Civilinė byla Nr. 2A-1468/2012

                                                        Proceso Nr. 2-56-3-00858-2011-1

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

42.4; 42.9;  121.21

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės DnB bankas apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo E. B. atsakovams akcinei bendrovei DnB bankas ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Sūduvos investiciniai projektai“ dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir hipotekos panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2805-273/2011.

Teisėjų kolegija

              n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovas su atsakovu UAB „Sūduvos investiciniai projektai“ 2007-06-14 sudarė preliminarią sutartį dėl būsimo buto ir vienos vietos bendroje automobilių stovėjimo aikštelėje pirkimo-pardavimo, pagal kurią šalys susitarė, kad atsakovas pastatys ir parduos, o ieškovas pirks butą name (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad bendra sutarties kaina 207 128 Lt. Ieškovas atsakovui BUAB „Sūduvos investiciniai projektai“ yra sumokėjęs visą sutarties kainą. 2008-08-11 ieškovas su atsakovu sudarė dar vieną preliminarią sutartį dėl būsimo buto pirkimo-pardavimo name (duomenys neskelbtini),  kuria susitarė dėl buto pirkimo-pardavimo už  95 381 Lt. 2008-08-18 ieškovas atsakovui sumokėjo visą sutarties kainą. 2009-05-11 atsakovas BUAB „Sūduvos investiciniai projektai“ perdavė, o ieškovas priėmė butus Nr.1 ir Nr. 2 su daline apdaila, butų perdavimą įformindami dvišaliais Buto perdavimo-priėmimo aktais. Abu butai buvo sujungti ir galutinai suformuoti kaip vienas 137,42 kv. m. bendro ploto butas, unikalus (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini).

2007-10-19 atsakovas AB DnB bankas ir atsakovas BUAB „Sūduvos investiciniai projektai“ sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-0880-2007-172, pagal kurią bankas suteikė atsakovui 5 357 970 EUR dydžio kreditą, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2009-12-31. Atsakovas įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui įkeitė nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir butą, esantį (duomenys neskelbtini).

UAB „Sūduvos investiciniai projektai“ 2010 m. spalio 18 d. iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartimi patvirtintas UAB „Sūduvos investiciniai projektai“ bankroto byloje kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Ieškovas nesikreipė, kad jis būtų įtrauktas į kreditorių sąrašą.

Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti galiojančia E. B. ir BUAB „Sūduvos investiciniai projektai“ sudarytą 137,42 kv.m bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), vienos negyvenamosios patalpos-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vietos, pažymėtos Nr. 10, pirkimo-pardavimo sutartį ir patvirtinti šios sutarties sudarymą; įpareigoti AB DnB banką ir BUAB „Sūduvos investiciniai projektai“ ne vėliau kaip 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos padaryti hipotekos lakšto, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), su visais pakeitimais ir papildymais, pakeitimus, nurodant, kad baigiama buto, bendras plotas 137,42 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), hipoteka. Ieškovas nurodė, kad yra visos sąlygos pripažinti buto pirkimo pardavimo  sandorius galiojančiais, nes tam yra visos būtinos sąlygos: šalys susitarė dėl visų esminių dvišalio pirkimo-pardavimo sandorio sąlygų, ieškovas visiškai įvykdė sandorį – priėmė butą ir sumokėjo visą kainą.

Atsakovas AB DnB bankas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2007 m. spalio 19 d. tarp Banko ir atsakovo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. K-0880-2007-172, pagal kurią Bankas suteikė Atsakovui 5 357 970 EUR dydžio kreditą, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. gruodžio 31 d. Atsakovas įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui įkeitė nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo skola bankui yra 18 515 693,06 Lt, todėl nei atsakovas nei ieškovas tol, kol nebus visiškai atsiskaityta su banku pagal Kreditavimo sutartį, neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti Banko atsisakyti minėto turto hipotekos remdamiesi tuo, kad ieškovas sumokėjo atsakovui sutartą ginčo buto kainą pagal tarp šalių pasirašytą preliminarią sutartį.

Atsakovas BUAB „Sūduvos investiciniai projektai“ prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovas su atsakovu sudaręs preliminariąsias sutartis, kuriomis susitarė ne dėl konkretaus butų pirkimo-pardavimo sąlygų, o dėl sąlygų, kurioms esant šalys įsipareigojo sudaryti kitas, t.y. pagrindines pirkimo-pardavimo sutartis. Konstatavus, kad šalių sudaryta sutartis – preliminarioji, ji negali būti patvirtinta CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu. Be to, šiuo atveju nėra CK 6.309 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių viseto, yra tik įsipareigojimas parduoti daiktą ateityje, tačiau šis daiktas neperduotas būsimajam pirkėjui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė pripažinti galiojančia E. B. ir BUAB „Sūduvos investiciniai projektai“ sudarytą buto 137,42 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), vienos negyvenamosios patalpos-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vietos, pažymėtos Nr. 10, pirkimo-pardavimo sutartį ir patvirtinti šios sutarties sudarymą bei įpareigoti AB DnB NORD banką ir BUAB „Sūduvos investiciniai projektai“ ne vėliau kaip 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos padaryti hipotekos lakšto, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), su visais pakeitimais ir papildymais, pakeitimus, nurodant, kad baigiama buto, bendras plotas 137,42 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), hipoteka.

Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos pripažinti turto pirkimo pardavimo sandorį galiojančiu, nes šalys susitarė dėl esminių turto pirkimo-pardavimo sandorio, kuris yra dvišalis, sąlygų, t.y. sutarties dalykas – turtas, apibrėžtas preliminariosiose sutartyse, jų prieduose ir papildomuose susitarimuose; preliminariosiose sutartyse nurodyta perkamo turto kaina.  2007 m. birželio 14 d. preliminarioje sutartyje 4.3 p. nurodyta, kad pardavėjas įsipareigoja būti pasiruošęs sudaryti Buto pirkimo-pardavimo sutartį bei būti pasiruošęs perduoti butą būsimajam pirkėjui galutinei apdailai ne vėliau kaip iki 2008 m. kovo 31 d., o pagal 2008 m. rugpjūčio 11 d. preliminariosios sutarties 4.3 p. – ne vėliau kaip iki 2008 m. spalio 1 d. Ieškovas visiškai sandorį įvykdė, sumokėjo visą turto kainą pagal abi preliminariąsias sutartis. Ieškovas realiai valdo turtą, kadangi atsakovas BUAB „Sūduvos investiciniai projektai“ ieškovui perdavė butus su daline apdaila. Butų perdavimas įformintas dvišaliais Buto perdavimo-priėmimo aktais. Ta aplinkybė, kad ieškovas visą turto kainą sumokėjo anksčiau, negu buvo nurodyta preliminariosiose sutartyse negalėtų lemti neigiamų padarinių ieškovui, nes ieškovas elgėsi sąžiningai, sumokėjo visas pinigų sumas tokiais terminais,  kaip to reikalavo atsakovas UAB „Sūduvos investiciniai projektai“.

Teismas sprendė, kad atsakovo AB DnB banko leidimo nebuvimas dėl įkeisto turto pardavimo nėra kliūtis pripažinti pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalies, 6.309 straipsnio pagrindu. Kreditavimo sutartis su UAB „Sūduvos investiciniai projektai“ buvo nutraukta dėl to, kad atsakovas nevykdė kreditavimo sutarties sąlygų – neinformavo apie sudaromas sutartis, nepervedė gaunamų pinigų į specialią banko sąskaitą, todėl ieškovas neturi pareigos atsakyti už atsakovo UAB „Sūduvos investiciniai projektai“ neatliktus veiksmus.

Teismas nurodė, kad patenkinus reikalavimą dėl sandorio pripažinimo galiojančiu, tenkintinas reikalavimas dėl įpareigojimo išregistruoti įkeisto turto hipoteką, nes reikalavimas pakartotinai sumokėti buto kainą prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, be to, hipotekos panaikinimas nepažeis atsakovo AB DnB banko interesų. Kadangi ieškovas yra pilnai įvykdęs įsipareigojimus atsakovui BUAB „Sūduvos investiciniai projektai“, vadovaujantis ir CK 4.197 str. 2 d. 1 p., Butų hipoteka yra pasibaigusi ir turi būti išregistruota iš hipotekos registro.

Taip pat teismas pažymėjo, kad bankroto bylos iškėlimo įmonei faktas negali užkirsti kelio asmenims, kurių teises ir teisėtus interesus pažeidė bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė, ginti savo pažeistas teises, pasinaudojant įstatyme nustatytais savo teisių gynybos būdais (CK 1.138 str.). Šią galimybę asmuo turi turėti iki įmonės pabaigos, kadangi iki to laiko juridinis asmuo išsaugo pareigą  atsakyti pagal savo prievoles. Efektyvią asmens pažeistų teisių gynybą užtikrina ne tik ieškovo teisių pripažinimas, bet ir teismo sprendimo, kuriuo tenkinant ieškinio reikalavimus pritaikytas konkretus asmens pasirinktas pažeistų teisių gynybos būdas, realaus įvykdymo garantijos. ĮBĮ nustatyta tvarka patvirtintų bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių teisės ar teisėti interesai negali būti pripažinti svarbesniais už asmens teisę realiai apginti savo pažeistas teises pagal pasirinktą pažeistų teisių gynybos būdą.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas AB DnB bankas prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes turtas perleistas ieškovui, nesilaikant Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) reikalavimų. Ginčo turto nuosavybės teisė yra registruota BUAB „Sūduvos investiciniai projektai“ vardu, o bankrutuojančios įmonės turtas kitiems asmenims gali būti perleistas tik laikantis ĮBĮ reikalavimų. Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalį, įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių. ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad teisė valdyti ir naudoti bankrutuojančios įmonės turtą suteikiama tik administratoriui, nei vienas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančios įmonės turto kitaip negu nustatyta šio įstatymo. Vadovaujantis ĮBĮ 14 straipsnio 2 dalimi, visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant šio straipsnio 1 dalies nuostatas, yra negaliojantys nuo jų sudarymo.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas elgėsi sąžiningai. Pagal ieškovo ir atsakovo UAB „Sūduvos investiciniai projektai“ sudarytas preliminariąsias sutartis, ieškovas įsipareigojo visą kainą sumokėti per 5 dienas po pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, pinigus sumokėdamas į atsakovo banko sąskaitą. Tačiau ieškovas visą kainą sumokėjo iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, sumokėdamas grynais, t.y. įnešdamas pinigus į atsakovo kasą. Vadinasi, ieškovas netinkamai įvykdė preliminariosiose sutartyse numatytas prievoles, todėl darytina išvada, kad jis veikė savo atsakomybe ir prisiėmė riziką dėl netinkamo savo prievolių vykdymo, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog tokie ieškovo veiksmai negali lemti neigiamų padarinių ieškovui. Ieškovo reikalavimas bankrutuojančiai įmonei neturėtų būti laikomas išskirtiniu kitų įmonės kreditorių atžvilgiu.
3. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovą ir atsakovą siejo ikisutartiniai santykiai, jų valia pagal jų sudarytas preliminariąsias sutartis buvo susitarti dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje, o šiuo metu yra pasibaigęs pagrindinės sutarties sudarymo terminas, teismas negalėjo preliminariųjų sutarčių pripažinti galiojančiomis CK 1.93 straipsnio 4 dalies ir 6.309 straipsnio pagrindu. Teismo išvada prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams, pateiktiems 2011-04-05 nutartyje Nr. 3K-3-151/2011, 2008-09-15 nutartyje Nr. 3K-3-416/2008, 2007-12-28 nutartyje Nr. 3K-3-581/2007, 2009-01-23 nutartyje Nr. 3K-3-18/2009.
4. Teismas nepagrįstai nusprendė įpareigoti padaryti hipotekos lakšto pakeitimus, nurodant, kad baigiama buto hipoteka. Pirma, CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kurio pagrindu turėtų pasibaigti hipoteka, ieškovo atžvilgiu negali būti taikomas, nes ieškovas nėra hipotekos kreditoriaus skolininkas, ši teisės norma galėtų būti taikoma tik bendrovės atžvilgiu, jai atsiskaičius su banku. Antra, ieškovas, sudarydamas preliminariąsias sutartis, sutiko, kad jo perkamas butas būtų įkeistas. Tuo tarpu 2007-06-14 preliminarioji sutartis nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre, todėl bankas apie tokią sutartį nežinojo ir veikdamas santykiuose su bendrove, elgėsi sąžiningai. Trečia, neegzistuoja nei vienas CK 4.197 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas hipotekos pasibaigimo pagrindas, t.y. kreditoriaus buvimo vieta yra žinoma, skolinis įsipareigojimas nėra įvykdytas, skolininko ir kreditoriaus susitarimo baigti hipoteką nėra, hipoteka daiktui nėra panaikinta teismo sprendimu, ieškinyje taip pat nebuvo reiškiamas reikalavimas panaikinti hipoteką, o, kadangi įrašas apie hipotekos pasibaigimą hipotekos lakšte gali būti daromas tik esant panaikintai hipotekai, pirmosios instancijos teismui neišsprendus hipotekos panaikinimo klausimo, nėra pagrindo įpareigoti atsakovus padaryti įrašus hipotekos lakšte apie buto hipotekos pabaigą. Ketvirta, teismas nemotyvavo savo išvados, kad hipotekos panaikinimas nepažeis banko interesų. Hipotekos panaikinimas, negavus prievolės įvykdymo, negali nepažeisti hipotekos kreditoriaus interesų, nes hipoteka ir buvo sudaroma tuo tikslu, kad užtikrinti pagrindinės prievolės įvykdymą – kredito grąžinimą. Jei panaikinamas hipotekos reikalavimas, atitinkamai sumažėja ir hipotekos kreditoriaus tikimybė atgauti skolą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, nors ir būdamas fiziniu asmeniu, negali būti laikomas vartotoju ar silpnesniąja šalimi santykyje su banku, nes jų nesieja jokie sutartiniai santykiai. Bankas, kaip sąžiningas hipotekos kreditorius, turi pirmumo teisę tenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto, o priešingas aiškinimas paneigtų pačią hipotekos, kaip kreditoriaus teisių užtikrinimo priemonės, esmę.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Sūduvos investiciniai projektai“ prašo apeliacinį skundą patenkinti, t.y. panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Nurodo, kad sutinka su visais apeliacinio skundo argumentais.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas E. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad šiuo atveju turėjo būti laikomasi ĮBĮ reikalavimų. Ieškovas nėra įtrauktas į BUAB „Sūduvos investiciniai projektai“ kreditorių sąrašą, be to, yra vartotojas, nes butą pirko ne verslo poreikiams tenkinti (siekdamas apgyvendinti savo tėvus), todėl, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2011-06-08 nutartis Nr. 3K-3-261/2011, 2009-10-28 nutartis Nr. 3K-3-475/2009), ieškovas turi teisę savo, kaip kreditoriaus, pažeistas teises ginti kitu būdu nei ĮBĮ numatyta tvarka, t.y. teisme reikšti reikalavimą dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia.
2. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieškovas netinkamai įvykdė savo prievoles. Preliminariųjų sutarčių 5.2. punktuose nurodyta, kad visą buto kainą ieškovas sumokės banko pavedimu ar grynais į bendrovės sąskaitą ne vėliau kaip per 5 dienas po pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Tai reiškia, kad ieškovas turėjo teisę sumokėti visą kainą bet kuriuo momentu iki nurodyto termino (5 dienos po pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo) ir sumokėti arba banko pavedimu, arba grynais. Taigi, tiek sutarčių, tiek CK 6.53 straipsnio 3 dalies nuostatos leidžia skolininkui įvykdyti prievolę prieš galutinę termino dieną, todėl ieškovas savo prievolę sumokėti kainą įvykdė tinkamai, o atsakovas BUAB „Sūduvos investiciniai projektai“ tokį įvykdymą priėmė, pretenzijų dėl netinkamo prievolių įvykdymo nereiškė. Pažymėtina, kad ieškovas nebuvo kredito sutarties, sudarytos tarp atsakovų, šalimi, tad negalėjo žinoti apie kredito sutarties sąlygą, kad visos sumos turi būti mokamos į banko sąskaitą. Bankas visas pretenzijas dėl pareigos laikyti atitinkamas sumas atitinkamose sąskaitose nevykdymo turėtų reikšti ne ieškovui, o kitai kredito sutarties šaliai.
3. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad šalis siejo ikisutartiniai santykiai ir pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kurių neginčija apeliantas, patvirtina, kad šalys susitarė dėl esminių turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, ieškovas visiškai ir tinkamai įvykdė savo prievoles pagal sutartį, sumokėdamas visą turto kainą, o turtas perdavimo-priėmimo aktais buvo perduotas ir yra valdomas ieškovo. Taigi, pagrindinė sutartis buvo sudaryta, nors ir nebuvo pasirašyta ir įforminta notariškai, todėl ieškovas pagrįstai, naudodamasis CK 1.93 straipsnio 4 dalyje tvirtinta teise, pareikalavo teismo pripažinti sandorį galiojančiu.
4. Atmestinas apelianto argumentas, kad negali būti tenkinamas ieškovo reikalavimas įpareigoti padaryti hipotekos lakšto pakeitimus. Šiuo atveju hipoteka laikytina pasibaigusia CK 197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ir išregistruotina. Pirma, CK 4.197 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalauti, jog hipoteka būtų baigta, jei yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas, gali įkeisto daikto savininkas ar skolininkas. Teismui pripažinus buto pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia, laikoma, kad buto nuosavybės teisė ieškovui perėjo nuo daikto perdavimo jam momento, taigi, ieškovas yra daikto savininkas ir patenka į CK 4.197 straipsnio 2 dalyje numatytą subjektų ratą ir gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta. Be to, BUAB „Sūduvos investiciniai projektai“ 2009-12-03 kreipėsi į banką su prašymu panaikinti hipoteką, taigi, reikalavimas baigti hipoteką buvo ir iš skolininko pusės. Antra, skolinis įsipareigojimas yra įvykdytas, nes: 1) pagal atsakovų sudarytos kreditavimo sutarties specialiosios dalies 14.17 punkto nuostatas, hipotekos pabaigos pagrindas yra atsiskaitymas už konkretų pirkėjo perkamą turtą; 2) gyvenamųjų namų statybai kreditas suteikiamas dalimis (Kredito sutarties 14.4-14.6 p.), todėl tais atvejais, kai statybų eigoje parduodamas turtas (gaunamos pajamos) dar nesuteikus visos kredito sumos, numatytas kredito limito mažinimas („kredito limitas turi būti mažinamas visomis pajamomis, gautomis už parduotą turtą ir viršijančiomis 809 000 Lt“). Akivaizdu, kad tokiu atveju turto hipotekos pabaigai nėra būtinas kredito gavėjo atsiskaitymas su banku, nes atitinkamo turto finansavimui būtina kredito dalis nebus suteikta mažinant išmokėtiną kredito sumą/limitą; 3) byloje pateikti kredito sumų išmokėjimo paskaičiavimai patvirtina, kad BUAB „Sūduvos investiciniai projektai“ suteiktas ne visas sutartyje numatytas kreditas – kredito suma buvo sumažinta 970 207,89 Lt. Apeliantas, kontroliuodamas tinkamą kredito sutarties vykdymą, žinojo apie ieškovo atliktus mokėjimus grynaisiais ir, sumažindamas kredito limitą, atsižvelgė į pajamas, gautas už ieškovui perleidžiamą įkeistą turtą;               4) kadangi hipoteka yra užtikrinamas kredito grąžinimas, sumažinus kredito sumą, dalis hipotekos tapo pertekline, t.y. sumos, kurios bankas neišmokėjo, grąžinimo nėra pagrindo užtikrinti hipoteka; 5) kadangi ieškovui priklausančio buto bendra sumokėta kaina sudaro 302 509 Lt, o kreditas sumažintas 3 kartus didesnei sumai (970 207,89 Lt), vadovaujantis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nėra pagrindo toliau tęsti ieškovo buto hipotekos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.).

Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 dalys), todėl byla nagrinėjama pagal atsakovo AB DnB bankas (toliau – bankas) apeliacinio skundo teisinius bei faktinius argumentus.

Byloje sprendžiamas notariškai neįformintų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo galiojančiomis ir jų patvirtinimo teismo sprendimupagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį ir 6.309 straipsnio 3 dalį bei hipotekos pasibaigimo klausimai.

Dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo galiojančiomis ir jų patvirtinimo teismo sprendimu

Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu UAB „Sūduvos investiciniai projektai“ 2007-06-14 sudarė preliminarią sutartį dėl būsimo buto ir vienos vietos bendroje automobilių stovėjimo aikštelėje pirkimo-pardavimo (toliau – Sutartis 1), o 2008-08-11 - dar vieną preliminarią sutartį dėl būsimo buto pirkimo-pardavimo tame pačiame name (toliau – Sutartis 2). Ieškovas už perkamus butus pilnai atsiskaitė su pardavėju, sumokėdamas visą abiejose sutartyse numatytą kainą. 2009-05-11 šalys pasirašė Buto priėmimo-perdavimo aktus, kuriais atsakovas BUAB „Sūduvos investiciniai projektai“ perdavė, o ieškovas priėmė butus su daline apdaila. Abu butai buvo sujungti ir galutinai suformuoti kaip vienas 137,42 kv. m. bendro ploto butas, unikalus (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini).

Nurodytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad Sutartimi 1 ir Sutartimi 2 šalys susitarė dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, apibrėžianti pirkimo-pardavimo sutartį kaip vienos šalies (pardavėjo) įsipareigojimą perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, ir pirkėjo įsipareigojimą priimti daiktą (prekę) bei sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).Nekilnojamojo turto perleidimo sutartis yra specifinė sutarties formos ir momento, nuo kurio sutartis laikoma sudaryta, požiūriu. Nekilnojamojo turto perleidimo sutarčiai, kaip dvišaliam sandoriui, privaloma notarinė forma. Notarinės formos reikalavimo nesilaikymas daro tokią sutartį niekiniu sandoriu, todėl pagal bendrąją taisyklę tokia sutartis laikoma sudaryta ne nuo šalių susitarimo, o nuo sutarties notarinio patvirtinimo momento (CK 6.159str., 6.181 str. 4 d., 6.393 str. 1 ir 2 d).Kita vertus,kasacinio teismo praktikoje suformuota pozicija, kad jeigu pagal faktines aplinkybes būtų konstatuota, kad šalys ne tik susitarė dėl esminių turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, bet ir pradėjo vykdyti jos turinį sudarančius įsipareigojimus, tačiau viena iš šalių vengia sutartį patvirtinti notariškai, sutartį įvykdžiusios ir jos sudarymu suinteresuotos šalies teisės galėtų būti ginamos CK 1.93 straipsnio 4 dalies ir CK 6.309 straipsnio 3 dalies normų pagrindu, o tokia sutartis galėtų būti pripažinta galiojančia teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009). CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. CK 6.309 straipsnio 3 dalis numato, kad kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, kad teismas, pripažindamas pirkimo–pardavimo sandorį galiojančiu, turi nustatyti sandorio, t.y. šalių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), kaip tokio, faktą. Jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011, 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010, ir kt.). Tam, kad teismas galėtų pripažinti sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį, būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Kasacinis teismas išaiškino, kad vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą, todėl turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Sandorį, įvykdytą tokiu būdu, kad negalima nustatyti kitos šalies neabejotinos valios jį ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011, 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007). Siekiant išsiaiškinti, ar šalių valia buvo išreikšta tik susitarti dėl sandorio sudarymo ateityje, t.y., ar šalis sieja tik ikisutartiniai santykiai, ar realiai sandoris buvo ir įvykdytas, vadovautinasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 – 6.195 straipsniuose bei atsižvelgtina į faktines aplinkybes, šalių veiksmus, susijusius su  sutarties sudarymu bei jos vykdymu.

Nagrinėjamoje byloje yra tokia situacija, kai šalys, nors sudarė preliminarias sutartis dėl būsimo buto pirkimo-pardavimo, kuriomis susitarė dėl būsimo turto pirkimo-pardavimo ir būsimos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, faktinės aplinkybės, susijusios su šios sutarties vykdymu, patvirtina, kad dvišalis sandoris dėl buto pirkimo-pardavimo yra iš esmės įvykdytas, tačiau viena šalis – pardavėjas, t.y. atsakovas BUAB „Sūduvos investiciniai projektai“ atsisako sutartį įforminti notarine tvarka. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos faktinės aplinkybės, reikalingos Sutarčiai 1 ir Sutarčiai 2 pripažinti pagrindinėmis (kadangi pagal abi sutartis pirkti atskiri objektai buvo sujungti į vieną ir suformuotas vienas nekilnojamojo turto objektas, toliau abi sutartys taip pat bus vadinamos vienu sandoriu), t.y. sandoris yra dvišalis, abi sandorio šalys yra išreiškusios valią ne tik sudaryti sandorį, tačiau jį praktiškai yra ir įvykdžiusios, o tai patvirtina šios faktinės aplinkybės - butas yra pastatytas, suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras objektas, ieškovas dar iki perduodant jam turtą yra sumokėjęs atsakovui visą šalių sutartą galutinę turto kainą, abi šalys, pasirašiusios Priėmimo-perdavimo aktus, išreiškė valią perduoti ir priimti turtą valdyti, turtas yra realiai perduotas ieškovui valdyti ir yra jo valdomas, valią įforminti reikalaujama forma pagrindinę sutartį yra išreiškęs ne tik ieškovas, tačiau ir atsakovas UAB „Sūduvos investiciniai projektai“, kadangi 2009-12-03 raštu kreipėsi į AB DnB NORD banką, prašydamas leisti parduoti turtą. Šie teisiškai reikšmingi šalių veiksmai, įvertinus, kad atsakovas perdavė ieškovui parduodamą turtą, o ieškovas pilnai įvykdė prievolę atsiskaityti su atsakovu, patvirtina, kad šalys iš esmės sudarė turto pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau tam, kad šis sandoris galiotų, jis turėjo būti patvirtintas notarine tvarka. Tinkama forma pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo BUAB „Sūduvos investiciniai projektai“ kaltės.

Šiame kontekste pažymėtina tai, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos ir CK 6.401 straipsnio nuostatos, kadangi ieškovas Sutartį 1 ir Sutartį 2 sudarė, siekdamas patenkinti savo poreikį į gyvenamąjį būstą, todėl laikytinas vartotoju. CK 6.401 straipsnio, reglamentuojančio būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, 1 dalyje įtvirtinta, kad pirkėjas – fizinis asmuo gali sudaryti preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas – juridinis asmuo įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatytą gyvenamąjį namą ar butą ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytą gyvenamąjį namą ar butą nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą.Šiame straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto būsto (gyvenamojo namo ar buto) pirkimo–pardavimo sutartis yra specifinė preliminariosios sutarties rūšis, turinti bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, taip pat specifinių, išskiriančių ją iš kitų preliminariųjų sutarčių, kadangi ji skirta būtent pirkėjo – vartotojo teisės į gyvenamąjį būstą realizavimui. Pirkėjo – vartotojo teisių apsaugai skirta šio straipsnio 5 dalis, kuri nurodo, kad pirkėjas įgyja visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą nuo visos preliminariojoje sutartyje nustatytos statybos kainos sumokėjimo. Tarp šalių ginčo, kad pirkėjas yra sumokėjęs visą kainą, nėra.Laikytina, kad atsakovas UAB „Sūduvos investiciniai projektai“ elgėsi nesąžiningai, gavęs iš ieškovo pinigus už parduodamą turtą ir vengęs sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau, kaip minėta, CK 401 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisę pirkėjas įgyja nuo visos kainos sumokėjimo, CK 1.93 straipsnio 4 dalyje ir CK 6.309 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas sąžiningos sandorio šalies teisių gynimo būdas – antrajai sandorio šaliai vengiant įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atmestinas apelianto argumentas, jog teismas negalėjo preliminariųjų sutarčių pripažinti galiojančiomis CK 1.93 straipsnio 4 dalies ir 6.309 straipsnio pagrindu, nes šalis siejo ikisutartiniai santykiai, jų valia pagal jų sudarytas preliminariąsias sutartis buvo susitarti dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Kaip minėta, faktinės aplinkybės patvirtina, kad šalių veiksmai, atsakovui perdavus ieškovui parduodamą turtą, o ieškovui pilnai įvykdžius prievolę atsiskaityti su atsakovu bei abiems šalims išreiškus valią sutartį įforminti reikalaujama forma (tokią atsakovo – pardavėjo valią patvirtina jo kreipimasis į banką dėl leidimo sudaryti pagrindinę sutartį), patvirtina, kad šalys iš esmės sudarė turto pirkimo-pardavimo sutartį.

Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovas negali būti laikomas sąžiningu, nes netinkamai įvykdė preliminariosiose sutartyse numatytas prievoles, kadangi pagal ieškovo ir atsakovo UAB „Sūduvos investiciniai projektai“ sudarytas preliminariąsias sutartis jis įsipareigojo visą kainą sumokėti per 5 dienas po pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, pinigus sumokėdamas į atsakovo banko sąskaitą, oiš tiesų visą kainą sumokėjo iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir grynais, t.y. įnešdamas pinigus į atsakovo kasą. Pažymėtina, kad pagal CK 6.53 straipsnio 3 dalies nuostatas, skolininkas turi teisę įvykdyti prievolę prieš terminą, jeigu to nedraudžia įstatymai, sutartis arba prievolės įvykdymas prieš terminą neprieštarauja jos esmei. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena iš sąlygų, neleidusių ieškovui sumokėti turto kainos anksčiau termino. Dėl apelianto argumento, kad pinigus ieškovas sumokėjo ne į atsakovo sąskaitą banke, o į UAB „Sūduvos investiciniai projektai“ kasą, atkreiptinas dėmesys, jog CK 6.39 straipsnio 2 dalis nurodo, kad jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė laikoma įvykdyta. Šiuo atveju atsakovas BUAB „Sūduvos investiciniai projektai“ tokį įvykdymą priėmė, pretenzijų dėl netinkamo prievolių įvykdymo nereiškė. Be to, nors ieškovas pagal Sutarties 1 2.5. punktą ir Sutarties 2 2.4. punktą sutiko, kad statybų laikotarpiu nebaigta statyba bei žemės sklypo nuomos teisė būsimojo pardavėjo nuožiūra gali būti įkeisti būsimojo pardavėjo pasirinktam statybų finansuotojui, ieškovas nebuvo kredito sutarties, sudarytos tarp atsakovų, šalimi, tad negalėjo žinoti ir byloje nėra duomenų, kad žinojo apie kredito sutarties sąlygą, kad visos sumos, gaunamos už parduodamą turtą, kuris įkeičiamas bankui, turi būti mokamos į banko sąskaitą. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, konstatuoti ieškovo nesąžiningumo nėra pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, kaip jau minėta, kai pirkėjas yra fizinis asmuo ir tokią sutartį sudaro savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, tokia sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis ir tai lemia būtinumą sutarties sąlygas aiškinti vartotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d.),be to, atsakovo kreditoriaus teisės šiuo atveju negali turėti prioriteto prieš sąžiningo pirkėjo, siekiančio įsigyti gyvenamąjį būstą, teises ir teisėtus interesus. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieškovas, nors ir būdamas fiziniu asmeniu, negali būti laikomas vartotoju ar silpnesniąja šalimi santykyje su banku, kadangi nagrinėjamu atveju svarbu ne ieškovo santykiai su banku (kaip minėta, ieškovas nebuvo tarp atsakovų sudarytos kredito sutarties šalimi), o ieškovo santykiai su atsakovu BUAB „Sūduvos investiciniai projektai“, kuriuose jis neabejotinai laikytinas vartotoju, atsižvelgiant į tai, kad turtą siekė įsigyti savo asmeninių, šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovas neturėtų atsakyti už atsakovo nesąžiningus veiksmus, pastarajam netinkamai vykdžius Kredito sutartį, t.y. neatsiskaičius su banku, kadangi ieškovas neturėjo galimybių kontroliuoti UAB „Sūduvos investiciniai projektai“ veiksmų bei prievolių, prisiimtų pagal sutartį su banku, tinkamo vykdymo. Konstatuotina, jog pardavėjo prievolės neįvykdymas trečiajam asmeniui negali užkirsti kelio sąžiningai pirkėjo prievoles vykdžiusiam asmeniui reikalauti patvirtinti pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą ir jo galiojimą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, pripažinus turto pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu,  turi būti nustatytas ir įvardintas konkretus momentas, nuo kurio ginčijamas pirkimo-pardavimo sandoris būtų pripažintas galiojančiu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje turto pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina galiojančia nuo 2009m. gegužės 11 d., kada buvo pasirašyti butų priėmimo-perdavimo aktai, nes nuo tos datos ieškovui turtas buvo perduotas realiai valdyti, o iki tos datos ieškovas buvo sumokėjęs visą turto kainą. Toks sandorio galiojimo pradžios momentas pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodytas, todėl skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis turėtų būti papildoma nurodymu momento, apibrėžto konkrečia data, kurią ginčo pirkimo-pardavimo sutartis pripažįstama galiojančia.

Nurodžius momentą, kada pirkimo-pardavimo sutartis pripažįstama galiojančia, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kurie siejami su teismo esą padarytais ĮBĮ imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimais, t.y., kad pagal ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalį, įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių, pagal ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą teisė valdyti ir naudoti bankrutuojančios įmonės turtą suteikiama tik administratoriui, kad nei vienas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančios įmonės turto kitaip negu nustatyta šio įstatymo, o pagal ĮBĮ 14 straipsnio 2 dalį, visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant šio straipsnio 1 dalies nuostatas, yra negaliojantys nuo jų sudarymo. Bankroto byla UAB „Sūduvos investiciniai projektai“ iškelta 2010 m. spalio 18 d., ginčo sandoris pripažįstamas galiojančiu nuo 2009m. gegužės 11 d., taigi, iki bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo sprendimu pripažinus pagrindinę sutartį sudaryta iki pardavėjo bankroto bylos iškėlimo, aplinkybės, susijusios su vėlesniu bankroto bylos iškėlimu turto pardavėjui, pirkimo-pardavimo sutarties galiojimui teisinės reikšmėsneturi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-183/2012). Taigi, laikytina, jog pripažįstant turto pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu 2009 m. gegužės 11 dieną, ĮBĮ nuostatos, reglamentuojančios bankrutuojančių įmonių turto realizavimo tvarką, bankrutuojančios įmonės finansinių prievolių vykdymą, nebuvo pažeistos, nes faktiškai turto nuosavybės teisė buvo perėjusi ieškovui ir turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo įvykdyta dar iki bankroto bylos atsakovui UAB „Sūduvos investiciniai projektai“ iškėlimo.

Dėl hipotekos pabaigos

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nusprendė įpareigoti atsakovus padaryti hipotekos lakšto pakeitimus, nurodant, kad baigiama buto hipoteka. Apelianto teigimu, ieškovui sudarius preliminariąsias sutartis, kuriose buvo įtvirtinta, kad perkamas turtas gali būti įkeistas statybų finansuotojui, laikytina, jog ieškovas sutiko ateityje pirkti apsunkintą daiktą. Tokia apelianto išvada, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrįsta. Nors ieškovas ir pasirašė sutartis, kuriose numatyta, kad statybų laikotarpiu nebaigta statyba gali būti įkeista, iš to nedarytina išvada, kad ieškovas sutiko įsigyti nuosavybėn turtą, kuris įkeistas, siekiant užtikrinti UAB „Sūduvos investiciniai projektai“ įsipareigojimų bankui vykdymą. Visų pirma, pačioje sutartyje nurodyta, kad įkeičiama gali būti tik nebaigta statyba ir tik statybų laikotarpiu, antra, jokių duomenų, kad ieškovas būtų sutikęs įsigyti nuosavybėn įkeistą daiktą, byloje nėra, trečia, ieškovas, sumokėjęs visą įsigyjamo turto kainą, pagrįstai tikėjosi, kad visiškai atsiskaitęs su pardavėju, įgis galimybę įsigyti turtą be suvaržymų hipoteka.CK 6.321 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo panaikinti perduodamų daiktų įkeitimą (hipoteką) nepaisydamas to, ar įkeitimas (hipoteka) buvo įregistruotas ar ne, išskyrus atvejus, kai pirkėjas, iš pardavėjo gavęs tinkamą informaciją, sutinka pirkti daiktus, teisės į kuriuos yra suvaržytos tokiu būdu. Kaip jau pažymėta, byloje nėra duomenų, kad ieškovas, įgyvendindamas pirkėjo teises ir vykdydamas pirkėjo pareigas būtų sutikęs nusipirkti daiktus, teisės į kuriuos yra suvaržytos tų daiktų įkeitimu pardavėjo kreditoriui. Ieškovui, sąžiningai ir tinkamai vykdžiusiam savo kaip turto pirkėjo pareigas, negali tekti daiktų pardavėjo prievolių neįvykdymo pastarojo kreditoriui neigiamos pasekmės, nes ieškovo su daiktų pardavėjo kreditoriumi jokie prievoliniai santykiai nesiejo.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė hipoteką pasibaigusia pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą hipotekos pasibaigimo pagrindą. Tokios išvados teisingumą pagrindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, nes iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011, kurioje buvo sprendžiama dėl būsto įgijėjo – fizinio asmens galimybės kreiptis į teismą, prašant pripažinti būsto preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia, kai pardavėjas yra bankrutuojanti įmonė, darytina išvada, jog būsto pirkėjui atsiskaičius su bankrutuojančia įmone, jo (būsto įgijėjo) nuosavybės teisės suvaržymas hipoteka pasibaigia CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pripažinus hipoteką pasibaigusia, ginčą dėl hipotekos galiojimo išnagrinėjęs teismas gali priimti sprendimą dėl hipotekos išregistravimo. Tokiu atveju hipotekos registro tvarkytojas turi atlikti atitinkamus juridinius veiksmus, išregistruojant hipoteką teismo sprendimo pagrindu. Atsižvelgiant į šią aplinkybę laikytina, kad yra kiek netiksli ieškinio reikalavimo dėl hipotekos pabaigos nustatymo teisinė konstrukcija, suformulavus teismo įpareigojimą atsakovams padaryti atitinkamus hipotekos lakšto pakeitimus. Todėl tikslintina teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria patenkintas toks ieškovo reikalavimas, nusprendžiant ne įpareigoti atsakovus padaryti hipotekos lakšto pakeitimus, nurodant, kad baigiama buto hipoteka, o rezoliucinėje dalyje įrašant, kad teismas nusprendė išregistruotibuto, bendras plotas 137,42 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) hipoteką iš hipotekos registro.             

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą, laikoma, kad sprendimas priimtas ieškovo naudai, todėl apelianto prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetamas. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą yra pareiškęs prašymą priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių įrodymų dėl šių išlaidų dydžio, todėl toks ieškovo prašymas nenagrinėjamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, papildant ir patikslinant rezoliucinės dalies tekstą ir išdėstant jį taip:

„Pripažinti galiojančia nuo 2009 m. gegužės 11 d. E. B. ir BUAB „Sūduvos investiciniai projektai“ sudarytą buto 137,42 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), vienos negyvenamosios patalpos-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vietos, pažymėtos Nr. 10, pirkimo-pardavimo sutartį ir patvirtinti šios sutarties sudarymą.

Išregistruoti buto, bendras plotas 137,42 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) hipoteką iš hipotekos registro.

              Priteisti  E. B..k. (duomenys neskelbtini) iš AB DnB NORD banko į.k. 112029270 ir BUAB „Sūduvos investiciniai projektai“  į.k. 300122402 po 1500 litų turėtų atstovavimo išlaidų.

               Priteisti iš AB DnB NORD banko į.k. 112029270    15,30 Lt išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“(banko kodas 7300), įmokos kodas 5660.

     Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui E. B. a..k. (duomenys neskelbtini) 7025 (septynis tūkstančius dvidešimt penkis) litus žyminio mokesčio sumokėto pagal 2011 m. liepos 8 d. mokėjimo nurodymą, mokėjimas atliktas AB SEB banke.“

Teisėjai                                                                                                                                                                        Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                                                                                        Konstantinas Gurinas                                                                                                                                           

Marytė Mitkuvienė