Nuorašas

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Audronė Kartanienė,

sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos E.E. L. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutarties panaikinimo, 

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos prokuratūroje 2011-05-31 gautas pareiškėjos E.E. L. skundas, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 182 str. 2 d., dėl nusikalstamų UAB „P.J." darbuotojų veiksmų.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas Jurij Albu 2011-06-27 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą konstatavęs, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Diana Dilbienė 2011-08-03 nutarimu atmetė pareiškėjos E.E. L. skundą dėl tyrėjo J. Albu 2011-06-27 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagrįstumo.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-24 nutartimi pareiškėjos E.E. L. skundas dėl prokurorės  2011-08-03 nutarimo atmestas (skundo medžiaga, b. l. 18-20).

Skundu pareiškėja E.E. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-24 nutartį, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011-08-03 nutarimą, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo J. Albu 2011-06-27 nutarimą ir jos pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo perduoti spręsti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai iš naujo.

Pareiškėja mano, kad tyrėjo 2011-06-27 nutarimas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas,  kadangi jis priimtas neatlikus jokių tyrimo veiksmų, neapklausus galimai su nusikalstama veika susijusių asmenų. Teigia, jog ji savo pareiškime pateikė pakankamai duomenų LR BK 182 str. 2 d. numatytai veikai pagrįsti, nors įrodymus, duomenis apie nusikalstamos veikos buvimą rinkti ir ištirti turi atitinkamus įgalinimus turintys teisėsaugos institucijų pareigūnai. Mano, kad dėl jos pateikto pareiškimo nebuvo atliktas tyrimas: neapklausti nagrinėjamu klausimu susiję asmenys, neišreikalauti pilnam pareiškimo ištyrimui būtini duomenys. Be to, pagal pareiškėją, tyrėjo nutarime nepagrįstai remiamasi ikiteisminio tyrimo, kuris buvo atliekamas UAB „P.J." atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 186 str. 1 d. padarymo, duomenimis.

Pareiškėjos nuomone, jos skundą nagrinėjusios prokurorės nutarimas, kuriuo buvo atmestas jos skundas, taipogi yra nepagrįstas, nes prokurorė neišsprendusi konkrečių jos skundo motyvų, apsiribojo tik formaliais, deklaratyviais samprotavimais, bei, kaip ir tyrėjas, nesilaikė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Nurodo, kad LR BPK numatytos aplinkybės, kurių pagrindu baudžiamasis persekiojimas negalimas, nėra aiškios, juolab, kad dėl jų, pasak pareiškėjos, ir nebuvo nieko aiškinamasi. Pareiškėjos nuomone, svarbu yra tai, kad iš jos išviliotų piniginių lėšų suma yra labai didelė, du kartus viršijanti baudžiamuosiuose įstatymuose nustatytą didelės vertės apimtį, dėl ko jos pareiškimo ištyrimas reikalauja didesnio dėmesio. Jai padaryta žala paneigia prokurorės deklaratyvią išvadą, jog nėra nusikalstamos veikos požymių.

Pareiškėjos nuomone nepagrįsta ir skundžiama apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, kadangi joje nesvarstyti pagrindiniai jos skundo argumentai, t.y. neįvertintos aplinkybės, kad pareiškimas nebuvo iš esmės tiriamas, o atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą, nebuvo aiškinamasi, dėl kokių priežasčių UAB "P.J." laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, taip pat ar nėra daugiau analogišku būdu nukentėjusių asmenų.

Vertindama apylinkės teismo nutartyje nurodytą argumentą, jog dėl UAB "P.J." veiksmų ji galinti kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, pareiškėja nurodo, jog civilinis procesas trunka labai ilgai bei brangiai kainuoja. Mano, kad ji turi teisę prašyti, kad jos teisės būtų ginamos ir kreipiantis į teisėsaugos institucijas, tiriančias kriminalines veikas, kai įžvelgiami tokių veikų požymiai.

Išnagrinėjus pareiškėjos E.E. L. skundą, teismui pateiktą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-AT-0331-11 bei skundo nagrinėjimo medžiagas, daroma išvada, jog pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.  

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo J. Albu 2011-06-27 nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal E.E. L. skundą, nenustačius, jog būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra teisėtas ir pagrįstas (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Tai yra viena iš LR BPK 3 straipsnyje numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.

Tokią išvadą leidžia daryti ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-AT-0331-11 surinktų dokumentų bei E.E. L. skundo argumentų analizė. Todėl prokurorės 2011-08-03 nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011-08-24 nutartyje nurodyti pareiškėjos skundų atmetimo motyvai dėl esminių aplinkybių yra teisingi ir pagrįsti, jų argumentacija pakankama.

LR BK 182 straipsnis numato atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Sukčiavimo esmė yra apgaulės naudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Gi apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti turtu, t.y. perduoti turtą, perleisti turtinę teisę, atsisakyti realizuoti savo turtinę teisę, prisiimti turtinius įsipareigojimus ir pan. Suteikimas duomenų, kurie objektyviai negali suklaidinti vidutinių gabumų nukentėjusiojo, nesudaro apgaulės turinio požymio.

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui teismui pateiktos medžiagos, pareiškėja E.E. L., ketindama investuoti savo turimas lėšas į nekilnojamo turto statybą, su UAB „P.J.“ sudarė preliminariąją sutartį ir jos pagrindu bendrovei sumokėjo 70 210,96 litų (medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-AT-0331-11, b.l. 5).

Vilniaus apygardos teismo 2010-03-22 nutartimi UAB „P.J.“, pagal bendrovės vadovo ieškinį, iškelta restruktūrizavimo byla. Byloje pateiktas UAB „P.J.“ restruktūrizavimo planas, iš kurio matyti, kad kreditorinių reikalavimų sąraše, sudarytame pagal kreditorių pateiktus ir teismo patvirtintus reikalavimus, pareiškėja E.E. L. nėra įvardijama. Tačiau pareiškėjos įmokėta bendrovei 70 210,96 Lt suma, kaip skola, nurodoma kitų įmonės kreditorių sąraše, pažymint tai, kad pirkėjai, kurie yra sudarę preliminariąsias sutartis ir sumokėję avansus, yra įtraukiami į įmonės restruktūrizavimo planą, numatant, kad dalis jų užbaigs sandorius ir įsigis apartamentus, avansus užskaitant kaip dalinį mokėjimą. Kitų pirkėjų pareikšti finansiniai reikalavimai bus padengti kartu su kitais antros eilės kreditoriais (medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-AT-0331-11, b.l. 33-55, 65-66, 71, 72).

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos teismui medžiagos bei aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad nėra pagrindo teigti, jog UAB „P.J.“, preliminarios sutarties sudarymo metu, ketino ar ketina apgauti pareiškėją E.E. L., siekdama pasisavinti jos, pagal tarp įmonės ir pareiškėjos sudarytą sutartį, įneštą pinigų sumą – 70 210,96 Lt. Priešingai, siekdami tęsti savo veiklą ir vykdyti jau pradėtą projektą, įmonės atstovai ėmėsi įstatymo numatytų priemonių ir nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad įmonių restruktūrizavimo tikslas yra sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolą, atkurti mokumą ir išvengti bankroto (LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 str. 3 d.; Žin., 2010, Nr. 86-4529).

Tuo tarpu pati pareiškėja, kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos bei skundo turinio, dėl savo teisėtos turtinės teisės gynimo, jai manant, jog ji yra pažeista, jokių  savalaikių aktyvių procesinių veiksmų, iki kreipėsi į prokuratūrą, nesiėmė, nors baudžiamoji teisė, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, taikytina tik tuo atveju, kai asmuo negali apginti savo pažeistų teisių kitomis teisinėmis priemonėmis.

Kita vertus, priešingai nei mano pareiškėja, nei ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnams, nei teismui nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų bent įtarti, jog sutarties sudarymo metu, bet kokiu nors būdu, būtų buvę siekiama pareiškėją apgauti, neketinant jai suteikti sutartyje numatytų paslaugų, juolab, kad, kaip jau minėta, ir šiuo metu įmonė savo įsipareigojimų pareiškėjai neslepia ir neneigia.  

Skundo argumentas, jog pareiškėjos skundus nagrinėję pareigūnai priėmė formalius, deklaratyvius sprendimus, nesiimdami veiksmų jos nurodytoms aplinkybėms ištirti, taipogi yra nepagrįstas.

LR BPK 168 straipsnio pagrindu ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras turi teisę gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui atlikti papildomus proceso veiksmus: atlikti įvykio vietos apžiūrą, apklausas, gauti iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų reikalaujamus duomenis ar dokumentus. Tačiau nurodytas straipsnis, kuriuo skunde remiasi ir pareiškėja, neįpareigoja minėtų pareigūnų atlikti visus įmanomus procesinius veiksmus tais atvejais, kai iš gauto skundo, pareiškimo, pranešimo ar kitų prie jų surinktų dokumentų yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo. Kita vertus, pareiškėjos nurodomoms aplinkybėms ištirti, priešingai nei teigia ši, pareiškimą bei skundus tyrusių pareigūnų iniciatyva, visgi buvo išreikalauti ir kiti, vienokio ar kitokio pobūdžio sprendimo priėmimui reikalingi papildomi duomenys (medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-AT-0331-11, b.l. 7-13, 27-76).

Taigi, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos skundą dėl UAB „P.R.“ galimai nusikalstamų veiksmų, numatytų LR BK 182 str. 2 d. padarymo, nebuvo jokio procesinio pagrindo, nes sprendžiant iš tiriant skundą nustatytų aplinkybių, nebuvo padaryta veika, turinti šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kas ir buvo pagrįstai konstatuota skundžiamuose procesiniuose dokumentuose.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė :

              pareiškėjos E.E. L. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                                       Audronė Kartanienė

Nuorašas tikras :

Teisėja                                                                                                                                                    Audronė Kartanienė