Civilinė byla Nr. 2VP-13-1105/2020

             Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02655-2018-2

             Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

             3.2.3.2.;3.2.7.1.; 3.5.1.

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Eglė Sabaliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymą pagal pareiškėjo antstolio Andriaus Bespalovo pareiškimą suinteresuotiems asmenims Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, L. P., P. K., uždarajai akcinei bendrovei „Fabilita“ ir P. S.,

nustatė:

1.       Pareiškėjas antstolis Andrius Bespalovas pareiškimu (b. l. 2-3) teismo prašo vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio nuostatomis, suinteresuoto asmens (skolininkės) Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) vadovui ar kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui skirti trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo L. P. naudai, kadangi skolininkė neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. sausio 30 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eI-454-283/2017.

2.       Nurodė, kad antstolio kontoroje 2018 m. kovo 15 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0025/18/00580 remiantis LVAT 2018 m. kovo 12 d. išduotu vykdomuoju raštu administracinėje byloje Nr. eI-454-283/2017, kuriame nurodyta: įpareigoti Savivaldybės administraciją pradėti vykdyti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Savivaldybės taryba) 2014 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 1-335 “Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų savivaldybės administracijai” (su jo pakeitimais, padarytais 2015 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1- 289), kurioje vienas iš išieškotojų yra L. P.. 2018 m. kovo 15 d. surašytas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-l8-25-6391, raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-l8-25-6550 bei vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-l8-25-6401, kurie 2018 m. kovo 16 d. įteikti Savivaldybės administracijai, įpareigojant Savivaldybės administraciją per 30 dienų pradėti vykdyti Savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 1-335 su vėlesniu pakeitimu, padarytu 2015 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1-289. 2018 m. balandžio 5 d. gautas Savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 3 d. raštas „Dėl raginimo įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0025/18/00580“ Nr. 19-871 (4.22.) (toliau – ir Savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 3 d. raštas), kuriuo prašoma vadovaujantis CPK 632 straipsniu nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0025/18/00580, kadangi Savivaldybės administracija gavusi antstolio raginimą įvykdyti LVAT 2018 m. sausio 30 d. sprendimą, inicijavo bei parengė Savivaldybės tarybos sprendimo projektą „Dėl savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 galiojimo sustabdymo“ ir teikė jį svarstyti tarybos posėdyje, ko pasėkoje, 2018 m. kovo 30 d. Savivaldybės taryba priėmė sprendimą „Dėl savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų savivaldybės administracijai“ galiojimo sustabdymo“ Nr. 1-109, kuriuo nuspręsta sustabdyti Savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 su vėlesniu pakeitimu, padarytu 2015 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1-289, galiojimą iki Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano keitimo, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1-408, ir sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos patvirtinimo. 2018 m. balandžio 17 d. gautas išieškotojo L. P. raštas, kuriuo pranešama, jog Savivaldybės administracija nesiėmė jokių veiksmų įvykdyti LVAT 2018 m. sausio 30 d. sprendimą bei prašoma įstatymų nustatyta tvarka imtis veiksmų ir užtikrinti, kad būtų įvykdytas sprendimas. Susipažinęs su Savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 3 d. raštu bei Savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 1-109, nustatė, kad Savivaldybės administracija nenurodė jokių motyvų, dėl ko ji per antstolio nustatytą terminą neįvykdė LVAT 2018 m. sausio 30 d. sprendimo, taip pat nesiėmė jokių priemonių, kad būtų įvykdytas minėtas LVAT sprendimas, o vietoj to inicijavo bei parengė Savivaldybės tarybos sprendimo projektą „Dėl savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 galiojimo sustabdymo“ ir teikė jį svarstyti Savivaldybės tarybos posėdyje, ko pasėkoje, pastaroji 2018 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą Nr. 1-109. Tiek Savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 29 d. sprendime Nr. 1-109, tiek aiškinamajame rašte nenurodyti jokie motyvai kuriais remiantis LVAT 2018 m. sausio 30 d. sprendimo įvykdymas negalimas.

3.       Suinteresuotas asmuo (skolininkė) Panevėžio miesto savivaldybės administracija patikslintame atsiliepime į pareiškimą (b. l. 36-44) nurodė, kad su antstolio pareiškime nurodytu reikalavimu nesutinka, kadangi jis visiškai nepagrįstas. Paaiškino, kad Savivaldybės administracija 2018 m. kovo 16 d. gavusi iš antstolio Andriaus Bespalovo procesinius dokumentus, 2018 m. balandžio 3 d. raštu antstoliui išdėstė poziciją, kad Savivaldybės administracija, įvertinusi LVAT 2018 m. sausio 30 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eA-3150-438/2018, išdėstytus motyvus, parengė Savivaldybės tarybos sprendimo projektą „Dėl savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 galiojimo sustabdymo“ ir teikė jį svarstyti Savivaldybės tarybos posėdyje. Savivaldybės taryba priėmė 2018 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 1-109, kuriuo nusprendė sustabdyti Savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 su vėlesniu pakeitimu, padarytu 2015 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1- 289, galiojimą iki Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano keitimo, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1-408 ir sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos patvirtinimo, t. y. minėtu Savivaldybės tarybos sprendimu Savivaldybės taryba sustabdė to Savivaldybės tarybos sprendimo galiojimą, kurį LVAT administracinėje byloje Nr. eI-454-283/2017 Savivaldybės administraciją įpareigojo pradėti vykdyti. Todėl Savivaldybės administracija prašė antstolio Andriaus Bespalovo vykdomąją bylą Nr. 0025/18/00580 nutraukti. Su antstolio pareiškimo argumentu, kad Savivaldybės administracija 2018 m. balandžio 3 d. rašte nenurodė jokių motyvų, dėl ko per antstolio nustatytą terminą neįvykdė LVAT 2018 m. sausio 30 d. sprendimo ir nesiėmė jokių priemonių, kad būtų įvykdytas sprendimas, nesutinka. Mano, kad antstolis, gavęs išieškotojo L. P. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo, Savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 3 d. raštą kartu su Savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 1-109 ir atlikdamas CPK 771 straipsnyje nurodytus veiksmus dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, prieš konstatuodamas, kad teismo sprendimas neįvykdytas, privalėjo, laikydamasis objektyvumo, nešališkumo bei tikslumo principų, pagal jam suteiktus įgaliojimus patikrinti ir nustatyti, jog teismo sprendimu skolininkui nustatytas įpareigojimas neįvykdytas. Paminėjo ir tai, kad Savivaldybės administracija, rengdama minėto sprendimo projektą, taip pat įvertino tai, kad siekiant tinkamai parinkti, įvertinti ir nustatyti Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo prioritetus (kas apimtų ir pietinės magistralinės B1 kategorijos gatvės, jungiančios (duomenys neskelbtini) gatvės įrengimo poreikio analizę), tikslinga parengti ir patvirtinti Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėseną. Taip pat, įvertino tai, kad paimti žemę visuomenės poreikiams ir įrengti numatytą gatvę reikalingos didelės lėšos. Akcentavo, kad Savivaldybės taryba 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 1-30 patvirtino Panevėžio miesto Savivaldybės 2017-2019 metų veiklos planą ir socialinės ir ekonominės plėtros programas, kurios yra skelbiamos viešai. Patvirtintose programose 2017-2019 metais nenumatyta įgyvendinti priemonę (projektą) Panevėžio pietinio aplinkelio įrengimas, kurį vykdant reikėtų paimti visuomenės poreikiams minėtame Savivaldybės tarybos sprendime išvardytus žemės sklypus. Taip pat 2018 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 1-31 patvirtintame 2018 m. Panevėžio miesto Savivaldybės biudžete Savivaldybės taryba nenumatė lėšų minėtos priemonės (projekto) įgyvendinimui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, tik savivaldybės taryba, veikdama pagal jai suteiktus įgaliojimus, galėjo tiek priimti 2014 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 1-335 su vėlesniu pakeitimu, padarytu 2015 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1- 289, tiek priimtų sprendimų galiojimą sustabdyti. Savivaldybės administracija, įvertinusi esamas galimybes įvykdyti teismo sprendimą, atliko visus galimus veiksmus pagal savo kompetenciją, kurią apibrėžia Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nuostatos, aukščiau minimus Savivaldybės tarybos sprendimus ji galės vykdyti tik tada, kai bus atnaujintas sustabdytų sprendimų galiojimas. Teiktame pareiškime teismui antstolis taip pat neįvertino Savivaldybės administracijos funkcijų, nustatytų VTĮ (savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina) ir tai, kad Savivaldybės tarybai, apsisprendus sustabdyti Savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 su vėlesniu pakeitimu, padarytu 2015 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1- 289, galiojimą, Savivaldybės administracija, neturi jokio teisinio pagrindo vykdyti tuos sprendimus. Šiuo atveju, antstolis, įvertinęs tai, kad Savivaldybės taryba 2018 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 1-109 sustabdė Savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 su vėlesniu pakeitimu, padarytu 2015 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1- 289, galiojimą ir jeigu jam kyla abejonių dėl jo taikymo vykdymo procese ir galimybės Savivaldybės administracijai vykdyti LVAT 2018 m. sausio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3150-438/2018, privalėjo kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl vykdymo išaiškinimo arba atidėti vykdymo veiksmus. Tačiau, antstolis tokių veiksmų atlikimo neinicijavo, atliko formalų situacijos vertinimą, ignoravo Savivaldybės administracijos pateiktą poziciją, dokumentus ir ėmėsi kraštutinės priemonės, pateikdamas pareiškimą teismui dėl baudos skyrimo vykdymo procese. Be to, Savivaldybės administracija 2018 m. balandžio 3 d. raštu antstolio prašė vykdomąją bylą Nr. 0025/18/00580 nutraukti, tačiau antstolis šio klausimo nesprendė ir jo atžvilgiu jokio sprendimo nepriėmė, nors tokius veiksmus turėjo atlikti pagal CPK 613 straipsnį, kuriame nustatyta, kad vykdymo proceso melu ištylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Paminėjo ir tai, kad LVAT 2018 m. sausio 30 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eA-3150-438/2018, rezoliucinėje dalyje nusprendė įpareigoti Savivaldybės administraciją pradėti vykdyti Savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 1-335 su vėlesniu pakeitimu, padarytu 2015 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1-289, tačiau nenurodė ir nenustatė jokio laiko momento ir jokių konkretaus termino, kada Savivaldybės tarybos sprendimas turi būti pradėtas vykdyti. Toks laiko momentas ir konkretus terminas nėra nustatytas ir sustabdytame Savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendime Nr. 1-335 su vėlesniu pakeitimu, padarytu 2015 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1- 289. Dėl prašomos skirti baudos dydžio, mano, kad antstolis nepagrindė ir nenurodė jokių motyvų dėl parinkto baudos dydžio, taip pat neįvertino, kad Savivaldybės administracija, gavusi 2018 m. kovo 16 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-18-25-6550, jį vykdė pagal jai teisės aktais suteiktą kompetenciją, sumokėjo vykdymo išlaidas ir pateikė mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Visą šią vykdymo eigą antstolis tik formaliai įvertino ir prašė skirti pačią maksimaliausią baudą. Mano, kad antstolis ignoravo CPK 111 straipsnio normas, kurios įpareigoja procesiniuose dokumentuose nurodyti aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius pareiškime išdėstytas aplinkybes.

4.       2018 m. birželio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovė paaiškino, kad nesutinka su antstolio prašymu skirti baudą.

5.       2018 m. birželio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų L. P., P. K., P. S., UAB „Fabilita“ atstovas advokatas K. P. paaiškino, kad 1998 metais buvo patvirtintas Panevėžio miesto bendrasis planas, kuriuo buvo numatyta, kad visuomenės poreikiams, tai yra Panevėžio aplinkelio gatvės tiesimui bus paimti 28 žemės sklypai, tarp jų ir suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai. Suinteresuoti asmenys, rengdami jiems priklausančių žemės sklypų detaliuosius planus, turėjo atitinkamai suformuoti savo asmeninės nuosavybės teises teritorijos ribose žemės sklypus skirtus visuomeniniams poreikiams tenkinti. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir Panevėžio miesto tarybos sprendimais yra patvirtinti ir galiojantis detalieji planai, kuriuose yra rezervuota žemė gatvės tiesimui. Nors yra priimti sprendimai paimti žemę visuomenės poreikiams, tačiau suinteresuotiems asmenims yra apribota nuosavybės teisė, tačiau daugiau jokių sprendimų, kuriuos turėtų priimti savivaldybės administracija, nėra priimta. Suinteresuotas asmuo L. P. pirmąsias bylas prieš Panevėžio miesto savivaldybės administraciją inicijavo dar 2008 metais. Suinteresuotas asmuo ginčijo bendrojo plano sprendinius, ginčijo tą aplinkybę, kad nėra visuomeninio poreikio, tačiau Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas priėmė galutinį sprendimą, kuriuo pripažino, kad visuomeninis poreikis egzistuoja. 2014 metais P. K. kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją ir tarybą dėl to, kad būtų tęsiamos procedūros paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams, nes tai tęsiasi nuo 2004 metų, be to jis moka žemės mokestį už kitos paskirties žemę, tačiau negali ją faktiškai naudotis. Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsakė, kad yra netikslinga spręsti tik vieno žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams klausimo, nes yra nemaža atkarpa aplinkelio grupės sklypų ir sprendimai bus priimami tik tada, kai bus išreikšta visų valia. Tada buvo surinkti visų suinteresuotų asmenų prašymai ir įvykdytos visos sąlygos, kurias nurodė Panevėžio miesto savivaldybės administracija, kad būtų pradėtos procedūros paimant žemės sklypus visuomeniniams poreikiams tenkinti. Gavusi tokį prašymą, Panevėžio miesto taryba 2014-10-23 priėmė sprendimą dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pačiu įgaliojo Panevėžio miesto savivaldybės administraciją atlikti tam tikras procedūras bei kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams. Po šio minėto sprendimo, metus laiko nieko nebuvo daroma, sąnaudų apskaičiavimo procedūra nebuvo pradėta. 2015-10-22 Panevėžio miesto savivaldybės administracija inicijavo priimto tarybos sprendimo pakeitimą ir Panevėžio miesto taryba priėmė sprendimą, kuriuo buvo pakeistas 2014-10-23 sprendimas. Suinteresuotiems asmenims priklausančių žemės sklypų teritorija yra suformuota kaip inžinierinei infrastruktūrai skirti sklypai, o kitiems asmenims priklausantis žemės sklypai yra suformuoti kaip žemės ūkio paskirties sklypai. Kadangi ir šiuo metu nėra aišku koks plotas žemės sklypo bus paimtas visuomenės poreikiams. Suinteresuoti asmenys dėl to kreipėsi į teismą, tačiau tiek pirmosios instancijos teismas, tiek vyriausiasis administracinis teismas laikė, kad suinteresuotų asmenų skundai dėl ploto nustatymo yra nesavalaikiai , nes paimamos žemės poreikis paaiškės tik tada kai savivaldybės administracija atliks sąnaudų ir vertės analizės procedūrą. Tačiau savivaldybė, esant tokiam sprendimui, kuriame aiškiai pasakyta, kad savivaldybė turi pradėti procedūras, nieko nebuvo sprendžiama ir procedūra nebuvo pradėta. Suinteresuoti asmenys kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją su prašymu pradėti procedūrą, tačiau jokio atsakymo negavo. Tik tuomet kai suinteresuoti asmenys kreipėsi į Seimo kontrolierių, kai seimo kontrolierius atliko tyrimą bei įpareigojo Panevėžio miesto savivaldybę duoti atsakymą, Panevėžio miesto savivaldybė suinteresuotiems asmenims pateikė atsakymą, kad yra priimtas sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams, tačiau nėra nustatyta jokių terminų šio sprendimo vykdymui. Suinteresuoti asmenys, gavę savivaldybės administracijos atsakymą, teikė skundus administraciniam teismui. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 30 d. sprendime konstatavo, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija pripažįsta, kad iki šiol nėra atlikusi jokių veiksmų ir atsisako juos vykdyti ateityje. Šioje byloje nebuvo ginčo, kad terminas per kiek laiko privalomas toks sprendimo vykdymas ir tokio termino nėra numatyta įstatymuose, tačiau viešo administravimo principas, proporcingumo principas, teisingumo ir konstitucinės teisinės valstybės principas suponuoja, kad bet kokios procedūros, ypatingai susijusios su privačios nuosavybės teisės apribojimu, negali tęstis be galo. Nesutinka su Panevėžio miesto savivaldybės administracijos pozicija, jog biudžete nėra numatyta lėšų, todėl šias procedūras galima atidėti. Šiuo atveju Panevėžio miesto savivaldybė pradžioje turėtų atlikti sąnaudų ir naudos analizės procedūras, po kurios gali keisti šiuo metu esami savivaldybės sprendimas paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams. Tokiu atveju suinteresuoti asmenys galės keisti žemės sklypų paskirtį ir juos naudoti. Šios procedūros atlikimas nereikalauja didelių lėšų. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas turėjo būti pradėtas vykdyti per 14 dienų, tačiau Panevėžio miesto savivaldybė neatliko jokių veiksmų ir toliau jų neketina atlikti, motyvuodami tuo, jog biudžete nėra numatyta lėšų. Kadangi Panevėžio miesto savivaldybės administracija neatliko jokių veiksmų, suinteresuoti asmenys kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vykdomasis raštas buvo išduotas ir perduotas antstoliui vykdyti. Antstolius kreipėsi su raginimu įvykdyti teismo sprendimą, tačiau Panevėžio miesto savivaldybės administracija į šį raginimą nereagavo. Panevėžio miesto savivaldybės administracija teikė prašymą sustabdyti Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, tačiau teismas nurodė, kad tokio proceso galimybė administracinių bylų teisenos įstatyme nėra numatyta. Tada Panevėžio miesto savivaldybės administracija teikė prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą. Panevėžio miesto savivaldybės administracija nėra atlikusi jokių veiksmų, kuriuos ji buvo įpareigota atlikti Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, todėl mano, kad savivaldybės administracijos atsakingiems asmenims turėtų būti skiriama bauda už sprendimo nevykdymą. Civilinio proceso kodekso 771 straipsnis nenumato jokių išimčių viešojo administravimo institucijoms. Savivaldybė naudojasi įstatyme jai suteiktomis teisėmis, jomis piktnaudžiauja vilkindama procesus, todėl prašo skirti baudą.

6.       2018 m. birželio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu, suinteresuoti asmenys L. P., P. S., P. K. teismo posėdyje paaiškino, kad jų nuomone bauda turėtų būti skiriama, kadangi Panevėžio miesto savivaldybės administracija neatlieka jokių veiksmų, susijusių su žemės paėmimu ar nepaėmimu visuomenės poreikiams ir jiems yra ribojama teisė naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais.

7.       2018 m. birželio 20 d. teismo nutartimi (b. l. 87-94) byla sustabdyta iki bus priimtas sprendimas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjamoje byloje Nr. eI-3975-739/2018 ( Civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas.

8.       Antstolio Andriaus Bespalovo pareiškimas atmestinas.

9.       Iš vykdomojoje byloje Nr. 0025/18/00580 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. kovo 15 d. antstolio Andriaus Bespalovo kontoroje priimtas išieškotojo L. P. pateiktas vykdyti LVAT 2018 m. kovo 12 d. išduotas vykdomasis raštas administracinėje byloje Nr. eI-454-283/2017, kuriame nurodytas įpareigojimas Savivaldybės administracijai pradėti vykdyti Savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 1-335 su pakeitimu, padarytu 2015 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1-289. 2018 m. kovo 15 d. antstolio surašytas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-l8-25-6391, raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-l8-25-6550 bei vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-l8-25-6401, kurie 2018 m. kovo 16 d. įteikti Savivaldybės administracijai, raginant pastarąją per 30 dienų pradėti vykdyti Savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 1-335 su pakeitimu, padarytu 2015 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1-289. 2018 m. balandžio 5 d. antstolio kontoroje gautas Savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 3 d. raštas, kuriuo prašoma vadovaujantis CPK 632 straipsniu nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0025/18/00580, kadangi Savivaldybės administracija, gavusi antstolio raginimą įvykdyti LVAT 2018 m. sausio 30 d. sprendimą, inicijavo bei parengė Savivaldybės tarybos sprendimo projektą „Dėl savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 galiojimo sustabdymo“ ir teikė jį svarstyti Savivaldybės tarybos posėdyje, kurio metu Savivaldybės taryba priėmė 2018 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 1-109, kuriuo nuspręsta sustabdyti Savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 su pakeitimu, padarytu 2015 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1-289, galiojimą iki Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano keitimo, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1-408, ir sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos patvirtinimo. Kartu su minėtu raštu Savivaldybės administracija pateikė minėto Savivaldybės tarybos sprendimo kopiją, šio sprendimo aiškinamąjį raštą bei mokėjimo nurodymą Nr. 2018-01009, patvirtinantį antstolio apskaičiuotų vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje sumokėjimą. 2018 m. balandžio 17 d. antstolio kontoroje gautas išieškotojo L. P. raštas, kuriuo pranešama, jog Savivaldybės administracija nesiėmė jokių veiksmų įvykdyti LVAT 2018 m. sausio 30 d. sprendimą bei prašoma įstatymų nustatyta tvarka imtis veiksmų ir užtikrinti, kad būtų įvykdytas sprendimas. 2018 m. balandžio 23 d. antstolio surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-18-25-10068, kurį antstolis kartu su pareiškimu dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymą perdavė antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui spręsti dėl procesinės poveikio priemonės – baudos taikymo skolininkei dėl sprendimo neįvykdymo.

10.       Nustatyta, kad 2018 m. sausio 30 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-454-283/2017, LVAT įpareigojo Savivaldybės administraciją pradėti vykdyti Savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 1-335 su jo pakeitimu, padarytu 2015 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1-289, ir šio teismo sprendimo neįvykdymo padarinių pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį nenustatė. Savivaldybės taryba aptariamu 2014 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 1-335 su jo pakeitimu, padarytu 2015 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1-289, buvo nusprendusi prašyti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų dalis (duomenys neskelbtini) tiesti ir jai eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams statyti, o minėto sprendimo 2 punktu buvo įgaliojusi Savivaldybės administraciją atlikti veiksmus, numatytus teisės aktuose, kurie reglamentuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras bei teikti atitinkamoms institucijoms prašymus ir dokumentus, susijusius su numatytų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūromis. Pagal VSĮ nuostatas savivaldybės taryba yra savivaldybės atstovaujamoji institucija, o savivaldybės administracijos direktorius yra savivaldybės vykdomoji institucija, kuri tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais (VSĮ 3 straipsnio 3 dalis, 29 straipsnio 8 dalis). Savivaldybės administracijos direktorius yra ir savivaldybės administracijos, kuriai taip pat pavesta savivaldybės teritorijoje organizuoti ir kontroliuoti savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pačiai juos įgyvendinti, vadovas (VSĮ 29 straipsnio 2 dalis, 30 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Aptartas teisinis reglamentavimas lemia, kad Savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 1-335 su papildymu, padarytu 2015 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1-289, būtent Savivaldybės administracijai buvo duoti Savivaldybės tarybos, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatas turėjusios žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimo ir sprendimo priėmimo teisę, pavedimai atlikti būtinus su šia procedūra susijusius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog veiksmus, kuriuos LVAT 2018 m. sausio 30 d. sprendimu Savivaldybės administracija buvo įpareigota pradėti atlikti, gali atlikti išimtinai tik pati Savivaldybės administracija (skolininkė).

11.       2018 m. kovo 29 d. Panevėžio miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-109 „Dėl savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų savivaldybės administracijai“ galiojimo sustabdymo“, kuriuo nuspręsta sustabdyti savivaldybės Tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų Savivaldybės administracijai“ (kartu su vėlesniu pakeitimu) galiojimą iki Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano keitimo, patvirtinto savivaldybės Tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1-408 ir sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos patvirtinimo.

12.       Panevėžio miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą, prašydami atidėti 2018 m. sausio 30 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priimto administracinėje byloje Nr. eA-3150-438/2018 įvykdymą iki bus atnaujintas 2014 m. spalio 23 d. Tarybos sprendimo Nr. 1-335 „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų Savivaldybės administracijai“ ( kartu su vėlesniu pakeitimu, atliktu 2015 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1-289 ) galiojimas. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas atsisakė tenkinti prašymą motyvuodamas tuo, kad Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksą vykdymo proceso teisminę kontrolę atlieka, vykdymo santykiuose iškylančius ginčus sprendžia bendrosios kompetencijos teismas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės administraciniam teismui įsiterpti į vykdymo procesą, todėl prašymas dėl atidėjimo, esant pradėtam vykdymo procesui, nenagrinėtinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

13.       2018 m. spalio 3 d. Regionų apygardos administracinio teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3975-739/2018 pareiškėjų P. K., uždarosios akcinės bendrovės „Fabilita“, L. P. ir P. S. skundą atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl Tarybos 2018 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. 1-109 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-699-822/2020 pareiškėjų P. K., uždarosios akcinės bendrovės „Fabilita“, L. P. ir P. S. apeliacinis skundas atmestas, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

14.       CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

15.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, kas reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (išskyrus tai, kad turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt.).

16.       Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, vertinamas 2018 m. kovo 29 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-109 „Dėl savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų savivaldybės administracijai“ galiojimo sustabdymo“, kuriuo nuspręsta sustabdyti Tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų Savivaldybės administracijai“ kartu su vėlesniu pakeitimu galiojimą iki Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano keitimo, patvirtinto Tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1-408 ir sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos patvirtinimo. Minėtas savivaldybės Tarybos sprendimas, apskundus šį sprendimą administracine tvarka, nebuvo panaikintas nei Regionų apygardos administracinio teismo, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Taigi, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. 1-109 paliktas galioti, todėl spręstina, kad Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 „Dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams ir įgaliojimų savivaldybės administracijai” (su jo pakeitimais padarytais 2015 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1-289) galiojimas buvo sustabdytas, priėmus 2018 m. kovo 29 d. savivaldybės tarybos sprendimą.

17.       Vykdomosios bylos duomenimis išieškotojo L. P. prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo, adresuotas antstoliui Andriui Bespalovui, surašytas 2018 m. kovo 13 d., vykdomasis raštas antstolio kontoroje gautas 2018 m. kovo 14 d., 2018 m. kovo 16 d. surašytas raginimas įvykdyti sprendimą, o Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-109, kuriuo sustabdytas savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 galiojimas, priimtas 2018 m. kovo 29 d. (vykd. bylos Nr. 0025/18/00580 1-3, 7-8, 14-17). Vykdomojo rašto duomenimis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimas įsiteisėjo 2018 m. sausio 30 d. (vykd. bylos Nr. Nr. 0025/18/00580 b. l. 2). Pažymėtina ir tai, kad antstolio Andriaus Bespalovo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-18-25-10068 surašytas 2018 m. balandžio 23 d., taigi, jau priėmus Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 1-109, kuriuo sustabdytas savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 1-335 galiojimas. Darytina išvada, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimas – įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją pradėti vykdyti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 1-335 nebuvo vykdomas. Tačiau įvertintina tai, kad sprendimo, kurį vykdyti buvo įpareigota savivaldybės administracija, galiojimas buvo sustabdytas, taigi jo vykdyti nuo 2018 m. kovo 29 d. savivaldybės administracija negalėjo dėl objektyvių priežasčių. Pažymėtina, kad baudos tikslas - ne nubausti skolininką, o paskatinti jį operatyviai įvykdyti teismo sprendimą. Todėl įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju baudos skyrimas skolininkei – Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, nepasiektų baudos tikslų ir baudos skyrimas būtų neefektyvus bei netikslingas.

18.       Byloje susidariusios išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjo nepriteistinos, nes CPK 593 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti klausimai yra vykdymo proceso klausimai, kuriuos privaloma spręsti teismo tvarka ir antstolis neturi kitokios pasirinkimo galimybės, todėl laikytina, kad antstolis, kreipdamasis į teismą su pareiškimu, atleistinas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 771 straipsniais, teismas

nutaria:

Antstolio Andriaus Bespalovo pareiškimą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Andriui Bespalovui vykdomąją bylą Nr. 0025/18/00580.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui, suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja                                                                         Eglė Sabaliauskienė