertinimu, laikytini pagrįstais pareiškėjos argumentai, kad jai nepakako žinių bei patirties elgtis apdairiai ir kreiptis į notarą dėl paveldėjimo po tėvo mirties. Iš bylos duomenų matyti, kad po A. A. mirties jo palikimo niekas nepriėmė. Todėl, teismo vertinimu, vien formaliais pagrindais negali būti užkirstas kelias pareiškėjai, kaip pirmos eilės įpėdinei (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), paveldėti turtą, likusį po jos tėvo A. A. mirties.

Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, t. y., susidariusią teisinę ir gyvenimišką situaciją, o taip pat pareiškėjos statusą, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais bei paprotine teise, konstatuoja, jog pareiškėja L. S. praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti dėl aukščiau nurodytų priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, todėl pareiškėjos L. S. pareiškimas tenkintinas ir atnaujintinas įstatymo nustatytas terminas palikimui, atsiradusiam po jos  tėvo A. A., mirusio 2015m. gruodžio 20 d., mirties, priimti (CK 5.57 str. 1 d.).

Byloje pareiškėjai atstovavo advokatas A. Šichovcov, tačiau  valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje nepriteistinos, kadangi byla buvo nagrinėjam ypatinga teisena, jokio ginčo byloje nekilo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-292, 334-335, 578 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Pareiškimą tenkinti ir atnaujinti pareiškėjai  L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą kreiptis į palikimo vietos notarą dėl palikimo, likusio po jos tėvo  A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio  (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                               Rima Volikienė