(S)

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 10 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, iškeltą pagal UAB „4finance“ ieškinį dėl skolos ir kompensacinių, įskaitant procesines, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės V. Č.,

nustatė:

Ieškovas UAB „4finance“ prašo priteisti iš atsakovės V. Č. 289,62 € (1000,00 Lt) skolą, 263,28 € (909,05 Lt) kompensacines palūkanas, priskaičiuotas nuo kredito grąžinimo termino iki ieškinio pateikimo dienos, 5% metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 € žyminį mokestį. Ieškovas nurodo, jog reikalaujamas priteisti įsiskolinimas susidarė atsakovei nemokant įmokų pagal 2012-10-31 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Ieškovas prašo, kad atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį būtų priimtas sprendimas už akių.

Atsakovei procesiniai dokumentai asmeniškai ir pasirašytinai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, bet atsakovės atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

1. Teismo nustatytos aplinkybės. Formaliai ištyrus ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir 2012-10-31 sudarytos Sutarties bendrąsias ir specialiąsias sąlygas, nustatyta, kad ieškovas pagal nurodytą Sutartį 2012-10-31 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė atsakovei 1000,00 Lt kreditą vartojimo reikmėms, o atsakovė turėjo grąžinti suteiktą kreditą iki 2012-11-30, nemokėdama 93,99 Lt palūkanų (bendros vartojimo kredito kainos), nes joms buvo pritaikyta nuolaida. Kaip nurodoma ieškinyje, nustatytu laiku atsakovė paskolos negrąžino, todėl ieškovas nuo 2012-12-01 iki 2013-06-20 pagal Sutarties 7.1 punktą priskaičiavo iš atsakovės savo naudai 263,28 € (909,05 Lt) kompensacines palūkanas, kurių metinė norma 114,37 %, o bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 198,30 %.

2. Dėl bendros vartojimo kredito gavėjo mokamos sumos. Ieškovą, kaip kredito davėją, ir atsakovę, kaip kredito gavėją, sieją iš vartojimo kredito sutarties kylantys teisiniai santykiai, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 16 dalyje bei įvardinta Sutarties 1.1 ir 1.2  punktuose. CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Todėl pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (bendrą vartojimo kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovė negrąžino kredito Sutartyje nustatyta tvarka, nemokėjo kredito pratęsimo įmokų (bendros vartojimo kredito kainos) ir tuo pažeidė Sutarties 3.1, 3.5 ir 3.10 punktų reikalavimus, todėl yra tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 289,62 € (1000,00 Lt) bendrą vartojimo kredito sumą.

3. Dėl palūkanų, priskaičiuotų pasibaigus kredito grąžinimo terminui. Be 289,62 € (1000,00 Lt) negrąžinto kredito, remdamasis Sutarties 7.1 punktu ieškovas taip pat reikalauja priteisti ir 263,28 € (909,05 Lt) palūkanas, per laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2013-06-20 priskaičiuotas už negrąžintą kredito sumą.

Nors CK 6.874 straipsnio 1 dalis bendriausiu atveju suteikia kredito davėjui teisę iš kredito grąžinimo terminą praleidusio skolininko reikalauti sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanų, tačiau ši nuostata vartojimo kreditui pilna apimtimi netaikoma, nes CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos VKĮ, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, taigi ir ieškovo reikalaujamos palūkanos, vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Pagal VKĮ įtvirtinto reglamentavimo prasmę, ribinio ar jam artimo dydžio bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, apimanti ir metinę palūkanų normą, dėl ypač didelės finansinės naštos kredito gavėjui gali būti taikoma tik santykinai trumpą kredito grąžinimo terminu apibrėžtą laikotarpį, dėl kurio pats kredito gavėjas išreiškė savo sutikimą vartojimo kredito sutartyje. Antai kreditorius nuotoliniu būdu suteikia „greitąjį“ vartojimo kreditą laikotarpiui nuo 14 dienų iki 30 dienų (http://www.smscredit.lt). Suėjus kredito grąžinimo terminui, kredito gavėjui suteikiama galimybė sumokant nustatyto dydžio pratęsimo įmoką pratęsti kredito grąžinimo terminą atitinkamam laikotarpiui. Taigi kredito gavėjas savo galimybę įsipareigoti pagal ribinio ar jam artimo dydžio bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą vertina tik jo paties pasirinktu trumpuoju laikotarpiu, kai ima vartojimo kreditą ir kai jį prasitęsia.

Todėl vartojimo kredito sutartyje numatyto dydžio palūkanos pagal VKĮ gali būti taikomos tik iki sueinant kredito grąžinimo terminui arba skolininkui laisvanoriškai jį pratęsiant. Skolininkui neįvykdžius piniginės prievolės, negali būti toliau skaičiuojamos palūkanos, kurios konkrečiu atveju numatytos kreditoriaus vienašališkai parengtoje vartojimo kredito sutartyje. Kai skolininkas praleidžia iš vartojimo kredito sutarties kylančios piniginės prievolės įvykdymo terminą, gali būti skaičiuojamos tik netesybos, numatytos vartojimo kredito santykius reglamentuojančio specialaus teisės norminio akto – VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią, kaip minėta, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05% pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai (net jei jie būtų pavadinti palūkanomis, nuostoliais, netiesioginiais nuostoliais, negautomis pajamomis, administravimo mokesčiais ir pan.) už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Iš esmės VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta vartojimo kredito gavėjo ribota civilinė atsakomybė pagal pinigines prievoles, kylančias iš vartojimo kredito sutarties, t.y. padaryta įstatyminė išimtis iš CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo principo, o tokios išimties galimybė nustatyta toje pačioje CK 6.251 straipsnio 1 dalyje.

Priešingai aiškinant, t.y. laikant, kad pavėluotų įmokų mokėjimo ar jų nemokėjimo atvejais gali būti priskaičiuojamos didžiulės sutartinės palūkanos, kurias konkrečiu atveju kreditorius skaičiavo nuo 2012-12-01 iki 2013-06-20, VKĮ nustatytas netesybų dydžio ribojimas, taikomas skolininkui nepajėgiant vykdyti piniginių prievolių, neturėtų jokios teisinės ir praktinės reikšmės, o vartojimo kredito teisiniai santykiai transformuotųsi į lupikavimą. „Greituosius“ vartojimo kreditus teikiančių ūkio subjektų bandymai prisiteisti lupikiško dydžio sumas kaip palūkanas, priskaičiuotas po prievolės įvykdymo termino praleidimo, nuostolius, negautas pajamas, administravimo mokesčius ir kitokius mokesčius atmestini lygiai taip pat, kaip turi būti atmetami bandymai prisiteisti baudines netesybas.

Taikant VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą protingą vienerių metų (365 dienų) laikotarpį, teismo vertinimu, pakankamą kreiptis į teismą savo pažeistų teisių gynimo, ieškovui priteistinos iš viso 52,86 € (182,50 Lt) netesybos delspinigių pavidalu (1000,00 Lt x 0,05%/d. x 365 d.). Kitaip tariant, po kredito grąžinimo termino praleidimo ieškovo priskaičiuotos ir reikalautos mokėjimo palūkanos už negrąžintą kreditą teismo yra kvalifikuojamos kaip netesybos (delspinigiai) pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas ir mažinamos iki įstatyminio dydžio.

4. Dėl procesinių palūkanų. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovo reikalaujamos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto penkių procentų dydžio metinės palūkanos ir už negrąžintą kreditą ir priteistus delspinigius.

5. Dėl žyminio mokesčio. Kadangi procesiniai dokumentai teismui pateikti tik elektroninio ryšio priemonėmis, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 dalies, 82 straipsnio bei 85 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, atsižvelgiant į ieškinio sumą, buvo mokėtina tik trys ketvirtadaliai 20,00 € paprastojo minimalaus žyminio mokesčio, t.y. 15,00 €. Ši suma, jos nebemažinant proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, nes už mažesnį reikalavimą vis tiek mokėtinas toks pats minimalus žyminis mokestis, ir taikant 93 straipsnio 1 dalį, priteistina iš atsakovės ieškovui.

6. Dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 €, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011-11-07 įsakymą Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.

Visos procesiniuose dokumentuose litais nurodytos sumos pagal Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 ir 7 straipsnių nuostatas priteisiamos eurais.

Vadovaudamasis CPK 26 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 289,62 € (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 62 ct) skolą, 52,86 € (penkiasdešimt dviejų eurų 86 ct) delspinigius, 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą 342,48 € (trejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 48 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-04-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 € (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį ieškovui UAB „4finance“, juridinio asmens kodas 301881644, Jonavos g. 254A, Kaunas, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Atmesti ieškinį dalyje dėl likusios nepriteistos kompensacinių palūkanų sumos.

Išaiškinti atsakovei, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.