ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 10 d.

Šiauliai

        Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Valvėsta“ atstovei advokatei Simonai Vaičiulytei Gavorskienei, nedalyvaujant atsakovės UAB „Scanprekyba“ atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Valvėsta“ ieškinį atsakovei UAB „Scanprekyba“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė:        

1.       Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Scanprekyba“ 15453,21 Eur skolą, 49,58 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad 2011 m. gegužės 18 d. ieškovė (pardavėja) ir atsakovė (pirkėja) sudarė Pirkimo sutartį Nr. V11-20 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo Sutartyje numatyta tvarka prekes, kurių pavadinimai, asortimentas, kiekis ir kaina nurodoma juridinę galią turinčiuose prekių pardavimo dokumentuose, perduoti atsakovės nuosavybėn, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti prekių kainą nurodyta tvarka ir terminais. Pagal Sutartį ieškovė pardavė atsakovei prekių už 15920,31 Eur. Tai patvirtina laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 8 d. iki 2020 m. kovo 23 d. ieškovės išrašytos ir atsakovės pasirašytos 23 PVM sąskaitos faktūros: Serija VAL Nr. 0130906, Serija VAL Nr. 0131044, Serija VAL Nr. 0131050, Serija VAL Nr. 0131261, Serija VAL Nr. 0131258, Serija VAL Nr. 0131470, Serija VAL Nr. 0131481, Serija VAL Nr. 0131631, Serija VAL Nr. 0131638, Serija VAL Nr. 0131850, Serija VAL Nr. 0131859, Serija VAL Nr. 0132059, Serija VAL Nr. 0132062, Serija VAL Nr. 0132275, Serija VAL Nr. 0132282, Serija VAL Nr. 0132467, Serija VAL Nr. 0132476, Serija VAL Nr. 0132715, Serija VAL Nr. 0132716, Serija VAL Nr. 0132899, Serija VAL Nr. 0132898, Serija VAL Nr. 0133061, Serija VAL Nr. 0133062. Sutarties 4.1 punkte įtvirtinta, jog atsakovė visą prekių partijos kainą apmoka ne vėliau kaip per 45 (keturiasdešimt penkias) dienas. Pažymėtina, kad atsakovė nors ir pripažįsta savo prisiimtus įsipareigojimus (2020 m. kovo 25 d. Pranešimo dėl UAB „Scanprekyba“ nemokumo proceso inicijavimo kopija pridedama), tačiau vengia pilnai atsiskaityti su ieškove už jai parduotas prekes ir iki šios dienos yra likusi skolinga 15453,21 Eur. Sutarties 5 punkte įtvirtinta, kad už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną atsakovė nuo neatsiskaitytos sumos moka 0,02 % dydžio netesybas. Atsakovė vėluoja pilnai atsiskaityti su ieškove pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras nuo 2020 m. vasario 23 d., todėl apskaičiuoti delspinigiai sudaro 49,58 Eur.

3.        Ieškovės atstovė patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, paaiškindama, kad šalys ilgą laiką vykdė prievoles, ieškovė tiekė prekes, išrašė PVM sąskaitas faktūras, buvo apmokėta tik dalis pirmos PVM sąskaitos faktūros, kitos nebuvo apmokėtos. Prekes tiekė, kadangi buvo ilgalaikio verslo santykiai, abipusis pasitikėjimas, todėl buvo atidedami mokėjimai, tačiau atsakovė nedarė net dalinių apmokėjimų. Delspinigiai numatyti Sutarties 5 punkte. Skolos apmokėjimo terminai yra suėję, skola neapmokėta. Mano, kad force majeure sąlygos negalėtų būti taikomos, kadangi turi būti nustatyta, kad būtent dėl karantino objektyviai nebuvo galima vykdyti Sutarties, negalėjo vykdyti savo veiklos. Atsakovė vykdo veiklą ir internetu. Nėra duomenų, kad klientai vėlavo atsiskaityti su atsakove. Delspinigiai paskaičiuoti už sąskaitas iki karantino. Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovė neįrodė, kad ieškinys nepagrįstas, skolos iš esmės neginčija. Atsakovės siūlomas atsiskaitymo grafikas netiko, nes per ilgas laikotarpis, pasiūlymas formalus, kadangi jau galvojo apie restruktūrizavimo procesą. Atsakovė pirko prekes, kai gaudavo užsakymus iš klientų. Vadinasi, gaudavo lėšas iš klientų, tačiau neatsiskaitydavo su ieškove. Prekybos ir amatų rūmai išduoda pažymas dėl force majeure sąlygų, tačiau tai nereiškia, kad egzistavo tokios aplinkybės, dėl kurių negalima vykdyti Sutarties. Mano, kad įmonė netinkamai planavo savo veiklą. Matyti, kad buvo vykdomi pirkimai ir per karantiną, atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl prekių, vykdė veiklą. Aplinkybė, kad klientai neatsiskaito su atsakove, nėra force majeure sąlyga.

4.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka. Nurodo, kad ieškovė neturi galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę, nes iki šiol nėra suėję sutartyje bei sąskaitose faktūrose numatyti sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminai pagal 0133062, 0133061, 0132898, 0132899, 0132716, 0132715 sąskaitas, kurių bendra suma – 3318,39 Eur, todėl ieškinys šioje dalyje nepagrįstas. Ieškovė klaidinančiai ieškinyje teigia, jog atsakovė praleido 0132059, 0132062, 0132275, 0132282, 0132467, 0132476 sąskaitų mokėjimo terminus 3362,87 Eur sumai, nes ieškinio pateikimo metu (2020-03-31) šių sąskaitų mokėjimo terminai nebuvo suėję, todėl ieškinys šioje dalyje nepagrįstas. Pagal ieškovės ir atsakovės Sutartį atsakovė yra informavusi apie nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimą atsakovės veiklai dėl karantino pritaikyto veiklos uždraudimo valstybės valdžios institucijų veiksmais nuo 2020 m. kovo 16 d. (ši informacija yra viešai prieinama), taip pat, draudimo taikomo kitiems, t. y. ir pirkėjų (fizinių asmenų) bei juridinių asmenų karantino, draudimo pirkti prekes fiziškai, vykdyti kitas veiklas, šiems vykdyti veiklas, ir dėl kitų COVID-19 patiriamų neigiamų finansinių pasekmių atsakovės finansinei situacijai (fizinės veiklos parduotuvėse ne maisto prekėmis negalimumo vykdyti, klientų vėlavimo atsiskaityti, sustabdytų prekių įsigijimų iš esamų klientų, ir kt.). Atitinkamai, nepagrįsti ir iš to nevykdymo kylantys ieškovės reikalavimai. Pagal Sutarties 5.4 punktą nei viena iš šalių neatsako už Sutarties neįvykdymą, jeigu tai įvyko dėl force majeure sąlygų ar kitos nenugalimos jėgos. Todėl atsakovės laikinas veiklos uždraudimas bei kiti ribojimai, Lietuvos Respublikoje taikomo karantino sąlygos dėl COVID-19 laikytina tokiomis aplinkybėmis. Atsakovės įsitikinimu, karantinui pasibaigus ir/ ar išnykus dėl minėtos jėgos atsiradusioms kliūtims bei pavykus atnaujinti įprastą jau daugiau kaip 12 metų stabilią veiklą parduotuvėse, atsakovė galės vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Dar iki Lietuvos Respublikos valstybėje paskelbto oficialaus karantino atsakovė dar vasario pabaigoje buvo paveikta COVID-19, nes itin sumažėjo prekybos apimtys. 2020 m. vasario 26 d. dėl koronaviruso grėsmės Lietuvos Vyriausybė šalyje paskelbė ekstremalią situaciją, o to pasekoje atsirado neįprastos aplinkybės – pirkėjai beveik nustojo lankytis fizinėse parduotuvėse. Dėl minėtų aplinkybių nėra atsakovės kaltės, todėl remiantis minėtu 5.4 punktu ieškinys atmestinas visa apimtimi. Atsakovė nevengia atsiskaityti su ieškove, dėl susiklosčiusios neeilinės epideminės situacijos Lietuvos Respublikoje bei pasaulyje atsakovė ieško įvairių situacijos sprendimo būdų ir pati net kreipėsi į ieškovę dėl laikino sąlygų pakeitimo ir pan. Būtent atsakovė buvo aktyvi, nedelsiant informavo apie susiklosčiusią situaciją bei jos poveikį mokėjimų vykdymui, tačiau ieškovė nesiekė bendradarbiauti ir net nesuėjus mokėjimo terminams kreipėsi į teismą. Pagal Sutarties 8.1 punktą visi ginčai tarp šalių sprendžiami derybų būdu, o tik nepavykus – teisme, tačiau ieškovė kreipėsi į teismą nebandžiusi ginčo spręsti derybų būdu.

5.       Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą atsakovei ir jos atstovams nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Pareikštu ieškiniu ieškovė UAB „Valvėsta” prašo priteisti iš atsakovės UAB „Scanprekyba“ 15453,21 Eur skolą, susidariusią neapmokėjus atsakovei PVM sąskaitų faktūrų už pateiktas prekes pagal Sutartį, bei 49,58 Eur delspinigius. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nurodydama, kad ieškovė neturi galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę, nes iki šiol nėra suėję sutartyje bei sąskaitose faktūrose numatyti sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminai, mano, kad įsiskolinimas įvyko dėl force majeure sąlygų ar kitos nenugalimos jėgos, t. y. dėl COVID-19 patiriamų neigiamų finansinių pasekmių.

7. Šalių 2011 m. gegužės 18 d. sudaryta Pirkimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38-41) ieškovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka prekes, kurių pavadinimai, asortimentas, kiekis ir kaina nurodoma juridinę galią turinčiuose prekių pardavimo dokumentuose, perduoti atsakovės nuosavybėn, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti prekių kainą nurodyta tvarka ir terminais (1.1 punktas). Sutarties 4 punktu susitarta, kad tiekiamų prekių kainos nustatomos pagal ieškovės galiojantį kainoraštį ir nurodomos PVM sąskaitoje faktūroje, o 4.1 punkte numatyta, kad visa prekių partijos kaina apmokama ne vėliau kaip per 45 dienas. Už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną atsakovė nuo atsiskaitytos sumos moka 0,02% dydžio netesybas (5 punktas). Sutarties 5.4 punkte numatyta, kad nė viena iš šalių neatsako už sutarties neįvykdymą, jeigu tai įvyko dėl „Force majeure“ sąlygų ar kitos nenugalimos jėgos. ‚Force majeure“ sąvoka apibūdinamos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti.

8. PVM sąskaitos faktūros (b. l. 5-28) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 8 d. iki 2020 m. kovo 23 d. ieškovė perdavė atsakovei prekes pagal šias PVM sąskaitas faktūras:

8.1. 2020-01-08 Serija VAL Nr. 0130906 – 4816,86 Eur sumai, terminas apmokėti iki 2020-02-22, likusi neapmokėta suma 4349,76 Eur.

8.2. 2020-01-13 Serija VAL Nr. 0131044 – 1389,41 Eur sumai, terminas apmokėti iki 2020-02-27;

8.3. 2020-01-13 Serija VAL Nr. 0131050 – 166,85 Eur sumai, terminas apmokėti iki 2020-02-27;

8.4. 2020-01-20 Serija VAL Nr. 0131261 – 92,60 Eur sumai, terminas apmokėti iki 2020-03-05;

8.5. 2020-01-20 Serija VAL Nr. 0131258 – 719,61 Eur sumai, terminas apmokėti iki 2020-03-05;

8.6. 2020-01-27 Serija VAL Nr. 0131470 – 62,51 Eur sumai, terminas apmokėti iki 2020-03-12;

8.7. 2020-01-27 Serija VAL Nr. 0131481 – 175,63 Eur sumai, terminas apmokėti iki 2020-03-12;

8.8. 2020-02-03 Serija VAL Nr. 0131631 – 418,67 Eur sumai, terminas apmokėti iki 2020-03-19;

8.9. 2020-02-03 Serija VAL Nr. 0131638 – 341,89 Eur sumai, terminas apmokėti iki 2020-03-19;

8.10. 2020-02-10 Serija VAL Nr. 0131850 – 217,29 Eur sumai, terminas apmokėti iki 2020-03-26;

8.11. 2020-02-10 Serija VAL Nr. 0131859 – 837,66 Eur sumai, terminas apmokėti iki 2020-03-26,

8.12. 2020-02-17 Serija VAL Nr. 0132059 – 708,12 Eur sumai, terminas apmokėti iki 2020-04-02;

8.13. 2020-02-17 Serija VAL Nr. 0132062 – 235,76 Eur sumai, terminas apmokėti iki 2020-04-02;

8.14. 2020-02-24 Serija VAL Nr. 0132275 – 1852,98 Eur sumai, terminas apmokėti iki 2020-04-09;

8.15. 2020-02-24 Serija VAL Nr. 0132282 – 141,18 Eur sumai, terminas apmokėti iki 2020-04-09;

8.16. 2020-03-02 Serija VAL Nr. 0132467 – 87,41 Eur sumai, terminas apmokėti iki 2020-04-16;

8.17. 2020-03-02 Serija VAL Nr. 0132476 – 337,42 Eur sumai, terminas apmokėti iki 2020-04-16;

8.18. 2020-03-09 Serija VAL Nr. 0132715 – 1110,99 Eur sumai, terminas apmokėti iki 2020-04-23;

8.19. 2020-03-09 Serija VAL Nr. 0132716 – 515,29 Eur sumai, terminas apmokėti iki 2020-04-23;

8.20. 2020-03-16 Serija VAL Nr. 0132899 – 520,51 Eur sumai, terminas apmokėti iki 2020-04-30;

8.21. 2020-03-16 Serija VAL Nr. 0132898 – 833,25 Eur sumai, terminas apmokėti iki 2020-04-30;

8.22. 2020-03-23 Serija VAL Nr. 0133061 – 241,23 Eur sumai, terminas apmokėti iki 2020-05-07;

8.23. 2020-03-23 Serija VAL Nr. 0133062 – 97,19 Eur sumai, terminas apmokėti iki 2020-05-07.

9. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovė nebendradarbiavo ir nesilaikė sudarytos Sutarties sąlygų, kuriose numatyta, kad visi ginčai ir nesutarimai sprendžiami šalių susitarimu (8.1 punktas). Atsakovė 2020-03-25 pranešimu informavo ieškovę apie tai, kad atsakovė patiria finansinių sunkumų, tačiau vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią įvykdyti prievoles ateityje, gavus kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, yra priimtas sprendimas inicijuoti atsakovės nemokumo (restruktūrizavimo) procesą. Pranešime nurodė, kad atsakovei finansiškai atsiliepė karantino paskelbimas, kurio metu priverstinai buvo uždarytos įmonės parduotuvės. Taip pat nurodė, kad ieškovė yra kreditorė, kuriai pranešimo išsiuntimo dieną (2020-03-24) atsakovė skolinga 15453,21 Eur. Pasiūlė sudaryti susitarimą dėl pagalbos su atsakove skolą sumokant atitinkamu grafiku. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, ieškovė nesutiko su siūlomo susitarimo sąlygomis, ieškovės atstovė nurodė, kad siūlomas mokėjimo grafikas sudarytas per ilgam laikotarpiui, taip pat formalaus pobūdžio, kadangi jau buvo priimtas sprendimas inicijuoti atsakovės nemokumo (restruktūrizavimo) procesą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė prašymą dėl teisminės mediacijos taikymo (b. l. 60-61), tačiau ieškovė mediacija pasinaudoti nepageidavo. Pažymėtina, kad teisminė mediacija tokio pobūdžio bylose nėra privaloma, jos tikslas yra išspręsti ginčą taikiomis priemonėmis, šalių bendradarbiavimo principu, kad galima būtų priimti abiem pusėms palankų sprendimą, tačiau viena iš šalių tokia teise nepasinaudojo.

10. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad susiklosčiusiai situacijai turėtų būti taikomas Sutarties 5.4 punktas, t. y. nei viena iš šalių neatsako už sutarties neįvykdymą, jeigu tai įvyko dėl force majeure sąlygų ar kitos nenugalimos jėgos. Sutartyje nurodyta, kad force majeure sąvoka apibūdinamos nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti. Atsakovės manymu, Lietuvos Respublikos valstybėje paskelbtas karantinas dėl COVID-19 ir jo sukeltos pasekmes atitinka force majeure sąlygas.

11. Iš Sutartyje šalių sutartos force majeure sąvokos matyti, kad ji iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-07-15 nutarime Nr. 840 „Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) nurodytą force majeure sąvoką. CK 6.212 straipsnio 1 dalyje praplėsta nenugalimos jėgos (force majeure) sąvoka: sutarties šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei įvykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikimų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

12. CK 6.212 straipsnis nepaaiškina, kokie įvykiai yra laikomi nenugalima jėga. CK 6.253 straipsnio 2 dalis pažymi, kad nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Iki CK įsigaliojimo buvo vadovautasi dar ir dabar galiojančiu Nutarimu, kuris pateikė pavyzdinį sąrašą įvykių, laikomų nenugalima jėga: karas (paskelbtas ar nepaskelbtas), pilietinis karas, maištai ir revoliucijos, piratavimas, sabotažas; stichinės nelaimės: smarkios audros, ciklonai, žemės drebėjimai, jūrų ar upių potvyniai, žaibai; sprogimai, gaisrai, mašinų, gamybinių pastatų ir kurių nors (arba visų) vidaus komunikacijų sunaikinimas; boikotai, streikai, lokautai, nespartus darbas kaip streiko forma, gamybinių ar administracinių pastatų užėmimas bei darbo sustabdymas šalies, prašančios atleisti nuo įsipareigojimų, įmonėje; teisėti ar neteisėti valstybės valdymo institucijų veiksmai.

13. UNIDROIT principų 7.1.7 straipsnyje, kurio pagrindu yra suformuluotas CK 6.212 straipsnis, vartojama ne sutarties šalies atleidimo nuo atsakomybės, o sutarties nevykdymo pateisinimo, šalies atleidimo nuo nevykdymo padarinių formuluotė. Taigi nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jai negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015).

14. Pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį sutartinės prievolės neįvykdžiusi įmonė (verslininkas) atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita. Dėl šios teisės normos kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo leidėjas komercine veikla užsiimančios sutarties šalies atsakomybę išskyrė iš kitų subjektų atsakomybės ir jai iškėlė didesnius atidumo, rūpestingumo, sudarant ir vykdant sutartį, reikalavimus. Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės. Kiekviena pelno siekianti įmonė, veikdama įprastoje verslo srityje, turi įvertinti rizikos veiksnius ir dėti pastangas, kad sumažintų jų poveikį. Būtent todėl įstatymo leidėjas atskirai nustatė, kad aplinkybės, kai sutartis neįvykdoma dėl to, kad rinkoje nėra prekių, reikalingų prievolei įvykdyti, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles, nelaikomos nenugalima jėga (force majeure), sudarančia pagrindą atleisti nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2007; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015).

15. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).

16. Atsakovė force majeure sąlygos buvimą įrodinėja tuo, kad iki Lietuvos Respublikos valstybėje paskelbto oficialaus karantino, atsakovė dar vasario pabaigoje buvo paveikta COVID-19, nes 2020 m. vasario 26 d. dėl koronaviruso grėsmės Lietuvos vyriausybė šalyje paskelbė ekstremalią situaciją, dėl ko itin sumažėjo prekybos apimtys, pirkėjai beveik nustojo lankytis fizinėse parduotuvėse. O dėl įvestų prekybos apribojimų ir suvaržymų paskelbus karantiną, pablogėjo jos finansinė padėtis, kadangi pirkėjai nebesilankė jų parduotuvėse ir jie turėjo jas uždaryti.

17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. paskelbtas karantinas, kuris, su minėto nutarimo pakeitimais, baigėsi 2020 m. birželio 17 d. Kaip nurodyta Sprendimo 13 punkte, valstybės teisėti veiksmai gali būti pripažįstami nenugalima jėga, tačiau pats ekstremalios situacijos paskelbimas automatiškai neatleidžia verslo subjektų nuo sutartinių prievolių vykdymo. Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerija pateikė nuomonę, kad pats ekstremalios situacijos paskelbimas automatiškai neatleidžia verslo subjektų nuo sutartinių prievolių vykdymo: būtina įsitikinti ne tik tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimu, bet ir įvertinti, ar būtent šios aplinkybės (ypač tų ūkio subjektų, kurių veikos vykdymas karantino metu nebuvo visiškai apribotas, nes yra leidžiama internetinė prekyba prekes pristatant gyventojams ir įmonėms tiesiogiai ar atsiimant prekių atsiėmimo punktuose). Nuomonėje taip pat nurodyta, kad force majeure pažymas nustatyta tvarka išduoda prekybos, pramonės ir amatų rūmai pagal savo veikos teritorijas. Pažymos gali būti panaudotos kaip įrodymas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Išduodami force majeure pažymą, jas išduodantys subjektai privalo įsitikinti ne tik tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimu, bet ir įvertina, ar būtent šios aplinkybės lėmė sutarties nevykdymą (https://eimin.lrv.lt/lt/naudinga-informacija-1/informacija-verslui-del-covid-19/dazniausiai-uzduodami-klausimai-1/sutartiniu-isipareigojimu-vykdymas). Nors kasacinėje praktikoje yra išaiškinta, kad tokios pažymos materialinių teisinių padarinių nesukuria, tačiau turi procesinę teisinę reikšmę, nes vertintina kaip įrodymas civilinėje byloje dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar civilinės atsakomybės taikymo (CPK 177 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020). Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovė kreipėsi į Prekybos, pramonės ir amatų rūmus dėl tokios pažymos gavimo.

18. Sutiktina, kad susiklosčiusi padėtis dėl įvestų ribojimų ir suvaržymų nebuvo palanki verslo subjektams, tokių aplinkybių nebuvo šalims sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti, tokių aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio. Taigi, būtų pagrindas konstatuoti, kad nurodytu laikotarpiu buvo susiklosčiusi ekstremali situacija, tačiau tokiu atveju svarbu nustatyti, kiek ji lėmė atsakovės negalėjimą įvykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus pagal sutartį su ieškove.

19. Pažymėtina, kad atsakovei, kaip komercine veikla užsiimančiai Sutarties šaliai, keliami didesni atidumo, rūpestingumo, sudarant ir vykdant Sutartį, reikalavimai. Atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, todėl savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo jos pačios. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė teikė užsakymus ieškovei ir paskelbus karantiną, tai įrodo laikotarpiu nuo 2020-03-16 iki 2020-03-23 išrašytos PVM sąskaitos faktūros, pagal šias PVM sąskaitas faktūras prekės buvo pristatytos atsakovei, ji prekes priėmė. Be to, iš atsakovės internetinio tinklapio matyti, kad ji vykdo prekybą ne tik fizinėse parduotuvės, bet ir internetu, t. y. uždarius fizines parduotuves, galėjo intensyviau vystyti internetinę prekybą, keisti prekybos strategiją ir pan. Tuo labiau, kad karantino laikotarpiu buvo leidžiama internetinė prekyba prekes pristatant gyventojams ir įmonėms tiesiogiai ar atsiimant prekių atsiėmimo punktuose ypač tų ūkio subjektų, o tai reiškia, kad atsakovės veiklos vykdymas karantino metu nebuvo visiškai apribotas. Tai, kad sumažėjo pirkėjų skaičius, nemažina atsakovės atsakomybės pagal Sutartį, kadangi, kaip minėta, tai yra tam tikra verslo rizika, kurią turi prisiimti kiekvienas komercine veikla užsiimantis verslo subjektas, o atsakovė, tikėtina, nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Be to, valstybė priėmė eilę pagalbos priemonių verslui, tačiau byloje nepateikta duomenų, kad atsakovė kreipėsi dėl valstybės paramos gavimo. Įstatymų ir teismų praktikos nustatyti force majeure reikalavimai yra labai aukšti ir juos įrodyti turi būtent tas asmuo, kuris ginasi nenugalima jėga nuo savo prievolių nevykdymo ar atleidimo nuo atsakomybės. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad susiklosčiusi ekstremali situacija iš dalies lėmė tai, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei neįvykdė, tačiau tai nebuvo vienintelė priežastis, todėl nėra pagrindo išvadai, kad dėl susidariusių aplinkybių Sutarties objektyviai nebuvo galima įvykdyti. Spręstina, kad nesant CK 6.212 straipsnyje nurodytų force majeure aplinkybių visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga. Force majeure sąlygų buvimo atsakovė neįrodė, todėl tokie jos teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

20. CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 1 p., 2 p. nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai vykdant sutartyje numatytas sąlygas, laikantis prievolės įvykdymo terminų. Vadovaujantis teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visuma, darytina išvada, kad ieškovė perdavė atsakovei prekes pagal laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 8 d. iki 2020 m. kovo 23 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, terminai sumokėti už pateiktas prekes yra suėję, todėl atsakovei kilo prievolė atsiskaityti su ieškove pagal Sutartį bei laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 8 d. iki 2020 m. kovo 23 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir sumokėti ieškovei 15502,79 Eur sumą už pateiktas prekes. Be to, pati atsakovė 2020-03-24 pranešime (b. l. 40-41) neginčijo įsiskolinimo sumos dydžio (CPK 178 str., 185 str.). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei tai, kad atsakovė sutartinių nuostatų atsiskaityti už parduotas Prekes nesilaikė, ieškovė teisėtai ir pagrįstai suformulavo reikalavimą priteisti iš atsakovės 15502,79 Eur skolą.

21. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 str. 2 d.). Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 str. 3 d.). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.).

22. Iš šalių Sutarties 5 punkto matyti, jog šalys raštu susitarė, kad už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną atsakovė nuo neatsiskaitytos sumos moka 0,02 % dydžio netesybas. Iš pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės matyti, kad 2020-03-30 atsakovei laikotarpiu nuo 2020-02-23 iki 2020-03-06 paskaičiuoti 49,58 Eur delspinigiai (neatsiskaityta pagal 11 sąskaitų faktūrų, išrašytų laikotarpiu nuo 2020-01-08 iki 2020-02-10) (b. l. 43). Šalių susitarimas dėl delspinigių dydžio, mokėjimo tvarkos atitinka CK 6.71-6.73 straipsnių nuostatas. Darytina išvada, kad ieškovės paskaičiuoti 49,58 Eur delspinigiai, atsižvelgiant į neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų pradelstus laikotarpius vertintini kaip minimalūs ieškovės nuostoliai atsakovei neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, jų tarifas, paskaičiavimo laikotarpis atitinka CK nuostatas ir suformuotą kasacinio teismo praktiką, ieškovės reikalavimas dėl 49,58 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

23. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

24. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad byloje patyrė 2383,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 387 Eur žyminis mokestis (b. l. 35), 1633,50 Eur teisinių paslaugų išlaidos, susidariusios už ieškinio parengimą bei bylos vedimą pirmos instancijos teisme (b. l. 36-37), taip pat 181,50 Eur teisinių paslaugų išlaidos, susidariusios už ieškovės atstovavimą teisme 2020-06-01 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje (b. l. 68-71), 181,50 Eur teisinių paslaugų išlaidos, susidariusios už ieškovės atstovavimą teisme 2020-06-29 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje (b. l. 80-83) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.). Ieškovės pateikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas atitinka CPK nuostatas. Įvertinus ieškovės atstovės suteiktų teisinių paslaugų turinį, jog buvo ruošiamas ieškinys, teikiami rašytiniai įrodymai, susiję su šalių sutartiniais santykiais, atsižvelgiant į ieškovės atstovės užimtumą byloje, dalyvavimą parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, teismo posėdyje, spręstina, kad ieškovės patirtos 1996,50 Eur teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

25. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Priteisti UAB „Valvėsta“, juridinio asmens kodas 245595280, buveinė Pramonės g. 16, Kuršėnai, Šiaulių r., atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš UAB „Scanprekyba“, juridinio asmens kodas 301601569, buveinė Algirdo g. 7A, Jurbarkas, 15453,21 Eur (penkiolikos tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 21 ct) skolą, 49,58 Eur (keturiasdešimt devynių eurų 58 ct) delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (15502,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2383,50 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.