Civilinė byla Nr. e2S-606-265/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01414-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

                                                                              3.3.2.5; 3.4.2.10.2; 3.4.2.10.6

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lexuna“ prašymą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolis Aleksandras Selezniovas, antstolė Brigita Tamkevičienė, antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Jūros būstas“, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjai V. R. iškelta bankroto byla, jos bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Lexuna“. Teismo 2017 m. gegužės 30 d. bei 2017 m. birželio 8 d. nutartimis patvirtintas bankrutuojančio asmens kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, bendra kreditinių reikalavimų suma – 7 928,28 Eur. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi patvirtino teismui pateiktą bankrutuojančios V. R. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektą. Minėta nutartimi nustatytas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas baigėsi 2020 m. rugpjūčio 25 d.

2.       2020 m. vasario 5 d. buvo parengtas pareiškėjos patikslinto mokumo atkūrimo plano projektas, kuriam 2020 m. kovo 13 d. vykusiame kreditorių susirinkime nebuvo pritarta. Bankroto administratorė nurodė fiziniam asmeniui dar kartą tikslinti mokumo atkūrimo plano projektą. Pareiškėja parengė ir 2020 m. balandžio 8 d. bankroto administratorei pateikė patikslintą jos mokumo atkūrimo plano projektą, tačiau 2020 m. gegužės 15 d. vykusiame kreditorių susirinkime pareiškėjos mokumo atkūrimo plano projektui nebuvo pritarta. 2020 m. gegužės 19 d. pranešimu Nr. 20-05/297 bankroto administratorė apie kreditorių priimtą sprendimą pranešė pareiškėjai, prašydama informuoti, ar plano projektas teiktinas teismui, ar pareiškėja, atsižvelgdama į neigiamą bankroto administratorės išvadą, pageidauja tikslinti planą. Pareiškėjos atstovė 2020 m. gegužės 20 d. pateikė atsakymą nurodydama, kad plano daugiau netikslins, ir prašė jį teikti teismui tvirtinti.

3.       Bankrutuojančio asmens V. R. bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Lexuna“ prašė spręsti dėl V. R. patikslinto mokumo atkūrimo plano, kurio netvirtino pakartotinis kreditorių 2020 m. gegužės 15 d. susirinkimas; teismui nepatvirtinus pareiškėjos parengto patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto, prašė nutraukti bankrutuojančio fizinio asmens bankroto bylą ir priteisti iš V. R. už periodą nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki 2020 m. gegužės 31 d. administravimo išlaidas – 189,50 Eur, atlygį bankroto administratoriui – po 50 Eur per mėnesį ir faktines išlaidas – po 5 Eur per mėnesį už periodą nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki teismo nutarties, kuria bus nutraukta bankroto byla, įsiteisėjimo dienos, 5 procentų dydžio metines (procesines) palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo nutarties, kuria bus nutraukta bankroto byla fiziniam asmeniui, įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokių būtų, iki teismo nutarties, kuria bus nutraukta bankroto byla fiziniam asmeniui, priėmimo dienos. 

4.       Bankroto administratorė nurodė, jog 2020 m. gegužės 15 d. vykusiame pakartotiniame pareiškėjos kreditorių susirinkime antrą kartą nebuvo pritarta asmens parengto patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimui. Administratorės teigimu, pareiškėja nevykdo Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 16 straipsnyje nurodytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu, vengia savo įsipareigojimų vykdymo, o nurodyti plano vykdymo pažeidimai nebuvo nulemti objektyvių priežasčių.

5.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi patvirtino pareiškėjos V. R. 2020 m. balandžio mėnesio patikslintą kreditinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą.

6.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 14 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikino ir perdavė pareiškėjos V. R. 2020 m. balandžio mėnesio patikslinto kreditinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti pareiškėjos V. R. 2020 m. balandžio mėnesio patikslintą kreditinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą ir V. R. bankroto bylą nutraukė. Priteisė bankroto administratorei UAB „Lexuna“ iš V. R. 189,50 Eur bankroto administravimo išlaidų; 50 Eur atlygį per mėnesį už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties visiško įvykdymo.

8.       Susipažinęs su patikslinto plano projektu teismas nustatė, jog patikslintame plane nurodyta, kad pareiškėja šiuo metu yra bedarbė ir intensyviai ieško darbo. Taip pat nurodyta, jog pareiškėja šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, jos pajamas per mėnesį sudaro apie 440 Eur. Iš Vaikų išlaikymo fondo pareiškėja gauna 60 Eur, iš socialinės rūpybos – 50 Eur, iš viso – 550 Eur. Pažymėta, kad išlaikymas iš Vaikų išlaikymo fondo ir socialinės išmokos nepilnamečiams vaikams yra skirti išimtinai vaikų poreikiams bei interesams tenkinti. Nurodė, jog teismo posėdžio, įvykusio 2020 m. rugpjūčio 18 d., metu pareiškėja nurodė, kad ji su trumpalaikių, papildomų darbų platforma „Workis“ sudaro sutartis ir, esant poreikiui, pagal gautus užsakymus dirba trumpalaikius darbus, už juos gaunama suma per mėnesį gali svyruoti nuo 30 Eur iki 150 Eur. Teismas pažymėjo, kad duomenų apie pareiškėjos gaunamas papildomas pajamas byloje nėra, į pareiškėjos patikslintą planą šios pajamos nėra įtrauktos.

9.       Teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi buvo patvirtinta 920 Eur lėšų suma, reikalinga kiekvieną mėnesį V. R. būtiniesiems poreikiams patenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Pagal 2017 m. mokumo atkūrimo planą taip pat buvo patvirtinta 920 Eur lėšų suma, reikalinga kiekvieną mėnesį V. R. būtiniesiems poreikiams patenkinti. Patikslintame V. R. plano projekte nurodyta, jog būtiniesiems poreikiams tenkinti reikia iš viso 760 Eur: pareiškėjos poreikiams tenkinti reikalinga 300 Eur suma; pareiškėja išlaiko nepilnametę dukrą, jos poreikiams tenkinti reikalinga 200 Eur suma; kartu su pareiškėja gyvena sūnus M. R., kuris yra pilnametis, tačiau šiuo metu mokosi ir yra pareiškėjos išlaikomas, ir jo poreikiams tenkinti reikalinga 200 Eur suma; jos sūnus V. R. yra neįgalus ir jam reikalinga 60 Eur materialinė parama. Teismas nustatė, kad pagal patikslintą planą pareiškėjos sūnus M. R. priskirtinas prie išlaikytinių, tačiau, remiantis byloje pateikta VBĮ (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 13 d. pažyma Nr. 13 apie mokymąsi mokykloje, nustatyta, jog jis mokyklą baigė 2020 m. birželio 30 d. Byloje duomenų bei įrodymų, įrodančių, kad pareiškėjos sūnus M. R. tęsia mokslus formaliojo švietimo įstaigoje dieniniame skyriuje, nepateikta. Teismas taip pat pažymėjo, kad patikslintame plane nurodyta, jog kadangi pareiškėjos pajamos per mėnesį sudaro tik 550 Eur, sumokėti įmokas kreditoriams ir administravimo mokesčius padės giminės, tačiau 2020 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog asmenų, kurie galėtų finansiškai paremti, neturi. Taigi, nors parengtame patikslintame mokumo atkūrimo plane numatyta būtinųjų poreikių suma yra sumažinta, tačiau, teismo nuomone, nėra aišku, iš kokių lėšų bus tenkinami kreditorių reikalavimai ir dengiamos bankroto administravimo išlaidos, jeigu bankrutuojančio asmens pajamų nepakanka net būtiniesiems poreikiams tenkinti.

10.       Iš pareiškėjos patvirtinto plano detalizacijos nustatė, kad nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teisme pareiškėja, privalėdama iki 2020 m. gegužės 31 d. kreditorių reikalavimams tenkinti į depozitinę sąskaitą sumokėti iš viso 1 000 Eur, nieko taip ir neįmokėjo. Pareiškėja taip pat privalėjo sumokėti 1 991 Eur bankroto administravimo išlaidų, tačiau pagal byloje pateiktus duomenis bei įrodymus šią pareigą įvykdė tik iš dalies – įmokėjo 1 801,05 Eur. Teismo vertinimu, tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė FABĮ 16 straipsnio 5 punkte įtvirtintą pareigą – nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėja 2020 m. rugpjūčio mėnesį kreditorių reikalavimams tenkinti tiesiogiai sumokėjo 107,56 Eur sumą, nors pareiškėja šias lėšas privalėjo pervesti į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka.

11.       Teismo vertinimu, fizinio asmens plane pateiktas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas yra neįgyvendinamas jos gaunamų pajamų atžvilgiu, grafike yra nurodytas tik vienas 50 Eur mokėjimas kreditoriams už periodą nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d., taip pat nėra nurodyta, kokia tvarka ir ar bus dengiamas jau susidaręs įsiskolinimas kreditoriams už ankstesnius bankroto proceso periodus. Teismas padarė išvadą, kad V. R. pagal gaunamas lėšas šio plano vykdyti nepajėgia.

12.       Taip pat nustatė, jog pareiškėja, nenurodydama jokio pagrindimo, net 10 kartų sumažina teismo nutartimi nustatytą nemokumo administratoriaus atlygį ir numato tik 5 Eur dydžio darbo užmokestį nemokumo administratoriui. Taip pat plane nėra numatyta, iš kokių lėšų, kaip ir kada bus dengiamas jau susidaręs nemokumo administravimo išlaidų įsiskolinimas. Teismo vertinimu, tokios fizinio asmens sumažintos ir jau už praėjusį laikotarpį mokėjimo atkūrimo plane nurodytos bei prašomos patvirtinti išlaidos bankroto procedūroms atlikti yra akivaizdžiai neproporcingai mažos, neatitinka administratoriaus atliekamų funkcijų kiekio, taip pat protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijų, pažeidžia administratoriaus teises ir yra nepagrįstos.

13.       Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėja ir po bankroto bylos iškėlimo vienašališkai nevykdo prievolės nustatytais terminais mokėti einamuosius mokėjimus – 2020 m. balandžio 24 d. teismo sprendimu iš V. R. priteista 123,51 Eur skola už suvartotą elektros energiją ir 5 procentų metinės palūkanos UAB „Ignitis“.

14.       Taip pat nustatė, kad pareiškėja nevykdo FABĮ 16 straipsnio 7, 12, 13 punktuose numatytų reikalavimų, su bankroto administratoriumi nebendradarbiauja, nevykdo FABĮ 16 straipsnio 11 punkte nustatytos pareigos, kuriai nereikalingi jokie finansiniai resursai ar ypatingos pastangos, t. y. nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki dabar neteikia nemokumo administratoriui jos gaunamas pajamas patvirtinančių dokumentų. Ši aplinkybė, teismo nuomone, vienareikšmiai patvirtina visišką pareiškėjos nerūpestingumą, indiferentiškumą, aplaidų neveikimą.

15.       Teismo vertinimu, toks mokumo atkūrimo planas, kurio bankrutuojantis asmuo neišgali vykdyti pagal gaunamas pajamas, negali būti pripažintas užtikrinančiu teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Tuo, kad skolininkė negali susirasti geriau mokamo darbo, negali būti naudojamasi siekiant iš esmės visiškai išvengti prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymo. Pažymėjo, kad nors įstatymas nenumato pareigos bankrutuojančiam asmeniui patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus visa apimtimi, tačiau numato pareigą imtis aktyvių veiksmų siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo. Nagrinėjamu atveju plane nustatytas trejų metų bankroto procedūrų terminas, tačiau skolininkė visus trejus metus nevykdė mokumo atkūrimo plano įsipareigojimų. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėja ne tik nevykdo savo pareigų, nesiima aktyvių veiksmų dėl maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bet ir neprisiima atsakomybės už netinkamą plano vykdymą, t. y. nesąžiningai naudojasi bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis ir galbūt tesiekia nurašyti savo skolas.

16.       Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis bei nurodęs, kad V. R. padaryti mokumo atkūrimo plano ir FABĮ pažeidimai šiuo atveju negali būti laikomi mažareikšmiais, o bankrutuojančios V. R. elgesys plano įgyvendinimo laikotarpiu neatitinka sąžiningumo, bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyros principų ir nėra nukreiptas į siekį maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus, nusprendė, jog egzistuoja pagrindas nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

17.       Iš teismui pateiktos patvirtinto plano detalizacijos nustatė, kad į bankrutuojančio fizinio asmens atidarytą depozitinę sąskaitą, padengiant nemokumo administratoriaus darbo užmokesčio dalį ir turėtas bankroto administravimo išlaidas, laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2020 m. gegužės 31 d. nebuvo pervesta 189,50 Eur, todėl šią bankroto administravimo išlaidų sumą priteisė iš V. R. bankroto administratorei. Remdamasis FABĮ 22 straipsnio nuostata bei atsižvelgęs į tai, kad bankroto administratorė dar vykdo savo pareigas ir patiria išlaidų bankroto procedūroms atlikti ir patirs iki nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, tenkino reikalavimą priteisti bankroto administratorei 50 Eur per mėnesį už periodą nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki teismo nutarties, kuria bus nutraukta bankroto byla V. R., įsiteisėjimo dienos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

18.       Atskiruoju skundu pareiškėja V. R. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti bankrutuojančio asmens patikslintą mokumo atkūrimo planą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1.                      Teismas nevertino ir nieko nepasakė dėl atsiradusių aplinkybių ir pagrindo tikslinti mokumo atkūrimo planą. Priežastys, lėmusios būtinybę tikslinti mokumo atkūrimo planą, yra šios: nuo 2020 m. sausio mėnesio 1 d. bankrutuojantis asmuo neteko darbo; nors nuo  2020 m. vasario 11 d. bankrutuojantis asmuo pradėjo dirbti, gaunamas darbo užmokestis sudarė tik apie 400 Eur.

18.2.                      Teismas neįvertino reikšmingų aplinkybių, t. y. to, kad iki tol, kol pareiškėja neteko darbo, teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą vykdė. Pareiškėja įvykdė reikalavimą sumažinti gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidas (apsigyveno mažesniame bute), susirado kitą darbą (padidėjo darbo užmokestis); nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2020 m. sausio mėnesio, vykdydama mokumo atkūrimo planą, bankroto administratorei pervedė 1801,50 Eur.

18.3.                      Teismas nevertino tos aplinkybės, kad kreditorių susirinkime, kuriame buvo atsisakyta tvirtinti mokumo atkūrimo planą, dalyvavo tik 2 kreditoriai, turintys 20,99 procento bendrų balsų. Prieštaravimų dėl pateikto patikslinto mokumo atkūrimo plano kreditoriai neteikė. Patikslintas mokumo atkūrimo planas kreditorių reikalavimų iš esmės nepažeidžia, kadangi kreditorių reikalavimams tenkinti plane numatyta suma buvo sumažinta tik už paskutinį laikotarpį 250,00 Eur.

18.4.                      Teismas neatsižvelgė į tai, jog esminis nesutarimas kyla tarp bankrutuojančio asmens ir administratorės. Būtinybę sumažinti administratorės atlygį lėmė neproporcingas administratorės darbo užmokestis lyginant su suma, numatyta kreditorių reikalavimams tenkinti. Taip pat teismas nevertino to, jog bankroto administratorė visas pareiškėjos pervestas lėšas įskaitė kaip administravimo lėšas ir nepaskirstė dalies pervestos sumos kreditoriams.

18.5.                      Teismo išvada, jog negali būti tvirtinamas patikslintas mokumo atkūrimo planas, kadangi būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma viršija bankrutuojančio asmens būtinuosius poreikius, nėra pagrįsta. Pažymėtina, kad ir pirminiame plane numatytos būtinosios išlaidos viršijo pareiškėjos pajamas, tačiau tai nebuvo kliūtis patvirtinti mokumo atkūrimo planą. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad nepaisant mažesnių pajamų nei būtinosios pareiškėjos išlaidos, bankrutuojantis asmuo administratorei pervedė 1 801,50 Eur. Toliau vykdyti patvirtinto plano nebuvo objektyvių galimybių dėl itin sumažėjusių pajamų ir dėl vykusių teisminių ginčų, tačiau šiuo metu kliūčių vykdyti patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodytus įsipareigojimus nėra.

18.6.                      Teismas UAB „Lexuna“ naudai priteisė ne tik bankroto administravimo išlaidas (189,50 Eur), bet ir administratorės atlygį – po 50,00 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. už laikotarpį, kai vyksta teisminiai ginčai ir UAB „Lexuna“ nevykdo jokių administravimo funkcijų. 2020 m. gegužės mėnesį, kai UAB „Lexuna“ pateikė teismui prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo, baigėsi jos administravimo funkcijos.

19.       Bankroto administratorė prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti.

19.1.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos patikslintame plane ir teismo posėdyje nurodytos aplinkybės prieštaringos, kad pareiškėjos planas turėjo būti baigtas dar 2020 m. rugpjūčio 25 d., kad patikslintas mokumo atkūrimo planas neatitinka kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros, todėl pagrįstai nusprendė netvirtinti patikslinto mokumo atkūrimo plano.

19.2.                      Iš pateikto patikslinto mokumo atkūrimo plano nėra galimybės įvertini, kokiu būdu bankrutuojantis fizinis asmuo galės tinkamai vykdyti planą, tenkinti savo, kreditorių interesus, kai pareiškėjos gaunamos pajamos daug mažesnės už būtinuosius poreikius. Fizinio asmens plane pateiktas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas yra neįgyvendinamas jos gaunamų pajamų atžvilgiu, grafike yra nurodytas tik vienas 50 Eur mokėjimas kreditoriams už periodą nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d., taip pat nėra nurodyta, kokia tvarka ir ar bus dengiamas jau susidaręs įsiskolinimas kreditoriams už ankstesnius bankroto proceso periodus, taip pažeidžiant kreditorių interesus. Taigi patikslintas planas pažeidžia FABĮ keliamus tikslus, fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, todėl pagrįstai buvo nepatvirtintas.

19.3.                      Akcentuotina, jog patikslintame plane pareiškėja, nepagrįsdama jokiais objektyviais kriterijais, net 10 kartų sumažina teismo nutartimi nustatytą nemokumo administratoriaus atlygį ir numato visiškai neadekvatų bei neproporcingą administratoriaus vykdomų funkcijų kiekio bei masto neatitinkantį tik 5 Eur dydžio darbo užmokestį nemokumo administratoriui, kaip verslo subjektui, ir netgi atgaline data, jau už praėjusį laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. sausio 1 d. Pareiškėja nenurodo, iš kokių lėšų, kaip bei kada bus dengiamas jau susidaręs nemokumo administravimo išlaidų įsiskolinimas.

19.4.                      Kategoriškai nesutiktina su apeliantės teiginiais, jog ji vykdė patvirtintą mokumo atkūrimo planą.  Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2017 m. kovo 30 d.) iki prašymo, kuriuo buvo teismui pateiktas pareiškėjos parengtas patikslintas mokumo atkūrimo planas dienos, bankrutuojantis asmuo nevykdė savo, kaip bankrutuojančio asmens, pareigų, t. y. nebendradarbiaudama su administratore visiškai nepervedinėjo lėšų į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti, mažiau nei numatyta plane pervedė lėšų bankroto administravimo išlaidoms, taigi tinkamai neįgyvendino mokumo atkūrimo plane numatytų priemonių.

19.5.                      Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja nevykdo FABĮ 16 straipsnio 11 punkte nustatytos pareigos, kuriai nereikalingi jokie finansiniai resursai ar ypatingos pastangos, t. y. nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki bankroto bylos pabaigos neteikė administratorei jos gaunamas pajamas patvirtinančių dokumentų.

19.6.                      Bankroto proceso trukmė (bankroto byla iškelta 2017 m. kovo 30 d.), mokumo atkūrimo plane numatytų priemonių neįvykdymo apimtis, pateisinamų priežasčių vykdyti nustatytas pareigas nebuvimas, taip pat tokie pareiškėjos veiksmai (neveikimas), kaip nereagavimas į administratorės pastabas, pretenzijas, reikiamos informacijos neteikimas, suponuoja pagrįstą išvadą, kad bankrutuojantis asmuo nesielgė sąžiningai, ignoravo kreditorių reikalavimus, pirmiausia siekė tenkinti tik savo asmeninius interesus, taip pažeisdama bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų tenkinimo pusiausvyrą.

20.       Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į pareiškėjos atskirąjį skundą nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

              IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl skundžiamos nutarties (ne) teisėtumo

22.       Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria nutarta netvirtinti bankrutuojančio asmens patikslinto mokumo atkūrimo plano ir bankroto bylą nutraukti FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktuose įtvirtintais pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė argumentuoja, kad patikslintas mokumo atkūrimo planas atitiko FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, todėl turėjo būti patvirtintas. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą ir išanalizavęs fizinio asmens bankroto bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo planas turi esminių trūkumų, nėra užtikrinta skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyra, todėl negalėjo būti patvirtintas.

23.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto proceso metu itin didelis dėmesys skiriamas mokumo atkūrimo plano sudarymui, jo vykdymo priežiūrai ir kontrolei. Nors mokumo atkūrimo planą sudaro fizinis asmuo, tačiau šiame planavimo procese gali aktyviai dalyvauti fizinio asmens kreditoriai, teikdami pastabas ir pasiūlymus. Kreditoriai fizinio asmens bankroto procese turi pakankamai plačias mokumo atkūrimo plano vykdymo kontrolės funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-219/2017). FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama teisinė situacija, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui: tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal Įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas teikiamas teismui. Šiuo atveju teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgęs į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). 

24.       Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi patvirtino teismui pateiktą bankrutuojančios V. R. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektą. Minėta nutartimi nustatytas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas baigėsi 2020 m. rugpjūčio 25 d.

25.       Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2020 m. vasario 5 d. buvo parengtas pareiškėjos patikslinto mokumo atkūrimo plano projektas, kuriam 2020 m. kovo 13 d. vykusiame kreditorių susirinkime nebuvo pritarta, todėl bankroto administratorė nurodė fiziniam asmeniui dar kartą tikslinti mokumo atkūrimo plano projektą. Pareiškėja parengė ir 2020 m. balandžio 8 d. bankroto administratorei pateikė patikslintą jos mokumo atkūrimo plano projektą, tačiau 2020 m. gegužės 15 d. vykusiame kreditorių susirinkime pareiškėjos mokumo atkūrimo plano projektui nebuvo pritarta. 2020 m. gegužės 19 d. pranešimu Nr. 20-05/297 bankroto administratorė apie kreditorių priimtą sprendimą pranešė pareiškėjai ir jos advokatei, prašydama informuoti, ar plano projektas teiktinas teismui, ar pareiškėja, atsižvelgdama į neigiamą bankroto administratorės išvadą, pageidauja tikslinti planą. Pareiškėjos atstovė 2020 m. gegužės 20 d. pateikė atsakymą nurodydama, kad plano daugiau netikslins, ir prašė jį teikti teismui tvirtinti. Bankroto administratorė pateikė teismui spręsti klausimą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo. Bankroto administratorė nurodė, jog teismui nusprendus netvirtinti pareiškėjos parengto patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto bankroto administratorė teikia prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo.

26.       Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas pažeidžia bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesus, patikslinto mokumo atkūrimo plano netvirtino ir fizinio asmens bankroto bylą nutraukė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai suteikia pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį vertinti kaip teisėtą ir pagrįstą. Motyvai, kuriais grindžiama tokia apeliacinės instancijos teismo išvada, bus nurodyti toliau nutartyje.

27.       Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, t. y. kad tol, kol pareiškėja neteko darbo, teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą vykdė. Visų pirma pastebėtina, kad tai, jog bankrutuojantis asmuo ėmėsi 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane pareiškėjai numatytų priemonių – ieškoti geriau mokamo arba papildomo darbo, mažinti gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidas, savaime nepatvirtina, jog patvirtintas mokumo atkūrimo planas buvo vykdomas.

28.       Iš pareiškėjos patvirtinto plano detalizacijos matyti, kad nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teisme pareiškėja privalėjo iki 2020 m. gegužės 31 d. kreditorių reikalavimams tenkinti į depozitinę sąskaitą sumokėti iš viso 1 000 Eur, tačiau jokia pinigų suma, skirta kreditorių įsipareigojimams tenkinti, nebuvo įmokėta. Pareiškėja taip pat privalėjo sumokėti 1 991 Eur bankroto administravimo išlaidų, tačiau pagal byloje pateiktus duomenis bei įrodymus šią pareigą įvykdė tik iš dalies – įmokėjo 1 801,05 Eur. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė FABĮ 16 straipsnio 5 punkte įtvirtintą pareigą – nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka, nepaneigta. 

29.       Apeliantės skunde nurodyti argumentai, jog kreditorių reikalavimams tenkinti būtinų piniginių lėšų į depozitinę sąskaitą nepervedinėjo, nes vyko teisminiai ginčai, atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma priešingai, nei nurodo apeliantė, V. R. bankroto byla nebuvo sustabdyta, taip pat nebuvo sustabdytas 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi patvirtinto mokumo atkūrimo plano vykdymas. Antra, byloje nėra pateikta įrodymų, jog depozitinė sąskaita, į kurią bankrutuojantis asmuo privalo pervesti lėšas kreditorių reikalavimams tenkinti, buvo / yra užblokuota ar neaktyvi, t. y. byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog egzistavo objektyvios kliūtys / techniniai trikdžiai bankrutuojančiam asmeniui vykdyti 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi patvirtintame mokumo plane nustatytus įpareigojimus. Aplinkybė, jog pareiškėja 2020 m. rugpjūčio mėnesį kreditorių reikalavimams tenkinti tiesiogiai sumokėjo 107,56 Eur sumą (primintina, kad mokumo atkūrimo plano pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 25 d.), neleidžia daryti išvados apie tinkamą bankrutuojančio asmens pareigos vykdyti mokumo atkūrimo plano vykdymą.

30.       Taigi priešingai, nei nurodoma skunde, 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi patvirtintas mokumo planas nebuvo vykdomas tinkamai ir bankrutuojančiam asmeniui šios aplinkybės buvo žinomos – bankroto administratorė 2017 m. rugsėjo 13 d. pranešimu Nr. 17-09/893, 2018 m. vasario 14 d. pranešimu Nr. 18-2/198 prašė pareiškėjos padengti susidariusį įsiskolinimą pagal planą, o neturint galimybės padengti trūkumo, pateikti administratorei jos finansinę situaciją atitinkantį patikslintą mokumo atkūrimo planą, taip pat nurodyti mokėjimų vėlavimo priežastis. Šiais raštais pareiškėjai buvo išaiškintos plano nevykdymo pasekmės. Taip pat bankroto administratorė apie plano nevykdymą ir iš to kylančias pasekmes informavo pareiškėją ir 2018 m. rugsėjo 4 d., 2018 m. gruodžio 12 d., 2019 m. vasario 25 d. bei 2019 m. liepos 2 d. pretenzijomis, tačiau pareiškėja šiuos bankroto administratorės pranešimus bei pretenzijas iš esmės ignoravo, toliau savo pareigų, nustatytų FABĮ, nevykdė, mokėjimų vėlavimo priežasčių nenurodė, o patikslintą mokumo atkūrimo planą pateikė tik besibaigiant jos bankroto procesui.

31.       Nesutiktina ir su skundo argumentu, jog pateiktas patikslintas planas nepažeidžia kreditorių interesų, kadangi kreditorių reikalavimams tenkinti plane numatyta suma buvo sumažinta tik už paskutinį laikotarpį 250 Eur. Visų pirma šiuo atveju būtina paminėti, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi buvo patvirtintas toks kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas ir apimtys:

32.       Patikslintame mokumo atkūrimo plane bankrutuojantis asmuo siekia, kad būtų patvirtintas toks kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas ir apimtys:

33.       Iš pateiktų lentelių matyti, kad bankrutuojantis asmuo siekia perpus sumažinti 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, retrospektyvus mokumo atkūrimo plano tikslinimas nėra teisingas kreditorių atžvilgiu, pažeidžia teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Taip pat kritiškai vertintinas ir jokiais pagrįstais argumentais nepagrįstas siekis net 10 kartų sumažinti teismo nutartimi nustatytą nemokumo administratoriaus atlygį (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Taip pat apeliantė nenurodo, kokiu būdu ji ketina padengti esantį įsiskolinimą kreditoriams. Iš pateikto patikslinto mokumo atkūrimo plano duomenų bei atskirojo turinio akivaizdu, kad bankrutuojančio asmens pajamos nėra pakankamos net būtiniesiems poreikiams tenkinti, todėl nėra aišku, iš kokių lėšų būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. Taigi šios aplinkybės neleidžia teigti, jog pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas yra realiai įgyvendinamas.

34.       Taip pat abejonių kelia ir patikslintame plane nurodyti duomenys, susiję su lėšų suma, reikalinga pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti. Patikslintame V. R. plano projekte nurodyta, jog būtiniesiems poreikiams tenkinti reikia iš viso 760 Eur: pareiškėjos poreikiams tenkinti reikalinga 300 Eur suma; pareiškėja išlaiko nepilnametę dukrą, jos poreikiams tenkinti reikalinga 200 Eur suma; kartu su pareiškėja gyvena sūnus M. R., jis yra pilnametis, tačiau šiuo metu mokosi ir yra pareiškėjos išlaikomas ir jo poreikiams tenkinti reikalinga 200 Eur suma; jos sūnus V. R. yra neįgalus ir jam reikalinga 60 Eur materialinė parama.

35.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal patikslintą planą pareiškėjos sūnus M. R. priskirtinas prie išlaikytinių, tačiau remiantis byloje pateikta VBĮ (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 13 d. pažyma Nr. 13 apie mokymąsi mokykloje nustatyta, jog jis mokyklą baigė 2020 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje duomenų bei įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos sūnus M. R. tęsia mokslus formaliojo švietimo įstaigoje dieniniame skyriuje, nepateikta. Pažymėtina, kad tokių duomenų nėra pateikta ir kartu su atskiruoju skundu, t. y. pareiškėja nesiėmė priemonių įrodyti, jog patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodytos pareiškėjos išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti yra pagrįstos ir objektyviai būtinos.

36.       Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėja ir po bankroto bylos iškėlimo vienašališkai nevykdo prievolės nustatytais terminais mokėti einamuosius mokėjimus – 2020 m. balandžio 24 d. teismo sprendimu iš V. R. priteista 123,51 Eur skola už suvartotą elektros energiją ir 5 procentų metinės palūkanos UAB „Ignitis“. Atskirajame skunde apeliantė nepateikia paaiškinimų dėl teismo sprendimu priteistos skolos ir nenurodo aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima vertinti skolos susidarymo priežastis. Taigi nėra galimybių nustatyti, ar pareiškėja einamųjų mokėjimų nustatytu laiku nesumokėjo dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, ar toks elgesys susijęs su atsainiu požiūriu į pareigas bei prievoles.

37.       Atskirajame skunde taip pat nenurodomos pateisinamos priežastys dėl pareiškėjos nebendradarbiavimo su bankroto administratore.

38.       FABĮ 16 straipsnio 7, 12, 13 punktuose numatyta, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo bankroto administratoriaus rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio prašymo gavimo dienos pateikti prašomą informaciją ir (ar) dokumentus; tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą; bendradarbiauti su bankroto administratoriumi, organizuojant bankroto procedūras. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja nevykdo FABĮ 16 straipsnio 7, 12, 13 punktuose numatytų reikalavimų, su bankroto administratore nebendradarbiauja bei nevykdo FABĮ 16 straipsnio 11 punkte nustatytos pareigos, kuriai nereikalingi jokie finansiniai resursai ar ypatingos pastangos. Apeliantė šios nustatytos teismo aplinkybės neneigia, tačiau ir nenurodo, kodėl nevykdė ir nevykdo įstatyme įtvirtintos pareigos. Vertinant šią aplinkybę kitų, jau minėtų aplinkybių, kontekste, bankrutuojančio asmens elgesys pagrįstai pirmosios instancijos teismo vertintas kaip nerūpestingas ir aplaidus.

39.       Nurodytų ir aptartų aplinkybių visuma laikytina pakankama apeliacinės instancijos teismui įsitikinti, jog patikslintas mokumo atkūrimo planas, kurį, beje, bankrutuojančiam asmeniui buvo siūloma dar kartą tikslinti atsižvelgiant į bankroto administratorės išvadą, negali būti realiai įgyvendinamas, taip pat neatitinka teisingos bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo atveju negalima ignoruoti to, jog bankroto procesas turėjo baigtis 2020 m. rugpjūčio 25 d., per šį trejų metų laikotarpį bankrutuojantis asmuo ne tik nevykdė plane numatytų įpareigojimų pervesti lėšas kreditorių reikalavimams tenkinti, pateiktame plane ne tik nenumato, kokiu būdu bus dengiamas įsiskolinimas kreditoriams, tačiau ir siekia perpus sumažinti 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi patvirtintame plane nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, jog pareiškėja nevykdo FABĮ 16 straipsnyje nurodytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu, vengia savo įsipareigojimų vykdymo, o nurodyti plano vykdymo pažeidimai nebuvo nulemti objektyvių priežasčių. Nurodytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pateiktas patikslintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas negali būti tvirtinamas ir turi būti sprendžiama dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

40.       FABĮ 8 straipsnio 12 dalis nustato, kad už teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir administratorius pagal savo kompetenciją. Tai reiškia, kad bankrutuojantis asmuo atsakingas už plano vykdymą ir privalo vykdyti šiuo planu prisiimtus įsipareigojimus. Plane nustatytų įsipareigojimų nevykdymas reiškia, kad bankrutuojantis asmuo nevykdo FABĮ nustatytų reikalavimų, o jų nevykdymas sudaro savarankišką teisinį pagrindą (įstatyme nustatytą sąlygą) fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad svarstydamas prašymą nutraukti bankroto bylą skolininkui nevykdant plano teismas turi paisyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018).

41.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad iš bankroto administratorės pateiktos informacijos dėl plano įgyvendinimo galima spręsti, jog bankrutuojantis asmuo nevykdo mokumo atkūrimo plane numatyto įsipareigojimo patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis, 16 straipsnio 12 punktas). Iš patvirtinto mokumo atkūrimo plano vykdymo detalizacijos matyti, kad pareiškėja laikotarpiu iki 2020 m. gegužės 31 d. iš pagal planą numatytos 1 000 Eur sumos kreditorių reikalavimams tenkinti yra pervedusi (tiesiogiai kreditoriams) tik 107,56 Eur, t. y. tik 10,76 proc. mokėtinos sumos, jos įsiskolinimas – 989,24 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad į administratorės siųstas pretenzijas dėl įsiskolinimų pašalinimo su įspėjimais dėl bankroto bylos nutraukimo apeliantė nereagavo, taip pat ne tik nenurodo ketinanti padengti susidariusį įsiskolinimą jo mokėjimą išdėsčius dalimis, tačiau ir siekia teismo patvirtintą kreditorių reikalavimams tenkinti nustatytą sumą sumažinti perpus. Administratorė nurodė, kad bankrutuojantis asmuo nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki bankroto bylos pabaigos neteikė gaunamas pajamas patvirtinančių dokumentų (FABĮ 16 straipsnio 11 punktas).

42.       Pažymėtina, kad FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nustatyta, kad teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1467 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“, įsigaliojusiu 2021 m. sausio 1 d., bazinės socialinės išmokos dydis yra 40 Eur. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja pripažino, kad ji su trumpalaikių, papildomų darbų platforma „Workis“ sudaro sutartis ir, esant poreikiui, pagal gautus užsakymus dirba trumpalaikius darbus, už juos gaunama suma per mėnesį gali svyruoti nuo 30 Eur iki 150 Eur, tačiau duomenų apie gaunamas papildomas pajamas į bylą neteikė, taip pat šių pajamų neįtraukė ir į patikslintą mokumo atkūrimo planą. Išsamesnių aplinkybių, susijusių su papildomomis pajamomis, apeliantė nenurodė ir atskirajame skunde

43.       Taigi, bankrutuojantis asmuo neteikė administratorei informacijos apie pajamų pasikeitimą, nevykdė pareigos būti rūpestingai ir aktyviai, bendradarbiauti su administratore (FABĮ 16 straipsnio 4–6 punktai, 10 punktas, 11 punktas, 13 punktas). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad bankrutuojančio asmens elgesys negali būti laikomas sąžiningu, pažeidžia bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Toks bankrutuojančio asmens veiksmų (neveikimo) pobūdis, jų trukmė (iš esmės visas trejų metų bankroto procesas), apimtis (kreditoriams sumokėta tik menka dalis įsiskolinimų – 107,56 Eur), nebendradarbiavimas su administratore nesumokant visų lėšų bankroto proceso administravimui, suponuoja išvadą, kad tinkamas ir sklandus bankroto procesas ir jo administravimas tampa negalimas. Duomenų, jog padėtis artimiausiu metu gali pasikeisti, byloje nėra.

44.       Konstatuotina, kad šios nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą susiformuoti pirmosios instancijos teismo pagrįstam įsitikinimui, jog nagrinėjamu atveju kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas nebuvo tinkamai įgyvendinamas tik dėl bankrutuojančio asmens V. R. nerūpestingumo, aplaidaus neveikimo bei nesąžiningumo, taip pažeidžiant kreditorių interesus, todėl teisėtai ir pagrįstai netvirtintas patikslintas mokumo atkūrimo planas. Nepatvirtinęs patikslinto mokumo atkūrimo plano pirmosios instancijos teismas pagrįstai fizinio asmens bankroto bylą nutraukė FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 8 punkto pagrindais.

45.       Apeliantė taip pat kvestionuoja ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš pareiškėjos administratorei priteistas atlygis po 50,00 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki nutarties įsiteisėjimo dienos. Apeliantės teigimu, minėtu laikotarpiu UAB „Lexuna“ nevykdo jokių pareiškėjos bankroto bylos administravimo funkcijų, todėl nėra pagrindo priteisti ir atlygio.

46.       FABĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. Fizinio asmens bankroto proceso metu bankroto administravimo išlaidų atlyginimas nustatomas dviem etapais: 1) bankroto išlaidos nuo bankroto bylos iškėlimo iki mokumo plano patvirtinimo (FABĮ 22 straipsnio 3 dalis); 2) bankroto išlaidos nuo mokumo plano patvirtinimo iki bankroto procedūros užbaigimo.

47.       2017 m. kovo 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi, kuria V. R. iškelta bankroto byla, patvirtinta 121 Eur lėšų suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. 

48.       2017 m. rugpjūčio 4 d. pakartotinio V. R. kreditorių susirinkimo metu 3-iuoju darbotvarkės klausimu kreditoriai, svarstydami klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, nutarė pritarti administratorės pateiktam pasiūlymo projektui. Iš byloje esančio UAB „Lexuna“ projekto Nr. 2 „Bankroto administratoriaus išlaidų sąmatos tvirtinimas, atlyginimo administratoriui nustatymas“ matyti, kad buvo siūloma patvirtinti tokią administravimo išlaidų sąmatą – 363 Eur pradinė įmoka bankroto administratoriui už periodą nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo (2017 m. liepos 31 d.); patvirtinus mokumo atkūrimo planą – 50 Eur darbo užmokestis bankroto administratoriui per mėnesį ir nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. mokamos 5 Eur bankroto administravimo išlaidos. 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas, kuriame nurodyta, kad administratoriaus atlygis iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo sudaro 121 Eur, nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. – 50 Eur; nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. taip pat mokamos 5 Eur bankroto administravimo išlaidos.

49.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo nepriteisti atlyginimo bankroto administratorei už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki nutarties, kuria nutraukta pareiškėjos bankroto byla, įsiteisėjimo dienos, kadangi: 1) kaip jau minėta, bankroto administravimo išlaidų atlyginimas mokamas iki bankroto procedūros užbaigimo – šiuo atveju pareiškėjos bankroto procedūros bus užbaigtos įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nutraukta pareiškėjos bankroto byla; 2) nėra pagrindo išvadai, jog po prašymo nutraukti pareiškėjos bankroto bylą pateikimo teismui (2020 m. gegužės 22 d.) administratorė neatlieka jokių pareiškėjos bankroto bylos administravimo veiksmų – administratorė, atstovaudama kreditorių interesams, teikė dokumentus pareiškėjos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, teikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas pareiškėjos 2020 m. balandžio mėnesio patikslintas kreditinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, taip pat pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties. Iš byloje esančio UAB „Lexuna“ projekto Nr. 2 „Bankroto administratoriaus išlaidų sąmatos tvirtinimas, atlyginimo administratoriui nustatymas“ matyti, kad bankroto administratorė detaliai išvardijo atliktinus darbus, jų kiekį, laiką, reikalingą jiems atlikti, ir nurodė įkainius. Nurodyta bankroto administratorės atlyginimo suma – 1 910 Eur nustatyta įvertinus bankroto proceso trukmę, t. y. tai, jog pareiškėjos bankroto procedūros bus baigtos per trejus metus (2020 m. rugpjūčio 25 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, jog pareiškėjos bankroto procedūros užsitęsė ir bankroto administratorė toliau atlieka veiksmus, susijusius su pareiškėjos bankroto byla, suponuoja išvadą, jog administratorė turi teisę į atlyginimą, kurio dydį patvirtino pareiškėjos kreditorių susirinkimas ir Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi.

50.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

51.       Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra pagrįsta, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

     Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                        Alvydas Žerlauskas