Baudžiamoji byla Nr. 1-695-825/2015

Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00587-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.2.; 1.2.25.4.1.;

2.1.10.1.; 2.1.15.3.3.2.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 3 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Indrei Žilinskienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nukentėjusiajai B. R., kaltinamajam P. P., nedalyvaujant draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje per draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialą, atstovams, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., aprašyto 2015 m. sausio 22 d. kaltinamajame akte, padarymu,

nustatė:

P. P. 2014 m. rugsėjo 16 d., apie 09.44 val., Savanorių prospekte Kaune, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas pirma eismo juosta nuo Dubingių gatvės link Pramonės prospekto, ties namu Nr. 404, pažeidė Kelių eismo taisyklių 37, 38 punktų reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, gretimose eismo juostose prieš perėją sustojus transporto priemonėms nesustojo ir neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, dėl to parbloškė iš kairės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusią pėsčiąją B. R., padarydamas jai kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis kaltu prisipažino ir paaiškino, kad rugsėjo 16 d., 10 val., ryto važiavo automobiliu VW Golf registruotu mamos vardu. Vairavo jis, važiavo nuo „Dubingių“ link Vilniaus, pirma kelio juosta. Artėdamas prie perėjos, prie „Portofino“ restorano, ten nereguliuojama perėja. Perėjoje nieko nematė, vaikas buvo irzlus, sirgo ir verkė, ne laiku pradėjo stabdyti, matė, kad mašinos judėjo. Suprato kad kažkas eis ir pradėjo stabdyti. Nežino ar stabdžiai pavedė, stabdymo kelias buvo gan ilgas. Pamatė moteriškę ir užkliudė. Kliudė vairuotojo sparnu. Ji ėjo iš kairės į dešinę. Iš karto sustojo. Ji suklupo ant žemės, jis išlipo ir priėjo paklausti, kaip jaučiasi, iškvietė greitąją pagalbą. Vairuoja 12 metų. Technikinė galiojanti. Buvo rytas, švietė saulė. Buvo neatidus, dėl to gailisi. Greičio neviršijo. Nesigina, padarė moralinę žalą, tik per didelis civilinis ieškinys, nes yra bedarbis. Norėtų atlyginti.

Nukentėjusioji B. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad draudimas nieko neatlygino. Kaltinamasis tą patį vakarą ligoninėje atėjo ir atnešė 300 litų. Buvo operacija, kelį operavo.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, pilnai įrodyta įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 273 straipsniu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji B. R. ikiteisminio tyrimo metu (17 - 18 b. l.) paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 16 d., 9 val. ryto, buvo poliklinikoje „Bendrosios medicinos praktika“ Savanorių prospekte. Po to ėjo namo į Pramonės prospektą. Jai reikėjo pereiti į kitą Savanorių prospekto pusę. Atėjo prie pėsčiųjų perėjos. Pradėjo eiti. Pusę gatvės perėjo sėkmingai. Einant toliau nuo Dubingių gatvės pusės dviejose juostose sustojo automobiliai jos praleisti. Ėjo normaliu žingsniu. Įėjus į paskutinę juostą staiga pajuto smūgį į dešinę koją. Partrenkė mašina. Kažkiek laiko buvo be sąmonės. Atsigavo begulinti ant asfalto, žmonės ją kėlė. Atvykusi greitoji med. pagalba išvežė į Kauno klinikas, kur nustatė abiejų kojų traumas, galvos sumušimą. Tą pačią dieną operavo. Dėl vairuotojo neatidumo patyrė fizinės, turtinės ir moralinės žalos.

Liudytojas V. Z. ikiteisminio tyrimo metu (15 b. l.) paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 16 d., apie 09.44 val., Savanorių prospekte Kaune, vairavo automobilį „VW Cady“. Važiavo nuo Dubingių gatvės link Pramonės prospekto antra (vidurine) eismo juosta. Artėjo prie pėsčiųjų perėjos. Trečioje eismo juostoje prieš perėją buvo sustojęs automobilis, visureigis. Per jį nieko nesimatė, bet jis jau pradėjo mažinti greitį. Likus iki perėjos 10 - 15 metrų pamatė iš kairės pusės, iš už sustojusio automobilio priekio, išeinančią moterį. Jam iki jos dar buvo pakankamas atstumas. Stabdė, bet intensyviai stabdyti nereikėjo. Pėsčioji stebėjo eismą. Pamačiusi, kad jis ją praleidžia, paspartino žingsnį. Tuo metu pirma juosta jį pralenkė automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jo vairuotojas staigiai stabdė, girdėjosi padangų čiuožimas. Buvo jau vėlu. Moteris įžengė į pirmą juostą ir automobilis „VW Golf“ priekiniu kairiu kampu ją partrenkė. Pėsčioji kelis metrus buvo nublokšta į priekį link antros juostos. Po to ji stojosi pati, prašė, kad pavežtų namo. Atvažiavo policijos patruliai, po to greitoji medicininė pagalba ir moterį išsivežė. Važiavimo sąlygos buvo geros. Partrenkusio automobilio vairuotojas teisinosi, kad vežė mažą vaiką, sergantį ir verkiantį.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4 - ojo būrio patrulio M. K. tarnybiniu pranešimu (3 b. l.) nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 16 d. atvyko į eismo įvykio vietą ties Savanorių prospekto namu Nr. 404 ir ten rado automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo P. P., bei sužeistą pėsčiąją B. R.. P. P. paaiškino, kad nespėjo sustoti prieš perėją ir kliudė pėsčiąją.

Eismo įvykio vietos planu bei fotonuotraukomis (5 - 9 b. l.) nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2014 m. rugsėjo 16 d., apie 09.44 val., Savanorių prospekte ties namu Nr. 404 Kaune.

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2821/14(02) (25 b. l.) nustatyta, kad B. R. nustatytos kraujosruvos blauzdose, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis, kairio šeivikaulio galvos lūžis, kurie laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kad 2014 m. rugsėjo 16 d., apie 09.44 val., Savanorių prospekte Kaune, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas pirma eismo juosta nuo Dubingių gatvės link Pramonės prospekto, ties namu Nr. 404, pažeidė Kelių eismo taisyklių 37, 38 punktų reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, gretimose eismo juostose prieš perėją sustojus transporto priemonėms nesustojo ir neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, dėl to parbloškė iš kairės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusią pėsčiąją B. R., padarydamas jai kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, patvirtina paties kaltinamojo P. P. parodymai, kad suprato kad kažkas eis, bet ne laiku pradėjo stabdyti, pamatė moteriškę ir užkliudė. Nukentėjusios parodymais B. R. parodymais, kad įėjus į paskutinę juostą staiga pajuto smūgį į dešinę koją. Liudytojo V. Z. parodymais, kad pirma juosta jį pralenkė automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas staigiai stabdė, bet buvo jau vėlu, moteris įžengė į pirmą juostą ir automobilis „VW Golf“ priekiniu kairiu kampu ją partrenkė. Kad B. R. patyrė nesunku sveikatos sutrikdymą patvirtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2821/14(02) (25 b. l.).

Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, yra kaltas ir baustinas.

Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (galiojusių eismo įvykio metu redakcija) (Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/65354:ver18) [2015-02-20]) 38 punktas numatė, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. 39 punktas numatė, kad vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, jeigu už jos yra grūstis, dėl kurios reikėtų sustoti, o sustojusi transporto priemonė trukdytų pėstiesiems.

P. P. 2014 m. rugsėjo 16 d., apie 09.44 val., Savanorių prospekte Kaune, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas pirma eismo juosta nuo Dubingių gatvės link Pramonės prospekto, ties namu Nr. 404, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, gretimose eismo juostose prieš perėją sustojus transporto priemonėms nesustojo ir neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, dėl to parbloškė iš kairės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusią pėsčiąją B. R., padarydamas jai kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 37, 38 punktų reikalavimus.

Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis padarė Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nesant jokių veiką kvalifikuojančių aplinkybių, numatytų kituose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsniuose.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, todėl jam skirtina švelniausia bausmės rūšis, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. sankcijoje.

Nukentėjusioji B. R. civiliniu ieškiniu prašo jos naudai priteisti 10000 eurų turtinei žalai atlyginti ir 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti – viso 15000 eurų (28 b. l.).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2821/14(02) (25 b. l.) patvirtina, kad B. R. nustatytos kraujosruvos blauzdose, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis, kairio šeivikaulio galvos lūžis, kurie laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Teismų formuojama praktika rodo, kad nukentėjusiems, kurie eismo įvykio metu patiria nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinei žalai atlyginti priteisiama nuo 2000 iki 10000 litų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-200/2010, 2K-215/2010, 2K-7-120/2010, 2K- 616/2010, 2K-477/2010, 2K-461/2010 ir kt.).

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Neabejotina, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai B. R. sukėlė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, nepatogumus.

Neturtinė žala padaryta neatsargiais kaltininko veiksmais, esant nusikalstamam nerūpestingumui, neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčiai.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, t. y. siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, į tai, kad nukentėjusioji patyrė kraujosruvas blauzdose, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžį, kairio šeivikaulio galvos lūžį, jai buvo atliekamos operacijos, patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus dėl sveikatos sutrikdymo, tai, kad kaltininko materialinė padėtis nėra pakankamai gera (bedarbis, augina mažametį vaiką), pripažintina, kad nukentėjusiosios nurodomas neturtinės žalos dydis – 5000 eurų yra per didelis, todėl mažintinas iki 1000 eurų.

Byloje nustatyta, kad P. P., vairuodamas transporto priemonę - „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko kilo eismo įvykis ir jo pasėkoje buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios B. R. sveikata. Transporto priemonė buvo apdrausta civiline atsakomybe, draudikas – draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas (11 b. l.). Todėl civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2, 3 dalys). Ši nuostata reiškia, kad jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000000 eurų dėl žalos turtui (Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/27658?ref=5&nr=1) [2015-02-20]). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 12 p. (Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo (Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo). Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/101340?nr=3) [2015-02-20]) nurodyta, kad draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama Įstatyme nurodytiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims neviršijant Įstatymo 11 str. nustatytos sumos.

Maksimali išmokos suma dėl neturtinės žalos mokama tik gyvybės atėmimo atveju (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 12.3 p. (Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo). Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/101340?nr=3) [2015-02-20])). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai B. R. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 12.4 p. nustato (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 12.3 p. (Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo). Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/101340?nr=3) [2015-02-20])), kad tais atvejais, kurių nenumato šių Taisyklių 12.1 - 12.3 punktai, reguliuojantys žalos atlyginimą tais atvejais, kai nukentėjusiajam nustatomas laikinas nedarbingumas, darbingumo sumažėjimas ar neįgalumas, ar nukentėjusiojo mirties atveju, atlygintinos neturtinės žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos pasekmes, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų sužalojimų sunkumą, dydį, kokius nepatogumus nukentėjęs trečiasis asmuo patiria dėl sužalojimų, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias savybes (amžius, profesija ir kita), žalą padariusio asmens kaltę ir padarytos žalos asmeniui dydį.

Teismo pareiga įvertinti, ar ši draudiko nustatyta kompensacija yra teisinga. Pažymėtina, kad Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12.4 punktas neturtine žala laiko į Taisyklių 12.1 ir 12.2 punktų sudėtį neįeinančią neturtinę žalą, atsiradusią dėl nukentėjusio patirtų sužalojimų sunkumo, jų dydžio, nukentėjusiojo patirtų nepatogumų, fizinių bei dvasinių kančių pobūdžio ir kt. (žr. Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį byloje Nr. 1A-547-120/2009). Toks nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo mechanizmas, kai žalos ar jos dalies atlyginimas priteisiamas ne iš pagal įstatymus už nusikalstama veika padarytą žalą privalančio atsakyti civilinio atsakovo, o iš nuteistojo, pažeistų ne tik traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens teises, bet gali neatitikti ir nukentėjusiojo interesų, jei realios galimybės išieškoti priteistą sumą iš nuteistojo yra blogesnės, nei iš už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai, visiškai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo.

Draudimo prievolės esmė garantuoja apdraustojo atsakomybės už padarytą žalą atlyginimo užtikrinimą draudimo įmonės lėšomis.

Nukentėjusiajai B. R. priteistina 1000 eurų neturtinės žalos suma neviršija įstatymu numatytos draudimo sumos, nukentėjusioji buvo laikinai nedarbinga, patyrė dvasinius išgyvenimus, dėl sužalojimų patyrė nepatogumus, kaltinamasis dalį patirtos neturtinės žalos atlygino, todėl visa neatlyginta neturtinės žalos suma priteistina iš draudiko, draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje per draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialą, t. y. civilinio atsakovo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gruodžio mėn. 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-502/2011).

Nukentėjusiosios B. R. prašymas jos naudai priteisti 10000 eurų turtinei žalai atlyginti atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikštiįtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla, kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/10708?ref=4) [2015-02-23]).

Byloje pateikta draudiko, draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje per draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialą, informacija (69 – 90 b. l.), kad nukentėjusioji B. R. pateikė patirtą žalą pagrindžiančius mokėjimo kvitus. Draudikas laiko šiuos reikalavimus pagrįstais, parengė išmokos aktą ir netrukus išmokės draudimo išmoką turtinei žalai atlyginti.

Jokių kitų turtinės žalos pagrindimo duomenų dėl patirtos turtinės žalos nukentėjusioji B. R. teismui nepateikė, ši reikalavimo dalis bus išpildyta draudiko.

Remiantis išdėstytais argumentais, nukentėjusiosios B. R. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai, priteisiant iš civilinio atsakovo, draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje per draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialą, 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį atmetant.

Kaltinamajam P. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnis „Uždraudimas naudotis specialia teise“ numato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/66150?ref=4) [2015-02-23].

P. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. P. P. 16 kartų yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus (44 – 48 b. l.). Turi dvi galiojančias nuobaudas, nes nėra sumokėjęs jam paskirtų baudų. Teismas mano, kad būtina taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnį ir uždrausti P. P. naudotis specialiąją teise - vairuoti transporto priemones.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,

nusprendžia:

P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., ir skirti bausmę - 15 MGL (564 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) galutinę bausmę – 10 MGL (376) eurų baudą.

Nuteistasis baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos numeris LT907300010002231764, įmokos kodas 6801).

Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjęs baudą, jis privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Patenkinti B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos iš dalies.

Priteisti B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje per draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialą, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), 1000 (tūkstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį atmesti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus uždrausti P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudotis specialiąją teise - vairuoti transporto priemones vienerius metus.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                            Bronius Varsackis