Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-362-485/2018

Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00094-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.11; 21.11.10; 21.11.11; 21.13.3

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. R. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutarimo, D. R. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. D. R., Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 1500 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, nekonfiskuojant transporto priemonės. D. R. nubaustas už tai, kad jis 2018 m. kovo 2 d. apie 21.07 val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, pakartotinai – 2015 m. rugsėjo 8 d. baustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnį (atitinka ANK 424 straipsnio 4 dalį), būdamas neblaivus vairavo automobilį Merceds-Benz ML 350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“.
2. Apeliaciniu skundu D. R. prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ištyrė įvykio aplinkybes bei neteisėtai ir netikslingai D. R. paskyrė nuobaudą. Apeliantas pripažįsta, kad 2018 m. kovo 2 d. vakare vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį ir buvo sustabdytas policijos vykdyto reido girtumui nustatyti metu, tačiau nesutinka, kad minėto reido metu jis buvo girtas - kadangi buvo išgėręs tik vieną bokalą alaus. D. R. teigimu, jis tiksliai nepamena, kiek laiko buvo praėję nuo alkoholio vartojimo. Policijos pareigūnams tą vakarą teigė, kad galėjo būti praėjusi valanda, tačiau išties galėjo būti praėję ir mažiau laiko - tą patvirtina ir policijos pareigūno A. S. duoti parodymai, kuriais teigiama, kad jeigu alkoholis buvo išgertas mažiau nei prieš pusvalandį - tokiu atveju praktikoje pasitaiko, kad promilės būna aukštos, o vėliau jos greitai krenta. Apelianto teigimu, tokį pareigūno teiginį patvirtina ir nagrinėjamas atvejis, nes 21.07 val. atlikus patikrą alkotesteriu buvo užfiksuota 1,32 promilės, tuo tarpu 21.29 val. - tik 0,23 promilės - kas neviršija leistinos alkoholio kraujyje ribos. Tokio staigaus promilių sumažėjimo objektyviai negalėjo paaiškinti nei ekspertas, nei policijos pareigūnai, teigę, kad jiems to praktikoje nėra pasitaikę. Skundo autoriaus įsitikinimu, tai galėjo būti paaiškinta tuo, kad alkoholis buvo nesenai vartotas ir apeliantas tiesiog iš jaudulio ar nuovargio neprisiminė kada tiksliai išgėrė alkoholį.
2. Skunde taip pat pažymima, jog atliekant pirmąjį tikrinimą alkotesteriu, D. R. nematė kaip buvo iš maišelio išimtas antgalis, kuris, kaip pažymi ir policijos pareigūnai, yra vienetinis ir negali būti naudojamas pakartotinai. Būtent dėl tikrinimo objektyvumo yra itin svarbu, kad kiekvieną kartą tikrinant vairuotojus, būtų naudojami nauji antgaliai, todėl praktikoje visuomet yra prie vairuotojo akių išimami antgaliai iš maišelių - kartais tą atlieka policijos pareigūnai, kartais - patys tikrinamieji asmenys. Atkreipiamas dėmesys, jog abu pareigūnai nurodė, kad antrojo tikrinimo metu, antgalį išėmė prie tikrinamo asmens akių - tuo tarpu ar pirmą kartą tai padarė - neatsimena. Taigi, apelianto manymu, keltina abejonė, ar įvykio aplinkybių „neatsiminimas“ gali būti pateisinamas ir ar išties viskas buvo atlikta pagal taisykles.
3. D. R. pastebėjimu, Alkotesteris Alcotest 6810 matuoja alkoholio kiekį iškvėptame ore, todėl akivaizdu, kad iškart po alkoholio pavartojimo atliekant patikrinimą, matavimo duomenys gali būti iškreipti dėl alkoholio ir jo garų likučių burnos ertmėje. Nepaisant to, kad apeliantas policijos pareigūnams teigė, jog alkoholį vartojo galimai prieš valandą, visgi, buvo vakaras, jis buvo po darbo dienos, taigi pavargęs bei susijaudinęs - natūralu, kad tokiais atvejais galima iš dalies prarasti ir laiko nuovoką. Apeliantas galėjo būti išgėręs minėtą bokalą alaus ir ne prieš valandą, bet prieš pusvalandį ar netgi mažiau, į ką visiškai neatsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Nepaisant galimybės, kad apeliantas alkoholį vartojo per paskutinį pusvalandį, tiek pareigūnai, tiek ir teismas kategoriškai rėmėsi tik pirmojo tikrinimo rezultatu, būtent nustatyta 1,32 promile, nors akivaizdu, kad pareigūnams kilo abejonių dėl nustatyto girtumo laipsnio bei tikrinamo asmens savijautos, kitu atveju jie nebūtų tikrinę antrą kartą. Šios abejonės turėjo būti traktuojamos tikrinamojo naudai.
4. Apelianto teigimu, iškilus abejonių dėl tikrinamojo blaivumo, policijos pareigūnai, remiantis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, turėjo pareigą jį pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Tai būtų leidę išvengti neaiškumų. Šiuo atveju į minėtą įstaigą asmuo savo noru, taigi siekdamas policijos pareigūnams padėti išsiaiškinti faktines aplinkybes, nuvyko tik po gerų 3 valandų, kas, remiantis galiojančia teismų praktika, lemia, kad medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus ilgiau nei valandai po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis yra netikslus ir netinkamas vertinti buvusį prieš tam tikrą laiko tarpą.
5. D. R. įsitikinimu, būtent policijos pareigūnų elgesys lėmė tai, jog apeliantas negalėjo valandos bėgyje nuvykti į medicinos įstaigą. Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas 21.45 min, tačiau apeliantui dar reikėjo pasirašyti ir Priverstinį transporto priemonės nuvežimo aktą, kuris buvo surašytas tik 22.20. Tokiu būdu tik 23.30 apeliantas atvyko į sveikatos priežiūros įstaigą, kur dar teko laukti eilėje, taip pat registruotis, todėl tik 00.05 buvo paimtas kraujo mėginys. Apeliantas laiku į sveikatos priežiūros įstaigą nenuvyko dėl objektyvių priežasčių, o ne siekdamas vilkinti laiką.
6. Skundo autoriaus teigimu, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė koks konkrečiai promilių skaičius buvo kraujyje, nepaisant to teigia, kad buvo lengvas girtumas.
3. Institucija apeliaciniu skundu prašė, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutarimą pakeisti ir taikyti D. R. už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą transporto priemonės konfiskavimą.
1. Skunde nurodė, jog teismas individualizuodamas nuobaudą netinkamai aiškino ir taikė normas, reguliuojančias turto, kuris buvo pažeidimo įrankis (priemonė) konfiskavimo klausimą, nenurodė sunkinančios aplinkybės bei paskyrė baudą ne sankcijos ribose. ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Atkreipiamas dėmesys, jog D. R. linkęs savo teisei priešingu veikimu pažeisti įstatymų nustatytą tvarką, moralės bei elgesio normas. Praeityje jis trauktas administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus tarp jų ir už KET reikalavimų pažeidimus. Pažymėtina ir tai, jog pažeidėjas automobilį vairavo pakartotinai neblaivus. Nustatytos aplinkybės ypatingai neigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį bei jo padaryto pažeidimo pobūdį - pažeidimas pavojingas ir ypatingai grubus, asmuo transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių bei būdamas neblaivus. Institucijos manymu, paskyrus pažeidėjui - ne jam priklausančios, tačiau jo valdytos nusižengimo padarymo metu, transporto priemonės konfiskavimą, nebūtų pažeistas proporcingumo ir protingumo principai ar transporto priemonės savininko teisė į nuosavybę. Skundžiamu atveju visuomenės interesai yra pakankami, kad pateisintų nuosavybės teisių ribojimą. Vien ta aplinkybė, kad transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nėra pagrindas neskirti administracinės nuobaudos transporto priemonės konfiskavimo. Institucijos teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidėjui neskirdamas turto konfiskavimo nuobaudos, nepagrįstai prioriteto tvarka vertino ir atsižvelgė į automobilio (pažeidimo padarymo įrankio) savininko teises, o ne visuomenės interesą - teisę į saugią aplinką.
4. Atsiliepimu į D. R. apeliacinį skundą suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas S. Š. prašė apeliacinio skundo motyvus bei argumentus vertinti pagal ANK normas, taip pat iš D. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 200 eurų proceso išlaidų.
5. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašė Institucijos skundo kaip nepagrįsto, netenkinti.
6. Institucija, atsiliepimu į D. R. apeliacinį skundą prašė, jį atmesti, skundžiamą nutarimą dalyje dėl D. R. pripažinimo padariusiu ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą palikti nepakeistą.

       Teismas

k o n s t a t u o j a :

7. D. R. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos skundai netenkintini.
8. D. R. apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados dėl D. R. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Institucijos apeliaciniame skunde keliamas D. R. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės, kuria buvo padarytas ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, konfiskavimo. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinių skundų ribose, tai yra, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo bei paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo aspektu.

Dėl D. R. apeliacinio skundo.

9. Pagrindinės duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.
10. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant D. R. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės padarius ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl D. R. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
11. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. R. viso proceso metu neneigė, jog transporto priemonę vairavo išgėręs alkoholio (nurodė išgėręs vieną bokalą alaus), tačiau nesutiko su jo neblaivumo laipsnio nustatymu, nurodydamas, kad blaivumo tikrinimo metu policijos pareigūnų naudoto alkotesterio parodymai yra neteisingi. Pirmosios instancijos teismas D. R. neprisipažinimą vertino kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės bei išsamiai ir motyvuotai apelianto nurodytą versiją atmetė, remdamasis byloje esančių įrodymų visetu: administracinio nusižengimo protokolu, alkotesterio tikrinimo rezultatų kvitais, tarnybiniais policijos pareigūnų pranešimais, sprendimu nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, 2018 m. kovo 2 d. Kėdainių ligoninės SPS Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kita byloje esančia rašytine medžiaga, taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų A. S., E. K., A. R. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad visi byloje esantys įrodymai apylinkės teismo yra kruopščiai išanalizuoti ir motyvuotai aptarti, pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nėra teisinio pagrindo.
12. Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika, įprastai pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-2014). Pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – Taisyklės) 29 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo ne vėliau kaip per valandą gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. kovo 2 d. sustabdžius D. R. vairuojamą automobilį ir 21.07 val. patikrinus jo blaivumą sertifikuotu alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), prietaiso paklaida +/- 0,017 ‰, buvo nustatytas 1.32 promilių neblaivumas. Atlikus pakartotinį blaivumo patikrinimą 21.29 val. alkotesteris užfiksavo 0.32 promilių neblaivumą. Nesutikdamas su alkotesterio parodymais, D. R. pats kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo, kurioje 2018 m. kovo 3 d. 00.05 val. buvo paimtas kraujas etilo alkoholio kiekiui nustatyti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad D. R. kraujyje rasta 0,18 ‰ promilės etilo alkoholio (b. l. 95). Kaip matyti, šioje administracinio nusižengimo byloje pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir vėliau t. y. praėjus beveik trims valandoms, gydymo įstaigoje atlikto kraujo tyrimo rezultatai skiriasi. Pažymėtina, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Siekiant pašalinti abejones dėl asmens neblaivumo pažeidimo padarymo metu, apylinkės teismas pagrįstai pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise skirti teismo narkologinę medicininę ekspertizę. Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos ekspertizės Kauno skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad blaivumo testo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 2018 m. kovo 2 d. 21 val. 07 min. etilo alkoholio koncentracija D. R. kraujyje buvo tarp 0,63 ir 1,2 promilė, o blaivumo testo patikrinimo alkotesteriu metu 21 val. 29 min. etilo alkoholio koncentracija D. R. kraujyje buvo tarp 0,57 ir 1,06 promilės (b. l. 103-105). Taigi šios ekspertizės rezultatai neprieštarauja patikrinimo alkotesteriu ir kraujo mėginio tyrimo rezultatams, tačiau dar ir sustiprina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, jog alkoholio koncentracija D. R. kraujyje 2018 m. kovo 2 d. 21 val. 07 min. viršijo leistiną 0,4 promilės ribą. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokie D. R. veiksmai, atsižvelgiant ir į tai, kad D. R. pakartotinai neblaivus vairavo transporto priemonę, pagrįstai buvo kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 427 straipsnio 1 dalyje, už ką jam teisingai paskirta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė. Pažymėtina, jog ekspertizės akte pažymima, jog autoritetingiausiose ir visuotinai pripažintose medicinos duomenų bazėse UpToDate (Lexicomp) ir TOXINZ Poisons Information nurodomas atitinkamai 0,15 - 0,2 ir 0,15 - 0,23 promilės per valandą etanolio koncentracijos mažėjimo greitis, pradinėse alkoholizmo stadijose jis gali būti ir didesnis, bet ne daugiau kaip 0,33 – 0,34 promilės per valandą, todėl akivaizdu, jog šiuo atveju praėjus beveik trims valandoms iš apelianto organizmo pasišalino dalis alkoholio ir kraujo tyrimo rezultatai tai parodė.
13. Apeliaciniame skunde teigiama, jog apeliantas po darbo dienos buvo pavargęs bei susijaudinęs, todėl iš dalies galėjo prarasti laiko nuovoką bei netiksliai nurodyti kada išgėrė alaus bokalą. Nepaisant galimybės, kad apeliantas alkoholį vartojo per paskutinį pusvalandį, tiek pareigūnai, tiek ir teismas kategoriškai rėmėsi tik pirmojo tikrinimo rezultatu, būtent nustatyta 1,32 promile.
1. Kaip pagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, neblaivumo patikrinimas alkoholio matuokliu gali būti atliekamas, praėjus ne mažiau kaip 10–15 minučių po alkoholio vartojimo, priešingu atveju kyla rizika, kad burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti matavimo rezultatus. Sutiktina ir su tuo, jog prieš atlikdamas neblaivumo patikrinimo procedūrą, pareigūnas privalo įsitikinti, ar asmuo bent 15 minučių prieš neblaivumo patikrinimo procedūrą nevartojo alkoholio, burnos gaiviklių ar vaistų, kurių sudėtyje yra alkoholio. Tačiau, susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, joje esančiais tarnybiniais policijos pareigūnų pranešimais (b. l. 6, 7), taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto liudytojo policijos pareigūno, sustabdžiusio D. R. vairuojamą transporto priemonę, A. S. parodymais, konstatuotina, kad asmens neblaivumas nagrinėjamu atveju buvo patikrintas laikantis visų šiai procedūrai keliamų reikalavimų. Policijos pareigūnų A. S. ir E. K. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog 2018 m. kovo 2 d. 21.07 val. sustabdžius D. R. vairuojamą automobilį ir bendraujant su vairuotoju, akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas nurodė, jog restorane prie vakarienės apie 19 val. išgėrė vieną bokalą alaus, su pažeidimu sutiko ir jo neginčijo. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. S. taip pat patvirtino, jog D. R., sustabdžius jį patikrinimui, nurodė, kad Kaune restorane vakarieniaudamas išgėrė bokalą alaus. Šiuos parodymus bei tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis 2018 m. kovo 2 d. administracinio nusižengimo protokolas, kuriame administracinėn atsakomybėn patrauktas D. R. nurodė, jog apie 19 val. vakarieniaudamas restorane išgėrė vieną bokalą alaus. Apklaustas pirmosios instancijos teisme, D. R. taip pat patvirtino, jog sustabdžius jį policijos pareigūnams bei paklausus, ar jis gėrė, atsakė, kad gėrė vieną bokalą alaus prieš valandą ar pusantros valandos laiko. Aplinkybes, jog apeliantas dėl pervargimo ir susijaudinimo galėjo netiksliai nurodyti alaus išgėrimo laiką, jis nurodo tik skunde apeliacinės instancijos teismui, todėl nėra pagrindo teigti, jog policijos pareigūnas D. R. neblaivumą tikrino nesilaikant visų šiai procedūrai keliamų reikalavimų. Dėl šių aplinkybių, aukštesnysis teismas, apelianto paaiškinimus, kad prieš neblaivumo patikrinimą alkoholio matuokliu jis galėjo netiksliai nurodyti alkoholio vartojimo laiką, vertina kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti jam gresiančios atsakomybės, ir ją atmeta. Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame teismo nutarime, D. R. patikrinimas pirmojo pūtimo į alkotesterį metu buvo atliktas tinkamai, pažeidimų nenustatyta, todėl teismas neturi pagrindo pirmojo patikrinimo rezultatu nesiremti, juolab, kad nustatyto neleistino neblaivumo vairuojant aplinkybę patvirtino ir teismo paskirtos ekspertizės aktas, kuriame tyrimas buvo atliktas skaičiavimuose naudojant iš D. R. ligoninėje paimto kraujo rezultatą.
14. Nors apeliaciniame skunde taip pat keliama abejonė ar išties apelianto patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas pagal taisykles, kadangi atliekant pirmąjį tikrinimą alkotesteriu, D. R. nematė kaip buvo iš maišelio išimtas antgalis, tačiau aukštesnysis teismas šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, jog tiek policijos pareigūnas A. S., tiek ir E. K. apklausti pirmosios instancijos teisme, kategoriškai nurodė, jog pagal instrukcijas tikrinant vairuotojus alkotesteriu, po kiekvieno įpūtimo antgalis yra keičiamas. Kiekvienas antgalis yra vienkartinis, supakuotas plastikiniame maišelyje, iš kurio kiekvieną kartą tikrinant išimamas ir uždedamas. Tai, kad pareigūnas tikrinęs D. R. alkotesteriu neprisiminė, ar prie vairuotojo akių išpakavo antgalį, ar davė tai padaryti pačiam vairuotojui, nesudaro pagrindo vertinti, jog patikrinimas buvo atliktas netinkamai ir pažeidžiant instrukcijų reikalavimus. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nei pats D. R., nei  liudytoju apklaustas policijos pareigūnas tikrinęs vairuotojo blaivumą, nenurodė, kad D. R. pirmojo patikrinimo metu būtų suabejojęs tuo, kaip buvo uždėtas antgalis, ar reiškęs pretenzijas bei prašęs jį pakeisti.
15. Iš apeliacinio skundo turinio taip pat matyti, jog apeliantas nurodo, jog iškilus abejonių dėl tikrinamojo blaivumo, policijos pareigūnai, remiantis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, turėjo pareigą jį pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.
1. Pažymėtina, jog Taisyklėse yra aiškiai nurodyti atvejai, kada policijos pareigūnai privalo patys pristatyti asmenį į sveikatos priežiūros įstaigą, o būtent: Taisyklių 3 punkte numatyta, kad „Policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti arba per tikrinimą nustatoma, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija – daugiau kaip 1,5 promilės, arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros“. Kitais atvejais policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neatsiranda. Taigi, apelianto argumentas, kad nagrinėjamu atveju Taisyklės įpareigojo policijos pareigūnus jį pristatyti medicininei apžiūrai atlikti yra nepagrįstas. Esant aiškiai reglamentuotai transporto priemones vairuojančių asmenų blaivumo tikrinimo tvarkai, nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai neturėjo jokio pagrindo elgtis kitaip, negu numatyta Taisyklėse. Be to, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju buvo esmingai pažeistos ar apsunkintos D. R. teisės savalaikiai t. y. valandos bėgyje nuvykti į medicinos įstaigą. Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame teismo nutarime, pateisinamos priežastis, kodėl D. R. kreipėsi taip vėlai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, nenustatyta. Nors D. R. tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigė, jog, būtent policijos pareigūnų elgesys lėmė tai, jog jis negalėjo valandos bėgyje nuvykti į medicinos įstaigą, tačiau priešingai nei teigia apeliantas, liudytojais apklausti policijos pareigūnai nurodė, kad D. R. buvo leidžiama bei netrukdoma išvykti iš įvykio vietos. Teisme apklaustas liudytojas A. S. nurodė, jog surašęs administracinio nusižengimo protokolą jis nurodė vairuotojui, kad šis gali važiuoti į ligoninę, tačiau vairuotojas pasirinko laukti tralo, kad pats užsikeltų automobilį ir viską matytų. Vairuotojas bijojo, kad jo automobilis bus apgadintas. Tralas iš Kėdainių atvažiuoti negalėjo, todėl buvo kviestas iš Kauno, vairuotojui buvo nurodyta nelaukti.
2. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog D. R. abejojant dėl alkotesterio rodmenų, jis turėjo ir galėjo, per kuo trumpesnį laiką atvykti į ligoninę ir duoti kraujo tyrimui, tačiau to nepadarė dėl nuo jo pačio valios priklausančių priežasčių, neleisdamas teismui iškeltos abejonės vertinti D. R. naudai.
16. Apibendrinant konstatuojama, jog apylinkės teismas įrodymus vertino tinkamai ir pagrįstai nustatė, jog D. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje. Taigi, nors D. R. prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti, jo kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Kaip jau minėta, vien tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nutarime padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.

Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo.

17. Apeliaciniame Institucijos skunde keliamas D. R. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės, kuria buvo padarytas ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, konfiskavimo.
1. ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą, tačiau ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalis numato, jog už šio kodekso 427 straipsnyje numatytą administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojama ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, jeigu 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu atidžiai įvertinti padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Turto, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-3-697/2016).
2. Taigi vien apeliaciniame skunde nurodomi motyvai, susiję su padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiu, jo padarymo aplinkybėmis, praeityje D. R. padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, bei faktas, kad automobilis Merceds-Benz ML 350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pažeidimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymo įrankis, nėra pakankamas pagrindas konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį automobilį, juo labiau daryti išvadą, kad automobilio teisėtam savininkui buvo žinoma, kad jam priklausantis automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Pažymėtina, jog pastaroji aplinkybė negali būti preziumuojama, ji turi būti įrodinėjama ir nustatinėjama kaip ir visos kitos reikšmingos aplinkybės, sudarančios administracinio nusižengimo sudėtį.
3. Iš 2017 m. liepos 27 d. transporto priemonių nuomos sutarties (b. l. 37-40) matyti, jog suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios savininku yra D. R., sudarė transporto priemonių nuomos sutartį, pagal kurią suinteresuotas asmuo nuo 2017 m. liepos 31 iki 2020 m. rugpjūčio 30 išnuomojo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ jam priklausančią transporto priemonę Mersedes-Benz 350 Bluetec 4Matic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo mokėti sutartą nuomos mokestį ir užtikrinti, kad jokie tretieji asmenys nevairuos transporto priemonės neblaivūs. Be to, transporto priemonės nuomos sutartyje buvo sutarta, kad išnuomota transporto priemonė gali būti perduota valdyti ir nuomininko įmonės darbuotojams. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas S. Š. paaiškino, kad automobilio savininkas, perduodamas automobilį pagal nuomos sutartį D. R. įmonei nežinojo ir negalėjo žinoti, kad D. R. gali padaryti nusižengimą. Kitų duomenų, paneigiančių minimas aplinkybes bei tai, kad automobilio savininkui būtų buvę žinoma, jog D. R. vairuodamas transporto priemonę darys nusižengimus, teismui nebuvo pateikta.
4. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad transporto priemonės – automobilio „Mersedes-Benz 350 Bluetec 4Matic“ – savininko – UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovai nežinojo ir negalėjo objektyviai žinoti, kad automobilis bus naudojamas ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytam administraciniam nusižengimui daryti, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, būtinų ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimui taikyti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
18. Atsiliepime į apeliacinius D. R. ir Institucijos skundus, suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas S. Š. prašė suinteresuoto asmens naudai iš D. R. priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ir į bylą pateikė 2018 m. liepos 12 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 42 bei mokėjimo nurodymą, iš kurių matyti, jog suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ advokatui S. Š. pagal teisinių paslaugų sutartį sumokėjo 200 eurų.
19. Pagal ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su atitinkamai pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog apeliacinį procesą iniciavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. R., į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą (skundas atmestas), tokį prašymą tenkina bei vertina, jog prašoma priteisti patirtų išlaidų suma, atsižvelgiant į tai, jog byloje buvo pateikti atsiliepimai į apeliacinius skundus, atitinka advokato S. Š. darbo sąnaudas, yra proporcinga jo atliktiems veiksmams, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ji priteistina iš D. R. suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu ir 666 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą, D. R. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinių skundų netenkinti.

Priteisti iš D. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 200 Eur (du šimtus eurų) procesinių išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti .

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                     Algirdas Remeika