Nr. DOK-2937

Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00118-2021-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. liepos 26 d. paduotu ieškovo V. D. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 5 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas V. D. padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl ginčų komisijos protokolo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Pagrindiniai ieškovo kasacinio skundo argumentai:

1.       Dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktų pažeidimų (dėl nutarties nemotyvavimo). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai visiškai nevertino to, kad ne pats ieškovas pašalino radiatorius, o radiatoriai buvo pašalinti dar prieš jam 2018 m. rugpjūčio 2 d. tampant buto savininku. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje jokių argumentų nepateikė, o tik šabloniškai nurodė, kad teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, taigi, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pareigos motyvuoti savo išvadą neįvykdė.

2.       Dėl CPK 176, 177, 178, 185 straipsnių pažeidimų (dėl įrodymų, įrodinėjimo pareigos ir įrodymų vertinimo). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išvadas dėl įrodinėjimo dalyko (tinkamo šildymo sistemos projekto pateikimo ir sąlygų šildymo sistemos atstatymo darbams atlikti nesudarymo) padarė nevertindami visų į bylą pateiktų įrodymų bei nurodytų argumentų, nepasisakydami dėl jų, padarydami išvadas, neatitinkančias nustatytų faktinių aplinkybių. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatinėjo svarbiausių aplinkybių – kad ieškovas neturi tinkamo daugiabučio namo šildymo sistemos projekto dalies kopijos, kuri susijusi su radiatoriais daugiabučiame name. Šis dokumentas yra būtinas ieškovui, kad jis galėtų atlikti radiatorių atstatymo darbus, nes tik projekte ar jo dalyje yra nurodoma, kokie radiatoriai turi būti montuojami daugiabutyje (galingumas, varža ir kt.) ir atstatyti šildymo prietaisus į projektinę padėtį. Be šio dokumento ieškovas negalėjo atlikti šildymo prietaisų atstatymo darbų. Tačiau būtent atsakovė nesuteikė būtino dokumento darbams atlikti, ir tokiu būdu trukdė ir nesudarė sąlygų šildymo sistemos darbams atlikti ieškovo iniciatyva.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovui V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. liepos 25 d. AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo nurodymu Nr. 0725160622753.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Artūras Driukas

Virgilijus Grabinskas

Jūratė Varanauskaitė