Nr. DOK-5284
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00140-2022-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2023 m. gruodžio 11 d. paduotu ieškovės S. Ž. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
Ieškovė S. Ž. (advokatė) prašė priteisti iš atsakovės A. Ž. (klientės) 75 000 Eur skolą už suteiktas teisines paslaugas pagal šalių sudarytas teisinių paslaugų sutartis, taip pat 5 proc. metines procesines palūkanas ir 675 Eur žyminį mokestį.
Atsakovė priešieškiniu prašė ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies – priteisti ieškovei iš atsakovės atlyginimą už suteiktas teisines paslaugas pagal 2020 m. birželio 9 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 80/2020 įkainius pagal pagrįstas tokio darbo laiko sąnaudas – 8461,60 Eur; pripažinti 2020 m. birželio 22 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 93/2020 ir 2022 m. kovo 23 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 38/2022 negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento); pripažinti iš dalies negaliojančiais teisinių paslaugų atlikimo aktus.
Šiaulių apygardos teismas 2023 m. vasario 27 d. galutiniu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 70 549,95 Eur skolos, 5 proc. metines procesines palūkanas ir 3986,44 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priešieškinį atmetė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pakeitė galutinį sprendimą – ieškovei iš atsakovės priteisė 55 730 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir 3249 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog, sudarant 2020 m. birželio 22 d. ir 2022 m. kovo 23 d. sutartis, prieš ją būtų panaudota apgaulė ar sudaromi sandoriai prieštarautų viešajai tvarkai ar gerai moralei. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, dėl ko ginčijami teisinių paslaugų atlikimo aktai turėtų būti pripažinti negaliojančiais, o atlyginimas skaičiuojamas pagal įkainius už darbo laiko sąnaudas, todėl kolegija atmetė šį apeliacinio skundo reikalavimą kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė tinkamai ir visiškai įvykdė 2020 m. birželio 22 d. teisinių paslaugų sutarties sąlygas, todėl jai priklauso sutartyje nustatytas 5 procentų atlygis nuo atsakovės santuokos nutraukimo byloje priteisto turto vertės. Ieškovė neįvykdė sutarties sąlygos ir neužbaigė atsakovės santuokos nutraukimo bylos. Be to, ieškovė atstovavo atsakovei pagal sudarytas sutartis ne tik atsakovės santuokos nutraukimo byloje, bet ir kituose teismuose bei kitose institucijose, todėl skaičiuoti atlygį tik pagal atsakovės santuokos nutraukimo bylos rezultatą yra nepagrįsta.
Teisėjų kolegija pripažino, kad šalių susitartas 200 Eur valandinis atlygis už ieškovės suteiktas paslaugas yra protingas, skaidrus, sąžiningas, adekvatus rinkos ekonominėms sąlygoms, infliacijai ir ieškovės prisiimamai rizikai dėl atsakovei atidėto mokėjimo už suteiktas paslaugas ir atitinka Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus. Šalims 2022 m. kovo 23 d. pasirašius teisinių paslaugų sutartį buvo susitarta ne tik dėl ankstesnės sutarties sąlygų papildymo, bet ir konstatuota, jog ieškovė suteikė atsakovei paslaugų nuo 2020 m. birželio 9 d. iki 2022 m. kovo 23 d. už 52 830 Eur. Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateikti abiejų šalių pasirašyti teisinių paslaugų suteikimo aktai. Pagal teisinių paslaugų atlikimo aktą nuo 2022 m. kovo 24 d. iki 2022 m. birželio 15 d. ieškovė suteikė atsakovei teisinių paslaugų, kurių bendra vertė 2900 Eur. Dėl to teisėjų kolegija nusprendė priteisti ieškovei pagal nurodytus teisinių paslaugų atlikimo aktus bendrą sumą 55 730 Eur (52 830 Eur+2900 Eur).
Ieškovė S. Ž. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalį, kuria pakeitus Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. galutinį sprendimą netenkinta ieškinio dalis, ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. galutinį sprendimą.
Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas - Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 ir 3 dalis bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos minėtų teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos, dėl ko buvo priimta neteisėta ir nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo nutartis dalyje dėl ieškovei iš atsakovės priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydžio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-219/2018 46 punktą ir kt.).
2. Apeliacinės instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl bylai reikšmingų ir pirmosios instancijos teismo galutiniame sprendime ištirtų aplinkybių, aptartų rašytinių įrodymų ir jų pagrindu padarytų išvadų, savo sprendimą grindė prieštaringais motyvais, prielaidomis ir faktinės padėties neatitinkančiomis aplinkybėmis. 2022 m. kovo 23 d. sutarties 5.3 papunkčiu ieškovė ir atsakovė susitarė: „šalys konstatuoja, kad minimali santuokoje įgyto turto suma yra 1 500 000 eurų, dėl ko honoraras turi būti ne mažesnis nei 75 000 eurų, jeigu nebus viršytas suteiktas valandinis atlygis“. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Nei CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punkte, nei CK 6.721 straipsnio 1 dalyje pateiktas teisinis reguliavimas šiuo atveju niekaip nepagrindžia apeliacinės instancijos teismo teiginio, jog sutarties 5.3 punkto nuostata būtų iš esmės pažeidžiami atsakovės, kaip vartotojos, interesai nutraukus paslaugų sutartį. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir CK 6.721 straipsnio 1 dalį, dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą ir jokiais argumentais nepagrįstą išvadą, jog šalių sutartas 5 proc. atlygis nuo atsakovei priteisto turto sumos ieškovei negali būti priteisiamas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti S. Ž. 334 Eur (tris šimtus trisdešimt keturis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. gruodžio 11 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 937.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Gediminas Sagatys
Jūratė Varanauskaitė