Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-04-25][nuasmeninta nutartis byloje][2YT-13544-235-2019].docx
Bylos nr.: 2YT-13544-235/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 188752021 suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos 188659752 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos.
Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Ieškinio trūkumų šalinimas
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo
Ieškinys
Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas

?Civ

 

img1 

 

V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

 

N U T A R T I S

 

2019 m. balandžio 25 d.

Vilnius

 

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,

Sekretoriaujant Viktorijai Skorulskienei, 

dalyvaujant pareiškėjai J. K.,

suinteresuotas asmuo Vilniaus m. vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė vyr. specialistei I. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl termino palikimo atsisakyti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl termino palikimo atisakyti nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Pareiškėja pareiškimu teismo prašė atnaujinti terminą kreiptis po O. C. mirties į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą. Pareiškime nurodyta, kad 2017-11-22 mirė O. C.. Pareiškėja nurodė, kad nežino kokio turto ir kiek skolų turi palikėjas, su juo nebendrauja jau ilgą laiką, taip pat palikėjas nemokėjo nepilnamečiui vaikui V. C. išlaikymo. Įstatymų numatytą 3 mėn. terminą pareiškėja praleido, nes nebendraudama su palikėju, nežinojo kada jis mirė ir nežinojo, kad turi kreiptis pas notarą dėl palikimo atsisakymo nepilnamečio vaiko vardu.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad po palikėjo mirties liko piniginės lėšos, esančios UAB „Luminor investicijų valdymas“ pensijų kaupimo sąskaitoje 544,02 Eur. Kito turto nėra. Nurodė, kad pagal antstolių informacinės sistemos duomenis vykdomosios bylos yra vykdomos pas anstolė B. P. – skola 332,95 Eur, A. Naujokaitį – skolą 2282,35 Eur. Taip pat nurodė, kad sutinka su pareiškimu.

 

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2017-11-22 mirė O. C.. Paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

Byloje pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog pareiškėjos teigiamos aplinkybės iš tiesų egzistavo. Civilinio kodekso 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Civilinio kodekso 5.11 str. 1 d. numatyta, kad palikėjo sūnus V. C. yra pirmos eilės įpėdinis. Po palikėjo mirties liko piniginės lėšos, esančios UAB „Luminor investicijų valdymas“ pensijų kaupimo sąskaitoje 544,02 Eur. Kito turto nėra. Nurodė, kad pagal antstolių informacinės sistemos duomenis vykdomosios bylos yra vykdomos pas anstolė B. P. – skola 332,95 Eur, A. Naujokaitį – skolą 2282,35 Eur.

Siekiant išvengti pareiškėjos nepilnamečio sūnaus V. C. atžvilgiu galimų neigiamų turtinių padarinių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- LR CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais prioritetiniais vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo turiniu ir tikslais, teismo leidimas yra būtina sąlyga tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek palikimą priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą, nepriklausomai nuo nepilnamečio vaiko amžiaus, nepilnamečio teisė į mirusio tėvo palikimą negali būti ribojama dėl jo atstovo pagal įstatymą neveikimo. Todėl atstovas pagal įstatymą turi teisę savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą tik gavus išankstinį teismo leidimą (LR CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte. LR CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal LR CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011-08-08, registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

Civilinio proceso kodekso XXXVIII skyriaus nuostatos suteikia teismui galimybę atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Palikimo priėmimo (atsisakymo) terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas ir įrodytas aplinkybes, jog pareiškėja įstatymų numatytą 3 mėn. terminą praleido, nes nebendraudama su palikėju, nežinojo kada jis mirė ir nežinojo, kad turi kreiptis pas notarą dėl palikimo atsisakymo nepilnamečio vaiko vardu. Pareiškėjos elgesys laikytinas sąžiningu, atitinkančiu atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. 

Teismo vertinimu, tai atitiks ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 576 – 578 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

pareiškėjos J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.

A. J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikėjo O. C., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2017-11-22, palikimui atsisakyti nepilnamečio vaiko V. C., gim. 2013 m. birželio 26 d.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                       Alfonsas Guobys


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK3 3.188 str. Sandoriai, susiję su nepilnamečio vaiko turtu
  • CPK 582 str. Bylos nagrinėjimas
  • CK5 5.1 str. Paveldėjimo samprata